Byla e2S-332-232/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) UAB „Sostinės kreditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė.

3Ieškovas UAB „Sostinės kreditas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo T. V. 627,83 Eur skolos ieškovo naudai; 98,21 procentus sutartinių palūkanų nuo 200 Eur kredito sumos nuo 2015-11-19 d. iki visiško prievolės įvykdymo; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai grindžiami 2015-07-19 tarp šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartimi Nr. 20172, kuria ieškovas atsakovui suteikė 200 Eur kreditą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Sostinės kreditas“ ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, o atsakovas vertintinas kaip vartotojas. Vartotojų interesų gynimas įtvirtintas Konstitucijoje ir vertintinas kaip konstitucinė vertybė. Atsižvelgdamas į norminiuose teisės aktuose bei teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse plėtojamą padidintą-prioritetišką vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, teismas sprendė, kad aptariama apsauga turi būti teismo ex officio taikoma, be kita ko, sprendžiant vartotojui reiškiamo ieškinio priėmimo (įskaitant bylos teismingumo) klausimus. Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamente (EB) Nr. 44/2001 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Pažymėjo, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas 2015 m. lapkričio 2 d., t.y. po vartojimo kredito sutarties sudarymo, deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę; iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Lietuvoje atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo turto (CPK 30 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl teismas sprendė, kad šalių sudarytos sutarties 9.1 punkto nuostatos, pagal kurias ginčas sprendžiamas teisme ieškovo pasirinkimu pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę, laikytinos nesąžiningomis, o ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo-vartotojo gyvenamąją vietą. Kadangi ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovui, kad toks ieškinys gali būti reiškiamas teismui pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąją vietą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

7Ieškovas UAB „Sostinės kreditas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje išdėstytais argumentais. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje įvertino 2015 m. liepos 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 20172 sąlygas, jų sąžiningumą/nesąžiningumą. Apelianto teigimu, visa tai pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pažymėjo, jog Vartojimo kredito sutarties Nr. 20172 9.1 punkto nuostata, nurodanti, jog ginčas sprendžiamas teisme ieškovo pasirinkimu pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę, negali būti vertinama kaip nesąžininga. Įtvirtindamas šią sąlygą Kredito vartojimo sutartyje, ieškovas apsidraudžia nuo objektyviai neteisingų jo atžvilgiu veiksmų, pavyzdžiui nuo situacijos, jeigu nesąžiningas skolininkas nuolat keistų deklaruotą gyvenamąją vietą ir tokiu būdu užkirstų galimybę teisingumui. Šiuo nagrinėjamu atveju galima situacija, jog atsakovas yra grįžęs iš Jungtinės Karalystės, tačiau nėra išviešinęs savo grįžimo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo.

11Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK29 str.).

132000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ReglamentasNr. 44/2001) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

14Ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal vartojimo sutarties 9.1. punktą, kuriame nurodyta, kad visus iš sutarties kylančius ginčus, šalys sprendžia derybomis, jei šalys nesusitaria per 14 kalendorinių dienų, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo pasirinkimu pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl atsakovo, kaip vartotojo, netinkamo sutartinių teisių įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas 2015 m. lapkričio 2 d., t.y. po vartojimo kredito sutarties sudarymo, deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta, reiškiančia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, laikytina toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Lietuvoje atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo turto. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų.

15Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas, kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008). Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turėtų būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinį priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo.

16Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovas turi teikti ieškinį pagal atsakovo, kaip vartotojo, gyvenamąją vietą (Reglamento 16 str. 2 d., CPK 29 str., 30 str. 11 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai