Byla 2-183-544/2007

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Ievai Klimavičiūtei, tretiesiems asmenims L. K., R. O.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB “Spaudos magnatai” ieškinį atsakovei UAB “Sekundės redakcija”, esant tretiesiems asmenims L. K., R. O., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, 18 867, 56 Lt skolos priteisimo ir,

Nustatė

4Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.5, 1.80-1.82, 1.91, 2.87, 6.1, 6.37-6.38, 6.66, 6.67 str. 1 d. 4 p., 6.210 str. pagrindais, prašė pripažinti negaliojančiomis 2006-02-08 sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė kompiuterinę įrangą už 23 950,28 Lt, 2006-02-08 sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei automobilį Citroen Xantia (v/n ( - ) fotoaparatą Canon Power Shot A75, kopijuoklį C350, pjaustyklę, administratoriaus darbo stalą, 3 vnt. programinės įrangos “Page Maker 6”, programinę įrangą “Corel Draw-9”, 5 vnt. programinės įrangos “Office Pro 2000”, spausdintuvą “HP Laser Jet 1300” ir monitorių “Samsung Sync Master 757MB17” už 27 188, 74 Lt, 2006-02-08 sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė du kasos aparatus už 136, 40 Lt, 2006-02-10 ir 2006-02-11 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovė pardavė atsakovei teises į prekės ženklu “Sekundė” ir „Panevėžio sekundė“ atitinkamai už 200 000 Lt ir 5 000 Lt, 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei laikraščio “Sekundė” leidybą bei platinimą bei iš kreditorių gautus 343 943,63 Lt, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės 18 867, 56 Lt pagal sąskaitas už laikraščio spausdinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad nuo 2006-01-18 iki 2006-03-16 ieškovės direktore buvo R. O.. 2006-03-16 ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime į direktoriaus pareigas paskirtas L. K.. 2006-02-02 tose pačiose ieškovės nuomojamose patalpose Klaipėdos g. 64, Panevėžyje buvo įsteigta atsakovė UAB “Sekundės redakcija”, jos direktore nuo 2006-02-02 paskirta R. O.. Atsakovės vyr. finansininke priimta dirbti ieškovės vyr. finansininkė F. Ž.. Vėliau pas atsakovę perėjo dirbti beveik visi ieškovės darbuotojai. Atsakovė ginčijamais sandoriais formaliai perėmė ieškovės verslą. 2006-02-07 ieškovė, atstovaujama R. O., iš UAB “Rodiklis” nupirko kompiuterinę įrangą už 23 950, 28 Lt, kurios neinventorizavimo, o 2006-02-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija IND Nr. 0753767, niekam neatstovaujant, už tą pačią sumą pardavė atsakovei, atstovaujamai R. O.. Už įsigytą kompiuterinę įrangą atsakovė su ieškovė atsiskaitė dalinai. 2006-02-08 ieškovė, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas L. K., su atsakove, atstovaujama direktorės R. O., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovės nuosavybėn įsipareigojo perduoti išvardintą 27 188, 74 Lt vertės kilnojamą turtą. Tą pačią dieną ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija IND Nr. 1553907 22 588, 74 Lt sumai, tačiau apmokėta buvo 27 188, 74 Lt. Pagal šią sutartį dėl taikyto arešto atsakovei nebuvo perduotas automobilis Citroen Zantia, nors už jį buvo sumokėta. 2006-02-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija IND Nr. 1553972 ieškovė už 136, 40 Lt, kuriuos atsakovė sumokėjo, pardavė du kasos aparatus, nors tų aparatų vertė inventorizacijos apraše buvo nurodyta 1136 Lt ir 1313, 56 Lt, kas patvirtina per mažą pardavimo kainą. 2006-02-10 ir 2006-02-11 ieškovė ir atsakovė, atstovaujamos tų pačių atstovų, sudarė teisės į prekės ženklus pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už 200 000 Lt ir 5000 Lt teisė į prekės ženklus “Sekundė” ir „Panevėžio sekundė“ perėjo atsakovei. Atsakovė su ieškove pagal šias dvi sutartis pinigų nesumokėjo. Pagal 2006-02-07 ilgalaikio turto inventorizacijos duomenis, ieškovė turėjo ilgalaikio turto už 258 310, 98 Lt. Ginčijamais sandoriais parduodamo ieškovės turto kainas nustatinėjo atsakovės atstovai, todėl nežinoma, kuo remiantis buvo nustatytos prekės ženklų kainos. Teigia, kad atsakovei buvo parduotas ieškovės verslas, kurio kaina skiriasi nuo atskirai parduodamo turto kainos. Ginčijamais sandoriais ieškovė prarado beveik visą savo ilgalaikį turtą. 2006-02-28 šalys, atstovaujamos tų pačių atstovų, sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei perleido laikraščio “Sekundė” platinimą ir pristatymą prenumeratoriams, pagal jų ir ieškovės susitarimus iki 2006-02-28, bei įsipareigojo perduoti atsakovei iš kreditorių (prenumeratorių) gautus 343 943, 62 Lt. Šios sutarties pagrindu 2006-03-15 atsakovė išrašė ieškovei vienuolika PVM sąskaitų-faktūrų, po ko ieškovė tapo tariamai skolinga atsakovei 343 943,62 Lt. Mano, kad ši skolos perkėlimo sutartis sudaryta neteisėtai, nes nebuvo kreditorių (prenumeratorių) sutikimo perkelti ieškovės skolą atsakovei (CK 6.116 str.). Atsakovės į bylą pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-07-31, nelaikytinas užskaita, nes jis ieškovei nepateiktas, jos atstovų nepasirašytas, aktą atsakovė surašė po bankroto bylos iškėlimo, kai buvo tvirtinami ieškovės kreditoriniai reikalavimai. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atliktos tarpusavio užskaitos, byloje nėra.

6Nurodė, kad ginčo sandoriai, pagal kuriuos ieškovė perleido atsakovei beveik visą savo ilgalaikį turtą ir verslą bei liko skolinga atsakovei, pripažintini negaliojančiais, nes ieškovė jų sudaryti neprivalėjo, sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises (CK 6.66 str.). 2006-02-06 ieškovės direktorė R. O. pranešė kreditoriams, kad ieškovė negalės atsiskaityti ir vykdyti savo prievolių kreditoriams. Po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės direktorius L. K. inicijavo bankroto bylos iškėlimą ieškovei. Ieškovė, perleisdama atsakovei beveik visą savo ilgalaikį turtą ir verslą, tapo nemoki ir liko skolinga atsakovei. Sudarius ginčijamus sandorius ieškovė neteko galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gauti pajamas. Laikraščio “Sekundė” prenumeratoriams ginčijamais sandoriais buvo suteikta pirmenybė atgauti skolas (laikraščio prenumeratą), o kiti kreditoriai iš likusio ieškovės turto patenkinti savo kreditorinius reikalavimus neturėjo galimybės. Ginčijamais sandoriais ieškovės turtas, kaip verslas, parduotas už labai mažą kainą. Sandorių šalių atstovų veiksmai sukėlė interesų konfliktą, buvo nesąžiningi, nes ieškovės ir atsakovės direktore buvo tas pats asmuo.

7Mano, kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), t. y. CK 2.87 str., nes beveik visas ilgalaikis turtas ir laikraščio leidybos verslas buvo perleistas už labai mažą kainą, ieškovė negavo lėšų kreditorių reikalavimų patenkinimui, tapo skolinga atsakovei, todėl administracijos vadovas pažeidė minėto straipsnio nuostatas. Sandoriai sudaryti pažeidžiant ir ABĮ 19 str. 8 d., ieškovės Įstatų 9.10 p. 2006-03-16 ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, tvirtinantis ginčijamus sandorius, nebuvo priimtas ¾ susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų dauguma.

8Sandoriai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 str.), viešai tvarkai, gerai moralei, juridinio asmens teisnumui (CK 1.81 str., 1.82 str.), sudaryti šalių atstovams piktavališkai susitarus (CK 1.91 str.). Iki sandorių sudarymo ieškovės finansinė būklė buvo stabili, o sandoriais ieškovė buvo privesta prie bankroto nesąžiningais trečiųjų asmenų veiksmais. Sandoriai sudaryti pažeidžiant juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, nes ieškovės administracijos vadovas neturėjo teisės be ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo sudaryti ginčijamų sandorių, jie prieštaravo juridinio asmens tikslams, nes ieškovė nebegalėjo vykdyti savo ūkinės-komercinės veiklos - laikraščio leidybos bei įgyvendinti Įstatų 1.3 p .numatytų tikslų, sandorio šalys veikė nesąžiningai. 2006-03-16 ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai niekiniai. Jo protokole nurodyta, kad į susirinkimą susirinko akcininkai, turintys 100 procentų balsų, tačiau, iš susirinkimo išėjus dviems akcininkams, iš naujo nustatyti kvorumą nebuvo galima, nors nutarimai patvirtinti ginčijamus sandorius vis tiek buvo priimti vien tik akcininko L. K., turinčio 51,8 % visų balsų, sprendimu (ABĮ 27 str.). Sandorių sudarymą esant piktavališkam šalių atstovų susitarimui įrodo ir tai, kad L. K. buvo tik įrankis dėl ieškovės verslo perleidimo atsakovei, nors ir buvo 51,8 % akcijų savininkas, tačiau, kaip pats nurodo, nutarimų nepriiminėjo, pasirašydavo iš anksčiau parengtus susirinkimų protokolus. Ieškovė nutraukė laikraščio leidybą nuo 2006-03-01, nuo tos dienos laikraštį “Sekundė” pradėjo leisti atsakovė, tačiau už laikraščio spausdinimą UAB “Klaipėdos laikraščio redakcija“ PVM sąskaitas faktūras 18 867,56 Lt sumai išrašė ieškovei. 2006-03-07 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija IND Nr. 0753766 už laikraščio “Sekundė” spausdinimą, tačiau atsakovė jos neapmokėjo.

9Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Atsikirtimams pagrįsti nurodė, kad 2006-02-10 atsakovė ieškovei už nusipirktą kompiuterinę įrangą sumokėjo 14 674 Lt avansą, o likusi suma 9 276, 28 Lt buvo užskaityta šia tvarka: 4 600 Lt užskaityta 2006-02-08 pirkimo pardavimo sutarties, 2006-02-08 PVM sąskaitos faktūros IND Nr. 1553907, UAB “Sekundės redakcija” 2006-02-10 KIO Nr. 1 ir UAB “Spaudos magnatai” 2006-02-10 KPO UTI Nr. 0942780 pagrindu. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė privalėjo perduoti atsakovei ir automobilį Citroen Xantia (v/n ( - ) kuris sutarties sudarymo metu buvo areštuotas. Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovei visą sutartyje nurodytą sumą - 27 188, 74 Lt, tačiau negavo automobilio, buvo padaryta buhalterinė užskaita automobilio vertės sumai. Likusiai 4 676, 28 Lt sumai buhalterinė užskaita padaryta atsižvelgiant į 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad pateikti šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai patvirtina, kad, atsižvelgiant į 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį, yra padarytos užskaitos. Skolos perkėlimo sutartimi atsakovė perėmė iš ieškovės įsipareigojimą laikraščio “Sekundė” prenumeratoriams 2006-2007 metų laikotarpiu pristatyti laikraštį pagal susitarimus, sudarytus iki 2006-02-28. Ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei iš prenumeratorių gautus 343 943, 62 Lt, dėl ko ieškovei išrašė PVM sąskaitas faktūras nurodytai sumai. Sąskaitų ieškovė neapmokėjo, todėl, suderinus tarpusavio atsiskaitymus, paaiškėjo, kad ieškovė liko skolingas atsakovei 130 038, 51 Lt. Atsakovės manymu, ieškovė klaidina teismą teigdama, kad direktorės pareigas einant R. O., pas ieškovę nebuvo vedama kasos knyga, nes ji buvo vedama pagal kompiuterinę buhalterinę programą. Mano, kad šalių tarpusavio reikalavimai įskaityti bei skola perkelta nepažeidžiant CK 6.116, 6.130, 6.131 straipsnių reikalavimų, nes prenumeratoriai buvo informuoti apie dienraščio leidėjo ir prenumeratoriaus pasikeitimą, per pranešime nurodytą terminą pretenzijų nepareiškė, naujojo leidėjo teikiamą paslaugą priėmė, taip konkliudentiniais veiksmais pritarė skolos perkėlimui.

10Nurodė, kad 2006-02-08 sandoriu dėl kompiuterinės įrangos už 23 950, 28 Lt pirkimo žala ieškovei padaryta nebuvo, nes įrangą ieškovė pardavė atsakovei už įsigijimo kainą, kurios didžiąją dalį atsakovė sumokėjo ieškovei grynaisiais pinigais. Įrangos perpardavimas neturėjo tiesioginės įtakos ieškovės turėto ilgalaikio turto dydžiui. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad sandoriais buvo perleistas visas ieškovės ilgalaikis turtas, dėl ko ieškovė tapo nemokia, nes ieškovė dar iki sandorių sudarymo buvo nemoki. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl ilgalaikio 258 310, 98 Lt vertės įmonės turto vertės neatitinka tikrovės, nes 2005 metų pabaigoje ieškovė turėjo tik 3 294 Lt likutinės vertės turtą, o 2006-02-06 jo vertė tebuvo 33 292, 11 Lt. Kompiuterinė įranga nebuvo įtraukta į ilgalaikio turto sąrašą, nes tai buvo prekė, skirta perpardavimui. Iš ieškovės įgytų kasos aparatų likutinė vertė 2006-02-06 buvo atitinkamai 95, 59 Lt ir 1 Lt, taigi, atsakovė ieškovei permokėjo. Neatitinka tikrovės teiginys, kad po sandorių ieškovė neteko galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gauti pajamas, nes jau 2006-02-06 buvo siūloma pradėti bankroto procesą neteismine tvarka. Taigi ne ginčo sandoriai, o dideli kreditoriniai įsipareigojimai, nepamatuota verslo rizika, akcininkų ir buvusių administracijos vadovų neūkiškumas ieškovę privedė prie bankroto. R. O. ieškovės direktore dirbo mažiau nei mėnesį, todėl visiškai negalėjo įtakoti kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo. Laikraščio “Sekundė” prenumeratoriams nebuvo suteikta pirmenybė atgauti skolas gaunant laikraščio prenumeratą. 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, niekaip nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Sutartimi atsakovė perėmė ieškovės skolą kreditoriams (CK 6.116 str.). Atsakovė vykdo 2006-02-28 sutarties sąlygas, savo lėšomis leidžia ir pristato laikraštį prenumeratoriams, dėl perimtos verslo dalies yra patyrusi 32 568, 50 Lt papildomų išlaidų. 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį pripažinus negaliojančia ir 8 999 prenumeratorius įtraukus kreditoriais su savarankiškais reikalavimais ieškovei iškeltoje bankroto byloje, būtų pažeistas protingumo principas (CK 1.5 str.), panaikinta atsakovės pareiga vykdyti įsipareigojimus prenumeratoriams ir taip pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Prenumeratoriai yra sąžiningi prenumeratos įgijėjai, didžioji dalis sutarties yra įvykdyta (2007 metais pagal perimtus įsipareigojimus iš ieškovės liko pristatyti laikraštį 713 prenumeratoriams už 24 066, 66 Lt), todėl taikyti restituciją negalima (CK 6.66 str. 5d., 1.80 str. 4d., 4.96 str.). Nesutinka, kad ginčijamais sandoriais ieškovės turtas, kaip verslas, parduotas už labai mažą kainą, nes buvo parduota tik dalis turto, parduodamų daiktų kaina yra teisinga ir pagrįsta, nes nauji daiktai parduoti už jų įsigijimo kainą, naudoti daiktai parduoti už likutinę vertę, kurią nustatė turto vertintojai. Prekės ženklų, kaip intelektinės nuosavybės, vertę tiksliai apskaičiuoti yra sunku, bet ieškovė neįrodė, kad kaina per maža. Nesutinka dėl sandorių šalių nesąžiningumo ir kilusio interesų konflikto. R. O. ieškovės vadove dirbo nuo 2006-01-18, ir jau 2006-01-25 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2006-02-08 (DK 127 str. 1d.). Po 14 dienų termino darbo santykiai nutrūko, ką patvirtina įrašas 2003-06-20 darbo sutartyje ir 2007-03-28 VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma Nr. R14-326. Mano, kad pagal įstatų 9.12 p. ji turėjo teisę nutraukti darbo sutartį su įmone pačios prašymu. Vykdydama pareigą būti lojaliu juridiniam asmeniui, veikti jo interesais, R. O. 2006-02-08 įsakymu Nr. 1-246-2 paskyrė direktoriaus pavaduotoją L. K. laikinai eiti direktoriaus pareigas, įgaliojo jį sudaryti visus neatidėliotinus bendrovės sandorius, taip sudarė teisines prielaidas nenutrūkti įmonės veiklai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sandoriai, sudaryti po 2006-02-08, negali būti traktuojami kaip sudaryti esant interesų konfliktui. Byloje nėra duomenų apie L. K. padarytą spaudimą. Sandorių šalių nesąžiningumas gali būti preziumuojamas, kai kreditorius įrodo esant bent vieną iš CK 6.67 str. išvardintų aplinkybių, tačiau ieškovė jų neįrodė. Priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos ieškovės nenaudai nėra. Ieškovės teiginys, kad atsakovė nupirko iš ieškovės verslą už labai mažą kainą, tačiau sandorius įformino taip, kad ieškovė negavo pinigų ir liko skolinga atsakovei, neatitinka tikrovės, nes atsakovė perėmė iš ieškovės 343 943, 62 Lt vertės įsipareigojimus tretiesiems asmenims (8 999 prenumeratoriams), tačiau už prenumeratą surinktų pinigų iš ieškovės negavo. Pirkdama įrangą iš ieškovės, didžiąją dalį sandoriuose nurodytos sumos sumokėjo ieškovei grynaisiais, ir tik nedidelei daliai sumos padarė buhalterinę užskaitą. CK 6.67 str. 7 p. įtvirtintos sąlygos netaikytinos, nes nei ieškovė, nei atsakovė nėra susiję vienas su kita. Sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms - CK 1.5 str., 2.87 str., ABĮ 19 str. 8 d. Ieškovė nepasisakė, kokia turėtų būti tikroji parduoto verslo kaina. Įrangą atsakovė įsigijo iš ieškovės už naujos įrangos kainą arba pagal rinkos vertę. Intelektinės nuosavybės vertės dydis taip pat atitiko realią kainą. Sandorių sudarymo metu ieškovė nebevykdė realios veiklos, todėl teiginiai apie verslo žlugimą sudarius sandorius, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kaip ir ieškovės teiginys, kad ji po ginčijamų sandorių sudarymo negavo jokių lėšų. Tarpusavio užskaitų taikymas esant priešpriešiniams reikalavimams neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia CK 1.5, 2.87 straipsnių nuostatų. Kadangi į 2006-03-16 visuotinį akcininkų susirinkimą susirinko visi bendrovės akcininkai, tačiau, paskelbus susirinkimo dienotvarkę, du iš jų iš susirinkimo pasišalino, susirinkime likęs vienas akcininkas L. K. turėjo teisę patvirtinti ginčijamus sandorius, nes tam pakako jo turimo akcijų kiekio. Sprendimas patvirtinti bendrovės organų sudarytus sandorius nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka (ABĮ 19 str. 10 d.). Byloje nėra duomenų, kad susirinkimų protokolai buvo surašomi iki susirinkimų pradžios, nėra. 2006-03-16 susirinkimą stebėti buvo pakviesti teisininkai. Ieškovės finansinė būklė stabili nebuvo jau nuo 2005 metų. Parduodant nebereikalingą turtą buvo siekiama gauti lėšas ir padengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, apsaugoti prenumeratorių interesus. Atlikti tarpusavio atsiskaitymo užskaitas įstatymai nedraudžia. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami sandoriai sudaryti dėl šalių atstovų piktavališko susitarimo. L. K. yra ieškovės akcininkas, tačiau jis neturi jokio intereso pas atsakovę. Ieškinyje nurodytai 18 867, 56 Lt sumai pagal 2006-03-07 PVM sąskaitą faktūrą IND Nr. 0753766 buvo padaryta buhalterinė užskaita, todėl reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovės, įskaitant ir metines palūkanas, atmestinas.

11Tretysis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko, prašė teismo sugrąžinti ieškovės atsakovei neteisėtai perleistą turtą, priteisti iš atsakovės visus ieškovei padarytus nuostolius, susijusius su neteisėta atsakovės veikla ieškovės atžvilgiu. Nurodė, kad pagal direktorės R. O. įsakymus nuo 2006-02-08 buvo priimtas dirbti ieškovės direktoriaus pavaduotoju ir pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas. Tuo laikotarpiu atsakovei buvo perleistas materialus ieškovės turtas, kurio vertė, jo manymu, yra apie 300 000 Lt. R. O. sukėlė interesų konfliktą, nes vadovavo ieškovės ir atsakovės bendrovėms. Pilnai perėmus ieškovės veiklą nuo 2006-03-01, atsakovė visą savaitę paslaugas iš UAB “Klaipėdos laikraštis” spaustuvės pirko ieškovės vardu, taip papildomai padidino bankrutuojančios ieškovės skolas. Ieškovė, pardavusi kilnojamąjį turtą ir prekės ženklus atsakovei, ekonominės naudos negavo. Nuo 2006-03-16 jis mėgino sumažinti ieškovės skolas, tačiau R. O. ir N. G. tiesiogiai tarėsi su ieškovės debitoriais, kad jie pervestų pinigus Vilniuje registruotai UAB “Etavista”, kurios 50 procentų akcijų savininkas buvo N. G., taip buvo aplenkta ieškovės kasa bei sąskaitos ir pabloginta kreditorių padėtis. Nurodo, kad turto perleidimo sutartis pasirašė dirbdamas ieškovės direktoriaus pavaduotoju, paveiktas minėtų dviejų asmenų daromos įtakos ir spaudimo. Ieškovės akcininkų susirinkimai buvo formalūs, operacijų sumanytojai buvo R. O. ir N. G., o juo buvo pasinaudota siekiant asmeninės naudos.

12Tretysis asmuo R. O. sutiko su atsakovės išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais bei motyvais, nesutiko su ieškovės, trečiojo asmens L. K. argumentais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės pateiktų paaiškinimų ir dokumentų pakanka reiškiamų ieškinio reikalavimų nepagrįstumui įrodyti, todėl, būdama šioje byloje ne tik trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, bet ir įgaliota atsakovės atstove, atskirai dėl to nebepasisako, tik jiems pritaria.

13Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo nuomone, byloje įrodyti CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 1.82 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 6.66 str. 1 d. numatyti pagrindai pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius ir nustatytas faktinis bei teisinis pagrindas tenkinti ieškinį dėl 18 867,56 Lt priteisimo (CK 1.80 str. 2 d., 1.82 str. 4 d., 6.1 str., 6.38 str. 1 d., 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). Kadangi ieškiniu ginčijami šeši sandoriai yra sudaryti tarp tų pačių juridinių asmenų ir tų pačių jų atstovų 20 dienų laikotarpyje ir tik dėl ieškovei priklausiusio turto perleidimo bei esant tiems patiems tikslams ir esant toms pačioms sandorių sudarymo aplinkybėms, tai tų sandorių pripažinimo negaliojančiais faktinis ir teisinis pagrindas išdėstomas kartu visiems ginčo sandoriams.

14Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2006-06-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006-07-27, ieškovei UAB „Spaudos magnatai“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas V. P. (1 t., b. l. 19-20, Lietuvos Apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2S-407-2006). 2006-02-08 – 2006-02-28 laikotarpyje buvo sudaryti šeši sandoriai, pagal kuriuos ieškovė perleido atsakovei kilnojamą turtą, teises į prekių ženklus, laikraščio „Sekundė“ leidybą bei platinimą bei iš laikraščio „Sekundė“ iš prenumeratorių gautus 343 943,62 Lt. Būtent:

15-2006-02-08 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė kompiuterinę įrangą už 23 950,28 Lt (1 t., b. l. 37), kurią ieškovė, atstovaujama direktorės R. O., 2006-02-07 nusipirko už tą pačią kainą (1 t., b. l. 36); pagal šį sandorį atsakovė sumokėjo ieškovei 14 674 Lt, likdama skolinga 9276,28 Lt (1 t., b. l. 113-114);

16-2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė atsakovei pardavė automobilį Citroen Xantia (v/n ( - ) fotoaparatą Canon Power Shot A75, kopijuoklį C350, pjaustyklę, administratoriaus darbo stalą, 3 vnt. programinės įrangos “Page Maker 6”, programinę įrangą “Corel Draw-9”, 5 vnt. programinės įrangos “Office Pro 2000”, spausdintuvą “HP Laser Jet 1300” ir monitorių “Samsung Sync Master 757MB17” už 27 188, 74 Lt kainą, kurią atsakovė pilnai sumokėjo ieškovei 2006-02-27 ir kurią, tame tarpe ir 4600 automobilio Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) vertę, nustatė kilnojamojo turto vertintojai (1 t., b. l. 38-44). Minėtas 4600 Lt vertės automobilis atsakovei faktiškai perduotas nebuvo, nes jis buvo antstolio areštuotas (1 t., b. l. 42);

17-2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė atsakovei pardavė du kasos aparatus už 136, 40 Lt, už kuriuos atsakovė 2003-02-27 atsiskaitė pilnai (1 t., b. l. 43, 44). Pagal inventorizacijos apyrašo duomenis, 2006-02-07 kasos aparatų kaina buvo atitinkamai 1136 Lt ir 1313,56 Lt, viso – 2449,56 Lt. Kitokių duomenų apie kainą nėra (2 t., b. l. 23-25);

18-2006-02-10 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovei teisę į prekės ženklą “Sekundė” už 200 000 Lt (1 t., b. l. 45-48); pagal šį sandorį ieškovei atsakovė pinigų nesumokėjo;

19-2006-02-11 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovei teisę į prekės ženklą “Panevėžio sekundė” už 5 000 Lt (1 t., 49-52); pagal šį sandorį atsakovė ieškovei pinigų nesumokėjo;

20-2006-02-28 skolos perkėlimo sutartimi ieškovė perleido atsakovei savo įsipareigojimus laikraščio “Sekundė” prenumeratoriams 2006-2007 metais pristatyti laikraštį pagal ieškovės ir prenumeratorių susitarimus bei perleido iš kreditorių (prenumeratorių) gautus 343 943,63 Lt (1 t., b. l. 53-66); nei vienam kreditoriui sutartyje nustatytu terminui neprieštaraujant, atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras 343 943,62 Lt, pagal kurias ieškovė turėjo pervesti atsakovei minėtas iš kreditorių gautas sumas (1 t., b. l. 56-76).

21Ieškovė laikraščio „Sekundė“ leidybą nutraukė nuo 2006-03-01, nuo tada laikraštį leisti pradėjo atsakovė. 2003-03-01-2003-03-07 laikotarpio 6 PVM sąskaitas faktūras bendrai 18 867,56 Lt sumai už dienraščio „Sekundė“ spausdinimą UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ pateikė apmokėti ieškovei (1 t., b. l. 70-75). Ieškovė 2006-03-07 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą IND Nr. 0753766 18 867,56 Lt sumai už laikraščio spausdinimą, kurios atsakovė neapmokėjo, ir 2006-03-08 pranešė spaustuvei, kad nutraukia minėto dienraščio spausdinimą (1 t., b. l. 69, 76, 2 t., b. l. 31).

222006-01-18 dienai ieškovės akcininkais buvo L. K., turėjęs 51.8 % visų akcijų, ir A. U. – 48.2 8 % akcijų (1 t., b. l. 25-26). 2006-03-16 ieškovės akcininkais buvo : L.K. – 51.8 % akcijų, A. U. – 44.3 %, UAB „Data mopdernum“ – 3.9 % (1 t., b. l. 28-30). 2006-01-18 ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime L. K. balsais direktore paskirta R. O. (1 t., b. l. 25-26). Minėtas 2006-01-18 nutarimas 2006-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 27). Iš darbo sutarties, VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad R. O. iš ieškovės direktorės pareigų atleista pačiai prašant nuo 2006-02-08 be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo (1 t., b. l. 107-108, 110). Pagal 2006-02-08 priimtus keturis direktorės R. O. įsakymus, nuo 2006-02-08 L. K. buvo priimtas dirbti ieškovės direktorės R. O. pavaduotoju, jam buvo pavesta laikinai eito ieškovės direktoriaus pareigas bei suteiktas įgaliojimas jam, kaip direktoriaus pavaduotojui, ieškovės vardu sudaryti sandorius su atsakove UAB „Sekundės redakcija“ (1 t., b. l. 111, 112, 2 t., b. l. 27, 28). Tačiau 2006-03-16 visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole dar nurodoma, kad jame dalyvauja ieškovės direktorė R. O. bei kad ji atleidžiama iš darbo tik nuo 2006-03-16, direktoriumi nuo šios datos skiriamas L. K. (1 t., b. l. 28-30). Minėtame susirinkime nuo 2006-02-28 iš darbo buvo atleisti 23 ieškovės darbuotojai jų prašymu. Susirinkimo pradžioje iš susirinkimo, prieštaraudami kito akcininko veiksmams ir nesutikdami su sprendimais, pasišalino 48.2 % visų akcijų turėję akcininkai, taigi, neliko ¾ balsų nutarimams, numatytiems Įstatų 7.9, 9.10 p., priimti, tačiau šioje byloje ginčijamiems sandoriams, priskiriamiems minėtuose Įstatų punktuose numatytiems sandoriams, buvo pritarta vien tik akcininko L. K. 51.8 % balsų (1 t., b. l. 28-30).

232006-02-02 steigėja A. B. įsteigė įmonę UAB „Sekundės redakcija“, direktore paskyrė R. O. su visomis teisėmis atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir institucijomis (1 t., b. l. 31-33, 117-1419).

24Teismo nuomone, ieškinys tenkintinas vadovaujantis šiais argumentais ir motyvais.

25Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.

26CK 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, sprendžiant ginčus CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, būtina išaiškinti, ar kreditorius turėjo neabejotiną reikalavimo teisę; ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ar ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad ieškovas turi teisę ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu ir byloje visos CK 6.66 straipsnio reikalaujamos aplinkybės įrodytos. Kaip jau minėta, 2006-06-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas V. P., joje taip pat konstatuota, kad bendrovė nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais ( 1 t., b. l. 19-20, 34, 35). Todėl bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį dėl iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 23 p.). Byloje nustatyta, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, nes pagal balanso 2005-12-31 dienai duomenis, į balansą įrašyto turto vertė buvo 705 532 Lt, o pradelsti įsiskolinimai (skolos) sudarė 1 014 522 Lt, tame tarpe – 161 227 Lt iš darbo teisinių santykių kilę reikalavimai, t. y. neįvykdyti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, metus bendrovė baigė su 213 879 Lt nuostoliu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 1 t., b. l. 177-179). 2006-02-06 ieškovės direktorė ĮBĮ 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu pranešė ieškovės kreditoriams apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimų ir su jais atsiskaityti, taip pat buvo mėginama inicijuoti bankroto procesą neteismine tvarka (1 t., b. l. 34, 35). Po ginčo sandorių sudarymo bendrovės materialaus turto kiekis sumažėjo, nes Panevėžio apygardos teismo 2006-06-01 nutartyje iškelti bankroto bylą jau konstatuota, kad 2006-03-31 į balansą įrašyto turto vertė yra tik 188 564 Lt, iš jų – 185 270 Lt vertės ūkinės veiklos nevykdančių įmonių vertybiniai popieriai, o materialaus turto yra tik už 3294 Lt (buvo – 54 152 Lt), o pradelsti įsiskolinimai (skolos) jau sudarė 816 062 Lt (1 t., b. l. 19-20). Turto kiekio sumažinimas pažeidė kitų bendrovės kreditorių teises, nes dėl to jie neteko galimybės iš jo patenkinti savo reikalavimus, o perleidus teises į prekių ženklus ir laikraščio leidybą bei platinimą buvo prarasta galimybė dar bent kurį laiką gauti pajamų iš laikraščio leidybos, platinimo, taip mažinant kreditorinius įsiskolinimus. Nors pagal 2006-02-08 sandorį dėl kompiuterinės įrangos pirkimo tiesiogiai ieškovės materialaus turto vertė nepasikeitė, tačiau ieškovė, būdama neatsiskaičiusi net su savo darbuotojais, išleido savo pajamas prekėms, kaip pati pripažįsta, skirtoms perduoti atsakovei už tą pačią kainą, įgyti, o atsakovė viso prekių kainos ieškovei net nesumokėjo. Du kasos aparatai buvo parduoti už aiškiai per mažą kainą. Pagal 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį ieškovė atsakovei perleido kreditorių (laikraščio prenumeratorių) kreditorinius reikalavimus, ir tie reikalavimai buvo patenkinti, nes prenumeratoriai gavo prenumeratą, taip jiems buvo suteikta pirmenybė gauti reikalavimų patenkinimą anksčiau kitų kreditorių, o pajamas, kurias iš laikraščio leidybos ir platinimo galėjo gauti ieškovė, atiteko atsakovei ginčo sandorių pasėkoje. Tokios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, nes sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Ginčijamų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo, nes to nenumatė jokia sutartis, tam nebuvo jokio kito teisėto ir privalomo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisinę praktiką, privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip viena iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę, tai yra kad sandorio šalys dėl teisės normų ar anksčiau prisiimtų sutartinių reikalavimų, kitų pagrindų privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Tokiais pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai įsipareigojimai, viešas konkursas ir pan. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-05 nutartis priimta civ. byloje Nr. 3k-3-425/2002). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

27Ginčijami sandoriai yra atlygintiniai. Atlygintino sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana pagrindu būtina nustatyti abiejų sandorio šalių nesąžiningumą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis priimta civ. byloje Nr. 3k-3-17/2006). Ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek nuo 2006-01-18 ieškovės direktorės pareigas ėjusiai R. O., tiek nuo 2006-02-08 laikinai ieškovės direktoriaus pareigas ėjusiam pagrindiniam akcininkui L. K. neabejotinai buvo žinoma, kad sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes jau pagal 2005-12-31 balanso duomenis įmonė buvo nemoki (1 t., b. l. 177-179), 2006-02-06 pati direktorė įspėjo kreditorius apie negalėjimą atsiskaityti ir vykdyti įsipareigojimus, bandė inicijuoti bankrotą neteismine tvarka (1 t., b. l. 34, 35), vėliau administracijos vadovas L. K. dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 19-20). Nuo 2006-02-02 atsakovės administracijos vadove buvo paskirta R. O.. Teismo nuomone, šalių nesąžiningumą patvirtina tai, kad pas ieškovę ne be administracijos vadovų (trečiųjų asmenų) kaltės buvo priimti tokie lokaliniai aktai, kurių pasekoje neįmanoma nustatyti, kas ir kuriuo tiksliai laikotarpiu buvo ieškovės administracijos vadovu: 2006-01-18 ieškovės susirinkime direktore paskirta R. O. (1 t., b. l. 25-26), tačiau minėtas 2006-01-18 nutarimas 2006-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 27); nors iš darbo sutarties, VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos turinio sektų, kad R. O. iš ieškovės direktorės pareigų atleista pačiai prašant nuo 2006-02-08, tačiau ji pati savęs be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo negalėjo atleisti (1 t., b. l. 107-108, 110), o iš 2006-03-16 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų matyti, kad tik šiame susirinkime R. O. atleista iš ieškovės direktorės pareigų (1 t., b. l. 28-30). Be to, pagal 2006-02-08 priimtus keturis direktorės R. O. įsakymus, nuo 2006-02-08 L. K. buvo priimtas dirbti ieškovės direktorės R. O. pavaduotoju, jam buvo pavesta laikinai eito ieškovės direktoriaus pareigas bei suteiktas įgaliojimas jam, kaip direktoriaus pavaduotojai, ieškovės vardu sudaryti sandorius su atsakove UAB „Sekundės redakcija“ (1 t., b. l. 111, 112, 2 t., b. l. 27, 28). Šie duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad ginčo sandoriai sudaryti šalių atstovams esant interesų konflikte, kas taip pat patvirtina kreditorių interesus pažeidusių sandorio šalių nesąžiningumą. Daroma išvada, kad ieškovė įrodė, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CPK 178 str.).

28Nors ieškovė nurodo, kad yra CK 6.67 str. 4 p. ir 7 p. numatytos kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalies nesąžiningumo prezumpcijos, tačiau, teismo nuomone, ieškovė šių aplinkybių pilnai neįrodė. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad priešpriešinių reikalavimų disproporcija yra tik pagal 2006-02-08 sandorį dėl dviejų kasos aparatų už 136, 40 Lt pardavimo, nes nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo nustatyta tokia kaina, o pagal inventorizacijos duomenis 2006-02-07 kasos aparatų kaina buvo 1136 Lt ir 1313,56 Lt, kuri jokiais objektyviais įrodymais nepaneigta (1 t., b. l. 43, 44, 2 t., b. l. 23-25). Nors atsakovė pateikė ieškovės turto ilgalaikio nusidėvėjimo aprašą (2 t., b. l. 53-55), tačiau tai nelaikytina tinkamu kasos aparatų kainos įrodymu, nes dokumentas nustatyta tvarka nepatvirtintas ir ieškovės atstovų nepasirašytas, o atsakovė aplamai negali turėti oficialių įrodymų apie ieškovės turtą, nes visi finansinės apskaitos dokumentai seniai turėjo būti perduoti bankrutuojančios bendrovės administratoriui. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad teisė į prekių ženklus perleista už aiškiai per mažą kainą, tačiau šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, priešpriešinių reikalavimų disproporcija, kad ieškovė, perleidusi atsakovei turtą, gautas pajamas, teisę į prekių ženklus, nieko negavo iš atsakovės, susidarė dėl atsakovės vienasmeniškai atliktos užskaitos, o ne dėl ginčo sandorių kainos. Todėl šioje dalyje ieškovės argumentai vertintini nepagrįstais.

29Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

30CK 1.80 str. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė nurodė, kad imperatyvios normos, kurioms sandoriai prieštarauja, yra CK 2.87 str., ABĮ 19 str. 8 d., ieškovės Įstatų 6.2, 9.7, 9.10 p. reikalavimai ir CK 1.5 str. CK 2.87 str. 1-3 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam organui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ieškovės įstatų 6.2 p. numatė, kad valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės Įstatus ar yra priešingi jos veiklos tikslams (1.3 p.), akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką, yra nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi (1 t., b. l. 10-18). CK 1.5 str. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai savo veikloje turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

31Ginčijamų sandorių viseto pagrindu ieškovė atsakovei perleido beveik visą vertingesnį ilgalaikį turtą, laikraščio „Sekundė“ leidybą ir platinimą, perdavė iš laikraščio prenumeratorių gautą 343 943,63 Lt sumą, kurios realiai sumokėti atsakovei negalėjo, nes sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki ir tokių pinigų neturėjo, dėl ko ne tik neteko vertingiausio turto, prarado galimybę vykdyti veiklą ir gauti pajamų, atleido darbuotojus, nutraukė laikraščio leidybą, bet dar ir liko atsakovei virš 100 000 Lt, kuri, kaip pati pripažįsta, nors ir ką tik įkurta, per 10 mėnesių turėjo 2 mlj. litų apyvartą, turi geras verslo perspektyvas (3 t., b. l. 70-73). Taigi, akivaizdu, kad ginčo sandoriai buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi ieškovei. Sudarydami ginčijamus sandorius perleisti turtą ieškovės valdymo organai nebuvo surinkę informacijos dėl numatomų priimti sprendimų esmės ir aplinkybių, neturėjo teisininkų išvadų, kad sprendimai teisėti, neatneš žalos ar kitaip bus nenaudingi ieškovei, neturėjo viso numatomo perleisti turto (kasos aparatų, prekių ženklų) įvertinimo. Sandorius ieškovės vardu sudarė L. K., kuris laikinai nuo 2006-02-08 buvo paskirtas ieškovės direktoriumi pagal ieškovės direktorės R. O. įsakymus, o pastaroji nuo 2006-02-02 jau ėjo ir atsakovės direktorės pareigas. Pagal ieškovės Įstatus, sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies perleidimo buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip ¾ susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų dauguma; tokių sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, suminė vertė ūkiniais metais negalėjo būti didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo vertės, t. y. 20 000 Lt; nutarimas dėl sandorio perleisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikį turtą turėjo būti priimtas ne mažiau kaip ¾ dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsais (1 t., b. l. 10-18 – 7.9 p., 9.10 p.). Sudarant ginčo sandorius, ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo šiuo klausimu iš viso nebuvo, o po sandorių 2006-03-16 susirinkime pritarimas ginčo sandoriams buvo gautas vien tik 51.8 % ieškovės akcijų valdžiusio L. K. balsais, t. y. jis pats patvirtino sandorius, kurių atstovu buvo (1 t., b. l. 28-30). Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad ieškovės valdymo organo narys, administracijos direktorius, neveikė sąžiningai ir protingai, lojaliai ir nesant interesų konflikto juridinio asmens atžvilgiu. Todėl minėtas sandorių negaliojimo pagrindas įrodytas.

32Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.81 str. 1 d. pagrindu.

33Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Teismo nuomone, ieškovė pagrįstai nurodė ir įrodė, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kurios vienas iš siekių yra užtikrinti verslo subjektų padorų ir sąžiningą elgesį bei interesų derinimą. Kaip minėta, ieškovė, būdama nemoki ir negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, pirko kompiuterinę įrangą perparduoti atsakovei, be jokio teisėto ir privalomo pagrindo perleido beveik visą vertingesnį materialų turtą ir teisę į prekių ženklus, laikraščio leidybą ir platinimą perleido atsakovei, vietoje to, kad turtą išsaugotų kreditorių reikalavimams tenkinti, o taip pat įsipareigojo atsakovei perduoti surinktus iš prenumeratorių 343 943, 63 Lt, nors buvo akivaizdu, kad realiai šios pareigos dėl nemokumo įvykdyti neturės galimybių, taip dar padidindama kreditorinius reikalavimus. Atitinkamai atsakovė, atstovaujama R. O., kuri žinojo apie ieškovės nemokumą ir dar nebuvo nustatyta tvarka atleista iš ieškovės direktorės pareigų, siekdama atsakovės interesų nesąžiningos pirmenybės prieš kitus kreditorius, piktnaudžiaudama teise, ieškovei už gautą vertingą turtą pilnai nesumokėjo, bet nutarė vienasmeniškai, nepranešusi kitai šaliai, nuspręsti, kad daromas vienarūšių reikalavimų įskaitymas, po ko ieškovė dar liko skolinga atsakovei, o atsakovė įgijo materialų turtą, teisę į prekių ženklus, laikraščio leidybą ir platinimą, tapusius sėkmingo ir pelningo jos verslo pagrindu (CK 1.5, 1.80, 1.81 str.).

34Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.82 str. 1 d. ir 1.91 str. 1 d. pagrindais.

35Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejai, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y . žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Ieškovei ginčijamais sandoriais perleidus pagrindinį materialų turtą, teises į prekių ženklus, laikraščio leidybą ir platinimą, ji nebegalėjo vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir ją nutraukė nuo 2006-03-01, nuo 2006-02-28 buvo atleisti 23 darbuotojai, kas prieštaravo bendrovės Įstatų 1.3 p numatytiems bendrovės tikslams siekti pelno, kurti naujas darbo vietas, sėkmingai konkuruoti (1 t., b. l. 10-18, 28-30, 76, 2 t., b. l. 31). Ieškovę sandoriuose su atsakovę atstovavęs laikinai direktoriaus pareigas einantis L. K. pagal bendrovės įstatų 7.9, 9.10 p., kurių turinys jau virš nurodytas, neturėjo teisės be ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimo, priimto susinkime dalyvavusių akcininkų kvalifikuota balsų dauguma, sudaryti ginčijamus sandorius, nes perleidžiamas turtas viršijo 20 000 Lt (1 t., b. l. 10-18). Pritarimas ginčo sandoriams, kuris gautas 2006-03-16 susirinkime, yra priimtas 51.8 procentus ieškovės akcijų valdžiusio L. K., kuris pats ir sudarė sandorius, balsais, todėl taip pat neatitinka bendrovės įstatų, o taip pat ir kitų virš nurodytų įstatymų imperatyvių reikalavimų (1 t., b. l. 28-30). Apie šias aplinkybes negalėjo nežinoti ir kita sandorio šalis UAB „Sekundės redakcija“, nes ją sandoriuose atstovavo tretysis asmuo R. O., kuri 2006-03-16 susirinkime dar dalyvavo ir kaip ieškovės direktorė, ir tik šiame susirinkime ji buvo atleista iš direktorės pareigų. Tretysis asmuo L. K. pripažįsta, kad ieškinys pagrįstas, kad ginčijami sandoriai yra neteisėti, pažeidė bendrovės, kreditorių teises, prieštaravo Įstatams, tačiau jis juos sudarė ir patvirtino susirinkime įtakojamas trečiojo asmens R. O. bei su ja ir atsakove verslo, giminystės ir kitokiais ryšiais susijusių asmenų.

36Dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Kadangi bankrutuojančios įmonės administratorius, reikšdamas ieškinius, atstovauja kreditorių, tai yra nuo neteisėtų sandorių nukentėjusius asmenis, daroma išvada, kad jis turi teisę ginčyti sandorius nurodytu pagrindu. Tai, kad abi bendrovės veikė tose pačiose patalpose, kad tretysis asmuo R. O. vienu metu ėjo abiejų bendrovių pareigas, kad vyr. finansininku taip pat dirbo vienas ir tas pats asmuo F. Ž., kad 2006-02-08 daugelis ieškovės atleistų darbuotojų perėjo dirbti pas atsakovę, kad pagrindinis ieškovės akcininkas L. K., esant reikalui sudaryti sandorius su atsakove, laikinai ėjo ieškovės direktoriaus pareigas ir sudarinėjo turto perleidimo sandorius ir juos susirinkimuose tvirtino, nors, kaip šiuo metu nurodo, tuos sandorius vertino neteisėtais, nenaudingais ieškovei, bei tai, kad byloje yra duomenys, kad bendrovių verslą ir sprendimus įtakojo įvairiais verslo, giminystės, visuomeninės veiklos ryšiais tarpusavyje susiję asmenys (ieškovės akcijų paketą L. K. padovanojo vieno seimo nario šeima, o pastarojo patarėju buvo N. G., UAB „Sekundės redakcija“ steigėjos A. B. giminaitis, dabartinės atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ akcijų valdytojos UAB „Leidybos namai“ akcininkas, taip pat UAB „Etavista“, kuriai ieškovės debitoriai tiesiogiai pervesdavo skolas, 50 proc. akcijų savininkas ir savaitraščio „Panorama“ leidėjas), duodą pagrindą pagrįstai teigti, kad teigti, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ir dėl šalių atstovų piktavališko susitarimo, kas sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.

37Atsakovė nurodė, kad turėjo teisę sudaryti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, nes abi bendrovės buvo viena kitai skolingos. Nors CK 6.130 str., 6.131 str. numato priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuriam pakanka vienos šalies pareiškimo, tačiau įskaitymas galimas tik tuo atveju, jei to nedraudžia įstatymas bei kai įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Atsakovė neįrodė, kad apie įskaitymą yra pranešusi ieškovei (CPK 178 str.). Pagal atsakovės pateiktą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, atlikus užskaitas už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-07-01, ieškovė atsakovei liko skolinga 130 038,51 Lt (1 t., b. l. 115-116). Tačiau šis aktas ieškovės atstovų nepasirašytas, bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo neperduotas, apima laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-07-01, t. y. kai kreditoriai buvo įspėti, kad ieškovė negali vykdyti įsipareigojimų, kai abiems bendrovėms vadovavusi direktorė neabejotinai žinojo, kad ieškovė nemoki, kai buvo priimta ir įsiteisėjusi nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nors ĮBĮ aiškaus draudimo taikyti įskaitymą bankrutavus skolininkui nėra, tačiau aiškinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 3 p. sistemiškai ir atsižvelgiant į jos tikslus dėl skolininko bankroto, darytina išvada, kad bankroto procedūros tikslas yra apsaugoti visų kreditorių interesus. Todėl leidimas įskaityti bankrutavus skolininkui prieštarautų šiam tikslui, todėl, skolininkui iškėlus bankroto bylą, jo kreditoriai negali pasinaudoti įskaitymo teise (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-03-13 nutartis c.b. Lietuvos bankas v. LAB „Tauro bankas“, Nr. 3K-3-7-95-2001, kat. 125.6 ir kt.). Teismo nuomone, prie draudžiančių įskaitymą priskirtina nuostata įtvirtinta 1999-12-01 Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnyje. Ši norma nurodo, kad nemoki įmonė su kreditoriais gali atsiskaityti tik šioje normoje nustatyta eilės tvarka, ir kreditorius suskirsto į keturias grupes. Pagal jas pirmiausia privalu atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai kilo iš darbo teisinių santykių, po to su kreditoriais, kurių reikalavimai kilo iš socialinio draudimo teisinių santykių ir t.t. Šio įstatymo, kaip ir ĮBĮ bei CK 6.66 str., tikslas yra užtikrinti ir apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus ir užtikrinti jų reikalavimų patenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne po bankroto bylos iškėlimo, bet iki jai neiškeliama bankroto byla. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad sutarčių sudarymo laisvė sudaryti užskaitos sandorį buvo suvaržyta, tačiau ne privaloma jį sudaryti, o draudžiančia jį sudaryti prasme. Kadangi atsakovė pagal minėto įstatymo nuostatas patenka į ketvirtą kreditorių grupę, teisės normos ne įpareigojo, o draudė atlikti įskaitymą ir taip patenkinti savo reikalavimus anksčiau pirmesnės eilės kreditorių. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad šiuo atveju įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovė nurodo padariusi užskaitas ir ieškovei pinigų pagal sandorius nebemokėjusi. Bet jei ir būtų toks aktas, tai jis prieštarautų minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

38Tenkintinas ieškinys dėl 18 867,56 Lt priteisimo iš atsakovės už laikraščio, kai jį jau leido atsakovė, spausdinimą. Byloje neginčijama, kad ieškovė laikraščio „Sekundė“ leidybą nutraukė nuo 2006-03-01, nuo tada laikraštį leisti pradėjo atsakovė. 2003-03-01-2003-03-07 laikotarpio 6 PVM sąskaitas faktūras bendrai 18 867,56 Lt sumai už dienraščio „Sekundė“ spausdinimą UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ pateikė apmokėti ieškovei (1 t., b. l. 70-75). Ieškovė 2006-03-08 pranešė spaustuvei, kad nutraukia minėto dienraščio spausdinimą, 2006-03-07 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą IND Nr. 0753766 18 867,56 Lt sumai už laikraščio spausdinimą, kurios atsakovė neapmokėjo, tačiau savo pareigos šią sąskaitą apmokėti bei sumos pagrįstumo neginčijo (1 t., b. l. 69, 76, 2 t., b. l. 31, CK 6.1, 6.38 str. 1 d.).

39Kai sandoris negalioja ab initio, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Pagal CK 6.145 str. 2 d., išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskirtai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir minėtas įstatymų nuostatas, teismas sprendžia, kad restitucija natūra dėl teisės į prekių ženklus grąžinimo ieškovei netaikytina, nes ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė ir ji šiomis teisėmis savo veikloje realiai nepasinaudos. Teisių į prekių ženklus pardavimas ĮBĮ nustatyta tvarka dėl prekės specifikos gali sukelti problemų ir prailginti bankroto procedūras, o byloje, kaip jau minėta, nepateikit įrodymai, kad ieškovė turi pagrindo pagrįstai manyti, kad šios teisės į prekių ženklus gali būti parduotos ženkliai didesne nei 205 000 Lt kaina. Kokios bebūtų ginčo sandorių sudarymo aplinkybės, tačiau šiuo metu atsakovė yra veikianti įmonė, minėtais prekių ženklais naudojasi ūkinėje komercinėje veikloje, todėl teisės į prekių ženklus grąžinimas ieškovei sukeltų atsakovei didelių nepatogumų, jos padėtis esminiai pablogėtų, tai įtakotų darbuotojų padėtį. Be to, nepagrįstai pablogėtų ir laikraščio „Sekundė“ sąžiningų prenumeratorių padėtis ir interesai. Kompiuterinė įranga ir kitas nekilnojamas turtas taip pat naudojamas atsakovės ūkinėje veikloje, už jį ieškovė iš dalies yra sumokėjusi arba naujo daikto įgijimo kainos dalį, arba rinkos kainos dalį, išskyrus kasos aparatų kainą. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl tą turtą turėtų parduoti ĮBĮ nustatyta tvarka, o didesnę kainą, negu numatyta sutartyse, vargu ar gautų, nes turtas po sandorių sudarymo buvo naudojamas atsakovės. Todėl restitucija taikytina ieškovei priteisiant turto vertę pinigais, o atsakovei paliekant turtą, išskyrus automobilį. Pagal 1-ąjį sandorį ieškovei iš atsakovės priteistina 9276, 78 Lt nesumokėta prekių kaina; pagal 2-ąjį – ieškovei priteistinas automobilis, kuris atsakovei nebuvo perduotas, o atsakovei iš ieškovės priteistina 4600 Lt sumokėta kaina už jį; pagal 3-ąjį sandorį – atsakovei paliekami kasos aparatai, o ieškovei priteisiamas 2313.16 Lt, kuriuos sudaro inventorizacijos apraše įrašytos šio turto vertės ir atsakovės ieškovei sumokėtos kainos skirtumas. Kaip minėta, šioje dalyje ieškovė įrodė, kad dviejų kasos aparatų kaina yra didesnė, negu ji nurodyta ginčo sandoryje; pagal 4-ąjį ir 5-ąjį sandorius ieškovei iš atsakovės priteistina 205 000 Lt, iš ieškovės atsakovei - 343 943,63 Lt bei atsakovei paliekama teisė į prekių ženklus. Pagal 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį taikyti restituciją nebeįmanoma, nes atsakovė sutartį yra faktiškai įvykdė, laikraštį „Sekundė“ išleidusi ir ieškovės prenumeratoriams pristatė, o neįvykdytas tik 713 prenumeratorių pristatymas 24 066.66 Lt sumai (1 t., b. l. 96). Prenumeratoriai buvo sąžiningi kreditoriai. Ieškovė dėl bankroto nebegalės įvykdyti minėtų neįvykdytų įsipareigojimų dalies. Todėl pagal minėtą sutartį atsakovės prisiimta pareiga leisti ir išplatinti perduotiems prenumeratoriams laikraštį paliktina jai bei iš ieškovės atsakovei priteistina pagal šią sutartį sutarta perduoti, bet faktiškai neperduota, 343 943,63 Lt suma. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl CK 6.66 str. 4 d. reikalavimai šiuo atveju netaikomi (LAT CBS 2001-02-21 nutartis c/b Nr.3K-201-2001, kat. 15.2.1.1; 31.6.1; 125.6). Patenkinus ieškinį, išieškotinas turtas šiuo atveju turi būti įskaitytas į bendrą ieškovės turto masę ir naudotinas visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovė turi teisę kreiptis dėl savo kreditorinių reikalavimų patikslinimo BUAB ,,Spaudos magnatai“ bankroto byloje.

40Skolininkas, kai jis verslininkas, privalo mokėti 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

41Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai 10 191 Lt žyminis mokestis ir 43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., b. l. 3, 4). Ieškovei iš atsakovės priteisiama 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 9, 2 t., b. l. 81).

42Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,

Nutarė

44Ieškinį tenkinti visiškai.

45Pripažinti negaliojančiomis: 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB “Spaudos magnatai” atsakovei UAB “Sekundės redakcija” pardavė kompiuterinę įrangą už 23 950,28 Lt, 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei automobilį Citroen Xantia (v/n ( - ) fotoaparatą Canon Power Shot A75, kopijuoklį C350, pjaustyklę, administratoriaus darbo stalą, 3 vnt. Programinės įrangos “Page Maker 6”, programinę įrangą “Corel Draw-9”, 5 vnt. programinės įrangos “Office Pro 2000”, spausdintuvą “HP Laser Jet 1300” ir monitorių “Samsung Sync Master 757MB17” už 27 188, 74 Lt, 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė du kasos aparatus už 136, 40 Lt, 2006-02-10 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei UAB “Sekundės redakcija” teisę į prekės ženklą “Sekundė” už 200 000 Lt, 2006-02-11 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei teisę į prekės ženklą “Panevėžio sekundė” už 5 000 Lt, 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei laikraščio “Sekundė” leidybą bei platinimą bei iš kreditorių (prenumeratorių) gautus 343 943,63 Lt.

46Restitucijos pagrindu ieškovei BUAB „Spaudos magnatai“ priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ 216 589 (du šimtus šešiolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Lt 44 ct bei automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. ženklas ( - ) o atsakovei UAB „Sekundės redakcija“ iš ieškovės BUAB „Spaudos magnatai“ priteisti 348 543 (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris) Lt 63 ct bei palikti UAB „Sekundės redakcija“ nuosavybėje kompiuterinę įrangą, du kasos aparatus, kitą kilnojamą turtą, išskyrus minėtą automobilį, pagal 2006-02-08 dienos tris sandorius teisę į prekės ženklą „Sekundė“ pagal 2006-02-10 sutartį, teisę į prekės ženklą „Panevėžio sekundė“ pagal 2006-02-11 sutartį, įsipareigojimus laikraščio „Sekundė“ prenumeratoriams pristatyti laikraštį pagal ieškovės ir prenumeratorių susitarimus pagal 2006-02-28 skolos perkėlimo sutartį.

47Priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ ieškovei BUAB „Spaudos magnatai“ 18 867 (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis) Lt 56 ct ir 3000 (tris tūkstančius) Lt advokato pagalbai apmokėti.

48Priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ ieškovei BUAB „Spaudos magnatai“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (235 457 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ į valstybės biudžetą 10 191 (dešimt tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio ir 43 (keturiasdešimt tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.5, 1.80-1.82, 1.91, 2.87, 6.1, 6.37-6.38, 6.66,... 5. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad nuo 2006-01-18 iki 2006-03-16 ieškovės... 6. Nurodė, kad ginčo sandoriai, pagal kuriuos ieškovė perleido atsakovei... 7. Mano, kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80... 8. Sandoriai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams... 9. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Atsikirtimams... 10. Nurodė, kad 2006-02-08 sandoriu dėl kompiuterinės įrangos už 23 950, 28 Lt... 11. Tretysis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko, prašė teismo sugrąžinti... 12. Tretysis asmuo R. O. sutiko su atsakovės išdėstytomis faktinėmis... 13. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo nuomone, byloje įrodyti CK 1.80 str. 1... 14. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2006-06-01 Panevėžio... 15. -2006-02-08 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė... 16. -2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė atsakovei pardavė... 17. -2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė atsakovei pardavė du kasos... 18. -2006-02-10 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė... 19. -2006-02-11 teisės į prekės ženklą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė... 20. -2006-02-28 skolos perkėlimo sutartimi ieškovė perleido atsakovei savo... 21. Ieškovė laikraščio „Sekundė“ leidybą nutraukė nuo 2006-03-01, nuo... 22. 2006-01-18 dienai ieškovės akcininkais buvo L. K., turėjęs 51.8 % visų... 23. 2006-02-02 steigėja A. B. įsteigė įmonę UAB „Sekundės redakcija“,... 24. Teismo nuomone, ieškinys tenkintinas vadovaujantis šiais argumentais ir... 25. Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.... 26. CK 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 27. Ginčijami sandoriai yra atlygintiniai. Atlygintino sandorio pripažinimui... 28. Nors ieškovė nurodo, kad yra CK 6.67 str. 4 p. ir 7 p. numatytos kreditoriaus... 29. Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.... 30. CK 1.80 str. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis... 31. Ginčijamų sandorių viseto pagrindu ieškovė atsakovei perleido beveik visą... 32. Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.81 str. 1 d. pagrindu.... 33. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris negalioja (CK... 34. Sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.82 str. 1 d. ir 1.91 str. 1 d.... 35. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens organų, pažeidžiant privataus... 36. Dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi... 37. Atsakovė nurodė, kad turėjo teisę sudaryti tarpusavio įsiskolinimų... 38. Tenkintinas ieškinys dėl 18 867,56 Lt priteisimo iš atsakovės už... 39. Kai sandoris negalioja ab initio, viena jo šalis privalo grąžinti... 40. Skolininkas, kai jis verslininkas, privalo mokėti 6 % dydžio palūkanas už... 41. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė atleista nuo žyminio... 42. Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais, ... 44. Ieškinį tenkinti visiškai.... 45. Pripažinti negaliojančiomis: 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal... 46. Restitucijos pagrindu ieškovei BUAB „Spaudos magnatai“ priteisti iš... 47. Priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ ieškovei BUAB... 48. Priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ ieškovei BUAB... 49. Priteisti iš atsakovės UAB „Sekundės redakcija“ į valstybės biudžetą... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...