Byla 2S-86-252/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Molėtų švara“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-776-732-2015 pagal kreditoriaus UAB „Autairas“ pareiškimą skolininkui UAB „Molėtų švara“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2kreditorius UAB „Autairas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš skolininko UAB “Molėtų švara” 78 508,41 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei 465 Eur žyminio mokesčio. Taip pat kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto ar skolininko piniginių lėšų areštą reikalavimo ribose – 78 508,41 Eur. Nurodė, kad skolininkas vengia įvykdyti savo įsipareigojimus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

3Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo skolininko UAB “Molėtų švara” nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas (tuo atveju, jei skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakaks kreditoriaus reikalavimų vykdymui užtikrinti), kurių vertė ar suma neviršija 78 508,41 Eur, surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesdamas kreditoriaus pasirinktam antstoliui ir leisdamas skolininkui areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus nurodytos aplinkybės įrodo grėsmę teismo įsakymo įvykdymui, pareiškimo suma yra didelė, todėl būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti.

4Atskiruoju skundu skolininkas prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – kreditoriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu netenkinti. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių motyvų dėl tikėtino reikalavimo pagrindimo. Kreditoriaus pateiktos sąskaitos yra neapmokamos ne dėl skolininko kaltės ar finansinių sunkumų, bet dėl paties kreditoriaus aplaidumo ir nerūpestingumo, netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, darbų neatlikimo. Šiuo atveju kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir neturėdamas teisinio pagrindo nei į apmokėjimą, nei į jo priteisimą teismine tvarka. Atsižvelgiant į skolininko vykdomas viešąsias funkcijas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžia ne tik skolininko, kaip ūkio subjekto, bet ir viešąjį interesą. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog skolininko finansinė būklė tokia bloga, kad jis negalėtų įvykdyti kreditoriui palankaus teismo sprendimo. Be to, kreditorius nepateikė jokių duomenų apie skolininko veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog skolininkas siekia apsunkinti palankaus kreditoriui teismo sprendimo vykdymą. Priešingai, byloje pateikti duomenys apie skolininko finansinę padėtį vienareikšmiškai įrodo, kad skolininkas turi tiek ilgalaikio bei trumpalaikio turto, tiek pajamų, kurių visiškai užtenka kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, ir neatliko bei nesiekia atlikti jokių veiksmų, dėl kurių kiltų grėsmė būsimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų abiejų sąlygų buvimą.

9Apelianto teigimu, kreditoriaus reikalavimas nėra pagrįstas, o teismas preliminaraus kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo nevertino, tokiu būdu nesilaikydamas CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skolininko argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apelianto teiginiai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bus svarstomi tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. pats ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareiškime nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkas su kreditoriumi geruoju neatsiskaito, pareiškimo suma yra didelė, todėl tai įrodo grėsmę teismo įsakymo įvykdymui. Pareiškėjas nurodė savo argumentus, pateikė prie pareiškimo atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad pareiškimas, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

10Apeliantas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo, kaip ūkio subjekto, teises, taip pat viešąjį interesą. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo ūkinė veikla bus sutrikdyta ir jis negalės jos vykdyti gyventojų atžvilgiu. Tai tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti atskirojo skundo argumentai. Tuo labiau, jog pats pripažįsta, kad pareiškimu keliamo reikalavimo suma nėra didelė.

11Pagal CPK 145 str. 2 d., teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija pareikšto reikalavimo sumos, jos parinktos vadovaujantis ekonomiškumo principu – pirmiausia taikytas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų areštas. Taigi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų nepažeidė, o atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą

12Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas, įrodinėdamas, jog reikalavimo patenkinimo atveju jam nebūtų kliūčių sumokėti kreditoriaus prašomą sumą, gali pasinaudoti CPK 148 str. 2 d. įtvirtina teise ir sumokėti kreditoriaus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, pateikti laidavimą arba įkeisti turimą turtą kreditoriaus naudai. Kartu pažymėtina, kad apelianto nurodymas, jog teismas kitoje byloje jau yra įvertinęs skolininko finansinę padėtį ir detaliai išanalizavęs jo turimą turtą, įsipareigojimus bei galimybes atsiskaityti su kreditoriumi, o 2015-10-21 nutartimi pats pasinaikinęs savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje neturi.

13Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, padarė teisingą išvadą dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai