Byla 2A-450/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant atsakovui T. Š. , atsakovų atstovams adv. Erikai Juozaitienei, M. A. , vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,Baltic Polis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1172-38/2007 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Volnata“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai ,,Baltic Polis“, T. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų UAB ,,Volnata“, UAB DK ,,Baltic Polis“, T. Š. solidariai 110 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui UAB ,,Volnata“ priklausančiu mikroautobusu „Ford Transit“, kurį vairavo atsakovas T. Š. ir kuris buvo apdraustas atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“, ji 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys. Minėtos automagistralės 69 km, Ukmergės rajone, įvyko autoavarija, kurios metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Dėl to ji patyrė nepakeliamą skausmą, nuolatinius sveikatos sutrikimus. Be to, ieškovė avarijos metu buvo nėščia, todėl dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų kūdikio gimdymas buvo komplikuotas, t. y. teko daryti Cezario pjūvį. Nuo autoavarijos metu patirto fizinio skausmo ieškovei atsirado transporto priemonių baimė, ją apėmė vidinė depresija, nepasitikėjimo savo jėgomis jausmas. Todėl atsakovai turėtų atlyginti ieškovei neturtinę žalą.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš UAB DK „Baltic Polis“ ieškovės G. M. naudai 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. ieškovė važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys automobiliu, kurį vairavo atsakovas T. Š. . Automagistralės 69 km, Ukmergės rajone, įvyko autoavarija, kurios metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Dėl to ji patyrė nepakeliamą skausmą, nuolatinius sveikatos sutrikimus. Be to, ieškovė avarijos metu buvo nėščia, todėl dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų kūdikio gimdymas buvo komplikuotas, t. y. teko daryti Cezario pjūvį. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo atsakovas T. Š. . Taip pat teismas nurodė, kad šias aplinkybes smulkiai yra išdėstęs Apeliacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. įsiteisėjusioje nutartyje, nagrinėjant identiškas eismo įvykio aplinkybes civilinėje byloje Nr. 2A-350/2006, todėl daugiau dėl jų teismas nepasisako. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei žalą tenka atsakovui T. Š. , o atsakovas UAB ,,Volnata“ nuo civilinės atsakomybės atleistinas (CK 6.270 str. 1 d.). Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad transporto priemonė – mikroautobusas, kuriuo važiuojant ir įvyko avarija, buvo apdraustas atsakovo UAB DK „Baltic Polis“, laikantis civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, todėl atsakovui UAB DK ,,Baltic Polis“ tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą, taip pat ir neturtinę (civ. byla Nr. 3K-3-367/2004, CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str., 6.263 str. 2 d.; 2001-06-14 redakcijos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas). Atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimams teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovams kildina iš žalos atlyginimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams pareikšti ieškovė turėjo trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio ji nepraleido (CK 1.125 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykis jai sukėlė didelį fizinį skausmą, atsirado baimės jausmas transporto priemonėms, kilo depresija, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl būsimo kūdikio gyvybės ir tolimesnės jo sveikatos, išgyveno priešlaikinį gimdymą, jai buvo padarytas Cezario pjūvis. Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis bei CK 1.5 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatavo, kad iš atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ ieškovei priteistina atlyginti 40 000 Lt dydžio neturtinė žala.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 22 d. papildomu sprendimu priteisė iš G. M. 4 608 Lt atstovavimo išlaidų UAB ,,Volnata“ naudai.

6Ieškovė G. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovės naudai iš UAB DK ,,Baltic Polis“ priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 110 000 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:

71. Teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytos neturtinės žalos dydžio atlyginimo ieškovei, neįvertino visų faktinių aplinkybių. Ieškovės teismui pateikti dokumentai (ligos istorija, ligoninių pažymos dėl ieškovės būklės) patvirtina, kad autoįvykio metu ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų ieškovei buvo atliktas Cezario pjūvis. Ieškovės patirti lūžiai apribojo jos judėjimo galimybes, nes gydytojai jai rekomendavo šešias savaites lovos rėžimą. Be to, dėl patirtų traumų mažėja tikimybė, kad ieškovė galės ateityje gimdyti natūraliu būdu. Teismas, turėdamas duomenis apie autoįvykio metu patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, jų nevertino ir į jas neatsižvelgė priimdamas sprendimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

82. Teismas nustato neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ turtinės padėties. Atsakovas yra draudimo bendrovė, kurios akcijas valdo didžiausia Norvegijos draudimo bendrovė ,,Gjensidige Forsikring“. Todėl ieškovės prašomos sumos priteisimas nesukeltų neigiamų padarinių atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ veiklai.

93. Vienas iš civilinio proceso teisės principų yra vienodos teismų praktikos, sprendžiant teisinius ginčus, užtikrinimo principas. Todėl teismai, spręsdami konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į anksčiau priimtus sprendimus panašiose bylose. Ieškovė, įvertindama jos patirtą neturtinę žalą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003. Šioje byloje ieškovė dėl sveikatos sutrikdymo iš esmės patyrė panašaus masto padarinius kaip ir ieškovė minėtoje byloje. Ieškovei teko iškęsti fizinį (dėl kaulų lūžių) ir dvasinį (išgyvenimai dėl būsimo kūdikio gyvybės ir tolimesnės jo sveikatos, aplinkybė, kad ieškovė negalės ateityje gimdyti natūraliu būdu) skausmą, kilusią vidinę depresiją, atsiradusį baimės jausmą transporto priemonėms. Todėl ieškovei turėtų būti priteista panašaus dydžio, t. y. 110 000 Lt, neturtinė žala, kaip ir minėtoje byloje.

10Atsakovas UAB DK ,,Baltic Polis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš UAB DK „Baltic Polis“ ieškovės G. M. naudai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir ieškinį atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad:

111. Draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai aiškiai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ir draudimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005). Draudiko pareiga atlyginti dalį neturtinės žalos (ne daugiau kaip 500 eurų) nustatė tik Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nuo 2004 m. gegužės 1 d. Kadangi pagal paprastąją transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir jos sudarymo metu galiojusius įstatymus draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą nebuvo numatyta, ir atsakovas UAB DK ,,Baltic Polis“, sudarydamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, neprisiėmė šios rizikos.

122. Teismas nepagrįstai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.4 punkte nurodytą terminą sutapatino su ieškinio senaties terminu. Ieškovė žalą patyrė 2004 m. liepos 14 d. Reikalavimą apdraustajam asmeniui ieškovė pareiškė 2006 m. lapkričio 23 d., pateikdama patikslintą ieškinį, kuriuo apdraustasis T. Š. buvo patrauktas į bylą atsakovu. Ieškovė šiuo procesiniu veiksmu pareiškė reikalavimą T. Š. dėl žalos, padarytos 2004 m. liepos 14 d. Pagal Taisyklių 4.4 punktą reikalavimą atsakovui T. Š. ieškovė turėjo pareikšti iki 2005 m. liepos 14 d. Atsižvelgiant į tai, 2004 m. liepos 14 d. įvykis neatitinka Taisyklių 4 punkte nustatytų draudiminiam įvykiui keliamų reikalavimų, atsakovas UAB DK ,,Baltic Polis“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalimi, neturi teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmokos.

133. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu ieškovės patirti sužalojimai buvo pripažinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas T. Š. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, t. y. nebuvo nustatyti atsakovo T. Š. neteisėti veiksmai. Taip pat neatsižvelgė į atsakovo T. Š. elgesį po eismo įvykio bei kad ieškovė nepateikė jos patirtos turtinės žalos įrodymų, kurie leistų palyginti patirtą žalą su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu ir taip teisingiau kompensuoti ieškovės patirtą neturtinę žalą. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nustatydamas neturtinės žalos piniginę išraišką.

144. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl nesutinka su atsakovo pozicija dėl Taisyklių 4.4 punkto taikymo ir kuo vadovaudamasis Taisyklių 4.4 punkte nurodytą terminą sutapatina su ieškinio senaties terminu. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas pirma paskelbė sprendimą atmesti ieškinį ir tik vėliau surašė ieškinio atmetimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas sprendimą paskelbė 2007 m. kovo 14 d., tačiau atsakovas UAB DK ,,Baltic Polis“ sprendimo nuorašą gavo tik 2007 m. balandžio 6 d., nors anksčiau buvo teismui pateikęs prašymus dėl sprendimo nuorašo išdavimo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teismo sprendimas nebuvo surašytas 2007 m. kovo 14 d.

15Atsiliepimu į ieškovės G. M. apeliacinį skundą AB ,,Parekss draudimo kompanija“ filialas Baltic polis draudimas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2007 m. birželio 29 d. UAB DK ,,Baltic Polis“ buvo išregistruota, jos teisių perėmėja yra AB ,,Parekss apdrošinašanas“, kurios veiklą Lietuvoje vykdo per AB ,,Parekss draudimo Kompanija“ filialą Baltic polis draudimas.

16Atsiliepimu į atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ apeliacinį skundą ieškovė G. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsiliepimu į ieškovės G. M. ir atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ apeliacinius skundus atsakovas UAB ,,Volnata“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas UAB ,,Volnata“ atžvilgiu, palikti nepakeistą bei palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. papildomą sprendimą. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo nutartimis atsakovui UAB ,,Volnata“.

18Apeliaciniai skundai netenkintini.

19Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

22Iš byloje esančio UAB DK ,,Baltic Polis“ akininko 2007 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 3 matyti, kad buvo nuspręsta prijungti UAB DK ,,Baltic Polis“, kurios veikla pasibaigia, prie AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“ kuri tęsia veiklą ir kuriai pereina visos reorganizuojamos bendrovės teisės ir pareigos, tarp jų teisės ir pareigos pagal visas draudimo ir perdraudimo sutartis. Todėl šioje byloje atsakovu laikytina AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“, kaip UAB DK ,,Batic Polis“ teisių ir pareigų perėmėja (CK 2.97 str. 3 d., CPK 48 str. 1 d.).

23Ieškovė G. M. , kreipdamasi į teismą, prašė priteisti iš atsakovų UAB ,,Volnata“, UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) ir T. Š. solidariai atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl eismo įvykio metu sužalotos sveikatos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo atsakovas T. Š. , o ne atsakovas UAB ,,Volnata“, todėl UAB ,,Volnata“ nuo civilinės atsakomybės atleistina (CK 6.270 str. 1 d.). Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-350/2006, nagrinėdamas to paties eismo įvykio aplinkybes, nustatė, kad 2004 m. liepos 14 d., tuo metu, kai įvyko avarija, transporto priemonės valdytojo atsakovo T. Š. ir UAB ,,Volnata“ nesiejo darbo santykiai, todėl įmonė neturi pareigos atsakyti.

24Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje tyrė ieškovės šioje byloje keliamą klausimą dėl atsakovo UAB ,,Volnata“ civilinės atsakomybės dėl 2004 m. liepos 4 d. įvykusio eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtoje civilinėje byloje nustatytus faktus prejudiciniais ir išvadą dėl UAB ,,Volnata“ atsakomybės grindė joje nustatytomis aplinkybėmis bei nustatė, kad civilinė atsakomybė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka T. Š. .

25Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Draudimo kompanija, draudžianti civilinę atsakomybę, prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Bylos duomenimis, tarp T. Š. ir UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) 2004 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis (Draudimo liudijimas (polisas) Nr. 1132363, t. 1, b. l. 62), kuri galiojo nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. (draudiminis įvykis 2004 m. liepos 14 d.). Pagal šią sutartį draudikas draudiminio įvykio metu įsipareigojo atlyginti 1 726 400 Lt žalą asmeniui ir 345 280 Lt turtui.

262001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, tai užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje atsakovams sudarant draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Taip pat pažymėta, kad žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalą asmeniui, ar tik vieną jų.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-7-115/2006 konstatavo, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis.

28Atsakovų T. Š. ir UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) draudimo sutarties sudarymo metu – 2004 m. balandžio 29 d. – buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik draudimo išmokos dydžiu. Šios draudimo sutarties objektas – deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui. Atsakovų sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad draudikas UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) privalo atlyginti abiejų rūšių – tiek turtinę, tiek neturtinę – žalą, padarytą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 1 726 400 Lt.

29Apelianto UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar - AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) argumentas, kad ieškovė praleido Taisyklių 4.4 punkte nurodytą terminą reikalavimui dėl patirtos žalos apdraustajam T. Š. pareikšti, todėl atsakovas UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar - AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) neturi teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmokos, yra atmestinas. Ieškovė reikalavimą atlyginti dėl 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio patirtą neturtinę žalą suformulavo 2005 m. gegužės 31 d. teismui pateiktame ieškinyje, kuriame atsakovu nurodė UAB ,,Volnata“, o trečiuoju asmeniu T. Š. . Minėto ieškinio pagrindu ieškovė nurodė CK 6.270 straipsnį, kurio pagrindu eismo įvykio metu patirtą neturinę žalą prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Volnata“, kuris, ieškovės manymu, buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu pagrindu. Aplinkybės, jog 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio metu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo T. Š. , paaiškėjo tik vėlesniu bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame T. Š. nurodė atsakovu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog ieškovė, neturėdama duomenų apie tai, jog eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojas T. Š. šią transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomojęs UAB ,,Volnata“, ir pareikšdama ieškinį atsakovu nurodė UAB ,,Volnata“, o ne T. Š. , nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė praleido Taisyklių 4.4 punkte nurodytą terminą reikalavimui dėl 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos priteisimo pareikšti. Be to, apie 2004 m. liepos 14 d. įvykusį draudiminį įvykį nedelsiant buvo informuota UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“), tai patvirtina draudimo kompanijos 2004 m. liepos 15 d. raštas policijos komisariatui, kuriuo prašoma nurodyti 2004 m. liepos 14 d. eismo įvykio metu nukentėjusių keleivių pavardes, transporto priemonės sugadinimus bei kaltininką, nes tokia informacija reikalinga draudimo klausimui spręsti (baudž. byla, b. l. 144). Apelianto UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) apeliaciniame skunde nurodyti CPK normų pažeidimai taip pat nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

30CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą, eismo įvykio metu sunkiai sužalojus sveikatą, patyrė dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų jai buvo atliktas Cezario pjūvis, patirti sužalojimai laikinai apribojo jos judėjimo galimybes, dėl patirtų traumų mažėja tikimybė, kad ieškovė galės ateityje gimdyti natūraliu būdu. Atsižvelgdama į visa tai, atlygintinu neturtinės žalos dydžiu ieškovė laikė 110 000 Lt.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į vertybes, į kurias buvo pasikėsinta eismo įvykio metu, ieškovės sveikatai sukeltas pasekmes, t. y. teismas taikė esminius neturtinės žalos kriterijus, kurie nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P.D. v. R.V., A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, kitų aplinkybių ar įrodymų dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei dėl to jai sukeltų pasekmių nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų sunkumą, sužalojimų pasekmes, dvasinius išgyvenimus, sprendžia, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos 40 000 Lt dydis yra realus, pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

33Ieškovė žalą patyrė dėl eismo įvykio, kurio metu transporto priemonės valdytojas buvo T. Š. . UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) ir T. Š. siejo tik draudimo teisiniai santykiai. Todėl ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vertinti UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“) turtinę padėtį, yra nepagrįstas.

34Ieškovės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 kovo 26 d. nutartį, priimtą O. Ž. v. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus troleibusai“, akcinė bendovė „Preventa“, trečiasis asmuo N. K., byla Nr. 3K-3-371, dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo negalima remtis, nes joje ieškovei padarytos žalos sveikatai pasekmės nėra tapačios šioje byloje nustatytoms ieškovei padarytos žalos sveikatai pasekmėms.

35Remdamasi nurodytais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, taip pat byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydis šioje byloje teisingai kompensuoja ieškovės patirtą neturtinę žalą bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

36Netenkindama apeliacinių skundų, teisėjų kolegija priteisia iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“ ir G. M. po 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

40Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Volnata“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 22 d. papildomu sprendimu... 6. Ieškovė G. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m.... 7. 1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytos neturtinės žalos dydžio... 8. 2. Teismas nustato neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į jos pasekmes,... 9. 3. Vienas iš civilinio proceso teisės principų yra vienodos teismų... 10. Atsakovas UAB DK ,,Baltic Polis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 11. 1. Draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali... 12. 2. Teismas nepagrįstai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13... 13. 3. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į tai, kad... 14. 4. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje nurodytų reikalavimų.... 15. Atsiliepimu į ieškovės G. M. apeliacinį skundą AB ,,Parekss draudimo... 16. Atsiliepimu į atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“ apeliacinį skundą ieškovė... 17. Atsiliepimu į ieškovės G. M. ir atsakovo UAB DK ,,Baltic Polis“... 18. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 19. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo... 22. Iš byloje esančio UAB DK ,,Baltic Polis“ akininko 2007 m. kovo 26 d.... 23. Ieškovė G. M. , kreipdamasi į teismą, prašė priteisti iš atsakovų UAB... 24. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įteisintas... 26. 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 28. Atsakovų T. Š. ir UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar – AB ,,Parekss... 29. Apelianto UAB DK ,,Baltic Polis“ (dabar - AB ,,Parekss apdrošinašanas... 30. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo... 32. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 33. Ieškovė žalą patyrė dėl eismo įvykio, kurio metu transporto priemonės... 34. Ieškovės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 35. Remdamasi nurodytais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos,... 36. Netenkindama apeliacinių skundų, teisėjų kolegija priteisia iš apeliantų... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 38. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti iš AB ,,Parekss apdrošinašanas kompanija“ ir G. M. po 6 Lt... 40. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo...