Byla e2YT-8310-522/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant pareiškėjui Z. Š., jo atstovui advokatui Stanislav Papijanc,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos J. Š. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina J. Š. mirė ( - ). Po J. Š. mirties liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,52 ha ploto žemės sklypas, 0,35 ha ploto žemės sklypas, esantys ( - ), bei 0,47 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, adresu ( - ). Be pareiškėjo niekas nepriėmė motinos palikimo. Pareiškėjas iki motinos J. Š. mirties gyveno bei po mirties liko gyventi minėtame name. Pareiškėjas motinai priklausiusį turtą po jos mirties kaip nuosavą tvarkė ir valdė bei šiuo metu tvarko ir valdo kaip savo, t. y. rūpinasi sodyba, atlieka joje kasdieninius ūkio darbus, be to, rūpinasi, kad žemės sklypai būtų apdirbti. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas faktiškai valdydamas jo motinai priklausiusį turtą šį paveldimą turtą priėmė kaip palikimą, teikiamas šis pareiškimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po J. Š. mirties, perėjimą valstybei. Jeigu teismas nustatys, kad po pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol, neprieštaraus, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.

7Teismas

konstatuoja:

8Pareiškimas tenkintinas

9Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo vienintelis J. Š. vaikas (el. b. l. 26). J. Š. mirė ( - ). (el. b. l. 5). Po J. Š. mirties liko 0,52 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 0,35 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), bei 0,47 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); pastatas – viralinė, unikalus Nr. ( - ); pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ); pastatas – daržinė, unikalus Nr. ( - ); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), pastatas – garažas, unikalus Nr. ( - ); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). sav. (el. b. l. 6-12, 15). Iš VĮ Registrų centro Testamento registro 2018 m. liepos 18 d. išrašo Nr. ( - ) matyti, kad J. Š. palikimas nebuvo priimtas, kitų pirmos eilės paveldėtojų nėra (el. b. l. 32).

10Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

11Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

12Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo motinos J. Š. mirties pareiškėjas per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjo teigimu, jis rūpinosi po jos mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas iki motinos J. Š. mirties gyveno ir po jos mirties liko gyventi jai priklausančiame name, esančiame ( - )., kur deklaruoja savo gyvenamąją vietą (el. b. l. 4). Pareiškėjas prižiūri minėtą gyvenamąjį namą, naudojasi ūkiniais pastatais, šienauja žemės sklypus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. M., kuris yra pareiškėjo kaimynas, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi jai priklausančiame name, rūpinasi likusiu turtu, šienauja žemės sklypus. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po motinos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

13Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos J. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

14Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

Nutarė

16Pareiškimą tenkinti.

17Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. Š. (asmens kodas ( - ) po motinos J. Š. (asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

18Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl turto, likusio po J. Š. mirties, paveldėjimo.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai