Byla 3K-3-536/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ribenos prekyba“, tretieji asmenys V. Remeikos komanditinė ūkinė bendrija ,,Stafonas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Maxit“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 30 d. iš atsakovo pirko 9 tonas mūro mišinio M 100/600 M16, kurį panaudojo gyvenamajam namui mūryti. Namą apžiūrėjus 2005 m. vasarą pastebėta, kad plytų mūro siūlės lengvai praleidžia vandenį, lietaus vanduo vidine lauko mūro puse teka žemyn ir semia vidaus pastato sieną. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005 m. spalio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 7KS-05-600-104 nustatė, kad ieškovo pretenzija atsakovui pagrįsta. Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Architektūros ir statybos institutas 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo aktu Nr. 05-72 konstatavo, kad ieškovo gyvenamojo namo trisluoksnės sienos praleidžia lietaus vandenį per išorines sienų siūles dėl netinkamo skiedinio. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo parduoto netinkamo skiedinio namo negalima eksploatuoti, o nuostoliai (trūkumų pašalinimas, išardant mūrą ir mūrijant naujai, o senas plytas grąžinant pardavėjui), skaičiuojant 2006 m. sausio 1 d. kainomis, yra 129 658,73 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 129 658,73 Lt nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovo pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą-faktūrą RPK Nr. 0002806 nupirko 9 tonas mūro mišinio M 100/600 M 16, išfasuoto į maišus po 1 toną. Šį mišinį ieškovas panaudojo 2005 m. balandžio-gegužės mėn. statomo gyvenamojo namo sienoms mūryti iš klinkerinių plytų, kurias taip pat pirko iš atsakovo. Pastebėjęs, kad iš šio mūro mišinio sumūryto namo išorinio mūro siūlės praleidžia vandenį, ieškovas 2005 m. birželio 29 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą, o 2005 m. rugpjūčio 18 d. – į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos bei Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2005 m. spalio 13 d. aktu Nr. 7KS-05-600-103 konstatuota, kad atsakovas net ginčą tyrusiam inspektoriui nepateikė skiedinio atitikties sertifikato bei atitikties deklaracijos, nors patikrinime dalyvavo atsakovo Kauno regiono vadovas. Atsižvelgdamas į tai, kad ir nagrinėjamoje byloje atsakovas bei trečiasis asmuo teikė skirtingus atitikties sertifikatus, teismas sprendė, kad atsakovas ieškovui nepateikė perkamos prekės atitikties sertifikato ir, pažeisdamas CK 6.353 straipsnį, pirkėją nepakankamai informavo apie perkamą prekę, nors buvo pirktas didelis prekių kiekis. Teismas nurodė, kad teismo paskirtos KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2007 m. liepos 27 d. ekspertizės akte Nr. 07-27 konstatuota, jog ieškovo name pro mūro siūles vanduo prateka pro plyšius, susidariusius tarp plytos paviršiaus ir mūro skiedinio dėl blogo mūro skiedinio ir plytos horizontalaus paviršiaus sukibimo; mūro skiedinys yra mažo tankio, lengvai įgeria ir praleidžia vandenį, blogai sukibęs su mūro paviršiumi; pastato eksploatacija negalima. Teisme apklaustas ekspertas R. B. nurodė, kad mūro siūlės suformuotos kvalifikuotai, užpildytos visiškai. Analogišką išvadą davė ir KTU Architektūros ir statybos instituto ekspertai 2005 m. lapkričio 6 d. aktu Nr. 05-72. Remdamasis šiais įrodymais, teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškovui pardavė nekokybišką sauso mūro skiedinį, nepateikė atitikties sertifikato, nepakankamai ieškovą informavo apie perkamą prekę, jos savybes (CK 6.363 straipsnio 2, 3 dalys). Remdamasis UAB „Skena“ aktu ir sąmata, teismas nustatė, kad ardant ir permūrijant apdailinį mūrą tektų pakeisti ir medines fasado apdailos dailylentes ir tai kainuotų 2006 m. sausio 1 d. kainomis 129 658,73 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šių išlaidų dydžio nenuginčijo.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad ginčo šalis siejo vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Remdamasi CK 6.350, 6.363 straipsnių normų analize, kolegija konstatavo, kad nupirkto daikto netinkamai kokybei pripažinti būtina nustatyti aplinkybę, kad daikto savybės yra blogesnės už numatytas jam taikomame techniniame reglamente ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs mūro mišinio nekokybiškumą, nenustatė, dėl kurios iš CK 6.363 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų nebuvimo parduota prekė buvo netinkamos kokybės. Kolegijos nuomone, teismas netyrė, ar parduotam daiktui taikomas techninis reglamentas ir ar jame bei gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus atitinka prekės savybės, ar jos atitinka ir sąlygas, kuriomis ieškovas pirko iš atsakovo mūro mišinį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Maxit“, atsakovui tiekęs mūro mišinį iš gamintojo Estijos įmonės „Optyroc AS“, teigė, jog ši prekė yra sertifikuota ir atitinka techninius reikalavimus, mūro siūlės pralaidumą vandeniui galėjo nulemti netinkamai, nesilaikant techninių reikalavimų paruoštas skiedinys, tačiau teismas netenkino su tuo susijusių atsakovo ir trečiojo asmens prašymų, nepagrįstai atmetė jų teiktus klausimus ekspertams. Kolegija konstatavo, kad teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvada neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies, Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes ekspertizės akte nenurodyta jo tiriamoji dalis. Kolegija pažymėjo, kad ekspertizės akte nėra jokių duomenų apie bandymą, kurio metu būtų tiriamas ir nustatinėjamas plytos sukibimas su skiediniu, nenurodytos plytos ir skiedinio blogo sukibimo galimos priežastys, jų ištyrimo nebuvimą ekspertas R. B. patvirtino teismo posėdyje. Kolegija sprendė, kad byloje liko neišaiškintos skiedinio ir plytos paviršiaus blogo sukibimo priežastys, ar jas lėmė skiedinio savybės, ar atliktų mūrijimo darbų kokybė. Kolegija konstatavo, kad teismas, iš esmės remdamasis tik eksperto išvada ir atmetęs atsakovo bei trečiojo asmens prašymą dėl jų nurodytų įrodymų ištyrimo ir nepaskyręs byloje papildomos ar pakartotinės ekspertizės, pažeidė eksperto išvados vertinimo taisyklę, suformuluotą CPK 218 straipsnyje, ir nepaneigė atsakovo argumentų dėl žalos ieškovui kilimo priežasčių. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nei ekspertizės akte, nei eksperto apklausos teisme metu ekspertas nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą ir nebuvo tinkamai prisaikdintas (CPK 215 straipsnio 2 dalis, 217 straipsnio 1 dalis, 244 straipsnis). Kolegijos vertinimu, ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, susijusių su pirktos prekės trūkumais dėl pakankamos informacijos apie perkamą prekę iš pardavėjo negavimo, šių aplinkybių neįrodinėjo ir jomis negrindė nuostolių atlyginimo reikalavimo. Kolegija darė išvadą, kad, ieškovo nenurodytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavęs pagal CK 6.353 straipsnio 1 dalį ir šios normos pagrindu pritaikęs atsakovui civilinę atsakomybę, patenkinęs ieškinį kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu, pirmosios instancijos teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą, netaikė įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančių teisės normų (CPK 178 straipsnis, 225 straipsnio 1 punktas). Nustačiusi, kad ginčo prekė buvo naudojama ieškovo gyvenamojo namo statybai, kurios techninę priežiūrą pagal sutartį vykdė byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti V. Remeikos komanditinė ūkinė bendrija „Stafonas“, techniniu priežiūros inžinieriumi paskyrusi V. B.; kad klinkerinių plytų mūrijimo darbus atliko R. P., kolegija nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visų asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas reikalavo nustatyti, ar statinio techninė priežiūra buvo vykdoma tinkamai, ar statybos techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko pareigą kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę ir neleisti naudoti normatyvinių dokumentų reikalavimų neatitinkančių bei kokybės patvirtinimo dokumentų neturinčių produktų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, jų netyrė ir nevertino. Kolegija konstatavo, kad dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Iš CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. Kriukova v. R. Ivanovas, bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. Aksiutič ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006; 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Bražėnienės Ramutės personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. Gibavičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004, pateiktų išaiškinimų gaunasi, kad nurodytu įstatymo pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti tik esant dviem nealternatyvioms sąlygoms: 1) neatskleista bylos esmė; 2) pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus teigimu, net jeigu byloje surinktų įrodymų nepakanka, tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas atleidžiamas nuo pareigos tuos įrodymus surinkti ir išnagrinėti. Anot kasatoriaus, iš pirmiau nurodytose nutartyse pateiktų išaiškinimų matyti, kad naujų įrodymų rinkimų apimtis turi būti labai didelė. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nėra nė vienos iš tų sąlygų: byloje surinkta pakankamai įrodymų, be to, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus įrodymus surinkti bei įvertinti galėjo ir pats apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, prieštarauja pačiai nutarčiai, kurioje nurodyta, kad byloje turi būti išnagrinėtas parduoto mūro mišinio pagal jo savybes tinkamumas išoriniam klinkerinių plytų mūrijimui – ką ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, dėl ko ir buvo skiriama byloje ekspertizė.

122. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad abiejuose byloje esančiuose specialistų ir ekspertų aktuose nustatyta, jog išorės sienoms mūryti panaudotas skiedinys yra mažo tankio, hidrofiliškas ir laidus vandeniui. Be to, nutartyje nurodyta, kad, konstatavęs mūro mišinio nekokybiškumą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, dėl kurios iš CK 6.363 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų tinkamą daikto kokybę apibūdinančių sąlygų nebuvimo parduota prekė buvo netinkamos kokybės. Kasatorius akcentuoja, kad jis byloje įrodinėjo būtent ieškinio pagrindą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalies 3 punkte, įrodinėdamas tą aplinkybę, kad kasatoriaus iš atsakovo įsigytas mūro mišinys neatitiko kokybės reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, visi kiti klausimai, susiję su pardavėjo parduoto mūro mišinio atestavimu, informacijos pirkėjui pateikimu ir pan., šiuo atveju yra už ieškinio ribų.

133. Kasatoriaus vertinimu, nepagrįsti ir neteisingi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai dėl mūro mišinį pardavusio konkretaus fizinio asmens, mūrininko ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens apklausos. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo byloje tokių prašymų nepareiškė. Kasatorius nemano, kad šių asmenų parodymai pakeistų ekspertų išvadas, juolab kad nurodytus asmenis galėjo apklausti ir pats apeliacinės instancijos teismas. Kasatoriaus teigimu, iš skundžiamos nutarties neaišku, kokios aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens V. Remeikos komanditine ūkine bendrija „Stafonas“ pozicija ar jo veikla, liko neišaiškintos, juolab kokių aplinkybių pats apeliacinės instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimui užsitęsus nuo 2006 m. būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovas yra vartotojas ir jo teisių apsauga yra išskirtinė (CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus 4 skirsnis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymas).

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ribenos prekyba“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

151. Kasaciniame skunde dėstomi motyvai grindžiami tik faktinėmis aplinkybėmis, o ne teisiniais argumentais. Atsakovo nuomone, kasatorius prašo kasacinio teismo naujai įvertinti byloje esančius įrodymus. Dėl to byloje nėra pagrindų kasacijai.

162. Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kviesti liudytojus, ekspertus ir pan., kasatorius reikalauja, kad apeliacinė instancija iš esmės atliktų pirmosios instancijos funkciją, o tai prieštarauja CPK apibrėžtai apeliacinio proceso esmei ir paskirčiai, kuri yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo pats išspręsti papildomų įrodymų surinkimo klausimą ir skirti pakartotinę ekspertizę, prieštarauja CPK 178 straipsnyje nustatytai pareigai šalims, o ne teismui įrodinėti atitinkamas aplinkybes, bei CPK 314 straipsnyje nustatytam apribojimui teikti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje atlikta ekspertizė neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies bei Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir kasatorius šių nutarties argumentų kasaciniame skunde nepaneigė. Atsakovas taip pat pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui svarstant klausimą dėl ekspertizės skyrimo, jis reiškė prašymus ir buvo išdėstęs savo poziciją dėl teismo pasirinktų ekspertų šališkumo bei pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus nemotyvuotai atmetė.

173. Atsiliepime nurodoma, kad vartotojų teisių apsaugą garantuoja Vartotojų teisių gynimo įstatymas, kuriuo vadovaudamosi valstybinės institucijos, neviršydamos nustatytos kompetencijos, gina vartotojų teises, tačiau CPK nenustatyta, kad iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių kylančiuose ginčuose teismas turėtų teisę išeiti už ieškinio reikalavimų ribų arba turėtų pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

21Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtinais, įstatyme nurodytais atvejais. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Bražėnienės PĮ „RPBĮ“ v. V. Gibavičienė, bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. Aksiutič, bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

22Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nėra nė vienos iš nurodytų sąlygų: byloje surinkta pakankamai įrodymų, be to, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus įrodymus surinkti bei įvertinti galėjo ir pats apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius akcentuoja, kad jis byloje įrodinėjo ieškinio pagrindą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalies 3 punkte, įrodinėdamas tą aplinkybę, kad iš atsakovo įsigytas mūro mišinys neatitiko kokybės reikalavimų.

23Vertindama šiuos ir kitus su šiais glaudžiai susijusius kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Maxit“ savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrindu nurodė, be kita ko, aplinkybę, jog ieškovui parduota prekė yra sertifikuota ir atitinka techninius reikalavimus, o mūro siūlių pralaidumą vandeniui galėjo nulemti netinkamai, nesilaikant techninių reikalavimų paruoštas skiedinys iš pirkto sauso mūro mišinio. Šios atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, joms pasitvirtinus, galėtų paneigti ieškovo teiginį, kad jo iš atsakovo įsigytas mūro mišinys neatitiko kokybės reikalavimų. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad nė viena iš šių atsakovo bei trečiojo asmens nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teisme nebuvo iš esmės nagrinėta. Dėl to konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, reikšmingų byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams išspręsti: būtent dėl kokių priežasčių skiedinys yra (tapo) mažo tankio, kodėl mūro siūlės yra (tapo) lengvai įgeriančios ir praleidžiančios vandenį (ar šias mūro savybes lėmė ieškovui parduotas galbūt netinkamos kokybės mišinys, ar iš geros kokybės (nustatytus reikalavimus atitinkančio) mišinio buvo paruoštas netinkamas skiedinys, ar kt.). Šiuo aspektu byloje pateikti ekspertizių aktai iš tikrųjų yra neinformatyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, ar parduotam daiktui taikomas techninis reglamentas ir ar prekės savybės atitinka techniniame reglamente bei gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, ar jos (prekės savybės) atitinka ir sąlygas, kuriomis ieškovas pirko iš atsakovo mūro mišinį. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvada neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies, Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes ekspertizės akte nenurodyta jo tiriamoji dalis. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos medžiagą KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centrui pavestą atlikti ekspertizę turėjo atlikti R. B. ir V. P., tačiau pastarasis ekspertizės akte nėra pasirašęs (T. 2, b. l. 94, 147, 148). Tokiu būdu liko neišaiškintos skiedinio ir plytos paviršiaus blogo sukibimo priežastys, taip pat liko nepaneigti atsakovo argumentai, jog žala ieškovui kilo ne dėl nekokybiško sauso mūro mišinio, o dėl netinkamai pasirinkto mišinio ar netinkamo jo paruošimo.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos nagrinėjant pareikštus ieškinio reikalavimus, nepaneigia išvardytų aplinkybių reikšmingumo byloje, taip pat apeliacinės instancijos teismo atitinkamų motyvų dėl būtinumo šias aplinkybes išnagrinėti. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų.

25Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodytus įrodymus galėjo surinkti bei įvertinti ir pats apeliacinės instancijos teismas. Jau minėta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Maxit“ kaip savo atsikirtimų pagrindu nurodė, be kita ko, aplinkybę, jog mūro siūlių pralaidumą vandeniui galėjo nulemti netinkamai, nesilaikant techninių reikalavimų paruoštas skiedinys. Šios aplinkybės turėjo būti teismo tiriamos ir nustatinėjamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visų asmenų, sudariusių (galimai sudariusių) sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų asmenų veiksmai turėjo būti vertinami kaip sudarę (ar nesudarę) sąlygas žalai kilti ir (arba) kaip prisidėję (ar neprisidėję) prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, reiškia, jog yra pagrindas spręsti dėl šių asmenų dalyvavimo byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Konstatuotina, kad jau vien dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos būtent pirmosios instancijos teisme. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodytus įrodymus galėjo surinkti bei įvertinti ir pats apeliacinės instancijos teismas.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos bei nepažeidė šios proceso teisės normos.

27Dėl teismo aktyvaus vaidmens nagrinėjant bylas dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių

28Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė, bylos Nr. 3K-3-1137/2002). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad CPK nenustatyta, jog iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių kylančiuose ginčuose teismas turėtų pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus. Priešingai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą būti aktyvūs ir, be kita ko, savo iniciatyva rinkti įrodymus (sutarties silpnesniosios šalies gynimo interesais). Nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina apeliacinės instancijos teismo motyvus, kad dėl byloje tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio, tai pat dėl įrodymų gavimo galimybių byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, ir kad byloje pateiktų duomenų mastas bei turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

29Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismas nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisės... 5. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 30 d. iš atsakovo pirko 9 tonas mūro mišinio M... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 11. 1. Iš CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad abiejuose byloje... 13. 3. Kasatoriaus vertinimu, nepagrįsti ir neteisingi apeliacinės instancijos... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ribenos prekyba“ prašo... 15. 1. Kasaciniame skunde dėstomi motyvai grindžiami tik faktinėmis... 16. 2. Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva... 17. 3. Atsiliepime nurodoma, kad vartotojų teisių apsaugą garantuoja Vartotojų... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą pirmosios... 21. Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats... 22. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nėra nė vienos iš nurodytų sąlygų:... 23. Vertindama šiuos ir kitus su šiais glaudžiai susijusius kasacinio skundo... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kuriuose... 25. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kad... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės... 27. Dėl teismo aktyvaus vaidmens nagrinėjant bylas dėl vartojimo... 28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo... 29. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...