Byla 2A-350/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei ieškovės atstovui advokatui Adomui Kunčiui, atsakovo atstovams Vladimirui Zibrovui, advokatei Erikai Juozaitienei, trečiajam asmeniui T. Š. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-54/2006 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Volnata“, tretiesiems asmenims T. Š. , uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Baltic Polis“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi ieškovė A. M. su ieškiniu atsakovui UAB „Volnata“ ir patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti dėl jo darbuotojo kaltės padarytą

4300 000 Lt neturtinę žalą, 1 MGL dydžio periodines išmokas iki ieškovės gyvos galvos, 5 606,70 Lt už sūnui pastatytą paminklą bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. Ukmergės rajone, automagistralės Vilnius – Panevėžys 69 km atsakovo nuomos pagrindu valdomas mikroautobusas „Ford Transit“, valst. Nr. ( - ), vairuojamas trečiojo asmens T. Š. , patyrė avariją, kurios metu buvo sunkiai sužeistas mikroautobusu važiavęs J. M. , kuris po kelių dienų nuo patirtų sužalojimų mirė. T. Š. eismo įvykio metu vykdė savo darbines pareigas, todėl už patirtą žalą privalo atsakyti UAB „Volnata“. Išduota kelių transporto licencijos kortelė patvirtina, kad minėtu mikroautobusu UAB „Volnata“ vykdė keleivių pervežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, todėl teigia, kad tą dieną, kai įvyko autoavarija, keleivius, o tarp jų ir žuvusįjį J. M. , gabeno UAB „Volnata“. Atsakovo kalti veiksmai yra susiję su padidinto pavojaus šaltiniu (autotransporto priemone), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsniu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl sūnaus mirties padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad sūnaus žūtis jai sukėlė ne tik dvasines kančias, bet ir rimtus sveikatos sutrikimus. Po sūnaus žūties nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio ji lankosi Joniškio psichikos sveikatos centre, nuolat vartoja vaistus, jai diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Ieškovei sutriko širdies veikla. Sūnaus netikėta ir staigi mirtis ieškovei sukėlė nepakeliamą skausmą, ji patyrė didelę neturtinę žalą. J. M. buvo vienintelis ieškovės sūnus, kuriam buvo tik aštuoniolika metų. Vaikinas gerai mokėsi, turėjo daug draugų, buvo labai perspektyvus krepšininkas, su jo ateitimi buvo siejama daug vilčių. Ieškovė iki šiol yra dvasiškai sukrėsta dėl sūnaus žūties. Ilgą laiką jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. A. M. dirba Joniškio žemės ūkio mokykloje mokytoja. Po sūnaus mirties ji negali susikaupti darbui. Atsakovas turėtų atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą (CK 6.284 str. l d., 6.250 str.). Ieškovė tikėjosi didelės materialinės paramos iš sūnaus, kadangi jis buvo gavęs rimtų pasiūlymų studijuoti ir žaisti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsakovas turėtų bent iš dalies kompensuoti materialinį išlaikymą, kurį ji galėjo tikėtis gauti iš sūnaus senatvėje (CK 3.205 str.).

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu A. M. ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš jos į valstybės pajamas 102,10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas sprendime nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Ieškovei nesutikus pakeisti atsakovo kitu asmeniu, teismas nagrinėjo bylą iš esmės tik atsakovo UAB „Volnata“ atžvilgiu. Nurodė, jog keleivius vežė ne UAB „Volnata“ ir šios bendrovės vairuotojas, o T. Š. , kaip privatus asmuo. Jis keleivius vežė neišdavęs bilietų, ne darbo laiku, t. y. nuo 6.35 val. iki 10.15 val., o apie 14 val., ir ne jo patvirtinto maršruto teritorijoje Vilniaus mieste, o Ukmergės rajone. Liudytojai parodė, kad T. Š. savo nuomojamą mikroautobusą po darbo laiko naudojo savo reikmėms. Teismas padarė išvadą, jog 2004 m. liepos 14 d., tuo metu, kai T. Š. vairuojamas automobilis patyrė autoavariją, T. Š. veikė ne darbo metu ir ne atsakovo nurodymu bei nebuvo atsakovo kontroliuojamas, t. y. T. Š. autoavariją padarė po darbo laiko važiuodamas į Šiaulius kaip privatus asmuo savo asmeniniais interesais, todėl UAB „Volnata“ neprivalo atlyginti žalos, atsiradusios dėl T. Š. kaltės. Byloje yra dvi nenuginčytos ir galiojančios tarp tų pačių šalių ir ta pačia data pasirašytos mikroautobuso „Ford Transit“ nuomos sutartys. Nėra paneigti atsakovo argumentai, jog ieškovės teismui pateikta transporto priemonės nuomos sutartis buvo pasirašyta vien tam, kad, ją pateikus Valstybinei kelių transporto inspekcijai, būtų greičiau gauta licencija, o tuo pačiu T. Š. greičiau pradėtų dirbti savo mikroautobusu, be to, šios sutarties sąlygos iš tikro neatitiko tikrųjų sutarties šalių ketinimų (CK 6.193 str.). T. Š. , nuomodamas bendrovei jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su žmona priklausantį mikroautobusą, turėjo tikslą pats teikti šios transporto priemonės vairavimo paslaugas, nuomojamu mikroautobusu darbo metu vežioti keleivius, o laisvu nuo darbo metu naudoti mikroautobusą savo nuožiūra. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad vėlesnėje šalių pasirašytoje ir atsakovo teismui pateiktoje transporto priemonės nuomos sutartyje atsispindi tikroji sutarties šalių valia. Sunkiai tikėtina, jog T. Š. ir jo žmona N. Š. būtų su atsakovu atgaline data pasirašę sau nepalankią sutartį, ar ją kaip nors kitaip klastoję: būtent šioje sutartyje buvo numatyta nuomotojų atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims ne nuomos laikotarpiu, kas numatyta ir CK 6.520 straipsnyje. Tuo metu, kai įvyko autoavarija, UAB „Volnata“ pagal transporto priemonės nuomos sutartį mikroautobuso nebuvo išsinuomojusi, kadangi nuomos sutartis galiojo iki 10 val. 25 min., todėl už žalą tretiesiems asmenims turėtų atsakyti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 str.), kuriuo autoavarijos metu buvo T. Š. .

8Apeliaciniu skundu ieškovės A. M. atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

9Apeliacinį skundą ieškovės atstovas grindžia šiais motyvais:

101. Teismas, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nurodė, kad UAB „Volnata“ yra netinkamas atsakovas. Vertindamas liudytojo E. P. parodymus, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad keleivius 2004 m. liepos 14 d. vežė ne atsakovas, o T. Š. , kaip privatus asmuo. Nei vienas iš liudytojų – UAB „Volnata“ darbuotojų - nepatvirtino teismo nurodytos aplinkybės, kad avarijos dieną T. Š. keleivius vežė ne atsakovo pavedimu. Bilietų išdavimo aparato ataskaitoje galėjo nebūti įrašų dėl bilietų pardavimo, nes mikroautobuso vairuotojas jų nedavė, keleiviams nespėjus susimokėti pinigų. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad UAB „Aspa“ patikrai pateiktas kasos aparatas avarijos dieną apskritai buvo mikroautobuse „Ford Transit“, valst. Nr.( - ).Aplinkybė, kad atsakovas niekada nesikreipė į Valstybinę kelių transporto inspekciją dėl keleivių vežimo reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutais, nepatvirtina fakto, kad 2004 m. liepos 14 d. keleivius į Šiaulius vežė ne UAB „Volnata“. Teismas nevertino, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją dėl licencijos kortelės vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo, nors vežti keleivių ne Vilniaus mieste, kaip pats atsakovas nurodė, jis niekada neketino. Teismas nevertino aplinkybės, kad, atsakovui vykdant keleivių pervežimą tik Vilniaus mieste, jis galėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos energetikos ir ūkio departamento miesto ūkio skyrių, kuris ir išduoda licencijos korteles vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais Vilniaus mieste, tačiau to nepadarė.

112. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 5, nes nepagrįstai teismo sprendime rėmėsi prielaidomis dėl trečiajam asmeniui ir jo žmonai nepalankios sutarties atgaline data sudarymo. Buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes teismas bylą išnagrinėjo iš esmės remdamasis tik atsakovo pateiktais įrodymais, vadovaudamasis atsakovo teismui pateikta suklastota sutartimi. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagristai vadovavosi atsakovo teismui pateikta nuomos sutartimi, o ne paties atsakovo valstybinei institucijai – Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos keleivinio transporto skyriui (toliau - Inspekcija) - pateikta ir galiojančia sutartimi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo teismui pateikta nuomos sutartis yra suklastota, t. y. pasirašyta atgaline data. Teismas turėjo vadovautis Inspekcijai pateikta sutartimi, nes atsakovas veikė nesąžiningai, sąmoningai slėpdamas nuomos sutarties pasirašymo aplinkybes. Joks nuomos sutarties pakeitimas ar papildymas Inspekcijai nebuvo pateiktas. Turi būti taikoma Contra spoliatorem prezumpcija: jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir esant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad atsakovas elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai: tik ieškovei pateikus naujus įrodymus, nurodė naujas mikroautobuso nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, procesiniuose dokumentuose pateikdamas vienas kitam prieštaraujančius argumentus. Teismas nepasisakė dėl daugelio ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos ieškovės pateiktų įrodymų ir dėl šios priežasties neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių.

123. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laiko apskaitos žiniaraščiuose taip pat yra tikrovės neatitinkančių žinių. Nors 2004 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad T. Š. 2004 m. liepos 15 d. iškart po avarijos dirbo, tačiau teismo posėdžio metu UAB „Volnata“ direktorius V. Zibrov patvirtino, kad T. Š. į darbą neatvyko. Be to, jis nurodė, kad bendrovėje nebuvo laikomasi minėtų dokumentų pildymo tvarkos, jie buvo pildomi savo nuožiūra. Atsakovo į bylą pateiktame grafike nurodyta, kad T. Š. 2004 m. liepos mėnesi keleivius veždavo iki 10 val. 40 min. Tad neaišku, kokiu pagrindu nuo 10 val. 25 min. iki 10 val. 40 min. mikroautobusas buvo naudojamas UAB „Volnata“ keleiviams pervežti. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad avarijos dieną, pasibaigus mikroautobuso naudojimo pagal sutartį laikui, jis buvo perduotas trečiajam asmeniui T. Š. .

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo UAB „Volnata“ atstovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad T. Š. patvirtino, jog jis nevežė keleivių už Vilniaus miesto ribų autoįvykio dieną atsakovo pavedimu. Byloje esantys ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad vežimo mikroautobusu, kurio metu žuvo ieškovės sūnus, atsakovas neorganizavo. T. Š. mikroautobusą pagal nuomos sutarties bei darbo sutarties sąlygas dalį dienos naudojo ir savo nuožiūra. Atsakovas įgyvendino tik dalį teisių, kurias suteikia licencijos kortelė, todėl vien nurodytos rūšies licencijos kortelės turėjimas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu faktą, jog mikroautobusu atsakovas faktiškai vykdė keleivių pervežimą tolimojo susisiekimo maršrutais. Abejonės dėl byloje esančių kasos aparato duomenų ieškovei kilo jau išnagrinėjus bylą. Atsakovo teismui pateikta nuomos sutartis išreiškia tikrąją sutarties šalių valią, ji tik detalizavo Inspekcijai pateiktos sutarties sąlygas. Sutarties šalių santykiai, atsakomybės pasiskirstymas nėra susijęs su licencijos kortelės išdavimo procedūra ar tokios kortelės galiojimu, todėl, pasikeitus pateiktai sutarčiai pagal Kelių transporto licencijavimo taisykles, nėra reikalaujama pateikti tokius sutarčių pakeitimus. Atsakovas nesutinka, kad jis veikė nesąžiningai, nes, jo manymu, šalių santykius reguliavo būtent atsakovo teismui pateikta sutartis. Prie grafike nurodyto laiko nuomos sutartimi buvo pridėtas 10 min laikas, skirtas pasiruošti maršrutui, o dėl šios priežasties keisti nuomos sutarties sąlygas atrodė netikslinga. Nuomos sutartyje nebuvo aptartas koks nors specialus transporto priemonės perdavimo nuomininkui arba nuomotojui įforminimas.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

16Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atstovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą nuostatą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Reikšdama ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Volnata“ dėl žalos, patirtos avarijos metu žuvus jos sūnui, atlyginimo, ieškovė nurodė, kad tą dieną, kai įvyko autoįvykis, keleivius, o tarp jų ir žuvusįjį J. M. , gabeno atsakovas UAB „Volnata“, kurio kalti veiksmai yra susiję su padidinto pavojaus šaltiniu (autotransporto priemone), todėl, vadovaujantis CK 6.270 straipsniu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl jos sūnaus mirties padarytą žalą. Taigi savo ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė ir turėjo įrodyti aplinkybę, kad automobilio, kuris pateko į autoįvykį, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas buvo būtent atsakovas UAB ,,Volnata“. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos tokios išvados padaryti negalima.

18Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Volnata“, kaip darbdavio, bei T. Š. , kaip darbuotojo, turinio, su T. Š. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, numatant sutrumpintą darbo dieną, t. y. iki 4 valandų darbo laiko. Tai, kad T. Š. dirbo sutrumpintą darbo dieną ir jo darbo laikas prasidėdavo ne anksčiau kaip 6-ą valandą, o baigdavosi ne vėliau kaip 10 valandą 40 minučių, patvirtina ir byloje esantis UAB ,,Volnata“ darbuotojų darbo grafiko nuorašas (b. l. 86). Iš atsakovo atstovo, trečiojo asmens T. Š. paaiškinimų, liudytojų E. Š. , S. K. parodymų (b. l. 199-200) matyti, kad tuo metu, kada įvyko minėtas autoįvykis, T. Š. dirbo devintojo mikroautobusų maršruto vairuotoju Vilniaus mieste. Pagal Vilniaus miesto ūkio skyriaus Viešojo transporto gamybinės grupės vadovės patvirtintą devintojo maršruto grafiką (b. l. 85), šiam maršrutui buvo nustatytas darbo laikas nuo 6 val. 15 min. iki 10 val. 15 min. Šis grafikas taip pat patvirtina atsakovo bei trečiojo asmens T. Š. teiginį, kad jo darbo UAB ,,Volnata“ laikas autoįvykio metu buvo pasibaigęs, nes autoįvykis įvyko apie 14 valandą. Tuo tarpu apelianto nurodyti atsakovo 2004 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio netikslumai bei aplinkybė, jog automobilio perdavimas jo savininkui T. Š. nebuvo įformintas, jos teiginių apie tai, kad autoįvykio metu T. Š. vežė keleivius atsakovo nurodymu ir jo interesais, nepatvirtina.

19Apeliantas nurodo, kad, vertindamas liudytojo E. P. parodymus, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad keleivius 2004 m. liepos 14 d. vežė ne atsakovas, o T. Š. , kaip privatus asmuo. Kaip užfiksuota 2006 m. balandžio 5 d. posėdžio protokole (b. l. 200), liudytojas

20E. P. nurodė, kad T. Š. bilietų neišdavė, o kelionės kainą buvo sutarta apmokėti iškart po kelionės. Šių parodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad T. Š. keleivius vežė atsakovo pavedimu ar nurodymu. Priešingai, veikdamas atsakovo, kaip keleivius pervežančios įmonės, vardu, T. Š. privalėjo pareikalauti iš keleivių, kad už kelionę būtų apmokėta prieš išvykstant, bei išduoti kelionės apmokėjimo bilietus.

21Kaip jau minėta, ieškovė, pateikdama ieškinį ir reikalaudama iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, taigi turi įrodyti ir tai, kad T. Š. autoįvykio metu vykdė atsakovo, kaip darbdavio, nurodymus ir veikė jo interesais. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad nei vienas iš liudytojų – UAB „Volnata“ darbuotojų - nepatvirtino teismo nurodytos aplinkybės, jog avarijos dieną T. Š. keleivius vežė ne atsakovo pavedimu, negali būti pagrindas daryti priešingą išvadą, t. y. kad T. Š. keleivius vežė atsakovo pavedimu. Kaip jau minėta, šie liudytojai (E. Š. ir S. K. ) patvirtino faktą, kad T. Š. dirbo devintojo mikroautobusų maršruto vairuotoju Vilniaus mieste. Aplinkybė, kad bilietų išdavimo aparato ataskaitoje nėra įrašų dėl bilietų pardavimo, tik patvirtina liudytojo E. P. parodymus, kad bilietai nebuvo išduoti, tačiau nepatvirtina ieškinyje nurodytų teiginių.

22Byloje esanti Licencijos kortelės kopija (b. l. 9) patvirtina, kad tuo metu, kai įvyko minėtas autoįvykis, atsakovas turėjo išduotą ir galiojantį leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau jokių duomenų, kad tokį leidimą (licenciją) atsakovas realizavo, byloje nėra. Iš byloje esančio Inspekcijos 2006 m. sausio 24 d. rašto (b. l. 132) matyti, kad atsakovas UAB ,,Volnata“ paraiškos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu niekada nebuvo pateikęs. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 16 punkto nuostatą licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Inspekcija. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs valią vykdyti keleivių pervežimus reguliariais tolimojo susisiekimo maršrutais ir šią valią realizavęs, t. y. vykdęs tokius pervežimus, tarp jų trečiajam asmeniui T. Š. priklausančiu mikroautobusu.

23Pažymėtina, kad ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. posėdžio protokolo nuorašą, kuriame yra užfiksuotas UAB ,,Volnata“ administracijos vadovo V. Zibrovo paaiškinimas, duotas kitoje civilinėje byloje, kuriuo V. Zibrovas pripažino, jog 2004 m. liepos 14 d. T. Š. nuo ryto iki 15 valandos dirbo kaip UAB ,,Volnata“ darbuotojas, o po 15 valandos sutartis baigėsi. Tačiau tokio paaiškinimo nepatvirtina jokie šioje byloje esantys įrodymai, tarp jų ir paties V. Zibrovo paaiškinimai nagrinėjamoje byloje. Todėl vien tokie paaiškinimai kitoje civilinėje byloje nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad T. Š. autoįvykio metu keleivius, tarp jų ir įvykio metu žuvusį J. M. , vežė UAB ,,Volnata“ nurodymu, veikdamas kaip šios įmonės darbuotojas ir atlikdamas darbines pareigas.

24Būtina pažymėti, kad nei viena iš pateiktųjų nuomos sutarčių nėra nustatytas draudimas T. Š. , kaip išnuomoto mikroautobuso savininkui, nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu naudotis šiuo mikroautobusu ir asmeniniais tikslais. Pagal CK 6.270 straipsnio pirmosios dalies nuostatą didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio (transporto priemonės, mechanizmų ir kt.) valdytojas. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas gali būti tiek savininkas, tiek ir kitu teisėtu pagrindu valdantis didesnio pavojaus šaltinį. Šios įstatymo nuostatos šalys sutartimi negalėjo pakeisti. Taigi atsakovas UAB ,,Volnata“ privalėtų atlyginti ieškovei padarytą žalą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad autoįvykio metu jis buvo mikroautobuso, kaip padidinto pavojaus, šaltinio valdytojas, t. y. šiuo atveju jį valdė nuomos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad nuomotojas (išnuomotos transporto priemonės savininkas) ir išnuomotos transporto priemonės vairuotojas šiuo atveju buvo tas pats asmuo - T. Š. , net ir toji 2004 m. balandžio 29 d. data pasirašyta nuomos sutartis, kurios 9 punktu buvo nustatyta, kad už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas (b. l. 113), neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog mikroautobuso, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas visą šį laikotarpį buvo tik nuomininkas UAB ,,Volnata“. Tuo labiau negalima teigti, kad nuomininkas UAB ,,Volnata“ nuomos laikotarpiu prisiėmė atsakomybę už išsinuomotu automobiliu padarytą žalą bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu pagrindu bei tikslu automobilį valdytų. Iš to seka išvada, kad nuomos laikotarpiu išnuomoto mikroautobuso, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas galėjo būti tiek UAB ,,Volnata“ – nuomos sutarties pagrindu (kai automobilis buvo naudojamas šios bendrovės nurodymu ir jos interesais, vairuotojui T. Š. atliekant darbuotojo funkcijas), tiek ir pats T. Š. , kaip automobilio savininkas (kai automobilis naudojamas savininko interesais). Kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad autoįvykio, įvykusio 2004 m. liepos 14 d., metu mikroautobuso vairuotojas T. Š. keleivius, tarp jų ir įvykio metu žuvusį J. M. , vežė UAB ,,Volnata“ nurodytu ir šios bendrovės interesais. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi atsakovo teismui pateikta nuomos sutartimi, o ne paties atsakovo Inspekcijai pateikta sutartimi, nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti.

25Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog 2004 m. liepos 14 d., tuo metu, kai įvyko autoavarija, kurios metu žuvo jos sūnus J. M. , T. Š. mikroautobusu keleivius vežė UAB ,,Volnata“ nurodymu ir jos interesais, atlikdamas darbines pareigas, t. y. kad mikroautobusą, kaip padidinto pavojaus šaltinį, valdė atsakovas UAB ,,Volnata“. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti ir, esant tokiai išvadai, ieškinys atmestas pagrįstai.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi ieškovė A. M. su ieškiniu atsakovui... 4. 300 000 Lt neturtinę žalą, 1 MGL dydžio periodines išmokas iki ieškovės... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. Ukmergės rajone,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu A. M. ieškinį... 7. Teismas sprendime nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris... 8. Apeliaciniu skundu ieškovės A. M. atstovas prašo panaikinti Vilniaus... 9. Apeliacinį skundą ieškovės atstovas grindžia šiais motyvais:... 10. 1. Teismas, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai... 11. 2. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio... 12. 3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laiko apskaitos... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo UAB „Volnata“ atstovas prašo... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atstovo apeliacinį skundą, teisėjų... 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178... 18. Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties, sudarytos tarp UAB... 19. Apeliantas nurodo, kad, vertindamas liudytojo E. P. parodymus, teismas... 20. E. P. nurodė, kad T. Š. bilietų neišdavė, o kelionės kainą buvo sutarta... 21. Kaip jau minėta, ieškovė, pateikdama ieškinį ir reikalaudama iš atsakovo... 22. Byloje esanti Licencijos kortelės kopija (b. l. 9) patvirtina, kad tuo metu,... 23. Pažymėtina, kad ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apygardos... 24. Būtina pažymėti, kad nei viena iš pateiktųjų nuomos sutarčių nėra... 25. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 27. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti...