Byla e2A-106-440/2015
Dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aremikas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2014 pagal ieškovės viešosios įstaigos „STROPUVA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aremikas“ dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė viešoji įstaiga ( toliau -VšĮ) „STROPUVA“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aremikas“ (toliau –UAB ) 21780,00 Lt skolos, 1575,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Sublicencinę sutartį Nr. F10-01 (toliau – Sutartis), pagal kurią suteikė atsakovei neišimtinę teisę gaminti patentuotus gaminius Lietuvos Respublikoje, taip pat siūlyti parduoti ir kitaip realizuoti, platinti, saugoti, sandėliuoti, pristatyti, reklamuoti patentuotus gaminius Lietuvos Respublikoje bei užsienio šalyse, išskyrus Rusijos Federaciją, o atsakovė įsipareigojo naudotis šia teise Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis bei mokėti 6000,00 Lt plius PVM sublicencinį mokestį už sutartyje nurodytų teisių suteikimą, nepriklausomai nuo atsakovės pagamintų bei realizuotų patentuotų gaminių apimties, tuo pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 3 d. išrašytų PVM sąskaitų neapmokėjo. 2014 m. kovo 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui priėmus preliminarų teismo sprendimą ir patenkinus ieškovės reikalavimus, 2014 m. balandžio 9 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais.

5Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą grindžiamas vien sąskaitomis faktūromis išrašytomis pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. sublicencinę sutartį, kurios nepatvirtina, jog ieškovė suteikė UAB „Aremikas“ paslaugas pagal Sutartį. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti UAB „Aremikas“ neišimtinę teisę gaminti patentuotus gaminius, taip pat siūlyti parduoti, parduoti patentuotus gaminius, t. y. šildymo katilus, kuriuose yra įdiegtas išradimas pagal Lietuvos Respublikos patentą Nr. 4998 „Kieto kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendinamas“, tačiau ieškovė šių paslaugų nesuteikė. 2013 m. birželio 21 d. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nustatė, kad atsakovės kieto kuro katilai, gaminami pagal aptariamą išradimą, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Paaiškėjus, kad licencijuojamas išradimas yra nepritaikomas pagal galiojančius teisės aktus ir už jo pateikimą tiek Lietuvoje, tiek visos Europos Sąjungos rinkai yra taikomos sankcijos, kad UAB „Aremikas“ faktiškai nebegali toliau įgyvendinti jam suteiktų teisių, sustabdė sublicencinio mokesčio mokėjimą iki kol ieškovė pradės teikti UAB „Aremikas“ realias, vertę turinčias paslaugas. Nesutiko su preliminariu sprendimu priteistų netesybų dydžiu, kadangi paskaičiuota 15,00 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną laikytinos akivaizdžiai per didelėmis netesybomis, kadangi pagrindinės prašomos priteisti skolos dydis yra 21780,00 Lt, todėl atsakovės paskaičiuotas 1575,00 Lt netesybų dydis neproporcingas prašomai priteisti pagrindinei skolai. Be to UAB „Aremikas“ piniginės prievolės įvykdymą sustabdė kol ieškovė išspręs klausimą dėl katilo atitikties teisės aktams, todėl nėra pagrindo priteisti netesybų. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad su pateiktais prieštaravimais nesutinka. Nurodė, kad pagal Sublicencinės sutarties 1.4 punktą sublicencinis mokestis – tai Sublicencinėje sutartyje nurodyti mokėjimai VšĮ „Stropuva“ už Sutarties 2.1 punkte nurodytų teisių suteikimą, nepriklausomai nuo atsakovės pagamintų bei realizuotų patentuotų gaminių apimties. Sublicencinės sutarties 5.1.3 punkte šalių sulygto dydžio sublicencinį mokestį – 6000,00 Lt plius PVM atsakovė įsipareigojo mokėti už kiekvieną praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 21 dienos (Sublicencinės sutarties 5.2 punktas). Ataskaitos apie pagamintus ir parduotus šildymo katilus už 2013 m. birželio, spalio, gruodžio ir 2014 m. vasario mėnesius patvirtina faktą, kad atsakovė realiai naudojosi Sutartimi jai suteiktomis teisėmis tiek iki 2013 m. spalio mėn., tiek ir po 2013 m. spalio mėn., t. y. laikotarpį, po kurio nepagrįstai sustabdė sublicencinio mokesčio mokėjimą, todėl pažeidė Sutarties sąlygas. VšĮ „Stropuva“ Sutartimi leido atsakovei gaminti gaminius naudojant įregistruoto išradimo apibrėžtį, bei tokius gaminius platinti, tačiau nesuteikė jokių garantijų ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl atsakovės gaminamų šildymo katilų atitikimo kokiems nors kokybės, saugumo ir kitiems nuolat besikeičiantiems reikalavimams, o atsakovė įsipareigojo suteikti patentuoto gaminio pirkėjui garantinio aptarnavimo laikotarpį, išduodant atitinkamus tinkamai įformintus dokumentus (3.5.2 punktas), laiku ir savo lėšomis atlikti garantinį patentuotų gaminių aptarnavimą (3.5.3 punktas ), patentuotus gaminius gaminti kokybiškai (3.5.6 punktas), nagrinėti visas klientų pretenzijas dėl nekokybiškų gaminių ir atlyginti jiems visus su tuo susijusius nuostolius (3.5.8 punktas), todėl atsakovė yra pilnai atsakinga už gaminamų ir platinamų patentuotų gaminių kokybę, įskaitant pareigą parengti ir/arba gauti nustatytas deklaracijas, sertifikatus ir/arba kitus dokumentus. Sutartyje nurodytas išradimas (patento Nr. 4998) atitinka visus Patentų įstatyme nustatytus patentabilumo (įskaitant pramoninio pritaikomumo) reikalavimus. Atsakovė nuo 2004 m. gamino, platino šildymo katilus ir gavo ekonominę naudą, todėl minėtas patentas nelaikytinas nepatentabiliu. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. galutiniu sprendimu 2014 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę teisiniai santykiai pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą Sutartį dėl teisės pagal išradimą – Lietuvos Respublikos patentą Nr. 4998 „Kieto kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendinamas“, gaminti, realizuoti patentuotą gaminį, kuriame įdiegtas šis išradimas. Todėl šiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos patentų įstatymo nuostatos (toliau – Patentų). Pagal Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį pareiškėjas arba patento savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę patento licenciją naudoti išradimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje. Patentų įstatymo 45 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1-6 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos patento sublicencinei sutarčiai. Pagal Sublicencinę sutartį, sudarytą vadovaujantis Patentų įstatymu, ieškovė suteikė atsakovei neišimtinę teisę naudoti įregistruotą išradimą (patento Nr. 4998) Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties 5.1.3 punkte šalių sulygto dydžio sublicencinį mokestį – 6000,00 Lt plius PVM, atsakovė įsipareigojo mokėti už kiekvieną praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 21 dienos (Sutarties 5.2 punktas). Teismas įvertinęs UAB „Aremikas“ ataskaitas dėl pagamintų ir realizuotų katilų sprendė, kad atsakovė 2013 m. gruodžio – 2014 m. vasario mėnesiais realiai naudojosi Sutartimi jai suteiktomis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad šalys Sutarties 1.4. punktu sutarė, kad atsakovė sublicencinį mokestį ieškovei už Sutarties 2.1. punkte nurodytų teisių suteikimą mokės nepriklausomai nuo atsakovės pagamintų bei realizuotų patentuotų gaminių apimties. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė naudojosi jai Sutartimi suteiktomis teisėmis, gamino sublicencijuojamą produkciją ir ją realizavo, todėl turėjo pareigą apmokėti ieškovės išrašytas 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaitas faktūras. Teismas įvertino atsakovės argumentus dėl nesutikimo su ieškovės reikalavimais, kuriuos atsakovė grindė išradimo nepatentabilumu dėl jo pramoninio nepritaikomumo, nurodydama aplinkybes dėl Valstybinės ne maisto produkcijos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-06-21 surašyto UAB „Aremikas“ vadovui administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 1AAU-59 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir kt. Pažymėjo, kad Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu išradimas pagal šio įstatymo 4-8 straipsnius yra nepantentabilus ir nurodė, kad atsakovė nepasinaudojo teise kreiptis į teismą ieškiniu dėl patento pripažinimo negaliojančiu kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų numatytų Patentų įstatymo 4-8 straipsniuose, todėl sprendė, kad sprendimo priėmimo metu ieškovės Sutartyje nurodytas išradimas yra patentabilus ir atsakovė juo realiai naudojosi ir po minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo jos vadovui surašymo, t. y. 2013 m. birželio – 2014 m. sausio mėnesiais bei gavo ekonominės naudos. Dėl mokėjimo prievolės sustabdymo teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė esminę Sutarties 2.1 punkto sąlygą ir suteikė atsakovei teisę naudoti išradimą gaminant patentuotus gaminius ir juos platinti Sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovė šia teise naudojosi, gamino gaminius ir juos realizavo. Pagal Sutarties 1.4 punktą atsakovė nepriklausomai nuo pagamintų ir realizuotų patentuotų gaminių apimties įsipareigojo ieškovei mokėti sublicencinį mokestį už Sutarties 2.1 punkte nurodytą teisių suteikimą. Teismas akcentavo, kad būtent atsakovė turi teisę gaminti patentuotus gaminius pagal savo paties brėžinius (Sutarties 3.3 punktas), taip pat pareigą patentuotus gaminius gaminti kokybiškai, priimti ir nagrinėti klientų pretenzijas dėl nekokybiškų patentuotų gaminių ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius bei apsaugoti ieškovę nuo tokių pretenzijų (Sutarties 3.5.6., 3.5.8 punktai), todėl ji kaip verslo subjektas, užsiimanti šildymo katilų, kuriame įdiegtas išradimas, gamyba ir platinimu ne vienerius metus (šalys dar 2008 m. gegužės 13 d. buvo sudariusios Sublicencinę sutartį), būdama sąžininga, atidi ir rūpestinga, atsižvelgdama į Sutartimi prisiimtų pareigų apimtų, turėjo sekti ir domėtis teisiniu gaminamos produkcijos reglamentavimu bei pritaikyti prie atitinkamų standartų gamybos procesą. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 4.1.3 punkte numatyta ieškovei pareiga Sutarties galiojimo laikotarpiu palaikyti išradimo patento galiojimą Lietuvoje, 4.3.2 punkte – esant poreikiui konsultuoti atsakovę dėl patentuotų gaminių gamybos, garantinio aptarnavimo, trūkumų šalinimo ir kiti. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės išradimas būtų pripažintas nepatentabiliu, todėl jos argumentai, kad ieškovė netinkamai įgyvendino Sutarties sąlygas, neužtikrino realią, vertę sukuriančių teisių atsakovei suteikimą, t. y. netinkamai įvykdė priešpriešinę prievolę, kurią ji turėjo įvykdyti pirmiau už atsakovę, yra nepagrįsti jokiais rašytinais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė prievolės mokėjimą pagal 2013 m. gruodžio – 2014 m. vasario mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pažeidė LR CK 6.58 straipsnio 7 dalyje ir 6.207 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą sąžiningai ir protingai naudotis teise sustabdyti prievolės įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Atsižvelgęs į įstatymo nuostatas, į tai, kad atsakovė su ieškove iki šiol nėra net iš dalies atsiskaičiusi pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, naudojosi ieškovės suteikta teise gaminti ir platinti patentuotą gaminį bei gavo iš to naudos, tačiau reiškė ieškovei pretenzijas dėl išrašytų 2013-12-04, 2014-01-06, 2014-02-03 PVM sąskaitų faktūrų ir sustabdė sublicencinio mokesčio mokėjimą, į tai, kad abi šalys yra verslininkai, todėl turėjo lygias galimybes įvertinti netesybų dydį ir dėl jų derėtis, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti priteistinų netesybų. Todėl iš atsakovės ieškovei priteisė iki ieškinio surašymo dienos – 2014 m. vasario 26 d. 1575,00 Lt delspinigių. Teismas sprendė, kad vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi atsakovė privalo ieškovei mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. kovo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „ Aremikas“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. galutinį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. Sutartį už kurias buvo išrašytos pastarosios sąskaitos faktūros ir grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius. Atsakovės vertinimu, vien ieškovės vienašališkai išrašytos sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškovės paslaugų suteikimo atsakovei pagal Sutartį bei atitinkamai skolos fakto ir (arba) jos dydžio pagrįstumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateiktos ataskaitos patvirtina aplinkybę, jog ieškovė suteikė realias paslaugas atsakovei pagal Sutartį 2013 m. gruodžio mėn. -2014 m. vasario mėn. laikotarpiu. Akivaizdu, kad ataskaitose nurodytas atsakovės pagamintos ir realizuotos produkcijos skaičius (kiekis) jokiu būdu nepatvirtina, kad atsakovei buvo leista šią produkciją parduoti bei atitinkamai gauti ekonominę naudą (grąžą). Atsakovė neturi neapribotos galimybės produkcijos parduoti nuo 2013 m. birželio 21 d., kuomet Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nustatė, kad atsakovės kieto kuro katilai, gaminami pagal aptariamą išradimą, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, atsakovės ataskaitose minima realizacija yra iš esmės susijusi su gaminių vežimu į Rusiją. Vertinant minėtas ataskaitas ir faktus, kur prekės buvo vežamos, bei faktą, kad ieškovė riboja bet kokį pardavimą Rusijoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė gavo naudą (turėjo galimybę gauti naudą, kurios galėjo tikėtis) iš susitarimo su ieškove, už ką privalo atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją dėl atsakovei taikytinų apribojimų gaminių pardavimui ir jei neatmesti skundo, tai bent ženkliai sumažinti priteistinos skolos dydį, nes tik tokiu atveju (jei ir būtų sutikta su paslaugų teikimu) būtų užtikrintas protingumo principo laikymasis.

132. Nors ieškovė turėjo suteikti atsakovei neišimtinę teisę gaminti šildymo katilus, kuriuose yra įdiegtas išradimas pagal Lietuvos Respublikos patentą Nr. 4998 „Kieto kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendinamas”, 2013 m. birželio 21 d. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nustatė, kad atsakovės kieto kuro katilai, gaminami pagal aptariamą išradimą, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2-141-(05) „Dėl sutarties vykdymo” ieškovė buvo informuota, kad atsakovė dėl šios susiklosčiusios situacijos nuo 2013 m. liepos 1 d. yra priversta stabdyti mokėjimus ieškovei pagal Sutartį, kol ieškovė išspręs klausimą dėl katilo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neturi pareigos rūpintis atsakovės gaminamų katilų, kuriuose įdiegtas ieškovės išradimas, atitikimu teisės aktams. Ieškovė turi neabejotiną pareigą rūpintis patento patentabilumu (Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas) tam, kad atsakovei būtų suteiktos realios teisės į patentą (esminė ieškovės paslauga). Ieškovė turi pareigą užtikrinti išradimo pramoninį pritaikomumą. Tai, kad ieškovės patentas dar nėra nuginčytas Patentų įstatymo nustatyta tvarka nereiškia, kad pastarasis patentas negali dėl pasikeitusios teisinės aplinkos ir susijusių aplinkybių prarasti pramoninį pritaikomumą. Kadangi skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario mėnesio, kuomet atsakovė pagrįstai bei teisėtai buvo sustabdžiusi mokėjimo prievolę, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

143. Skolos pagrįstumas bei teisėtumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į ieškovės veiksmus, kuriais ji ignoruoja esmines įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi tarp ginčo šalių patvirtintos Taikos sutarties sąlygas. Taikos sutartimi atsakovei nebuvo apibrėžti jokie teritoriniai ribojimai, kiek tai susiję su patentuotų gaminių siūlymu parduoti ar pardavimu, t. y. neišskirtas draudimas Rusijos Federacijos ar kitos užsienio šalies atžvilgiu. 2011 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės buvo paruošta nauja 2008 m. Sublicencinės sutarties redakcija bei priimta minėta 2011 m. Sutartis, kurioje iš atsakovės buvo neteisėtai pareikalauta sutikti su ribojimu patentuotus gaminius siūlyti parduoti ar parduoti Rusijos Federacijoje. Atsakovės vertinimu, skola nepagrįsta bei neteisėta, kadangi kildinama iš 2011 m. Sutarties nuostatų, su kuriomis atsakovė niekada nesutiko. Be to, taikyti naujos redakcijos 2011 m. Sutartį ieškovė pareikalavo pasinaudodama esmine šalių nelygybe, t. y. pasinaudodama sunkia tuometine atsakovės ekonomine būkle ir atsakovės verslo priklausymu nuo ieškovės. Atsakovės vertinimu, be nurodytų aplinkybių ieškovės akivaizdus vengimas bendradarbiauti su atsakove, taikos sutarties esminių sąlygų ignoravimas, nepagrįstos informacijos nesąžiningas skelbimas savo interneto tinklalapiuose, ko pasėkoje nepagrįstai bei neteisėtai apribojama atsakovės veikla Rusijos Federacijoje, yra pagrindas pripažinti skolą nepagrįsta bei neteisėta.

154. Teismas, vadovaudamasis 2011 m. Sutarties 9.1 punkto nuostatomis nepagrįstai priteisė 1575,00 Lt delspinigių. Atsakovės vertinimu, 15,00 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną teismo turėtų būti laikytinos akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos netesybos, atsižvelgiant į skolos dydį. Be to ieškovė buvo informuota, kad atsakovė nuo 2013 m. liepos 1 d., yra priversta stabdyti mokėjimus ieškovei pagal Sutartį kol ieškovė išspręs klausimą dėl katilo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kadangi pagrindinės piniginės prievolės vykdymas buvo sustabdytas, nėra pagrindo priteisti netesybų.

16Ieškovė VšĮ „STROPUVA“ apeliaciniu skundu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014m rugpjūčio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

181. Atsakovė visiškai nepagrįstai sutapatina šalių sudarytą 2011m. rugpjūčio 9 d. sublicencinę sutartį Nr. F10-1 ir ja atsakovei suteiktas teises su paslaugų sutartimi pagal LR CK 6.716 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra taikomas Patentų įstatymo, o ne CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinių paslaugų teikimą, nuostatos. Patentų įstatymas nereglamentuoja atlygintinių paslaugų teikimo proceso. Pagal Patentų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2012-02-02, t.y. Sutarties sudarymo metu) 34 straipsnio 1 dalį licencinė sutartis - tai susitarimas, kuriuo viena šalis (licenciaras) duoda kitai šaliai (licenciatui) sutikimą atlikti šio įstatymo 26 straipsnyje išvardytus veiksmus. Pagal šiuo metu galiojančios Patentų įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalį pareiškėjas arba patento savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę patento licenciją naudoti išradimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 - 6 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos patento sublicencinei sutarčiai (45 straipsnio 7 dalis). Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei neišimtinę teisę naudoti patentuotą gaminio gamybos būdą (patento Nr. 4998), o atsakovė įsipareigojo naudotis šia teise Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis bei mokėti sublicencinį mokestį (Sublicencinės sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.1 punktas., 1.4 punktas ir kt). Naudodama patentuotą išradimą atsakovė gamino (gamina) ir realizavo (realizuoja) šildymo katilus „( - )“. Ieškovė leido atsakovei naudoti išradimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir šio leidimo nepanaikino ir neapribojo. Tas faktas, kad atsakovė Sutarties galiojimo metu iki pat 2013 m. spalio mėn. mokėjo sublicencinį mokestį, teikė ieškovei ataskaitas apie pagamintą ir realizuotą produkciją už 2013 m. birželio mėn.- 2013 m. spalio mėn., 2013 m. gruodžio mėn. - 2014 m. vasario mėn., teikė ieškovei prašymus dėl atleidimo nuo sublicencinio mokesčio atskirais laikotarpiais, kuriuose pripažino apie vykdomą šildymo katilų „( - )“ gamybą ir realizaciją neginčijamai patvirtina, kad atsakovė galėjo ir realiai naudojosi Sutartimi suteiktomis teisėmis. Sutartyje nustatyta atsakovės pareiga mokėti ieškovei sublicencinį mokestį nėra susieta su atsakovės pagamintų (pagamintinų) ir (arba) realizuotų (realizuotinų) gaminių apimtimi, atsakovės gautinu pelnu, bet kokiais kitais ekonominiais ar kitais rodikliais. Sublicencinė sutartimi ieškovė suteikė atsakovei teisę naudoti patentuotą išradimą, tačiau atsakovė pati sprendžia, kokia apimtimi gaminti ir realizuoti naudojant išradimą pagamintą produkciją. Ieškovė Sutartimi suteikdama atsakovei atitinkamas teises nedavė ir negalėjo duoti jokių garantijų dėl atsakovės gaminamų ir parduodamų šildymo katilų atitikimo vienoje ar kitoje valstybėje nustatytiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad gaminius, pagamintus naudojant patentuotą išradimą, atsakovė realizavo ir realizuoja Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Ieškovės vertinimu atsakovės vengimas nuo 2013 m. lapkričio mėn. vykdyti sutartinius mokėjimus yra sietinas ne su tariamu ieškovės pareigų nevykdymu, bet su pardavimų apimties sumažėjimu, kurį galimai nulėmė atsakovės veiksmai ir (arba) kitos aplinkybės.

192.Ieškovė nei pagal Sutarties sąlygas, nei pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės norminių aktų nuostatas neturi pareigos ir realiai negali vykdyti (organizuoti) atsakovės (kaip ir kitų sublicenciatų) gaminamos produkcijos, panaudojant patentuotą išradimą, gamybos kontrolę, gamybos optimizavimą, deklaracijų, sertifikatų ir (arba) kitų dokumentų parengimą, gavimą ir t.t. Ieškovė Sutartimi leido atsakovei gaminti šildymo katilus naudojant įregistruoto išradimo apibrėžtį, bei tokius gaminius platinti, tačiau nesuteikė jokių garantijų ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl atsakovės gaminamų šildymo katilų atitikimo kokiems nors kokybės, saugumo ar kitiems nuolat besikeičiantiems reikalavimams. Atsakovė turi teisę gaminti gaminius pagal savo pačios brėžinius, t.y. esant poreikiui, atitinkamai pritaikyti ir naudoti išradimą tokiu būdu, kuris atitiktų tuo laikotarpiu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Kadangi tiek Sutarties sąlygos, tiek jos esmė, tiek ir įstatymai įpareigoja būtent atsakovę rūpintis gaminamų šildymo katilų atitikimu nustatytiems reikalavimams (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis), atsakovė nepagrįstai šias pareigas siekia perkelti ieškovei ir, atitinkamai, nepagrįstai atsisako vykdyti Sutartyje nustatytus mokėjimus. Vienokia ar kitokia atsakovės gaminamų ir platinamų šildymo katilų kontrolė, atitikties vertinimas buvo nustatytas ir teisės aktais reglamentuojamas iš esmės visą Sutarties, taip pat šalių sudarytos 2008-05-13 Sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovė, kaip verslo subjektas, turėdama pakankamą patirtį šildymo katilų gamybos ir platinimo srityje, būdama sąžininga, protinga, atidi ir rūpestinga, ne tik turėjo, bet ir galėjo įvertinti Sutartimi gaunamų teisių bei prisiimamų pareigų apimtį, taip pat sekti ir domėtis teisiniu gaminamos produkcijos reglamentavimu, įvertinti visą su atsakovės gaminama ir platinama produkcija susijusią riziką, atlikti arba organizuoti atitinkamus tyrimus bei optimizuoti, pritaikyti prie atitinkamų standartų savo gamybos procesą. Atsakovės argumentai, susiję su tariamu ieškovės pareigų nevykdymu pagal Sutartį, taip pat patento pramoniniu nepritaikomumu laikytini nepagrįstais. Pagal Sutarties 1.4 punktą atsakovė nepriklausomai nuo pagamintų ir realizuotų gaminių apimties įsipareigojo ieškovei mokėti sublicencinį mokestį už Sutartimi nurodytą teisių suteikimą. Ieškovė atsakovės veiksmus dėl mokėjimų sustabdymo vertina kaip vienašališką atsisakymą vykdyti sutartį, sutartimi prisiimtų esminių įsipareigojimų nevykdymą, o ne jos vykdymo teisėtą sustabdymą. Ieškovės vertinimu, atsakovė mažų mažiausiai laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., už kurį galutiniu sprendimu priteista 21780,00 Lt skola, naudojosi jai suteiktomis teisėmis, gavo ekonominę naudą.

203. Galutiniu sprendimu priteista skola susidarė 2011 m. rugpjūčio 9 d. Sutarties, bet ne 2008 m. gegužės 13 d. sublicencinės sutarties Nr. FlO-02 pagrindu. Pastarosios sutarties sąlygos, jos sudarymo, galiojimo ir nutraukimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovės į bylą pateikta 2008 m. gegužės 13 d. sublicencinė sutartis Nr. FlO-02 neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, todėl toks įrodymas ir bet kokie su juo susieti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismo nebuvo ir neturėjo būti vertinami šios bylos kontekste. Atsakovė kaip verslo subjektas, kuriam pagrįstai taikomi didesni atidumo, protingumo, rūpestingumo standartai, turintis didelę ir ilgametę patirtį versle, derėjęsis ir sudaręs ne vieną sandorį, akivaizdžiai suvokė pasirašomos Sutarties esmę ir pagal ją prisiimamus įsipareigojimus. Kadangi šalių teisiniams santykiams yra taikomas Patentų įstatymo nuostatos, Sutarties sudarymo metu galiojusi Patentų įstatymo redakcija (35 straipsnio 1 dalis), kaip ir šiuo metu galiojančio Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija leido šalims susitarti dėl patento licencijos naudojimo tam tikroje teritorijoje. 2008 m. gegužės 13 d. sublicencinės sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. 2011m. rugpjūčio 9 d. Sutartis yra galiojanti, todėl šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma.

214. Nesutinka, kad ieškovei buvo priteistos akivaizdžiai per didelės netesybos. Pagal Sutarties 9.1 p. ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, kurių dydis už kiekvieną, dieną gali būti iki 3 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos,( toliau –MMA) t.y. iki 30,00 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė, reikalavo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurių dydis - 15,00 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t.y. 1,5 procento MMA kas sudaro vos 7,2 procento nuo priteistos skolos, todėl apeliacinio skundo argumentai apie neproporcingą netesybų dydį yra akivaizdžiai nepagrįsti.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

25Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi nustatyto mokesčio mokėjimo sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Patentų biuras išdavė patentą Nr. 4998 „Kietojo kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendintas“. Ieškovė ir atsakovė 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovė (sublicenciaras) suteikė atsakovei (sublicenciatui) neišimtinę teisę gaminti patentuotus gaminius Lietuvos Respublikoje, taip pat siūlyti parduoti, parduoti ir kitaip realizuoti, platinti, saugoti, sandėliuoti, pristatyti, reklamuoti patentuotus gaminius Lietuvos Respublikoje bei užsienio šalyse, išskyrus Rusijos Federaciją, o atsakovė įsipareigojo naudotis šia teise Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis bei mokėti sublicencinį mokestį už Sutarties 2.1 punkte nurodytų teisių suteikimą, nepriklausomai nuo pagamintų ir realizuotų patentuotų gaminių apimties (Sutarties 1.4. punktas). Sutarties 5.1.3 punktu nustatė, jog atsakovė 6000,00 Lt plius PVM periodinį sublicencinį mokestį mokės kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., o Sutarties 5.2 punktu sutarė, kad nurodytą sublicencinį mokestį atsakovė mokės už kiekvieną praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 21 dienos. Ieškovė suteikė atsakovei Sutarties 2.1 punkte nurodytą teisę į išradimą, pagal Lietuvos Respublikos patentą Nr. 4998 – „Kieto kuro diegimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendintas“, ir Sutarties 1.4., 5.1.3., 5.2 punktų pagrindu atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė išrašytų 2013-12-04 PVM sąskaitos faktūros Serija STROS Nr. 0251 už 2013 m. lapkričio mėn. – 7260,00 Lt (su PVM) sumai, 2014-01-06 PVM sąskaitos faktūros Serija STROS Nr. 0255 už 2013 m. gruodžio mėn. – 7260,00 Lt (su PVM) sumai ir 2014-02-03 PVM sąskaitos faktūros Serija STROS Nr. 0256 už 2014 m. sausio mėn. – 7260,00 Lt (su PVM) sumai, Sutartyje nustatytu terminu neapmokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę 2014 m. sausio 6 d. su pretenzija dėl įsiskolinimo padengimo ir pareikalavo iki 2014 m. sausio 17 d. sumokėti pretenzijoje nurodytą skolą. Atsakovė 2014 m. sausio 17 d. raštu su ieškovės pretenzija nesutiko ir skolos nesumokėjo. Ieškovė pakartotinai 2014 m. sausio 21 d. kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo padengimo ir pareikalavo iki 2014 m. sausio 24 d. sumokėti pretenzijoje nurodytą skolą. Byloje pateikti duomenys, kad Valstybinė ne maisto produkcijos inspekcija prie Ūkio ministerijos 2013-06-21 surašė UAB „Aremikas“ administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1AAU-59 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad atsakovės gaminamas gaminys kieto kuro katilas „( - )“, modelis N 20 kw pažeidžia teisės aktų reikalavimus – Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-628, 2 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-17 įsakymu Nr. D1-217 10 punktą. Atsakovė 2014 m. sausio 30 d. raštu su ieškovės pakartotina pretenzija nesutiko ir skolos nesumokėjo, ir nurodė vieną iš motyvų 2014 m. sausio 21 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorijos rašte „Dėl kietojo kuro katilo „( - )“ bandymų ir atitikties įvertinimui“ atsakymą į UAB „Aremikas“ direktoriaus raštą Nr. 2-014-(05), kad UAB „Aremikas“ gaminys „( - )“, neatitinka standarto LST EN 303-5:2012, t. y. gaminamo katilo „( - )“ bandymas ir atitikties įvertinimas yra negalimas.

27UAB „Aremikas“ 2013 m. liepos 3 d. ataskaitoje Nr. 2-126-(05) nurodyta, kad 2013 m. birželio mėnesį atsakovė pagamino 9 katilus, realizavo 14; 2013 m. spalio 30 d. ataskaitoje Nr. 2-192-(05) nurodyta, kad 2013 m. liepos mėnesį pagamino 16 katilų, realizavo 15, 2013 m. rugpjūtį pagamino 56 katilus, realizavo 63, 2013 m. rugsėjo mėnesį pagamino 30 katilų, realizavo 27; 2013 m. lapkričio 6 d. ataskaitoje Nr. 2-194-(05) nurodyta, kad 2013 m. spalio mėnesį pagamino 46 katilų, realizavo 73; 2014 m. sausio 3 d. ataskaitoje Nr. 2-001-(05) nurodyta, kad 2013 m. gruodžio mėnesį pagamino 17 katilų, realizavo 16; 2014 m. vasario 3 d. ataskaitoje Nr. 2-025-(05) nurodyta, kad 2014 m. sausio mėnesį pagamino 13 katilų, realizavo 9; 2014 m. kovo 5 d. ataskaitoje Nr. 2-044-(05) nurodyta, kad 2014 m. vasario mėnesį pagamino 12 katilų, realizavo 6. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose deklaracijose Nr. 13LTSG4000EK00DC54 ir Nr. 13LTSG4000EK015EE0 nurodyta, kad UAB „Aremikas“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. spalio 29 d. vykdė eksporto procedūras į Rusijos Federaciją prekei – kieto kuro katilas „( - )“. Ieškovei kreipiantis ieškiniu į teismą, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 21780,00 Lt skolos.

28LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (LR CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti LR CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

29Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. Sutartį už kurias buvo išrašytos pastarosios sąskaitos faktūros ir grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius. Atsakovės vertinimu, vien ieškovės vienašališkai išrašytos sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškovės paslaugų suteikimo atsakovei pagal Sutartį bei atitinkamai skolos fakto ir (arba) jos dydžio pagrįstumo. Pareiga atsiskaityti skolininkui negali kilti vien tuo pagrindu, jog kreditorius yra pasirašęs PVM sąskaitas faktūras, kadangi kreditoriaus teisė į atlyginimą gali kilti tik atlikus darbą, t. y. šiuo atveju suteikus atitinkamas paslaugas. Ieškovė nesuteikė jokių paslaugų atsakovei ir dėl šios bei susijusių priežasčių, atsakovė nepripažįsta skolos pagrįsta ir teisėta. Atsakovės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateiktos ataskaitos patvirtina aplinkybę, jog ieškovė suteikė realias paslaugas atsakovei pagal Sutartį 2013 m. gruodžio mėn. -2014 m. vasario mėn. laikotarpiu. Apeliantės vertinimu ataskaitose nurodytas atsakovės pagamintos ir realizuotos produkcijos skaičius (kiekis) jokiu būdu nepatvirtina, kad atsakovei buvo leista šią produkciją parduoti bei atitinkamai gauti ekonominę naudą (grąžą).

30Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra taikomas Patentų įstatymo, o ne CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinių paslaugų teikimą, nuostatos. Patentų įstatymas nereglamentuoja atlygintinių paslaugų teikimo proceso. Pagal Patentų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2012-02-02, t.y. Sutarties sudarymo metu) 34 straipsnio 1 dalį licencinė sutartis - tai susitarimas, kuriuo viena šalis (licenciaras) duoda kitai šaliai (licenciatui) sutikimą atlikti šio įstatymo 26 straipsnyje išvardytus veiksmus. Pagal šiuo metu galiojančios Patentų įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalį pareiškėjas arba patento savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę patento licenciją naudoti išradimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 - 6 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos patento sublicencinei sutarčiai (45 straipsnio 7 dalis). Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei neišimtinę teisę naudoti patentuotą gaminio gamybos būdą (patento Nr. 4998), o atsakovė įsipareigojo naudotis šia teise Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis bei mokėti sublicencinį mokestį (Sublicencinės sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.1 punktas., 1.4 punktas ir kt). Naudodama patentuotą išradimą atsakovė gamino (gamina) ir realizavo (realizuoja) šildymo katilus „( - )“. Ieškovė leido atsakovei naudoti išradimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir šio leidimo nepanaikino ir neapribojo. Tas faktas, kad atsakovė Sutarties galiojimo metu iki pat 2013 m. spalio mėn. mokėjo sublicencinį mokestį, teikė ieškovei ataskaitas apie pagamintą ir realizuotą produkciją už 2013 m. birželio mėn.- 2013 m. spalio mėn., 2013 m. gruodžio mėn. - 2014 m. vasario mėn., teikė ieškovei prašymus dėl atleidimo nuo sublicencinio mokesčio atskirais laikotarpiais, kuriuose pripažino apie vykdomą šildymo katilų „( - )“ gamybą ir realizaciją neginčijamai patvirtina, kad atsakovė galėjo ir realiai naudojosi Sutartimi suteiktomis teisėmis. Sutartyje nustatyta atsakovės pareiga mokėti ieškovei sublicencinį mokestį nėra susieta su atsakovės pagamintų (pagamintinų) ir (arba) realizuotų (realizuotinų) gaminių apimtimi, atsakovės gautinu pelnu, bet kokiais kitais ekonominiais ar kitais rodikliais. Sublicencine sutartimi ieškovė suteikė atsakovei teisę naudoti patentuotą išradimą, tačiau atsakovė pati sprendžia, kokia apimtimi gaminti ir realizuoti naudojant išradimą pagamintą produkciją. Ieškovė Sutartimi suteikdama atsakovei atitinkamas teises nedavė ir negalėjo duoti jokių garantijų dėl atsakovės gaminamų ir parduodamų šildymo katilų atitikimo vienoje ar kitoje valstybėje nustatytiems reikalavimams. Ieškovė nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad gaminius, pagamintus naudojant patentuotą išradimą, atsakovė realizavo ir realizuoja Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Ieškovės vertinimu net ir tuo atveju, jeigu atsakovė nuspręstų apskritai nesinaudoti Sutartimi suteiktomis teisėmis ar jų dalimi, šalių sulygta piniginė prievolė galiotų ir būtų vykdytina, kol galioja Sutartis, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus iš esmės neturi pagrindo su jais nesutikti. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais nurodytais apeliaciniame skunde, taip pat tuo, kad atsakovė neturi neapribotos galimybės produkcijos parduoti nuo 2013 m. birželio 21 d., nes atsakovės vertinimu Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nustatė, kad atsakovės kieto kuro katilai, gaminami pagal aptariamą išradimą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes argumentai nepagrįsti bei paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės ataskaitose minima realizacija yra iš esmės susijusi su gaminių vežimu į Rusiją ir todėl vertinant minėtas ataskaitas ir faktus, kur prekės buvo vežamos, bei faktą, kad ieškovė riboja bet kokį pardavimą Rusijoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė gavo naudą (turėjo galimybę gauti naudą, kurios galėjo tikėtis) iš susitarimo su ieškove, už ką privalo atsiskaityti. Apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją dėl atsakovei taikytinų apribojimų gaminių pardavimui ir jei neatmesti skundo, tai bent ženkliai sumažinti priteistinos skolos dydį, nes tik tokiu atveju (jei ir būtų sutikta su paslaugų teikimu) būtų užtikrintas protingumo principo laikymasis. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į atsakovės argumentus apeliaciniame skunde bei ieškovės argumentus atsiliepime į skundą akivaizdu, kad šalys skirtingai vertina Sutarties sąlygas.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Vadovaujantis įstatymu, civiliniame procese išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įvertinus byloje esančius duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino pateiktus įrodymus, kad priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, akivaizdžiai pažeidžiantį atsakovės teisėtus interesus bei teises sprendimą.

32Nagrinėjimu atveju tarp šalių yra susiklostę teisiniai santykiai pagal sudarytą Sublicencinę sutartį dėl teisės pagal išradimą – Lietuvos Respublikos patentą Nr. 4998 „Kieto kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendinamas“, gaminti, realizuoti patentuotą gaminį, kuriame įdiegtas šis išradimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalis siejantiems teisiniams santykiams taikytinos Patentų įstatymo nuostatos. Pagal Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį pareiškėjas arba patento savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę patento licenciją naudoti išradimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje. Patentų įstatymo 45 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1-6 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos patento sublicencinei sutarčiai. Pagal Sutartį, sudarytą vadovaujantis Patentų įstatymu, ieškovė suteikė atsakovei neišimtinę teisę naudoti įregistruotą išradimą (patento Nr. 4998) Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal šalių sudarytą Sutarties 1.4 punktą sublicencinis mokestis, tai sutartyje nurodyti mokėjimai sublicenciarui (ieškovei) už Sutarties 2.1 punkte nurodytų teisių suteikimą, nepriklausomai nuo atsakovės pagamintų bei realizuotų patentuotų gaminių apimties. Sutarties 5.1.3 punkte šalių sulygto dydžio sublicencinį mokestį – 6000,00 Lt plius PVM, atsakovė pagal Sutarties 5.2 punktą įsipareigojo mokėti už kiekvieną praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 21 dienos. Kaip minėta apeliantės argumentus, kad ji nuo 2013 m. birželio 21d. neturi neapribotos galimybės produkcijos parduoti, paneigia byloje esantys duomenys. Iš UAB „Aremikas“ 2014 m. sausio 3 d. ataskaitos Nr. 2-001-(05) matyti, kad 2013 m. gruodžio mėnesį atsakovė pagamino 17 katilų, realizavo 16; iš 2014 m. vasario 3 d. ataskaitos Nr. 2-025-(05) matyti, kad 2014 m. sausio mėnesį pagamino 13 katilų, realizavo 9; iš 2014 m. kovo 5 d. ataskaitos Nr. 2-044-(05) matyti, kad 2014 m. vasario mėnesį pagamino 12 katilų, realizavo 6. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė 2013 m. gruodžio – 2014 m. vasario mėnesiais realiai naudojosi Sutartimi jai suteiktomis teisėmis, visiškai pagrįsta. Minėta Sutartimi šalys Sutarties 1.4 punktu sutarė, kad atsakovė sublicencinį mokestį ieškovei už Sutarties 2.1 punkte nurodytų teisių suteikimą mokės nepriklausomai nuo atsakovės pagamintų bei realizuotų patentuotų gaminių apimties. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė naudojosi jai Sutartimi suteiktomis teisėmis, gamino sublincencijuojamą produkciją ir ją realizavo, todėl turėjo pareigą apmokėti ieškovės išrašytas 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad pareiga mokėti sulygto dydžio sublicencinį mokestį – 6000,00 Lt plius PVM, kilo iš nepagrįstai vienašališkai, kaip teigia atsakovė, išrašytų sąskaitų faktūrų, kurios nepatvirtina ieškovės paslaugų suteikimo atsakovei skolos fakto ir dydžio pagrįstumo. Atsakovės pareiga mokėti ieškovei konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias Sutarties sąlygas kilo nepriklausomai nuo atsakovės pagamintų bei realizuotų patentuotų gaminių apimties, ar kitų aplinkybių.

33Atsakovė nesutikimą su ieškovės reikalavimais argumentavo ieškovės išradimo nepatentabilumu dėl jo pramoninio nepritaikomumo, kuris paaiškėjo Valstybinei ne maisto produkcijos inspekcijai prie Ūkio ministerijos 2013-06-21 surašius UAB „Aremikas“ vadovui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1AAU-59 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad atsakovės gaminamas gaminys kieto kuro katilas „( - )“, modelis N 20 kw pažeidžia teisės aktų reikalavimus – Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-628, 2 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį bei Statybos techninio reglamento STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-17 įsakymu Nr. D1-217 10 punktą, ir 2014 m. sausio 21 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorijos raštą „Dėl kietojo kuro katilo ( - ) bandymų ir atitikties įvertinimui“, kuriame nurodyta, kad UAB „Aremikas“ gaminys „( - )“, neatitinka standarto LST EN 303-5:2012, t. y. gaminamo katilo „( - )“ bandymas ir atitikties įvertinimas yra negalimas.

34Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2-141-(05) „Dėl sutarties vykdymo” atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė dėl šios susiklosčiusios situacijos nuo 2013 m. liepos 1 d. yra priversta stabdyti mokėjimus ieškovei pagal Sutartį, kol ieškovė išspręs klausimą dėl katilo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi pareigos rūpintis atsakovės gaminamų katilų, kuriuose įdiegtas ieškovės išradimas, atitikimu teisės aktams. Ieškovė turi neabejotiną pareigą rūpintis patento patentabilumu (Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas) tam, kad atsakovei būtų suteiktos realios teisės į patentą, būtų įvykdyta esminė ieškovės paslauga. Tai, kad ieškovės patentas dar nėra nuginčytas Patentų įstatymo nustatyta tvarka nereiškia, kad pastarasis patentas negali dėl pasikeitusios teisinės aplinkos ir susijusių aplinkybių prarasti pramoninį pritaikomumą.

35Ieškovės vertinimu, ieškovė nei pagal Sutarties sąlygas, nei pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės norminių aktų nuostatas neturi pareigos ir realiai negali vykdyti (organizuoti) atsakovės (kaip ir kitų sublicenciatų) gaminamos produkcijos, panaudojant patentuotą išradimą, gamybos kontrolę, gamybos optimizavimą, deklaracijų, sertifikatų ir (arba) kitų dokumentų parengimą, gavimą ir t.t. Ieškovė nurodė, kad Sutartimi leido atsakovei gaminti šildymo katilus naudojant įregistruoto išradimo apibrėžtį, bei tokius gaminius platinti, tačiau nesuteikė jokių garantijų ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl atsakovės gaminamų šildymo katilų atitikimo kokiems nors kokybės, saugumo ar kitiems nuolat besikeičiantiems reikalavimams. Atsakovė turi teisę gaminti gaminius pagal savo pačios brėžinius, t.y. esant poreikiui, atitinkamai pritaikyti ir naudoti išradimą tokiu būdu, kuris atitiktų tuo laikotarpiu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Kadangi tiek Sutarties sąlygos, tiek jos esmė, tiek ir įstatymai įpareigoja būtent atsakovę rūpintis gaminamų šildymo katilų atitikimu nustatytiems reikalavimams (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis), atsakovė nepagrįstai šias pareigas siekia perkelti ieškovei ir, atitinkamai, nepagrįstai atsisako vykdyti Sutartyje nustatytus mokėjimus. Ieškovės vertinimu vienokia ar kitokia atsakovės gaminamų ir platinamų šildymo katilų kontrolė, atitikties vertinimas buvo nustatytas ir teisės aktais reglamentuojamas iš esmės visą Sutarties, taip pat šalių sudarytos 2008 m. gegužės 13 d. Sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovė, kaip verslo subjektas, turėdama pakankamą patirtį šildymo katilų gamybos ir platinimo srityje, būdama sąžininga, protinga, atidi ir rūpestinga, ne tik turėjo, bet ir galėjo įvertinti Sutartimi gaunamų teisių bei prisiimamų pareigų apimtį, taip pat sekti ir domėtis teisiniu gaminamos produkcijos reglamentavimu, įvertinti visą su atsakovės gaminama ir platinama produkcija susijusią riziką, atlikti arba organizuoti atitinkamus tyrimus bei optimizuoti, pritaikyti prie atitinkamų standartų savo gamybos procesą. Ieškovės vertinimu atsakovės argumentai, susiję su tariamu ieškovės pareigų nevykdymu pagal Sutartį, taip pat patento pramoniniu nepritaikomumu laikytini nepagrįstais. Ieškovė atsakovės veiksmus dėl mokėjimų sustabdymo vertina kaip vienašališką atsisakymą vykdyti sutartį, sutartimi prisiimtų esminių įsipareigojimų nevykdymą, o ne jos vykdymo teisėtą sustabdymą. Ieškovės vertinimu, atsakovė mažų mažiausiai laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., už kurį galutiniu sprendimu priteista 21780,00 Lt skola, naudojosi jai suteiktomis teisėmis, gavo ekonominę naudą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad iš UAB „Aremikas“ pateiktų ataskaitų matyti, kad po atsakovės nurodyto laikotarpio dėl mokėjimo sustabdymo atsakovė 2013 m. gruodžio mėnesį pagamino 17 katilų, realizavo 16; 2014 m. sausio mėnesį pagamino 13 katilų, realizavo 9; 2014 m. vasario mėnesį pagamino 12 katilų, realizavo 6, t.y. neturi pagrindo padaryti išvados, kad atsakovė nesinaudojo jai Sutartimi suteiktomis teisėmis ir negavo ekonominės naudos.

36Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad iš Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išduoto patento aprašymo matyti, kad atsakovės gaminami šildymo katilai bei kiti gaminiai, kuriuose įdiegtas išradimas „Kietojo kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendintas“ yra patentuotas ir patentui suteiktas numeris 4998, pažymėjo, kad patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu išradimas pagal šio įstatymo 4-8 straipsnius yra nepantentabilus. Konkrečiu atveju atsakovė nepasinaudojo teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patento pripažinimo negaliojančiu kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų numatytų Patentų įstatymo 4-8 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo metu ieškovės Sutartyje nurodytas išradimas yra patentabilus ir atsakovė juo realiai naudojosi po minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo jos vadovui surašymo, t. y. 2013 m. birželio – sausio mėnesiais bei gavo ekonominės naudos. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kad kaip atsakovė nurodė, kad paaiškėjus ieškovės išradimo nepatentabilumui dėl jo pramoninio nepritaikomumo, Valstybinei ne maisto produkcijos inspekcijai prie Ūkio ministerijos 2013-06-21 surašius UAB „Aremikas“ vadovui administracinio teisės pažeidimo protokolą nutraukė šildymo katilų bei kiti gaminių, kuriuose įdiegtas išradimas „Kietojo kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendintas“ yra patentuotas ir patentui suteiktas numeris 4998, gamybą, realizavimą ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės argumentai, kad ji 2013 m. liepos 24 d. raštu informavo ieškovę dėl susiklosčiusios situacijos, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. yra priversta stabdyti mokėjimus ieškovei pagal Sutartį, kol ieškovė išspręs klausimą dėl katilo atitikimo teisės aktų reikalavimams, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių nes nors atsakovė ir teigia, kad paaiškėjo ieškovės išradimo nepatentabilumas dėl jo pramoninio nepritaikomumo, tačiau ir toliau realiai naudojosi išradimu. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei, nes skola buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario mėnesio, kuomet atsakovės manymu ji pagrįstai bei teisėtai buvo sustabdžiusi mokėjimo prievolę, todėl atsakovės vertinimu šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegijos vertinimu dėl nuolat besikeičiančių įstatymų, poįstatyminių aktų reikalavimų, atsakovės gaminamų šildymo katilų atitikimo kokiems nors kokybės, saugumo ar kitiems reikalavimas, kitų faktinių aplinkybių pasikeitimo gali objektyviai iškilti klausimų dėl patento pramoninio pritaikomumo. Tačiau kolegijos vertinimu atsakovė, kaip verslo subjektas, turėdama patirtį šildymo katilų gamybos ir platinimo srityje, bei būdama protinga, atidi ir rūpestinga privalo domėtis teisiniu gaminamos produkcijos reglamentavimu, kad galėtų pritaikyti prie atitinkamų standartų savo gamybos procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalys sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti. Teismo vertinimu aplinkybė, kad 2013 m. liepos 24 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. yra priversta stabdyti mokėjimus ieškovei pagal Sutartį, neatleidžia atsakovės nuo prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, nes atsakovė informavusi ieškovę ir toliau naudojosi išradimu, gamybos nesustabdė ir nenutraukė ir kadangi naudojosi išradimu, teismo vertinimu, nepagrįstai sustabdė mokėjimus.

37Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais ( LR CK 6.38 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis ( LR CK 6.200 straipsnio 2 dalis.). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (LR CPK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Šalys, kaip minėta Sutarties 2.1. punktu sutarė dėl esminės sąlygos, kad ieškovė suteikia atsakovei neišimtinę teisę gaminti patentuotus gaminius Lietuvos Respublikoje, taip pat siūlyti parduoti, parduoti ir kitaip realizuoti, platinti, saugoti, sandėliuoti, pristatyti, reklamuoti patentuotus gaminius Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, išskyrus Rusijos Federaciją. Byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė šią esminę Sutarties sąlygą ir suteikė atsakovei teisę naudoti išradimą gaminant patentuotus gaminius ir juos platinti Sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovė šia teise naudojosi, gamino gaminius ir juos realizavo. Taip pat pagal Sutarties 1.4. punktą atsakovė nepriklausomai nuo pagamintų ir realizuotų patentuotų gaminių apimties įsipareigojo ieškovei mokėti sublicencinį mokestį už Sutarties 2.1. punkte nurodytą teisių suteikimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės argumentus, kad atsakovė atsisakymą mokėti ieškovei sutartimi nustatytą sumą, rėmėsi Valstybinės ne maisto produkcijos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-06-21 surašytu UAB „Aremikas“ vadovui administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 1AAU-59, kuriuo nustatyta, kad UAB „Aremikas“ vadovas R. J. pateikė į rinką gaminį – kieto kuro katilą „( - )“, modelis 35 kw, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų ir 2014 m. sausio 21 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymo laboratorijos raštą „Dėl kietojo kuro katilo ( - ) bandymų ir atitikties įvertinimui“. Teismas pažymėjo, kad pretenzijas atsakovė ieškovei ėmė reikšti tik surašius minėtą administracinį teisės pažeidimo protokolą, o iki to atsakovė neinformavo ieškovės, kad jos gaminamas patentuotas gaminys, panaudojant išradimą, neatitinka teisinio reglamentavimo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad būtent atsakovė turi teisę gaminti patentuotus gaminius pagal savo paties brėžinius (Sutarties 3.3. punktas), taip pat pareigą patentuotus gaminius gaminti kokybiškai, priimti ir nagrinėti klientų pretenzijas dėl nekokybiškų patentuotų gaminių ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius bei apsaugoti ieškovę nuo tokių pretenzijų (Sutarties 3.5.6., 3.5.8. punktai), todėl ji kaip verslo subjektas, užsiimanti šildymo katilų, kuriame įdiegtas išradimas, gamyba ir platinimu ne vienerius metus (šalys dar 2008 m. gegužės 13 d. buvo sudariusios Sublicencinę sutartį), būdama sąžininga, atidi ir rūpestinga, atsižvelgdama į Sutartimi prisiimtų pareigų apimtų, turėjo sekti ir domėtis teisiniu gaminamos produkcijos reglamentavimu bei pritaikyti prie atitinkamų standartų gamybos procesą. Sutarties 4.1.3. punkte numatyta ieškovei pareiga Sutarties galiojimo laikotarpiu palaikyti išradimo patento galiojimą Lietuvoje, 4.3.2. punkte numatyta esant poreikiui konsultuoti atsakovę dėl patentuotų gaminių gamybos, garantinio aptarnavimo, trūkumų šalinimo ir kiti. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovės išradimas būtų pripažintas nepatentabiliu, todėl jos argumentai, kad ieškovė netinkamai įgyvendino Sutarties sąlygas, neužtikrino realią, vertę sukuriančių teisių atsakovei suteikimą, t. y. netinkami įvykdė priešpriešinę prievolę, kurią ji turėjo įvykdyti pirmiau už atsakovę, yra nepagrįsti jokiais rašytinais įrodymais. Teismas vadovavosi Kasacinio teismo praktika, kuris yra nurodęs, kad prievolių vykdymo sustabdymas nėra abstraktaus taikymo teisių gynimo būdas – jis yra laikina priemonė, taikytina tikintis konkretaus kreditoriui naudingo ir teisėto elgesio iš skolininko, bet ne būdas galutinai išvengti prievolių vykdymo. Prievolės vykdymo sustabdymas negali būti laikomas prievolių pabaigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Nors bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau nutartyje yra pasisakoma dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei prievolių vykdymo sustabdymo teisinio vertinimo.

38Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė prieštaravimuose pabrėžė, kad ieškovės licencijuojamas išradimas yra nepritaikomas pagal galiojančius teisės aktus ir bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ieškovei inicijuoti teisinio reglamentavimo keitimą. Teismo vertinimu atsakovė manydama, kad Sutartyje nurodytas išradimas neturi pramoniniu pritaikomumo, galėjo pradėti procesą dėl jo pripažinimo nepatentabiliu. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str. 1 d., 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Įvertinus konkrečias byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus argumentus, atsakovė, kaip jau minėta nepagrįstai sustabdė prievolės mokėjimą pagal 2013 m. gruodžio – 2014 m. vasario mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė pažeidė LR CK 6.58 straipsnio 7 dalyje ir 6.207 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą sąžiningai ir protingai naudotis teise sustabdyti prievolės įvykdymą.

39Apeliantė nurodė, kad skolos pagrįstumas bei teisėtumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į ieškovės veiksmus, kuriais ji ignoruoja esmines įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi tarp ginčo šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Atsakovės vertinimu taikos sutartimi atsakovei nebuvo apibrėžti jokie teritoriniai ribojimai, kiek tai susiję su patentuotų gaminių siūlymu parduoti ar pardavimu, t. y. neišskirtas draudimas Rusijos Federacijos ar kitos užsienio šalies atžvilgiu. 2011 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės buvo paruošta nauja 2008 m. Sublicencinės sutarties redakcija bei priimta minėta 2011 m. Sutartis, kurioje iš atsakovės buvo neteisėtai pareikalauta sutikti su ribojimu patentuotus gaminius siūlyti parduoti ar parduoti Rusijos Federacijoje. Atsakovės vertinimu, skola nepagrįsta bei neteisėta, kadangi kildinama iš 2011 m. Sutarties nuostatų, su kuriomis atsakovė niekada nesutiko. Be to, taikyti naujos redakcijos 2011 m. Sutartį ieškovė pareikalavo pasinaudodama esmine šalių nelygybe, t. y. pasinaudodama sunkia tuometine atsakovės ekonomine būkle ir atsakovės verslo priklausymu nuo ieškovės. Atsakovės vertinimu, be nurodytų aplinkybių ieškovės akivaizdus vengimas bendradarbiauti su atsakove, taikos sutarties esminių sąlygų ignoravimas, nepagrįstos informacijos nesąžiningas skelbimas savo interneto tinklalapiuose, ko pasėkoje nepagrįstai bei neteisėtai apribojama atsakovės veikla Rusijos Federacijoje, yra pagrindas pripažinti skolą nepagrįsta bei neteisėta.

40Ieškovė nesutikdama su atsakovės argumentais nurodė, kad galutiniu sprendimu priteista skola susidarė 2011 m. rugpjūčio 9 d. Sutarties, bet ne 2008 m. gegužės 13 d. sublicencinės sutarties Nr. FlO-02 pagrindu. Pastarosios sutarties sąlygos, jos sudarymo, galiojimo ir nutraukimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovės į bylą pateikta 2008 m. gegužės 13 d. sublicencinė sutartis Nr. FlO-02 neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, todėl toks įrodymas ir bet kokie su juo susieti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismo nebuvo ir neturėjo būti vertinami šios bylos kontekste. Atsakovė kaip verslo subjektas, kuriam pagrįstai taikomi didesni atidumo, protingumo, rūpestingumo standartai, turintis didelę ir ilgametę patirtį versle, derėjęsis ir sudaręs ne vieną sandorį, akivaizdžiai suvokė pasirašomos Sutarties esmę ir pagal ją prisiimamus įsipareigojimus. Kadangi šalių teisiniams santykiams yra taikomas Patentų. įstatymo nuostatos, Sutarties sudarymo metu galiojusi Patentų įstatymo redakcija (35 straipsnio 1 dalis), kaip ir šiuo metu galiojančio Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija leido šalims susitarti dėl patento licencijos naudojimo tam tikroje teritorijoje.

41Kaip minėta LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalys 2011 m. rugpjūčio 9 d. Sutartį yra pasirašiusios, Sutartis nėra nuginčyta, todėl turi būti vykdoma. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju 2008 m. gegužės 13 d. sublicencinės sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl plačiau dėl atsakovės argumentų nepasisakytina.

42Apeliantė nurodė, kad teismas, vadovaudamasis 2011 m. Sutarties 9.1 punkto nuostatomis nepagrįstai priteisė 1.575,00 Lt delspinigių. Atsakovės vertinimu, 15,00 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną teismo turėtų būti laikytinos akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos netesybos, atsižvelgiant į skolos dydį. Be to ieškovė buvo informuota, kad atsakovė nuo 2013 m. liepos 1 d., yra priversta stabdyti mokėjimus ieškovei pagal Sutartį kol ieškovė išspręs klausimą dėl katilo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kadangi pagrindinės piniginės prievolės vykdymas buvo sustabdytas, nėra pagrindo priteisti netesybų.

43Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais nurodė, kad pagal Sutarties 9.1 punktą ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, kurių dydis už kiekvieną, dieną gali būti iki 3 procentų MMA t.y. iki 30,00 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė, reikalavo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurių dydis - 15,00 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t.y. 1,5 procento MMA kas sudaro vos 7,2 procento nuo priteistos skolos, todėl apeliacinio skundo argumentai apie neproporcingą netesybų dydį yra akivaizdžiai nepagrįsti.

44Vadovaujantis LR CK 6.245 straipsnio 3 dalimi neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Bylos duomenimis šalys Sutarties 9.1. punkte susitarė, kad vienai iš šalių pažeidus bet kurį Sutarties punkto reikalavimą, kita šalis turi teisę nustatyti iki 30 dienų terminą pažeidimui pašalinti ir skaičiuoti (įskaitant nustatytą pažeidimo pašalinimo terminą) delspinigius, kurių dydis už kiekvieną dieną gali būti iki 3 procentų MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr.152-7772) nuo 2013 m. sausio 1 d. konkrečiu laikotarpiu buvo nustatyta minimali mėnesinė alga – 1000,00 Lt. Ieškovė pareiškė reikalavimą prašydama priteisti delspinigius, nustatant jų dydį – 1,5 procentų MMA už kiekvieną uždelstą dieną. Teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas sprendimo priėmimą pagrįstai nurodė, kad susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat pažymėjo, kad Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pažymėjo, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (LR CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-24 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

45Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė konkrečioje situacijoje siekdama išvengti nuostolių turėjo būti suinteresuota sumokėti kuo anksčiau įsiskolinimus, stengtis išspręsti taikiai kilusį ginčą ir kita. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Kaip minėta įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai, už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga ). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė su ieškove nėra net iš dalies atsiskaičiusi pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, naudojosi ieškovės suteikta teise gaminti ir platinti patentuotą gaminį bei gavo iš to naudos, tačiau reiškė ieškovei pretenzijas dėl išrašytų 2013-12-04, 2014-01-06, 2014-02-03 PVM sąskaitų faktūrų ir sustabdė sublicencinio mokesčio mokėjimą, į tai, kad abi šalys yra verslininkai, todėl turėjo lygias galimybes įvertinti netesybų dydį ir dėl jų derėtis, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konkrečiu atveju pagrįstai sprendė, kad pagrindo mažinti priteistinų netesybų (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis.).

46Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundžiamų pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Apeliantė pareiškė prašymą priimti ir įvertinti naujus įrodymus bei sustabdyti civilinę bylą Nr. e2A-106-440/2015 tol, kol galutinai įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręsti UAB „Aremikas“ reikalavimai, pareikšti Vilniaus apygardos teisme, pagal UAB „Aremikas“ ieškinį atsakovui E. Š., tretiesiems asmenims VšĮ „STROPUVA“ bei LR Valstybiniam patentų biurui. Sustabdyti civilinę bylą tol, kol įsiteisės 2014 m. gruodžio 2 d. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. A56-12235/2014. Nurodė, kad ieškovei ir toliau nesirūpinant Patento patentabilumu, atsakovė pareiškė ieškinį, pateikė reikšmingus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovo E. Š. išradimui išduotas Patentas turėtų būti panaikintas, nes neatitinka Patentų įstatyme įtvirtintų dviejų patentabilumo kriterijų - išradimas nėra naujas ir nėra išradimo lygio. Taip pat, kad ieškovės veikla, t. y. kietojo kuro katilo „( - )“ gaminimas, naudojimas, siūlymas parduoti ir pardavimas, nepažeidžia atsakovui E. Š. išduoto Patento. Atsakovas E. Š. - Patento savininkas, t. y. to paties Patento, pagal kurį ieškovė Sutartimi teikia menamas paslaugas atsakovei ir šio Patento pagrindu šioje byloje siekia tariamos skolos priteisimo. Kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją bei prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai, t. y. fakto ar ieškovė suteikė paslaugas atsakovei pagal Sutartį už kurias prašo priteisti skolą, patvirtinimui (paneigimui). Jeigu kitoje byloje atsakovės reikalavimai bus patenkinti (kas yra labai tikėtina), tuo atveju bus galima daryti pagrįstą išvadą šioje byloje, kad ieškovė pagal Sutartį nesuteikė atsakovei jokios realios teisės naudoti Patentu apsaugotą išradimą komercinėje veikloje ir todėl nėra pagrindo priteisti skolos. Kitoje byloje nustatytos aplinkybės būtų reikšmingos sprendžiant klausimus dėl atsakovės kaltės ir skolos dydžio, jeigu vis dėlto teismo būtų laikoma, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį. Be to pagal Patentų įstatymo 64 straipsnio 1 dalį patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies negaliojančiu, netenka galios nuo patento paraiškos padavimo datos (nagrinėjamu atveju nuo 2001 m. balandžio 19 d.).

49Ieškovė su pareikštu prašymu nesutinka, prašo netenkinti apeliantės prašymo dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad atsakovė, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl patento Nr. 4998 „Kieto kuro deginimo būdas ir šildymo katilas, kuriame šis būdas įgyvendintas“ pripažinimo negaliojančiu ir patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymo, nėra nurodžiusi kokios jos teisės yra pažeistos, be to mano, kad atsakovės teisės nėra pažeistos, ieškinys nepagrįstas jokiais argumentais. Todėl mano, kad Vilniaus apygardos teismas atsakovės ieškinio netenkins, nes atsakovė nepagrįstai kreipėsi į teismą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas netaikė atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių - neuždraudė ieškovei reikalauti iš atsakovės bet kokių piniginių sumų sumokėjimo už sutartimis ar kitais pagrindais suteiktą ar suteiktiną teisę prekiauti šildymo katilais, kuriuose yra įdiegtas patentas Nr. 4998. Be to, konkrečiu atveju byloje nėra LR CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytų privalomųjų civilinės bylos stabdymo pagrindų. Ieškovės vertinimu, civilinę byla Nr. e2A-106-440/2015 nėra tiesiogiai susijusi su civilinės bylos Nr. 2-3948-823/2015 ginčo dalyku.

50Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (LR CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (LR CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Sprendžiant dėl bylos sustabdymo atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes, vertintina, ar nesustabdžius bylos, yra galimybė tinkamai ją išnagrinėti, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

51Liteko duomenimis matyti, kad Vilniaus apygardos teisme dėl atsakovės nurodytų aplinkybių nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3948-823/2015. Sutiktina iš dalies su atsakovės argumentais, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje priimtas sprendimas gali turėti reikšmės šalių sutartiniams santykiams ateityje. Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus ir nustatytas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad gali turėti reikšmės nagrinėjant konkrečią civilinę bylą sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nes konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad UAB „Aremikas“ po atsakovės nurodyto laikotarpio dėl mokėjimo sustabdymo 2013 m. gruodžio mėnesį pagamino 17 katilų, realizavo 16; 2014 m. sausio mėnesį pagamino 13 katilų, realizavo 9; 2014 m. vasario mėnesį pagamino 12 katilų, realizavo 6, t.y. padarė išvadą, kad atsakovė naudojosi jai Sutartimi suteiktomis teisėmis ir gavo ekonominės naudos, ir turi pareigą vykdyti prisiimtus ieškovei įsipareigojimus. Todėl plačiau teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl pateiktų papildomų dokumentų.

52Teismas atsižvelgė pateiktus papildomus dokumentus į šalių argumentus, ir įvertinęs konkrečias bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Be to civilinės bylos sustabdymas gali užsitęsti neribotam laikui, užvilkinti bylos išnagrinėjimą, pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į byloje esančius nėra pagrindo išvadai, kad civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, kad civilinės bylos nėra galimybės išnagrinėti tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas kitoje byloje. Be to pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. LR CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (LR CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo netenkintinas. Teismo vertinimu nėra konkrečiu atveju nei privalomojo bylos sustabdymo (LR CPK 163 straipsnis) nei fakultatyviojo bylos sustabdymo (LR CPK 164 straipsnis) pagrindų. Todėl prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

54Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė VšĮ „ Stropuva“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 289,62 Eur (1000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei VšĮ „Stropuva“ iš atsakovės UAB „Aremikas“ priteistina 289,62 Eur (1000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ Aremikas“ apeliacinio skundo netenkinti.

57Prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

58Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. galutinį sprendimą nepakeistą.

59Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Stropuva“, į. k. 125961285, Vilniaus m., Vaduvos g. 2A-10, a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aremikas“, į. k. 167344696, buv. Mažeikių m., Ventos g. 8G, a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 cnt) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

60Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

61Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė viešoji įstaiga ( toliau -VšĮ) „STROPUVA“ kreipėsi į... 5. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą grindžiamas... 6. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad su pateiktais... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. galutiniu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „ Aremikas“ prašo Mažeikių rajono... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė... 13. 2. Nors ieškovė turėjo suteikti atsakovei neišimtinę teisę gaminti... 14. 3. Skolos pagrįstumas bei teisėtumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant... 15. 4. Teismas, vadovaudamasis 2011 m. Sutarties 9.1 punkto nuostatomis... 16. Ieškovė VšĮ „STROPUVA“ apeliaciniu skundu prašo atsakovės apeliacinį... 17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Atsakovė visiškai nepagrįstai sutapatina šalių sudarytą 2011m.... 19. 2.Ieškovė nei pagal Sutarties sąlygas, nei pagal Lietuvos Respublikoje... 20. 3. Galutiniu sprendimu priteista skola susidarė 2011 m. rugpjūčio 9 d.... 21. 4. Nesutinka, kad ieškovei buvo priteistos akivaizdžiai per didelės... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi nustatyto mokesčio mokėjimo... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Patentų biuras išdavė patentą Nr.... 27. UAB „Aremikas“ 2013 m. liepos 3 d. ataskaitoje Nr. 2-126-(05) nurodyta, kad... 28. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia... 29. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios... 30. Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais atsiliepime į apeliacinį... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 32. Nagrinėjimu atveju tarp šalių yra susiklostę teisiniai santykiai pagal... 33. Atsakovė nesutikimą su ieškovės reikalavimais argumentavo ieškovės... 34. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas... 35. Ieškovės vertinimu, ieškovė nei pagal Sutarties sąlygas, nei pagal... 36. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad iš Lietuvos Respublikos... 37. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 38. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė prieštaravimuose... 39. Apeliantė nurodė, kad skolos pagrįstumas bei teisėtumas turėjo būti... 40. Ieškovė nesutikdama su atsakovės argumentais nurodė, kad galutiniu... 41. Kaip minėta LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas,... 42. Apeliantė nurodė, kad teismas, vadovaudamasis 2011 m. Sutarties 9.1 punkto... 43. Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais nurodė, kad pagal Sutarties... 44. Vadovaujantis LR CK 6.245 straipsnio 3 dalimi neįvykdžius ar netinkamai... 45. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė konkrečioje situacijoje siekdama... 46. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 48. Apeliantė pareiškė prašymą priimti ir įvertinti naujus įrodymus bei... 49. Ieškovė su pareikštu prašymu nesutinka, prašo netenkinti apeliantės... 50. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 51. Liteko duomenimis matyti, kad Vilniaus apygardos teisme dėl atsakovės... 52. Teismas atsižvelgė pateiktus papildomus dokumentus į šalių argumentus, ir... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. ... 54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 56. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ Aremikas“ apeliacinio skundo... 57. Prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.... 58. Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. galutinį... 59. Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Stropuva“, į. k. 125961285,... 60. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 61. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....