Byla e2-698-186/2015
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3467-553/2015 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo T. P. 72 405 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškoavs taip apt pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo turtą. Ieškovas prašyme nurodė, kad skolos suma yra labai didelė, o atsakovo nesąžiningas ankstesnis elgesys, perkeliant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nabukas“ turtą į savo naujai įkurtą UAB „Virtuvės baldų prekyba“, patvirtina, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir bandyti paslėpti turimą turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, t. y. areštavo atsakovui T. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis bendrai 72 405 Eur sumai; nesant ar nepakankant šio turto, areštavo atsakovo turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

7Teismas nurodė, kad ieškovas 72 405 Eur dydžio reikalavimą atsakovui grindžia padaryta žala, kuri atsirado dėl to, kad ieškovas įvykdė prievoles už UAB „Nabukas“ pagal laidavimo sutartį akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Parex bankas“. Atsakovas, būdamas UAB „Nabukas“ direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovės prekių atsargos, kurios buvo įkeistos bankui, nebūtų iššvaistytos, priešingai, esą jis įkūrė UAB „Virtuvės baldų prekyba“, į kurią prieš pat UAB „Nabukas“ bankrotą perkėlė visą šios bendrovės aktyvą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jis UAB „Nabukas“ kreditoriui AS Reverta (AB „Parex bankas“ teisių perėmėjui) kaip subsidiarus laiduotojas sumokėjo 250 000 Lt ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė pagal 2007 m. lapkričio 22 d. laidavimo sutartį Nr. LS/KS/784, kreditavimo sutartį Nr. KS/784, įkeitimo lakštą, laidavimo sutartį Nr. LS/KS/784, BUAB „Nabukas“ likvidavimo aktą bei įrodymus, kad atsakovas yra UAB „Virtuvės baldų prekyba“ akcininkas. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, didelę ieškinio sumą, ir tai, jog atsakovo elgesys, jam einant UAB „Nabukas“ direktoriaus pareigas, patvirtina, jog yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones netenkinti; teismui nusprendus, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeisti – leisti iš į banko sąskaitas gaunamo darbo užmokesčio atsakovo šeimos ir nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams išleisti ir /ar išgryninti bent 1 100 Eur per mėnesį.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja didelės sumos priteisimo iš esmės nepateikęs jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, į tai, jog atsakovas turi mažamečių vaikų, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą turėjo būti pranešta atsakovui, suteikiant galimybę atsakovui tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Teismas priėmė nutartį nepranešęs atsakovui, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas neteisingai.
  2. Teismo išvada, kad neva ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, yra nepagrįsta. Pagal laidavimo sutartį teisiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovo ir atsakovo, bet tarp ieškovo ir UAB „Nabukas“, todėl bet kokius reikalavimus ieškovas turėjo reikšti ne atsakovui, o UAB „Nabukas“. Be to, pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas galėjo patirti žalos, yra jo paties vadovaujamos bendrovės neteisėti veiksmai, pažeidžiant UAB „Nabukas“ akcijų pardavimo sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo teismo patvirtintą reikalavimą į UAB „Nabukas“ dėl jo ieškinyje nurodytų aplinkybių.
  3. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, o pats ieškovas ar jo atstovaujama UAB „Libros holdingas“ buvo pradėjęs bent tris civilines bylas, kuriose buvo nagrinėjami tie patys teisiniai santykiai kaip ir šioje byloje, ir, pralaimėjęs ginčus, toliau bando pakenkti atsakovui nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis ir reikšdamas niekuo nepagrįstus ieškinius bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi ir lėšų bankuose. Atsakovo sutuoktinė nedirba. Vienintelės atsakovo pajamos yra darbo užmokestis, kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 103,04 Eur. Atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti ir kuriems išlaikymas mokėtinas pirmesne eile. Vien tenkindamas nepilnamečių vaikų poreikius atsakovas per mėnesį vidutiniškai išleidžia 900 Eur. Teismui nusprendus, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, teismas privalėjo užtikrinti bent minimalias atsakovo ir tinkamas atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas ir leisti iš į banko sąskaitas gaunamo darbo užmokesčio atsakovo šeimos kasdieniams poreikiams išleisti ir / ar bent 1 100 Eur per mėnesį.

11Ieškovas T. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantui apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo pranešta, todėl CPK nuostatos nebuvo pažeistos, o atsakovo teisė būti išklausytam taip pat nėra pažeista, nes apeliantas pasinaudojo teise teismo nutartį apskųsti, skunde išdėstant nutarties neteisėtumą ir /ar nepagrįstumą pagrindžiančius argumentus.
  2. Ieškinio reikalavimai atsakovui grindžiami apelianto, kaip buvusio UAB „Nabukas“ vadovo, civiline atsakomybe.
  3. Apeliantas skunde pats patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra bloga, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos.
  4. Apeliantas yra nesąžiningas, siekia nuslėpti savo turtinę padėtį, nes skunde nurodo, kad kas mėnesį skiria 405,47 Eur vaikams iš pirmosios santuokos išlaikyti. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. sprendimo matyti, kad apelianto vaikams iš pirmosios santuokos išlaikymas yra priteistas tik iki jų pilnametystės, tačiau šiuo metu vienas iš apelianto vaikų yra pilnametis. Šią aplinkybę apeliantas sąmoningai nutyli. Apelianto argumentai, kad jis kas mėnesį išleidžia mažiausiai 900 Eur minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, laikyti deklaratyviais, nepatvirtintais objektyviais duomenimis.
  5. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad vienintelis apelianto turimas oficialiai deklaruotas turtas yra kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis (vidutiniškai apie 1 103,04 Eur), todėl jei teismas tenkintų apelianto prašymą leisti kas mėnesį išgryninti ir / ar išleisti iš banko sąskaitų 1 100 Eur, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prarastų prasmę bei iš esmės reikštų jų panaikinimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovui T. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą bendrai 72 405 Eur sumai; nesant ar nepakankant atsakovo tokio turto, areštavo atsakovo turtines teises ir lėšas, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykimas gali būti apsunkintas.

16Apeliantas visų pirma atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį nepranešęs atsakovui, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas neteisingai. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi dėl būtinumo pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, teismas sprendžia savo nuožiūra, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, CPK normų bei apelianto procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-810/2014; 2014 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014). Nurodyta teise apeliantas pasinaudojo, todėl negalima pripažinti buvus jo procesinių teisių pažeidimą (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

17Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog neva ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovui kaip UAB „Nabukas“ (šiuo metu ši įmonė yra pasibaigusi dėl bankroto ir išregistruota) buvusiam vadovui. Ieškovas ieškinyje įrodinėja civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad: bankui neatgavus iš kredito gavėjo UAB „Nabukas“ paskolos pagal kredito sutartį dėl bendrovės valdymo organo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų – išvaisčius paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą UAB „Nabukas“ turtą, bankas kreipėsi į ieškovą, kaip laiduotoją (subsidiarų skolininką), reikalaudamas įvykdyti prievolę bankui, kurią ieškovas, vadovaudamasis tarp banko ir ieškovo sudaryta taikos sutartimi, įvykdė, sumokėdamas bankui 250 000 Lt. Nagrinėjamos bylos atveju preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą.

18Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ieškinio suma yra didelė. Apeliantas atskirajame skunde neteigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, o didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta.

19Apeliantas atskirajame skunde, netenkinus jo prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeisti, leidžiant iš į banko sąskaitas gaunamo darbo užmokesčio atsakovo šeimos ir nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams išleisti ir/ar išgryninti bent 1 100 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties atsakovo, bet ir į jo išlaikomų šeimos narių interesus. Į bylą pateikti duomenys apie tai, jog atsakovas turi nepilnamečių vaikų, kuriems privalo teikti išlaikymą. Tačiau į bylą nepateikti duomenys, kad šiuo metu yra areštuota apelianto pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems apelianto ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto pažymą, patvirtinančią, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikė duomenų apie kitą turtą – kilnojamąjį turtą, turtines teises, lėšas. Be to, apelianto nurodoma prašoma leisti kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma yra deklaratyvi, apeliantas nepateikė vaikams išlaikymo mokėjimą patvirtinančių duomenų. Apeliantas skunde nurodo, kad vien tenkindamas savo nepilnamečių vaikų minimalius poreikius per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 900 Eur (405,47 Eur išlaikymas vaikams iš pirmos santuokos; nepilnamečių vaikų iš antrosios santuokos išlaikymas – apie 500,00 Eur), tačiau šie teiginiai neparemti objektyviais duomenimis. Be vaikų gimimo liudijimų, į bylą pateiktas tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. sprendimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo dviem savo vaikams mokėti išlaikymą iki jų pilnametystės (po 700 Lt kiekvienam vaikui). Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, vienas iš vaikų šiuo metu jau yra sulaukęs pilnametystės. Byloje nesant duomenų apie šiuo metu atsakovo lėšoms, reikalingos būtiniems poreikiams tenkinti, areštą, nepagrindus reikalingo būtinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Tačiau tai neatima iš apelianto teisės, pateikus tokius duomenis, prašyti teismo pakeisti arba panaikinti areštą minėtai pajamų daliai (CPK 148, 149 straipsniai).

20Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas 72 405 Eur dydžio reikalavimą atsakovui... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    11. Ieškovas T. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį... 12. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantui... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 16. Apeliantas visų pirma atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 17. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog neva ieškovo nurodytos aplinkybės... 18. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl pagrindo taikyti byloje... 19. Apeliantas atskirajame skunde, netenkinus jo prašymo panaikinti pirmosios... 20. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi... 22. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....