Byla e2A-593-653/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui M. V., trečiajam asmeniui V. V. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 794,45 Eur patirtus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apytiksliai 2008 metais ieškovė ir jos vyras jiems priklausantį automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) (VĮ Regitra registruotas ieškovės vyro D. J. vardu) žodinės sutarties pagrindu perleido ieškovės ir trečiojo asmens motinos D. A. A. nuosavybėn. 2014-12-30 D. A. A. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą ir pranešė apie jai priklausančio automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ), vagystę, galimai įvykdytą I. D., kuriam savininkė 2014-02-20 perdavė automobilį remontuoti. Pagal D. A. A. pareiškimą Elektrėnų PK pagal LR BK 178 str. 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 28-1-00509-14. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. A. A. automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ), 2014-04-22 pavogė ir į UAB „Fetona“ metalo laužo supirktuvę pridavė atsakovas M. V., kuriam 2015-12-08 buvo įteiktas įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. 2016-01-08 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės J. Z. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. V. atžvilgiu buvo nutrauktas, prokurorei konstatavus, kad pagrobtas D.A. A. turtas vertintinas ne kaip automobilis, bet kaip „materialinę vertę turintis turtas“, kurio bendra vertė - 71,63 EUR, kas nesudaro 3 MGL, todėl pagal LR BK 190 str. nuostatas tokios vertės turto pagrobimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. M. V. padarytą veiką prokurorė kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str., iškėlė atsakovui administracinio teisės pažeidimo bylą ir perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui. Ieškovės žiniomis M. V. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 metais buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 50 str. ir nubaustas. Atsakovo pagrobtame ir į metalo supirktuvę priduotame automobilyje ( - ) valst. Nr. ( - ), buvo sumontuota suskystintų dujų kuro sistema, kurios įrengimas kainavo 1690 litų, tai yra 489,45 Eur. Paties pagrobto automobilio vertė, įvertinus rinkos kainas ir nusidėvėjimą, pagrobimo dieną (2014-04-22) buvo 305 Eur.

    42015-08-25 D. A. A. mirė. Mirusios motinos palikimą priėmė ieškovė ir tretysis asmuo V. V.. Priėmusi palikimą, ieškovė LR CK 5 knygos normų pagrindu įgijo teisę reikalauti mirusiai motinai padarytos žalos atlyginimo.

  2. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė yra teisių perėmėja, po savo motinos mirties. Tačiau transporto priemonė buvo registruota 2002-03-02 ieškovės sutuoktinio vardu, o santuoka tarp ieškovės ir automobilio savininko buvo sudaryta 2002-04-27. Todėl automobilis negali būti laikomas sutuoktinių turtu. Be to, ieškinys grindžiamas paveldėjimo teise, tačiau, automobilis palikėjai nepriklausė. Ikiteisminio tyrimo metu, dėl automobilio vagystės D. J. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog automobilis priklausė ieškovės motinai – palikėjai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2017-05-09 sprendimu ieškinį atmetė. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2016-01-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą M. V. atžvilgiu ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog 2014-12-30 buvo gautas D. A. A. pareiškimas apie tai, kad ji 2014-02-20 žodinio susitarimo pagrindu perdavė remontuoti naudojamą automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) iš matymo pažįstamam asmeniui I. D.. Iki 2014-10-11 I. D. automobilio nesuremontavo ir jo negrąžino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog įtariamasis M. V. jam nepriklausantį automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) neturėdamas teisinio pagrindo juo disponuoti, pridavė kaip metalo laužą į UAB „Fetona“. Tyrimo metu nustatyta, jog automobilis buvo techniškai netvarkingas, nevažiuojantis, neturėjo techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo, buvo neeksploatuojamas ilgą laiką, todėl pagrobtas turtas vertinamas ne kaip automobilis, o kaip materialinę vertę turintis turtas. Remdamasis tuo ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras sprendė, jog baudžiamoji atsakomybė M. V. pagal LR BK 178 str. kilti negali, bei į tai, kad negauta jokių duomenų apie automobilyje likusius daiktus pagrobė M. V. ikiteisminį tyrimą M. V. atžvilgiu nutraukė, tačiau nutarė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50 str.
  2. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2016-03-10 nutarimu M. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str., paskirta 30 Eur bauda. Ginčo automobilis 2002-03-02 registruotas D. J. vardu. Iš santuokos liudijimo

    7Nr. 075160 kopijos nustatyta, jog ieškovė sudarė santuoką su D. J. ( - ). Taigi, transporto priemonė buvo įgyta iki santuokos sudarymo ir laikoma asmenine D. J. nuosavybe. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad faktinė ginčo automobilio savininkė buvo ieškovės motina, o tarp D. J. ir ieškovės motinos susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip panaudos teisinius santykius. Kadangi palikėja D. A. A. nebuvo automobilio savininkė, ieškovės reikalavimas atmestas.

  3. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė ir 489,45 Eur žalos dydžio už suskystintų dujų kuro sistemą. Nors dujų sistema į automobilį buvo įmontuota ieškovei jau esant santuokoje su automobilio savininku, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai kokia dujų įrangos būklė buvo prieš automobilio pagrobimą, nepateikti duomenys ar buvo atliekama dujų įrangos patikra ir pan.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą sprendimą, padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, t.y., nustatęs, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, neišaiškino šalims jų teisės pakeisti netinkamą ieškovą.
  3. Taip pat teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, pažeidė tiek įrodinėjimo bei vertinimo taisykles, tiek rungimosi principą ir priėjo neteisingos išvados, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė būtent 489,45 Eur žalą dėl pagrobtos ir sunaikintos suskystintų dujų kuro sistemos. Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimas kainavo 489,45 Eur (212,58 Eur - dujų įranga, 202,73 Eur - montavimo darbai). Po suskystintų dujų kuro sistemos automobilyje sumontavimo ir jo perdavimo ieškovės motinai - senyvo amžiaus moteriškei, automobilis buvo itin mažai eksploatuojamas, todėl dujų įranga iš esmės nesusidėvėjo ir šiandien gali būti vertinama

    10212,58 Eur suma. Kita žalos dalis - 202,73 Eur taip pat turi būti priteista pilna apimtimi, nes tai yra tiesioginės išlaidos - už dujų įrangos montavimą sumokėti pinigai. Tai, kad dujų įranga susidėvėjo, turėjo įrodinėti atsakovas.

  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą – mirusioji D. A. A. nebuvo ginčo automobilio savininkė.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
  3. Byloje kilo ginčas dėl bylos išnagrinėjimo nepasiūlius šalims pakeisti netinkamą ieškovą teisėtumo ir dėl patirtos žalos dydžio įrodinėjimo naštos.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti žalą tuo pagrindu, jog ji paveldėjo teisę reikalauti mirusiai motinai padarytos žalos atlyginimą. 2017-03-16 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, kad pagrobtasis automobilis nepriklausė ieškovės motinai ir ieškinį galėtų reikšti nebent tikrasis automobilio savininkas D. J.. 2017-04-03 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės, pripažinus, kad yra būtina išreikalauti papildomus įrodymus, reikšmingus sprendžiant kilusį ginčą, tai yra ieškovės A. J. santuokos liudijimą. Vertindamas šį ir kitus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo transporto priemonė buvo įgyta iki santuokos sudarymo ir laikoma asmenine D. J. nuosavybe. Taip pat teismas pažymėjo, jog D. J. ieškinio nėra pareiškęs.
  5. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuris turėtų teisę tokį ieškinį reikšti, negali apsiriboti formaliu konstatavimu, kad palikėja D. A. A. nebuvo automobilio savininkė ir iš esmės tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro (nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių), sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; kt.).
  7. Atsižvelgiant į nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas ir nepasiūlęs ieškovei pakeisti šalies, pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, byla turi būti nagrinėjama iš esmės iš naujo visais aspektais, dėl ko dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, o skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d.

    132 p.) .

14Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

15panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai