Byla 2YT-25502-819/2018
Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja R. P., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

2sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

3dalyvaujant pareiškėjai V. G.,

4suinteresuoto asmens R. P. atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,

5išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus atstovei Marytei Kajėnaitei,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja R. P., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.

7Teismas

Nustatė

8pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti R. P. neveiksnia, nustatyti jai globą ir globėja paskirti pareiškėją.

9Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji yra R. P. dukra. R. P. serga Parkinsono liga, jai diagnozuota senatvinė demencija, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pareiškėja prašo nustatyti R. P. globą, o ją paskirti mamos globėja. Nurodo, kad ji sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas, nes ji yra atsakinga, jaučia atsakomybę už savo mamos sveikatą ir gerovę. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad mamos būklė vis prastesnė, ji negali pati apsitarnauti, nei apsiprausti, nei pavalgyti, nieko nesupranta, ne visada atpažįsta ir pareiškėją. Šiuo metu ji gyvena adresu ( - ), pas pareiškėją. R. P. turi sutuoktinį, kuris gyvena ( - ), tačiau jam yra 86 metai, jo sveikatos būklė nėra gera, todėl jis negali prižiūrėti mamos. Faktiškai pareiškėja mamą prižiūri nuo pavasario, iki tol prižiūrėjo sutuoktinis, pareiškėjos tėvas. Taip pat R. P. turi sūnų T. P., kuriam žinoma apie mamos būklę, jis sutinka, kad pareiškėja būtų mamos globėja. Pareiškėja šiuo metu nedirba. Jos santykiai su mama puikūs.

10Suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko. 2018 m. spalio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-345/2018 viešoji įstaiga Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba nurodė, kad R. P. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti teismui paaiškinimų. Teismo posėdyje jos interesus atstovavusi valstybės paskirta advokatė pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

11Išvadą teikiančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus atstovė palaikė pareiškėjos pareiškimą. Pateiktoje išvadoje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (b. l. 80) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius rekomendavo R. P. nustatyti globą ir jos globėja bei turto administratore paskirti pareiškėją. Nurodė, kad R. P. gyvena adresu ( - ). Jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ji serga Parkinsono liga, senatvine demencija, dėl kurių negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse. Todėl jai būtina paskirti globėją, kuris nuolat ją prižiūrėtų ir rūpintųsi jos interesais. Pareiškėja gyvena kartu su R. P. nuosavame name su patogumais. Gyvenimo sąlygos geros – R. P. turi atskirą kambarį, kuris įrengtas tinkamai. Pareiškėja sutinka būti mamos globėja, ją tinkamai prižiūri. Šiuo metu ji nedirba, yra registruota darbo biržoje. Duomenų apie pareiškėjos ydingus polinkius ar žalingus įpročius institucija neturi. Pagal sveikatos būklę ji gali būti R. P. globėja.

12Pareiškimas tenkintinas.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.10 straipsnio 4 dalis).

14Pareiškėja yra R. P. dukra (b. l. 3, 7, 44). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. P. jau daug metų serga Parkinsono liga su komplikacijomis (kritimai, parasomnijos), būna dienų kai visiškai nesikelia iš lovos, būna nusilpusi, vėliau vėl vaikšto, jaučia viso kūno sukaustymą, drebėjimą, galvos sukimąsi, yra nesavarankiška, erdvėje ir laike yra dezorientuota, kontaktas labai apsunkintas (b. l. 16). Taip pat jai yra diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija v/b baseine su išreikštu vestibulo-ataksiniu sindromu, šlapimo nelaikymas, osteoporozė po menopauzės, demencija sergant Parkinsono liga (b. l. 16). Nuo 2006 m. kovo 23 d. R. P. yra nustatytas didelis specialiųjų paslaugų poreikis – nuolatinė priežiūra, pagalba (b. l. 5-6, 9, 12), o nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis neterminuotai (b. l. 11). Byloje surinktais rašytiniais įrodymais (b. l. 81-82, 83-84), pareiškėjos paaiškinimais taip pat nustatyta, kad šiuo metu R. P. gebėjimas suprasti bei pažinti aplinką yra sutrikęs (ji negali atsakyti, kas disponuoja jos pajamomis, kas moka mokesčius, kokia valiuta gauna pensiją; negali pasakyti kas ja rūpinasi, pasakyti savo amžiaus, negeba rašyti ir skaityti, nepažįsta skaičių), taip pat sutrikusi atmintis (nežino ar yra susituokusi, ar turi vaikų), ji negali savarankiškai priimti sprendimų, įgyvendinti savo teisių ir pareigų (dėl suvokimo sutrikimų negali pasirūpinti išlaidų tvarkymu, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, sudaryti sutarčių, pasirašyti įgaliojimo ar kito dokumento, nesupranta klausimų apie testamento sudarymą, palikimo priėmimą), ji nevaikšto, savarankiškai neatsisėda, jai reikalinga pagalba atsigulant/atsikeliant, tuštinimuisi/šlapinimuisi naudoja sauskelnes, ji negali parodyti/pasakyti ką skauda, nesupranta ir negali įvardinti savo ligos, nežino kokius vaistus reikia vartoti. Teismo ekspertizę atlikti paskirta viešoji įstaiga Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba, jos ekspertė Jelena Daškevičienė, ištyrusi R. P. medicininius dokumentus, surinktus byloje, 2018 m. spalio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-345/2018 konstatavo, kad R. P. šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, sergant Parkinsono liga, dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės, negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tokią išvadą teismo ekspertė pagrindė byloje surinktais duomenimis, atliktu R. P. psichikos būklės tyrimu (jo metu nustatyta, kad R. P. pažinimo funkcijos visiškai sunykusios, jos mąstymas neproduktyvus, dėmesys, atmintis ir valia ryškiai sutrikę, emocijos išblėsusios, ji nesugeba vykdyti jokios produktyvios, tikslingos veiklos, pasirūpinti netgi savo kasdienių poreikių tenkinimu nei buityje, nei socialinėje aplinkoje), kurie, teismo ekspertės manymu, sudaro pagrindą teigti, kad dėl Parkinsono ligos ir lėtinio galvos smegenų kraujotakos sutikimo R. P. atsirado galvos smegenų neurodegeneraciniai procesai ir smegenų struktūriniai morfologiniai pakitimai, pasireiškiantys įvairaus intensyvumo kūno drebėjimu, nespecifiniais neurologiniais ir psichikos sutrikimų klinikiniais simptomais, vėliau progresavo pažintinių funkcijų defektas (atminties, dėmesio, intelekto, abstrahavimo, galimybės planuoti, derinti veiksmus, kt.) iki demencijos sindromo išsivystymo, dėl ko pakito R. P. psichikos sveikatos būklė, atsirado socialinė ir buitinė dezaptacija. Tokia teismo ekspertės išvada, vertinant byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, tame tarpe į bylą pateiktus medicininius dokumentus – R. P. asmens sveikatos istorijas, teismo ekspertės atliktą R. P. psichikos sveikatos tyrimą vietoje, teismas abejoti neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

152018 m. spalio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-345/2018 nurodyta, kad R. P. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

16- turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

17- asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvo valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; pilietinių teisių sritis.

18Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 28 d. d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-345/2018 nurodytos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritys yra reikšmingos R. P. (ji gauna pastovių pajamų, turi vaikų, gyvena santuokoje (b. l. 81-82), jai būtina vartoti vaistus, dėl sveikatos būklės lankytis gydymo įstaigose, kt.), todėl jose R. P. ir pripažintina neveiksnia (CPK 177-197 straipsniai, Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis).

19Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

20Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. P. šiuo metu gyvena adresu Raigardo g. 7, Vilniuje, kartu su pareiškėjos šeima (pareiškėja ir jos sutuoktinis V. Š., kuris pasak pareiškėjos dėl to neprieštarauja). Pareiškėja šiuo metu nedirba, rūpinasi motinos poreikiais: perka maisto produktus, gamina, padeda valgyti, rūpinasi asmenine motinos higiena, jos sveikatos priežiūra. Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę (b. l. 17), užimtumą (ji šiuo metu nedirba (b. l. 81-82), nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 43)), jos faktinį rūpinimąsi mama iki šios bylos iškėlimo, pagrindžiantį pareiškėjos atsakingumą, šiltus abipusius santykius, teismas konstatuoja, kad pareiškėja gali globoti R. P.. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos žalingus įpročius, ydingus polinkius, ji neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad pareiškėja turi galimybes įgyvendinti savo mamos R. P. globėjos ir jos turto administratorės funkcijas (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 493 straipsnis). Pareiškėja R. P. globėja ir turto administratore būti sutinka (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie kitus asmenis, sutinkančius ir galinčius būti neveiksnios R. P. globėjais, jos turto administratoriais, byloje nėra. R. P. sutuoktinis V. P. yra garbaus amžiaus (gim. 1931 m., b. l. 44), dėl turimų sveikatos problemų pats pasirūpinti R. P. neišgali (b. l. 81). Kitas R. P. vaikas – sūnus T. P., apie kurį teismas buvo informuotas bylos nagrinėjimo teisme metu (2018 m. liepos 23 d. VĮ Registrų centro pažymoje Nr. GR.4A-1220-1 nurodyta, kad R. P. turi vieną vaiką pareiškėją, b. l. 44), pareiškėjos teigimu, apie mamos būklę žino, dėl pareiškėjos buvimo mamos globėja neprieštarauja.

21Paskirtai globėjai V. G. išaiškintina, kad ji turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinės daiktinės teisės; 6) globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 265, 468 straipsniais, Civilinio kodekso 2.111 straipsniu, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatais,

Nutarė

23Pareiškimą tenkinti.

24Pripažinti R. P., asmens kodas ( - ), neveiksnia šiose srityse:

251) turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

262) asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; pilietinių teisių sritis.

27Nustatyti R. P., asmens kodas ( - ), faktiškai gyvenančiai ( - ), globą.

28R. P., asmens kodas ( - ), globėja ir jos turto administratore paskirti pareiškėją V. G., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ).

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

30Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,... 2. sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai V. G.,... 4. suinteresuoto asmens R. P. atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,... 5. išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G.... 7. Teismas... 8. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti R. P. neveiksnia,... 9. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji yra R. P. dukra. R. P. serga Parkinsono... 10. Suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko. 2018 m. spalio 26 d.... 11. Išvadą teikiančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių... 12. Pareiškimas tenkintinas.... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje... 14. Pareiškėja yra R. P. dukra (b. l. 3, 7, 44). Iš byloje surinktų rašytinių... 15. 2018 m. spalio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės... 16. - turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su... 17. - asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama... 18. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kurioje... 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalis numato,... 20. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. P. šiuo metu... 21. Paskirtai globėjai V. G. išaiškintina, kad ji turi šias teises ir pareigas:... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197,... 23. Pareiškimą tenkinti.... 24. Pripažinti R. P., asmens kodas ( - ), neveiksnia šiose srityse:... 25. 1) turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su... 26. 2) asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos... 27. Nustatyti R. P., asmens kodas ( - ), faktiškai gyvenančiai ( - ), globą.... 28. R. P., asmens kodas ( - ), globėja ir jos turto administratore paskirti... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus... 30. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti į Neveiksnių ir ribotai...