Byla e2-10-178/2018
Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“, uždarosios akcinės bendrovės „Danės slėnis“ ir J. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“, J. G., uždarajai akcinei bendrovei „Danės slėnis“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
  2. Ieškovė AB Šiaulių bankas pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Grimeda“, J. G., UAB „Danės slėnis“, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius, kuriais laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 18 d. UAB „Danės slėnis“ ir J. G. pardavė RUAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas, o UAB „Grimeda“ įsigijo 1500 vnt. RUAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų, ir taikyti restituciją.
  3. Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų apribota akcijas pardavusių asmenų, t. y. J. G. ir UAB „Danės slėnis“ teisė į 434 430 Eur vertės turtą: kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, nekilnojamąjį turtą; taip pat prašo apriboti UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ teisę anuliuoti atitinkamai UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas ir disponuoti akcijomis. Nurodė, kad ieškiniu siekiama, jog neteisėtai akcijas pardavę ir UAB „Grimeda“ turtą gavę asmenys gautą turtą grąžintų ir jis galėtų būti panaudotas kreditorių interesams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, prašo apriboti akcijų pardavėjų, gavusių dalį UAB „Grimeda“ turto, turtines teises, kad būtų užtikrinta reali galimybė, patenkinus ieškinį ir taikius restituciją, įvykdyti pareigą grąžinti atitinkamos vertės turtą. Prašymu apriboti UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ teises anuliuoti neteisėtai įgytas akcijas ir jomis disponuoti siekiama, kad patenkinus ieškinio reikalavimus galėtų būti įvykdyta restitucija. UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ nesąžiningas elgesys bei įmonių finansiniai sunkumai kuria prielaidas, kad šalys ir ateityje elgsis nesąžiningai bei sieks išvengti pareigos vykdyti sprendimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ypač reikšmingas. Taikius restituciją, asmenims atsirastų pareiga grąžinti didelės vertės turtą kreditoriams. Atitinkamos vertės turto grąžinimas, atsižvelgiant į RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ finansines problemas, yra ypač reikšmingas, tai yra savarankiški pagrindai, patvirtinantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas realus sprendimo įvykdymas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi prašymą tenkino: ieškinio reikalavimų užtikrinimui (1) areštavo atsakovėms UAB „Danės slėnis“ ir J. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, neviršijant 434 430 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant uždarajai akcinei bendrovei „Danės slėnis“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, atlyginimus darbuotojams; (2) uždraudė UAB „Grimeda“ anuliuoti 1 500 vnt. UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų, įsigytų laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 18 d. iš UAB ,,Danės slėnis“ ir (ar) J. G., taip pat uždraudė jomis disponuoti.
  2. Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Ieškinio suma yra didelė, viena iš atsakovių yra fizinis asmuo, todėl nėra pagrindo manyti, jog būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovės gali nesunkiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagrįstas siekiu užtikrinti galimą restitucijos taikymą, išsaugant turtą, kurį šalys turėtų viena kitai grąžinti, o grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Grimeda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalį dėl UAB „Grimeda“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepagrindė ir nemotyvavo prašymo apriboti UAB „Grimeda“ teisę anuliuoti įsigytas UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas“ (1 500 vnt.) ir uždrausti jomis disponuoti. Vien ta aplinkybė, kad ginčas vyksta dėl akcijų perleidimo sandorio galiojimo, nesudaro savarankiško pagrindo areštuoti ginčo objektą – akcijas.
    2. Neįrodyta, kad egzistuoja reali grėsmė, jog sprendimas liks neįvykdytas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad UAB „Grimeda“ UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas parduoda, jas įkeičia, perleidžia ar kitaip bando suvaržyti teises į jas.
    3. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių UAB „Grimeda“ nesąžiningumą, taip pat nepateikė duomenų apie ketinimą ateityje nevykdyti teismo sprendimo.
    4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos. Ieškovės turtiniai interesai yra užtikrinti UAB „Grimeda“ ilgalaikio turto įkeitimu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija. UAB „Grimeda“ įkeisto turto vertė siekia 5 468 713,37 Eur (ieškovės reikalavimas (kredito likutis) 5 006 277,31 Eur). Todėl nėra pagrindo ginčyti 1 500 vnt. UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, taip pat nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo akcijų arešto taikymui.
    5. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių dirbtinai apsunkinamas kapitalo į UAB „Grimeda“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ pritraukimas, užkertamas kelias investuotojui priimtinos valdymo ir akcinio kapitalo struktūros įgyvendinimui, daromos procesinės kliūtys restruktūrizavimo procesui, varžoma įmonės veikla. Dėl to nukenčia ne tik UAB „Grimeda“ akcininkai, darbuotojai ar kontrahentai, bet ir ieškovė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jei ieškinys bus atmestas, UAB „Grimeda“ sukels didesnes neigiamas pasekmes nei tokių priemonių netaikymas, jei ieškinys bus patenkintas.
    6. UAB „Grimeda“ iškelta restruktūrizavimo byla, joje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl šioje byloje taikyti apribojimai yra pertekliniai, nepadedantys daugiau apsaugoti ieškovės interesų nei yra būtina.
    7. Skundžiama nutartis priimta neatsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje išdėstytus argumentus. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė skubotai ir paviršutiniškai, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
  2. Atsakovės UAB „Danės slėnis“ ir J. G. atskiruosiuose skunduose prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirieji skundai grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė skubotai ir paviršutiniškai, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus.
    2. UAB „Danės slėnis“ yra sąžiningai ūkinę veiklą vykdanti bendrovė, gaunanti pajamas iš savo veiklos, todėl yra pajėgi vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, iki šiol nėra turėjusi teisminių ginčų. UAB „Danės slėnis“ nuosavybės teise valdo 12 žemės sklypų, kurie yra neįkeisti. Vien ilgalaikio turto vertė sudaro 337 246 Eur. Įmonė neturi įsiskolinimų nei valstybės, nei Sodros biudžetams. Turto areštas mažina UAB „Danės slėnis“ galimybes sėkmingai plėtoti veiklą ir siekti pelno. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiras įmonei papildomų nuostolių, įmonė negalės numatytais terminais įvykdyti savo prievolių, galimai teks mokėti baudas ar netesybas. Dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrins ieškovės reikalavimų bei pablogins įmonės finansinę padėtį. UAB „Danės slėnis“ turimas turtas (žemės sklypai) yra areštuoti civilinėje byloje Nr. e2-1344-613/2017, todėl antrinis turto areštas nėra tikslingas.
    3. Teismas nevertino J. G. turtinės padėties, nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo realumo. Vien tas faktas, kad atsakovė yra fizinis asmuo, nesuponuoja didesnės grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra ir negali būti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. J. G. pateikti dokumentai patvirtina jos gerą turtinę padėtį, nes jos turtas ženkliai viršija ieškinio sumą, todėl pareikšto ieškinio suma nėra didelė. Ji neturi įsiskolinimų nei valstybės, nei Sodros biudžetams. Todėl J. G. galės įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą.
    4. J. G. nėra tinkama atsakovė byloje, todėl jai negali būti taikomi jokie suvaržymai. J. G. jokiose sandoriuose su UAB „Grimeda“ dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų pardavimo nedalyvavo, todėl neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Be to, J. G. ieškovei nėra skolinga.
    5. Ieškovė siekia daryti ekonominį ir procesinį spaudimą, t. y. piktnaudžiauja procesu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. G. ir UAB „Danės slėnis“ atžvilgiu turėjo būti atmestas.
    6. Ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių J. G. ir UAB „Danės slėnis“ nesąžiningumą, ar siekį išvengti galimai joms nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nepagrindė ir nemotyvavo savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu. Nepateikti duomenys, kad atsakovės tyčia mažintų savo turtinę apimtį, slėptų ar kitais aktyviais veiksmais ar neveikimu siektų išvengti teismo sprendimo vykdymo.
    7. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovės turtiniai interesai, siekiant išieškoti skolą iš UAB „Grimeda“ yra užtikrinti UAB „Grimeda“ turto įkeitimu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija. Dėl ko nebelieka pagrindo ginčyti akcijų pirkimo – pardavimo sandorį bei nebetenka prasmės pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeidžia J. G. ir UAB „Danės slėnis“ teises ir neužtikrina šalių interesų pusiausvyros.
    8. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms kyla kur kas daugiau neigiamų padarinių nei ieškovei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas. Pritaikyti laikini apribojimai iššaukia negatyvią partnerių reakciją, sudaro sąlygas nuostolių atsiradimui.
  3. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovių atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
    1. Ieškinys atitinka prima facie reikalavimą. J. G. yra tinkamas atsakovas byloje, be to, ji yra viena iš pagrindinių asmenų, dalyvavusių sudarant ginčijamus sandorius ir turėjusių didžiausią turtinę naudą, t. y. patenkinus ieškinį ir taikant restituciją, būtent J. G. turėtų grąžinti turtą, gautą ginčijamų ir ieškovės teises pažeidžiančių sandorių pagrindu.
    2. Skundžiamojoje nutartyje nurodyti motyvai, kurie įprastai nurodomi taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl nepagrįsti atskirųjų skundų argumentai dėl nutarties nemotyvavimo.
    3. Laikinosios apsaugos priemonės atitinka įprastas laikinąsias apsaugos priemones tokio pobūdžio bylose. Ieškiniu siekiama restitucijos – kad būtų atkurta padėtis, buvusi iki ieškovės kaip kreditorės teises pažeidusio sandorio sudarymo. Restitucijos objektas yra UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ akcijos bei žemės sklypai. UAB „Pajūrio mėsinė“ akcija turi UAB „Grimeda“, UAB „Grimeda“ akcijas turi UAB „Pajūrio mėsinė“, o žemės sklypai buvo perleisti UAB „Danės slėnis“, L. G. ir J. G..
    4. Didžiąją dalį J. G. turimo nekilnojamojo turto sudaro turtas įgytas kitoje byloje ginčijamų sandorių pagrindu (civilinė byla Nr. e2-1344-613/2017). Būtent šio turto pagrindu J. G. ir įrodinėja gerą savo turtinę padėtį. Tačiau neteisėtai įgytas turtas negali būti pripažintas turtu patvirtinančiu gerą atsakovės turtinę padėti bei pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
    5. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis proporcingumo ir ekonomiškumo principai nepažeisti. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra proporcingas ir atitinka ieškiniu siekiamų tikslų įvykdymą. Atsakovės neįrodė, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkina jų padėtį.
    6. Atsakovėms vengiant pateikti ginčijamus sandoriu, o J. G. neigiant ir patį faktą, nėra įmanoma nustatyti, ar visas mainais už akcijas gautas turtas tebėra J. G., UAB „Danės slėnis“ ir L. G. nuosavybe. Todėl būtina J. G. turtą areštuoti atsižvelgiant į ieškinio sumą (už akcijas sumokėtą kainą), tikslu, jog būtų užtikrintas ieškinio patenkinimas, jei dėl dalies turto restitucija būtų negalima.
    7. Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės, atsakovių procesinis elgesys rodo akivaizdžiai nesąžiningą procesinį elgesį, kurio tikslas – išvengti atsakomybės bei pareigos grąžinti neteisėtai įgytą turtą. Todėl nesant galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių bus ir toliau veikiama nesąžiningai bei tikslu apsunkinti palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovių atžvilgiu yra būtinas.
    8. UAB „Grimeda“ akcijos areštuotos pagrįstai, nes jų neareštavus kyla grėsmė, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, t. y. UAB „Grimeda“ perleidus turimas UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas restitucija būtų negalima. Be to, UAB „Grimeda“ atskirajame skunde nurodo, kad turi ketinimų UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas parduoti.
    9. Vien tai, kad ieškovės naudai yra įkeistas UAB „Grimeda“ turtas bei turima UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija, nepanaikinta būtinumo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei daryti išvadą, kad ieškovės teisės atgauti skolą yra užtikrintos.
  4. Atsakovės UAB „Grimeda“, UAB „Danės slėnis“, J. G. ir trečiasis asmuo UAB „Pajūrio mėsinė“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepimai iš esmės grindžiami šiais argumentais:
    1. Teismas taikė atsakovėms turto areštą net neįvertinęs duomenų apie UAB „Danės slėnis“ ir J. G. turtinę padėtį, nors apeliacinės instancijos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi buvo įpareigojęs tai padaryti. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir nemotyvuota.
    2. Ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė egzistuojant realią grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių atžvilgiu, būsimas teismo sprendimas liks neįvykdytas.
    3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia J. G. ir UAB „Danės slėnis“ interesus labiau nei yra būtina ieškovės interesams užtikrinti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.
    4. UAB „Grimeda“ iškelta restruktūrizavimo byla, o tai reiškia, kad restruktūrizavimo bylą nagrinėjusių teismų požiūriu UAB „Grimeda“ yra pajėgi pati padengti skolas savo kreditoriams per restruktūrizavimo plane nustatytus terminus. Todėl UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo procese atsiskaitys su ieškove, padengs skolas ir patenkins jos interesus, dėl ko ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik neproporcingai varžo atsakovių turtines teises.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
  4. Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstas antrą kartą, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi šio klausimo sprendimą perdavus nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad pastarojoje nutartyje nustatytas pirmosios sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo - egzistavimas. Tokiu atveju nėra pagrindo iš naujo nustatinėti šios sąlygos, juolab, kad apeliantės jos iš esmės ir nekvestionuoja. Taigi, yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas actio Pauliana institutu (CK 6.66 str.). Ieškovė yra UAB „Grimeda“ kreditore. Jos reikalavimo dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinimo atveju, nesant išimtinių aplinkybių, sandorio šalims turėtų būti taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 d.). Todėl grėsmės sprendimo įvykdymui (ne)buvimas, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertintinas būtent restitucijos tinkamo įvykdymo galimybės kontekste.

11Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

  1. Apeliantės nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, o tai sudaro pagrindą jos panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
  2. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė argumentus, kuriais remiantis sprendė, jog yra pagrindas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimui. Pažymėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iš esmės visiškai nėra motyvų. Dėl to apeliančių skunduose nurodomi argumentai neleidžia konstatuoti tokio skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.).

12Dėl UAB „Grimeda“ atskirojo skundo

  1. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumu.
  2. Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalavimas apeliantei pagal kredito sutartį yra užtikrintas ilgalaikio turto įkeitimu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija, o dėl to nebelieka pagrindo ginčyti UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų pirkimo pardavimo sandorio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar yra visos sąlygos (be kita ko, ir apeliantės nurodomų argumentų pagrindu dėl kreditoriaus teisių (ne)pažeidimo) tenkinti actio Pauliana institutu grindžiamą ieškinį bus bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir jos šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant tarpinį procesinį klausimą nenustatinėjamos.
  3. Skundžiama nutartimi apeliantei nėra apribojama jos veikla, apribota galimybė tik disponuoti UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijomis ir jas anuliuoti. Todėl nėra pagrįsti apeliantės teiginiai, kad dirbtinai apsunkinamas kapitalo pritraukimas, daromos kliūtys restruktūrizavimo procesui ir pan. Šiame kontekste pastebėtina, kad vienokių ar kitokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas restruktūrizavimo byloje nešalina galimybės taikyti nagrinėjamoje byloje pritaikyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nėra reikšmingi atskirojo skundo teiginiai, susiję su ieškinio sumos dydžiu ir jo svarba laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui, nes šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užtikrinti akcijų išsaugojimą galimai restitucijai ieškinio tenkinimo atveju. Jokių įtikinamų argumentų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, anot apeliantės, lems jai ir jos partneriams (ir net ieškovei) žalą ar didesnes neigiamas pasekmes nei jų netaikymas, apeliantė faktiškai taip pat nenurodo. Taigi, UAB „Grimeda“ nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas pasekmes jai gali sukelti/sukelia UAB „Pajūrio mėsinė“ 1 500 vnt. akcijų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo UAB „Grimeda“ kaip akcininkės neturtinių teisių, o tik apriboja ginčo akcijų disponavimą.
  4. Atsakant į apeliantės antrą argumentų grupę – grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimą pažymėtina, kad jau vien atskirajame skunde dėstomi motyvai suponuoja ne tokį teiginį patvirtinančią išvadą, o veikiau jį paneigiantį - pati apeliantė nurodo apie ketinimą pritraukti investuotojus ir pinigų ekvivalentą už perleistas akcijas panaudoti einamajai veiklai reabilituoti, kreditorių reikalavimams tenkinti. Tokie ketinimai savo esme reiškia, kad akcijų perleidimo atveju restitucija ne tik natūra, bet ir piniginiu ekvivalentu nebus galima. Be to, negalima ignoruoti ir ieškovės dėstomų argumentų apie tai, kad visa eilė ginčijamų byloje sandorių buvo sudaromi gerai apgalvojus turto iš įmonių išėmimo schemą, o dėl to neatmestina, kad ir toliau bus elgiamasi nesąžiningai. Atsižvelgiant jau vien tik į šiuos motyvus, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad konstatuotina kaip egzistuojanti ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
  5. Todėl atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą nutartį apeliantės atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

13Dėl J. G. atskirojo skundo

  1. Kaip matyti iš LITEKO informacinės sistemos duomenų (CPK 179 str. 3 d.), skundžiamos nutarties priėmimo metu be nagrinėjamos bylos (Nr. e2-895-796/2017) Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjamos iš esmės tarp tų pačių šalių dar dvi civilinės bylos (Nr. e2-896-613/2017 ir Nr. e2-1344-613/2017). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos civilinės bylos yra glaudžiai susijusios, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. liepos 27 d. nutartimi visos trys civilinės bylos sujungtos. Sujungus ieškovės inicijuotas tris civilines bylas, ieškovė pateikė vieningą patikslintą ieškinį (2017 m. lapkričio 28 d. teisėjo rezoliucija priimtas), kuriame suformuluoti bei sutikslinti reikalavimai (ieškinio dalykas). Taigi, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtini ieškovės reikalavimai pagal paduotą patikslintą ieškinį, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius: 1) 2014 m. liepos 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. G. ir UAB „Pajūrio mėsinė“; 2) 2014 m. liepos 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Danės slėnis“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“; 3) 2014 m. liepos 22 d. UAB „Grimeda“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. G. ir UAB „Pajūrio mėsinės“; 4) 2014 m. liepos 22 d. UAB „Grimeda“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Danės slėnis“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“; 5) 2015 m. gruodžio 23 d. mainų sutartį, sudarytą tarp UAB „Danės slėnis“ ir J. G.; 6) 2015 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Danės slėnis“ akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Danės slėnis“ ir L. G.; 7) 2016 m. sausio 18 d. UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Grimedos“ ir UAB „Danės slėnis“; 8) 2017 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. G. ir D. G.. Ieškovė prašo taikyti restituciją – grąžinti UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybėn ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą, o nesant galimybės turto grąžinti natūra, priteisti jo vertę pinigais; taip pat UAB „Grimeda“ naudai iš UAB „Danės slėnis“ priteisti 434 430 Eur sumą.
  2. Taigi, iš patikslinto ieškinio reikalavimų nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. G. yra sudariusi sutartį dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų pardavimo (arba byloje tokia sutartis nėra ieškovės ginčijama). Kaip minėta, skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo perleistos UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijos, įvykdymo užtikrinimo. Įvertinus tai, kad patikslintame ieškinyje nėra reikalavimo pripažinti kokią nors J. G. sudarytą UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį (jei tokia apskritai buvo sudaryta), todėl ir laikinosios apsaugos priemonės J. G. atžvilgiu negali būti taikomos, nes jų paskirtis yra ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimas.
  3. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymu skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės J. G. atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Padarius tokią išvadą, kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nebėra reikšmingi ir dėl jų nepasakytina.

14Dėl UAB „Danės slėnis“ atskirojo skundo

  1. Apeliantės skundas grindžiamas trimis motyvų grupėmis: prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nemotyvuotas (į tai jau atsakyta šios nutarties 16 punkte), šių priemonių taikymas pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, apeliantės turtinė padėtis neteikia pagrindo pripažinti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išlaikymo reikalingumo.
  2. Dėl argumentų, kad ieškovės suteikto kredito likučio grąžinimas yra užtikrintas UAB „Grimeda‘ ilgalaikio turto įkeitimu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija, UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikšmės nagrinėjamam klausimui, taip pat jau yra pasisakyta (žr. nutarties 18 p., 19 p.).
  3. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo, neekonomiškumo ir šiais aspektais kitų atskirojo skundo motyvų pagrindu.
  4. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės atžvilgiu pritaikyti didesni suvaržymai nei tai būtina, pati apeliantė tokių argumentų ir nėra pateikusi.
  5. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Neabejotina, kad laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas iš esmės visais atvejais sukelia tam tikrus suvaržymus, ribojimus šio turto savininkui (kaip paprastai jie kyla ir kitais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejais). Šiuo atveju apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad dėl turto arešto nukentės gera jos turtinė padėtis, bus sukelta nuostolių, ieškinio atmetimo neigiamos pasekmės apeliantei gali būti didesnės nei laikinųjų apsaugos priemonių nauda ieškovei ieškinio tenkinimo atveju. Įrodymų ar bent konkretizuotų įtikinamų argumentų tokiems teiginiams pagrįsti nėra pateikta. Teiginys, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribojamos galimybės plėtoti verslą, taip pat pakankamai deklaratyvus, juo labiau net nenurodant koks konkretus turtas bus arešto objektu realiai. Pažymėtina, kad įstatymas ir asmeniui, kurio atžvilgiu tokios priemonės taikomos, suteikia galimybes „išlyginti“ ar bent sušvelninti galimus neigiamus padarinius prašant pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, mastą, reikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146, 148 str.).
  6. Atsakant į apeliantės argumentus dėl jos geros turtinės padėties ir didelės ieškinio sumos kaip nepakankamo kriterijaus būtinam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (su tuo iš esmės sutiktina), pažymėtina, kad nė vieno kriterijaus vertinimas negali būti standartizuotas ir savaime, t.y. net neatsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, lemti laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymą. Pavyzdžiui, egzistuojanti gera asmens turtinė padėtis tam tikru metu negarantuoja, kad tokia turtinė padėtis nepasikeis dėl įžvelgiamų besiklostančių objektyvių priežasčių ar dėl to asmens subjektyvių neatskleidžiamų ketinimų (kas nėra retas reiškinys teisminėje praktikoje). Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ieškovė įrodinėja, jog per susijusias tais pačiais asmenimis ar jų giminėmis bendrovėmis buvo sukurta turto išėmimo iš bendrovių schema, kitaip tariant, įrodinėja sandoriuose dalyvavusių šalių nesąžiningumą, taip pat nesąžiningą procesinį elgesį ir pan. Nors šios bylos atsakovų nesąžiningumas, kaip minėta, bus nagrinėjimo iš esmės dalykas, vis tik šiuo metu, juo labiau jau konstatavus tikėtiną ieškinio pagrįstumą, yra prielaidos apie galimą tikėtiną nesąžiningą elgesį ir turtinės padėties, net jei šiuo metu ją vertinti gera, keitimo aspektu.

15Dėl apeliančių procesinių teisių apribojimo

  1. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo skundžiamos nutarties naikinimui dėl apeliančių argumentų, susijusių su jų procesinių teisių pažeidimu.
  2. Atmestini apeliančių argumentai dėl nagrinėjamo klausimo esmės neatskleidimo, nesuteikus joms galimybės pareikšti atsiliepimus į ieškovės paduotą prašymą. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, teismas praneša atsakovui (atsakovams) apie tokio prašymo nagrinėjimą bei gali paprašyti pateikti atsiliepimus į jį, tik tuo atveju, kai pats mano, jog tai būtina.
  3. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos būtinai pranešti apeliantės apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, taip pat neapribojo apeliančių procesinių teisių. Pažymėtina, kad savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.). Tokią savo teisę apeliantės realizavo paduodamos atskiruosius skundus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jų teisė būti išklausytoms.
  4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis keistina, panaikinant jos dalį dėl turto arešto J. G. atžvilgiu taikymo, kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
  5. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atskirai trijose bylose, kurios šiuo metu sujungtos į vieną ir joje pateiktas patikslintas ieškinys. Todėl jei atskirai taikytos laikinosios apsaugos priemonės/jų dalis šiuo metu yra perteklinės ar, priešingai, nepakankamos, šalims išlieka teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl jų pakeitimo/panaikinimo/taikymo.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį dėl arešto J. G. ( - ) turtui. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

18Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai