Byla eA-4128-415/2019
Dėl potvarkio, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant pareiškėjai V. S.-U., pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Šedbarui, atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Livijui Čižikui ir Rolandui Mockui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S.-U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S.-U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl potvarkio, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja V. S.-U. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ministerija) kanclerio 2018 m. vasario 28 d. potvarkį Nr. SP-96 (toliau – ir potvarkis) ir grąžinti ją į valstybės tarnautojo pareigas; 2) priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą; 3) pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 1K-73.

72.

8Pareiškėja teigė, kad ji buvo atleista panaikinus pareigybę reorganizacijos pagrindu, kuri nebuvo reali. Pareiškėja manė, kad visiškai neaiškūs reorganizacijos tikslai ir pasirinktos priemonės. Pažymėjo, kad reorganizuotame Fiskalinės politikos departamente dviejų iki tol buvusių skyrių vykdytos funkcijos iš esmės (turiniu) liko nepakitusios, pareiškėjos vykdytos funkcijos ir toliau vykdomos. Teigė, kad nauji skyriai – Ekonominės analizės ir vertinimo skyrius bei Pajamų planavimo ir analizės skyrius – tik formaliai su visomis funkcijomis perkelti iš kitų departamentų. Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 27 d. vyko Finansų ministerijos Darbo tarybos rinkimai, tarp kandidatų buvo atleidžiamų tarnautojų; reorganizavimo ir atleidimo proceso metu Darbo tarybos nebuvo ir darbuotojų interesų niekas negynė. Pareiškėja teigė, kad siūlant užimti pareigas nebuvo laikomasi įstatymų, pareiškėja buvo diskriminuojama. Atrenkant valstybės tarnautojus į po reorganizacijos įsteigtas naujas pareigybes nenustatyti darbuotojų atrankos kriterijai, su jais nesupažindinti darbuotojai. Nebuvo laikomasi įstatymuose nustatytų pirmumo kriterijų. Nurodė, kad naujai įsteigtame Fiskalinės priežiūros skyriuje buvo įsteigtos 6 pareigybės, iš jų 4 – vyr. specialistų, lygiai tiek tarnautojų dirbo Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriuje iki reorganizacijos. Visi kiti šio skyriaus tarnautojai buvo priimti į naują skyrių, kuriame išliko ir pareiškėjos vykdytos funkcijos bei viena laisva pareigybė. Teigė, kad pareiškėjos kvalifikacija, lyginant su kitais buvusio skyriaus tarnautojais, yra aukštesnė, darbo stažas ilgesnis. Pareiškėja teigė, kad per visus darbo metus Finansų ministerijoje (nuo 2003 m.) darbo drausmės pažeidimų nebuvo padariusi, veikla buvo vertinama tik gerai arba labai gerai. Akcentavo, kad pareigos pasiūlytos žemesnės kvalifikacijos ir žemesnio išsilavinimo tarnautojams. Manė, kad buvo diskriminuojama dėl to, kad nesutiko su savo veiklos 2017 m. vertinimo išvada. Akcentavo, kad priežastys, kodėl nebuvo siūloma užimti naujai įsteigtas pareigybes, nepaaiškintos, nors pareiškėja kreipėsi dėl to; į prašymus pateikti laisvų pareigybių aprašymus personalo skyrius nereagavo, padalinių nuostatai ir pareigybių aprašymai nebuvo patalpinti Finansų ministerijos dokumentų valdymo sistemoje (AIS). Pažymėjo, kad kituose buvusio Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos bei Pajamų planavimo ir analizės skyriuose po reorganizacijos įspėjimai apie atleidimą tarnautojams nebuvo teikiami. Pareiškėja teigė, kad administracinis aktas, kuriuo buvo atleista, nemotyvuotas, nėra jokio motyvo, kodėl nebuvo siūloma užimti kitas pareigas. Šiame akte taip pat nenurodyta jo apskundimo tvarka.

93.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Atsakovas nurodė, kad Fiskalinės politikos departamento struktūriniai pakeitimai yra atlikti kompetentingo subjekto. Pažymėjo, kad ministerijos vidinės organizacinės struktūros projektavimo klausimai yra išimtinai finansų ministro diskrecijos teisė. Teigė, kad pareiškėja skunde nėra nurodžiusi jokių objektyvių ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kad atlikti struktūriniai pertvarkymai prieštarautų ministerijos veiklos tikslams ir uždaviniams. Akcentavo, kad po reorganizacijos dalis pareiškėjos atliekamų funkcijų buvo panaikintos, dalis patikslintos ir perskirstytos kitiems valstybės tarnautojams. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos tarp kandidatų į darbo tarybos narius nebuvo. Nurodė, kad pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos metu egzistavo visa reikiama informacija, kurios pagrindu buvo galima spręsti apie pareiškėjos galimybę toliau dirbti valstybės tarnyboje. Akcentavo, kad pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti, kad visi finansų ministro įsakymai, ministerijos kanclerio potvarkiai yra registruojami ir saugomi ministerijos dokumentų valdymo padalinyje. Finansų ministerija, vykdydama struktūrinius pokyčius, buvo pakankamai aktyvi, įvairiomis priemonėmis teikdama informaciją, susijusią su ministerijoje vykdomais struktūriniais pokyčiais. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos dalykines savybes, nepasiūlė pareiškėjai užimti laisvų (steigiamų) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kadangi tokių pareigų, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad laisvos valstybės tarnautojų pareigos buvo siūlomos ir viešu būdu visiems ministerijos valstybės tarnautojams, visą reikiamą informaciją paskelbiant ministerijos vidinėse informacinėse priemonėse. Pažymėjo, kad apskundimo tvarkos nenurodymas neturi jokios įtakos akto esmei, jo pagrįstumui. Teigė, kad pareiškėja kompensaciją už priverstinę pravaikštą, jei pareiškėjos atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, galėtų gauti tik už tą laikotarpį, už kurį jai nebuvo mokama išeitinė išmoka.

13II.

145.

15Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

166.

17Teismas nustatė, kad finansų ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1K-359 priimtas sprendimas dėl Finansų ministerijos administracijos struktūros pakeitimo nuo 2018 m. kovo 1 d. Finansų ministro 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1K-26 Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė (pareiškėjos užimta pareigybė) buvo panaikinta. Ginčijamu potvarkiu pareiškėja buvo atleista iš užimtų pareigų 2018 m. vasario 28 d., išmokant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pareiškėja iš užimamų pareigų buvo atleista Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

187.

19Vertindamas pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumą teismas darė išvadą, kad finansų ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1K-359 „Dėl Finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeista Finansų ministerijos administracijos struktūra lėmė tai, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. vietoje buvusių dviejų Finansų ministerijos Fiskalinės politikos skyrių buvo įsteigti keturi Finansų politikos departamento skyriai, atitinkamai padidinat pareigybių (darbo vietų) Finansų ministerijos Finansų politikos departamente skaičių. Teismas darė išvadą, kad Finansų ministerijos administracijos struktūra nuo 2018 m. kovo 1 d. buvo pertvarkyta, įvyko realūs pokyčiai, lėmę kai kurių iki tol veikusių departamento struktūrinių padalinių sujungimą ir pareigybių (darbo vietų) skaičiaus pasikeitimą. Sulyginęs pareiškėjos pareigybės aprašymą su Finansų ministerijos Finansų politikos departamento skyrių (Fiskalinės priežiūros, Makroekonomikos, Ekonominės analizės ir vertinimo, Pajamų analizės ir planavimo) vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymais, teismas sprendė, jog nepaisant pavienių panašumų, pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei funkcijos ir minėtuose pareigybių aprašymuose nustatytos pareigybių paskirtys, veiklos sritys bei funkcijos, yra kitokios. Valstybės tarnautojų funkcijų analizė rodė, jog pareiškėjos vykdytų funkcijų buvo atsisakyta, jų neišliko ir jos nebuvo perkeltos į aptartus vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymus visa apimtimi. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo. Sulyginęs pareiškėjos buvusią pareigybę su po struktūrinių pertvarkymų esamomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos atliktų funkcijų, patvirtinus naujas pareigybes, buvo atsisakyta, jos visa apimtimi nebuvo pavestos kitai naujai įsteigto skyriaus pareigybei. Dėl nurodytų priežasčių atmesti pareiškėjos teiginiai, jog jos eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta.

208.

21Spręsdamas dėl struktūrinės pertvarkos efektyvumo ir realumo teismas pirmiausiai, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 7 dalių, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika), 3, 4, 8, 20, 21 punktų nuostatas, nurodė, kad tvirtinti Finansų ministerijos struktūrą, darbuotojų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus bei valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, yra ministro diskrecija. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs.

229.

23Teismas pažymėjo, jog įstaigos vadovo kompetencijoje yra paskirstyti veiklos funkcijas, darbo krūvį, valdyti įstaigos efektyvumą. Šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo teigti, kad atlikti struktūriniai pokyčiai tiek, kiek jie susiję su pareiškėjos pareigybės panaikinimu, atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nenustatyta struktūroje atliktų pakeitimų neteisėtumo, nes atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjos pareigybė buvo perteklinė, jos pareigybė buvo panaikinta. Jokių išskirtinių aplinkybių, lėmusių pareiškėjos atleidimą iš Finansų ministerijos, teismas nenustatė. Pareiškėjos teiginiai, kad buvo siekta nutraukti su ja tarnybos santykius, laikyti nepagrįstais. Byloje esančių įrodymų pagrindu nebuvo galima daryti išvados, jog atsakovo atlikti struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, o fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su pareiškėja. Atitinkamai, nebuvo pagrindo teigti, kad priimdamas ginčijamą potvarkį Finansų ministerijos kancleris pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

2410.

25Spręsdamas dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos teisėtumo teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3, 4 dalimis. Atitinkamai, teismas darė išvadą, kad pareiškėja dėl pirmumo teisės pretenduoti į naujai įsteigtas pareigas galėjo konkuruoti tik su tais valstybės tarnautojais, kurių išsilavinimą ir kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai buvo tokie patys, kaip ir jos. Atsakovas siūlyti užimti aukštesnės kategorijos pareigas pareiškėjai pareigos neturėjo, nes tai nėra įstatymo numatyta.

2611.

27Teismas nustatė, kad struktūrinių pertvarkymų metu Finansų ministerijoje buvo atsisakyta pareiškėjos vykdytų funkcijų, kurios ministerijos buvo įvertintos kaip perteklinės. Iš pareigybių aprašymų teismas darė išvadą, kad pareiškėjos vykdytos funkcijos visa apimtimi nebuvo perkeltos kuriai nors struktūriškai pertvarkyto departamento pareigybei; išliko tik pavienės pareiškėjos vykdytos funkcijos, kurios buvo pavestos vykdyti kitoms pareigybėms. Taigi, Finansų ministerijai pareiškėjos vykdytų funkcijų atsisakius (jų nebelikus), bei po struktūrinių pertvarkymų nesant laisvų (neužimtų) to paties lygio ir kategorijos pareigų, kurių kvalifikacijai, išsilavinimui, specialybei ir pareigoms keliamus reikalavimus atitiktų pareiškėja, naujos pareigos struktūriškai pertvarkytame Finansų ministerijos departamente pareiškėjai pasiūlytos nebuvo. Pareiškėja Finansų ministerijos 2017 m. spalio 25 d. pranešimu Nr. IP-306 buvo informuota apie tai, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. naikinama jos užimama pareigybė. Iš pareigybių aprašymų teismas nustatė, kad pareiškėja neatitiko juose keliamų specialiųjų reikalavimų valstybės tarnautojams. Pažymėta, kad atsakovas paaiškino bei pateikė įrodymus, jog laisvos valstybės tarnautojų pareigos Finansų ministerijoje buvo skelbiamos viešu būdu visiems ministerijos darbuotojams (taip pat pareiškėjai), informaciją paskelbiant ministerijos vidinėse informacinėse priemonėse. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad Finansų ministerijoje buvo laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja, pareiškėja iš einamų pareigų buvo atleista teisėtai.

2812.

29Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teigė, kad kai kurioms naujai įsteigtoms pareigybėms buvo susiaurintas kvalifikacinis reikalavimas (turėti statistikos, matematikos ar informatikos išsilavinimą, kai pareiškėja turi Socialinių mokslų ekonomikos magistro laipsnį). Teismas pabrėžė, kad ministerijos struktūros, darbuotojų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašų bei valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimas yra ministro diskrecija. Pareiškėja konkrečiai nepagrindė, kad specialiuosius reikalavimus ji atitinka, tik abstrakčiai nurodė, jog jos studijuoti dalykai apima aukštosios matematikos, ekonometrijos, informatikos, statistikos dalykų studijas, be to buvo giliai studijuota taikomoji mikroekonomika, taikomoji makroekonomika, finansai, kurių žinios būtinos valstybės finansų politikos formavimui, ir kurių gali trūkti informatiką ar matematiką baigusiems kolegoms. Pareiškėja taip pat neįrodė, kad specialieji reikalavimai, susiję su išsilavinimu, buvo nustatyti neteisėtai ir nepagrįstai, jog jie nėra realiai susiję su šioms pareigybėms nustatytomis atliekamomis funkcijomis bei uždaviniais. Byloje nebuvo duomenų, kad nurodytų pareigybių aprašymuose minėti specialieji reikalavimai buvo įtvirtinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nustatyti tik formaliai, siekiant užkirsti kelią pareiškėjai likti valstybės tarnyboje. Teismas atmetė kaip neįrodytą pareiškėjos reikalavimą pripažinti negaliojančiu finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 1K-73 dėl to, kad jame nustatyti neproporcingi išsilavinimo kvalifikaciniai reikalavimai.

3013.

31Spręsdamas dėl ginčijamo potvarkio atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad ginčijamame potvarkyje nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir tai laikytina šio individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik šio akto formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi įtakos ginčijamo potvarkio teisėtumui. Pažymėta, kad pareiškėja suprato, kur ir kaip reikia skųsti jos manymu neteisėtus sprendimus, o pradėtas ginčas dėl jos galimai pažeistų teisių atstatymo nagrinėjamas teisme, todėl tai objektyviai nesukliudė pareiškėjai laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuota, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Jokių kitų administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, ginčijamo potvarkio neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo normoms, pareiškėja nenurodė.

3214.

33Nustačius, kad Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė buvo realiai panaikinta, pareiškėjai laikantis įstatymo reikalavimų buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą bei atitinkamai jai buvo suteikta informacija apie esančias laisvas atitinkamos kategorijos pareigas, konstatuota, kad ginčijamas potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nebuvo, taip pat nebuvo pagrindo naikinti finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 1K-73. Kiti pareiškėjos reikalavimai, susiję su grąžinimu į tarnybą bei kompensacijos priteisimu, atmesti kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

34III.

3515.

36Pareiškėja V. S.-U. pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo.

3716.

38Pareiškėjos teigimu, teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad nuo įspėjimo lapelio įteikimo iki atleidimo, taip pat nuo kitos po atleidimo dienos 2018 m. kovo 1 d. Finansų ministerijoje buvo laisvų pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiko. Liko neatsakyta, kokių konkrečių pareigybių reikalavimų pareiškėja neatitinka, nors, jos manymu, byloje buvo pakankamai įrodymų apie jos kvalifikaciją ir atitiktį laisvų pareigybių reikalavimams. Pareiškėja pažymi ir tai, kad tarnautojai iš naikinamų pareigybių, kurios galiojo iki 2018 m. vasario 28 d., buvo perkeliami į naujas pareigybes, įsigaliojusias nuo 2018 m. kovo 1 d., todėl reikėjo įvertinti pareiškėjos atitikimą ir nuo 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojusių pareigybių specialiesiems reikalavimams.

3917.

40Pareiškėja pažymi, jog atsakovas, nors ir buvo teismo įpareigotas, nepateikė į bylą duomenų, kokių konkrečių pareigybių reikalavimų pareiškėja neatitiko. Pareiškėjos teigimu, atsakovas iš dalies pripažino, kad ji atitiko tam tikrų pareigybių aprašymus, nes rėmėsi aplinkybe, kad nedalyvavo atrankose į šias pareigas.

4118.

42Pareiškėjos teigimu, atrankos į laisvas pareigybes procedūros buvo neskaidrios ir neatitiko lygių galimybių principo. Pareiškėja nurodo, kad per visą įspėjimo apie atleidimą laikotarpį buvo tik vienas Personalo skyriaus laiškas, siųstas 2017 m. vasario 7 d., adresuotas „gavusiems pranešimus apie pareigybės panaikinimą“ su pasiūlymu pateikti gyvenimo aprašymą. Jame nebuvo nurodoma, kad daugiau pasiūlymų nebus ir kokios pasekmės gresia nepateikus gyvenimo aprašymo. Buvo dar keletas laiškų „norintiems pasinaudoti tarnybinio kaitumo galimybe“, tačiau tai visiškai skirtingas institutas. Pareiškėjos teigimu, perkėlimai buvo vykdomi be konkursų tariantis asmeniškai. Nebuvo informacijos apie visas laisvas pareigybes, nebuvo pristatyti naujų pareigybių aprašymai. Atsakovo pateikti laisvų pareigybių aprašymai yra be ministro parašo. Pareiškėja nurodo, kad įspėjimo laikotarpiu buvo aktyvi, tačiau jai nebuvo suteikta informacija, kokių veiksmų turėtų imtis.

4319.

44Pareiškėjos teigimu, nebuvo įvertintas nustatytas neproporcingas išsilavinimo reikalavimas. Pareiškėja teigia, jog pareigybių aprašymų sudarymas yra teisinio reikalavimo dalykas. Finansų politikos departamente Fiskalinės priežiūros bei Makroekonomikos skyriuose įsteigtoms pareigybėms nustatomos socialinių mokslų srities funkcijos, tačiau neproporcingai nustatomi fizinių mokslų reikalavimai, o atsakovas nepateikė jokių argumentų, kokie konkrečiai fizinių mokslų srities gebėjimai reikalingi minėtų pareigybių funkcijoms atlikti, kurių neturėtų ekonominį išsilavinimą turintis tarnautojas. Pareiškėjos manymu, tuo atveju, jeigu teismas manė, kad reikia specialių žinių įvertinti apribojimo proporcingumą, turėjo skirti ekspertizę.

4520.

46Pareiškėja nurodo, kad teismas nenagrinėjo, kad tame pačiame departamente (buvusiame Fiskalinės politikos) kito skyriaus tarnautojų pareigybės buvo panaikintos ir jie perkelti į naujai įsteigtas pareigybes be atrankos kriterijų ir procedūrų. Dėl to, kad nebuvo taikyta įspėjimo ir priėmimo procedūra kituose skyriuose, pareiškėja prarado galimybę pretenduoti į naujas pareigas lygiomis galimybėmis. Tai, kad teismas pasisakė apie kitų skyrių pareigybių skirtingumą nuo pareiškėjos buvusios pareigybės, nėra susiję su skundo argumentu.

4721.

48Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad naujai patvirtinti Finansų politikos departamento pareigybių aprašymai, kurie neva patvirtinti finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-73, realiai nebuvo patvirtinti nurodytą įsakymo datą, nebuvo teisėti pagal priėmimo procedūrą (nebuvo derinti darbo reglamento tvarka), tinkamai išviešinti ir (arba) yra neautentiški. Iki atleidimo pareiškėja negalėjo susipažinti su pareigybių aprašymų reikalavimais.

4922.

50Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad reorganizacija yra reali. Pareiškėja teigia, kad buvusio Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus ir naujo Fiskalinės priežiūros skyriaus funkcijos savo turiniu yra vienodos. Vertindamas pareiškėjos pareigybės aprašymo ir naujai įsteigto Fiskalinės priežiūros skyriaus pareigybių aprašymų skirtumus teismas sureikšmino pažodinį tekstą, taip pat rėmėsi aplinkybe, kad nustatytas skirtingas išsilavinimo reikalavimas, kurio nustatymo proporcingumą pareiškėja ginčijo šioje byloje, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

5123.

52Pareiškėja nurodo, kad viena iš jos atliekamų funkcijų Fiskalinės politikos departamente, nors ir neįforminta pareigybės aprašyme, buvo viešųjų išlaidų pokyčių ir kokybės analizė ir šios analizės rezultatų viešinimas pristatant visuomenei biudžeto projektą. Šią funkciją ji atliko viena, o reorganizacijos metu šiai funkcijai atlikti buvo įsteigtas naujas – Viešųjų finansų sistemos valdymo skyrius, į kurį be konkurso perkelti 4 tarnautojai. Pareiškėja atitiko specialiuosius reikalavimus, be to jau turėjo šios analizės patirties, tačiau jai nebuvo pasiūlyta užimti šias pareigybes.

5324.

54Pareiškėja nurodo, kad potvarkis nepasirašytas kanclerio. Pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 14 punktą ministras įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus. Tai jis gali deleguoti kancleriui, tačiau teisės aktai nenumato galimybės perdeleguoti šios funkcijos kanclerio funkcijas laikinai atliekančiam valstybės tarnautojui.

5525.

562019 m. gegužės 22 d. pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė apie atitikimą laisvų pareigybių reikalavimams nuo 2018 m. kovo 1 d. Paaiškinimuose pareiškėja taip pat nurodė, kad laimėjo konkursą (praėjo atranką iš valstybės rezervo) į Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus patarėjo pareigas, tačiau dirbti šiose pareigose atsisakė.

5726.

582019 m. birželio 19 d. pareiškėja dar kartą pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė savo darbinės veiklos aprašymą, nurodė, kurie bylos dokumentai patvirtina pareiškėjos papildomus gebėjimus, paaiškino apie atitikimą laisvų pareigybių reikalavimams nuo 2018 m. kovo 1 d. Pareiškėja pažymėjo, kad daugelis pareigybių aprašymų iki šiol nėra įkelti į valstybės tarnautojų registrą, taip pat nėra skelbiami Finansų ministerijos interneto svetainėje. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybėse nustatytas specialusis reikalavimas turėti fizinių mokslų srities išsilavinimą yra akivaizdžiai neproporcingas ir net nesusijęs su pagal nurodytas funkcijas reikalinga kompetencija.

5927.

60Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, grąžinti pareiškėją į pareigas Finansų ministerijoje bei priteisti kompensaciją už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d. Pareiškėjos atstovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (5 161,32 Eur). Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Finansų ministerija neviešino informacijos apie laisvas pareigybes ir tikslius duomenis apie tai pateikė likus tik savaitei iki teismo posėdžio, todėl pareiškėja nespėjo surinkti ir pateikti daugiau duomenų, patvirtinančių jos kompetencijas. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad bylos esmė yra tai, kad Finansų ministerija neteisėtai ir nepagrįstai nustatė fizinių mokslų srities reikalavimą pareiškėjos pareigybei, taip apribodama pareiškėjos galimybes toliau eiti savo pareigas. Pareiškėja nurodė, kad ji atitinka specialiuosius reikalavimus (turi reikalaujamą darbo patirtį, gebėjimus bei žinias) daugelio laisvų pareigybių, todėl Finansų ministerija neteisėtai ir nepagrįstai nepasiūlė jai kitų pareigų Finansų ministerijoje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad net keletą kartą buvo nuėjusi į Finansų ministerijos Personalo skyrių, tačiau pareiškėjos nieko nebuvo teiraujamasi ir nieko nebuvo prašoma pateikti. Pareiškėjos atstovas pastebėjo, kad Finansų ministerija pareiškėjos turimas kompetencijas vertino labai formaliai ir siaurai.

6128.

62Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

6329.

64Atsakovas nurodo, kad į bylą buvo pateikęs visą informaciją, pagrįstą objektyviais duomenimis, apie tai, kad visoms laisvoms pareigybėms buvo nustatyti specialieji reikalavimai, kurių, individualiai įvertinus pareiškėjos įgytą išsilavinimą, turimą darbo patirtį ir kt., ji neatitiko, todėl ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos jos atžvilgiu nebuvo realizuotos. Pareiškėja apeliaciniame skunde savo teiginius dėl specialiųjų reikalavimų atitikimo grindžia subjektyvia nuomone. Finansų ministerija 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.21)-6K-1804710 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė informaciją apie laisvas valstybės tarnautojų pareigas ir pridėjo šių pareigybių aprašymus. Ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus duomenis ir jų pagrindu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

6530.

66Atsakovas paaiškina, jog atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijoje buvo reorganizuojama didžioji dalis ministerijos administracijos padalinių, dalis laisvų valstybės tarnautojų pareigybių, kurios galėjo tikti daugeliui, buvo siūlomos bendrai visiems, pasiūlymą užimti laisvas valstybės tarnautojo pareigas paskelbiant ministerijos tinklapyje. Tarp tokiu būdu skelbiamų laisvų valstybės tarnautojų pareigybių, buvo ir pareigybių, kurių reikalavimus atitiko ir pareiškėja.

6731.

68Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad kitos valstybės tarnautojo pareigos yra siūlomos ne „tariantis asmeniškai“, o individualiai vertinant valstybės tarnautojo dalykines savybes.

6932.

70Finansų ministerija pažymi, kad atskiro prašymo laikotarpiu nuo pranešimo pareiškėjai apie jos naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos teikti pareiškėjai visą informaciją apie ministerijoje esamas laisvas valstybės tarnautojų pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant ministerijoje struktūrinius pertvarkymus, ministerija negavo, todėl neturėjo pareigos asmeniškai jos informuoti apie visas pareigybes. Informacija apie laisvas pareigybes, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja galbūt atitinka, buvo skelbiama bendrai visiems ministerijos valstybės tarnautojams ministerijos vidiniame tinklapyje.

7133.

72Finansų ministerija pažymi, kad 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjai pasirašytinai buvo pranešta apie tai, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. yra naikinama jos užimama pareigybė. Todėl pareiškėjos teiginys, kad negalėjo žinoti ar nežinojo, kad bus panaikinta jos užimama pareigybė, yra nepagrįstas.

7334.

74Atsakovas nurodo, kad Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai parengti vadovaujantis Metodika ir patvirtinti tinkamo subjekto – finansų ministro. Atsakovo manymu, teigti, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai yra neteisėti, vien tik todėl, kad jie nebuvo laiku įvesti į valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, yra teisiškai nepagrįsta. Finansų ministerija pažymi, kad visi ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai buvo rengiami išanalizavus Finansų ministerijos ir jos administracijos struktūrinių padalinių uždavinius ir funkcijas, o ne remiantis turimais konkrečių tarnautojų asmens duomenimis.

7535.

76Atsakovas nurodo, kad pranešimo apie pareigybės panaikinimą negavo tie valstybės tarnautojai, kurių pareigybės pagal savo turinį netapo kokybiškai naujos, keitėsi tik pareigybės pavadinimas. Kitų ministerijos valstybės tarnautojų priėmimai ar perkėlimai į atitinkamas pareigas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi bylos objektas yra pareiškėjos atleidimas.

7736.

78Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visus ministerijos pateiktus argumentus, pagrindžiančius ministerijos struktūrinius pertvarkymus, ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kad struktūriniai pertvarkymai Finansų ministerijoje buvo realūs ir pareiškėjos pareigybė panaikinta realiai.

7937.

80Atsakovas nurodo, kad pareiškėja iš valstybės tarnautojo pareigų buvo atleista ministerijos kanclerio 2018 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. SP-96, kurį pasirašė Biudžeto departamento direktorė, laikinai atliekanti ministerijos kanclerio funkcijas.

8138.

822019 m. birželio 7 d. Finansų ministerija pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai nurodė, kodėl nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji atitiko laisvų pareigybių specialiuosius reikalavimus. Finansų ministerija paaiškino, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama metodika, kad pareigybės aprašymai buvo patvirtinti tinkamo subjekto – Lietuvos Respublikos finansų ministro. Finansų ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atitikimą laisvoms karjeros valstybės tarnautojo pareigoms vertino pagal tuos duomenis, kuriuos pareiškėja buvo pateikusi Finansų ministerijai.

8339.

84Teismo posėdyje Finansų ministerijos atstovai prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Finansų ministerijos atstovas L. Čižikas nurodė, kad laisvų pareigybių aprašymai teismui buvo pateikti dar 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl pareiškėjai apie juos buvo žinoma. Finansų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pareiškėjai nebuvo pasiūlytos kitos pareigos, nes nebuvo tokių pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja būtų atitikusi. Finansų ministerijos atstovas nurodė, kad tokia išvada dėl pareiškėjos buvo padaryta todėl, kad Finansų ministerija neturėjo objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti kitaip. Finansų ministerijos atstovas paaiškino, kad, sprendžiant, ar pareiškėja turėjo kitoms pareigybėms reikiamus gebėjimus ir kompetencijas, buvo vertinama pareiškėjos turima darbo patirtis (jos vykdytos darbo funkcijos). Dėl pareiškėjos anglų kalbos mokėjimo lygio Finansų ministerijos atstovas L. Čižikas paaiškino, kad rėmėsi pareiškėjos paskutiniajame pareigybės aprašyme nurodytu reikalaujamu anglų kalbos mokėjimo lygiu, nes pareiškėja nebuvo Finansų ministerijai pateikusi kitų objektyvių duomenų, nustatyta tvarka patvirtinančių aukštesnį anglų kalbos mokėjimo lygį.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

8740.

88Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8941.

90Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

9142.

92ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

9343.

94Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

9544.

96Kaip ne kartą nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už įgyvendinimą valstybės politikos atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatydamas administracijos struktūrą, turi teisę veikti savo nuožiūra, jei tai nėra padaryta viešojo administravimo subjekto steigėjo. Priešingu atveju vykdomosios valdžios institucijai priskirtos valstybės politikos dalies įgyvendinimas būtų ribojamas arba apskritai pasidarytų negalimas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.).

9745.

98Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

9946.

100Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (liet. be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).

10147.

102Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 98 straipsnį ministras yra atsakingas už jam pavestą valdymo sritį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai; ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą, tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 str. 1 d., 3 d. 1 ir 9 p.). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad ministras, būdamas politiku, atsakingu už įstatymuose nustatytų funkcijų įgyvendinimą, taip pat Vyriausybės programos įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę nustatant / keičiant ministerijos struktūrą ir darbo organizavimo metodus.

10348.

104Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018 ir kt.).

10549.

106Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai įvertino, kaip atsakovas naudojosi savo diskrecijos teise nustatyti savo struktūrą ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria. Šioje byloje nenustatyta, kad struktūrinių pertvarkų metu ministras, kaip kompetentingas pareigūnas priimdamas sprendimus dėl struktūrinių pertvarkų, būtų netinkamai naudojęsis jam suteikta diskrecijos teise, nepaisęs iš Konstitucijos ir įstatymų kylančių reikalavimų, taip pat nenustatyta, jog struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, kad jie buvo fiktyvūs.

10750.

108VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012). Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011, 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013 ir kt.). Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad visoms laisvoms pareigybėms buvo nustatyti specialieji reikalavimai, kurių, individualiai įvertinus pareiškėjos įgytą išsilavinimą, turimą darbo patirtį ir kt., ji neatitiko, todėl ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos jai pagrįstai netaikytos.

10951.

110Apeliacinės instancijos teismui pareiškėja pateikė sąrašą pareigybių, kurioms keliamus specialiuosius reikalavimus, kaip ji teigia, atitinkanti. Teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama žodinio proceso tvarka, tyrė ir vertino šių pareiškėjos argumentų pagrįstumą. Pažymėtina, kad neatitikimas konstatuotinas visais atvejais, kai pripažįstama, jog pareiškėja neatitinka bent vieno pareigybei keliamo specialaus reikalavimo, o atitikimas, priešingai, kai atitikimas konstatuojamas dėl specialiųjų reikalavimų visumos.

11152.

112Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus dėl jos kvalifikacijos, darbo patirties ir gebėjimų atitikties specialiesiems reikalavimams, pareigybėms, kurias ji nurodo, kaip juos atitikusi, visų pirma lyginimo tikslais pamini reikalavimus, nustatytus pareiškėjos pareigybei. Tuomet vertintini tik tų pareigybių specialieji reikalavimai, dėl kurių atitikties yra esminių ir sprendimą lemiančių teisinių argumentų.

11352.1.

114Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas, A lygis, 14 kategorija. Paskirtis. Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus (toliau – skyrius) vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga vykdyti valdžios sektoriaus balanso stebėseną ir atlikti fiskalinės politikos įtakos atskiriems ekonomikos sektoriams analizę. Specialieji reikalavimai. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą; būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Europos Sąjungos teisės aktais ir dokumentais, reglamentuojančiais valstybės viešųjų finansų ir ekonomikos politiką, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės išteklių fondų (įskaitant socialinio draudimo fondus) sudarymą ir vykdymą, valstybės finansų statistiką; žinoti teisės aktų rengimo reikalavimus, dokumentų rengimo taisykles; gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, taip pat mokėti rinkti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, teikti pastabas ir pasiūlymus bei rengti išvadas; gebėti savarankiškai pasirinkti darbo metodus, tinkamai planuoti ir organizuoti savo darbą; mokėti dirbti šiomis kompiuterio programomis: MS Word, MS Excel, MS PowerPoint, Internet Explorer; mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. Valstybės tarnautojo funkcijos. Valstybės tarnautojo funkcijos: vykdyti apibendrintą einamųjų metų ir vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso tikslo pasiekimo stebėseną, tame tarpe pagal atskirus valdžios sektoriaus subsektorius (centrinė valdžia, vietos valdžia ir socialinio draudimo fondai), atskiras pajamų ir išlaidų kategorijas ir rengti ataskaitas Finansų ministerijos vadovybei; atlikti analizę siekiant identifikuoti rizikos veiksnius fiskalinės politikos tikslų pasiekimui (jeigu pasireiškia) ir rengti pasiūlymus (esant poreikiui) Finansų ministerijos vadovybei dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio stebėsenos metu identifikuotų problemų sprendimo; esant poreikiui, rengti rekomendacijas arba organizuoti jų parengimą ir teikti metodinę pagalbą kitiems valdžios sektoriaus subsektoriams dėl informacijos, reikalingos valdžios sektoriaus balanso rodiklio stebėsenai, teikimo Finansų ministerijai; atlikti analizę siekiant identifikuoti valdžios sektoriaus subsektorių finansų tvarumo problemas, siūlyti teisines, ekonomines ir finansines priemones valdžios sektoriaus subsektorių finansinio tvarumo problemoms spręsti bei jų prevencijai; esant poreikiui – parengti rekomendacijas subsektoriams dėl efektyvaus ir tvaraus finansų valdymo; atlikti analizę vertinant departamento rekomendacijų ir pasiūlymų, pateiktų kitiems ministerijos departamentams ir (arba) kitoms ministerijoms ir (arba) valdžios sektoriaus subsektoriams dėl mokesčių politikos, valstybės išlaidų struktūros, makroekonominės rizikos veiksnių, subsektorių finansų valdymo ir kitų rekomendacijų įgyvendinimo (arba atsižvelgimo į teiktas rekomendacijas) būklę ir rengti atitinkamas ataskaitas ministerijos vadovybei; atlikti analizę dėl vykdomos valstybės fiskalinės politikos, tame tarpe atskirai pajamų ir išlaidų politikos, įtakos valstybės ekonominiam vystymuisi atskiruose sektoriuose ir parengti atitinkamas ataskaitas ministerijos vadovybei; esant poreikiui – parengti teisės aktų, užtikrinančių tokios informacijos surinkimą iš kitų ministerijų ir (arba) subsektorių, projektus; dalyvauti Konvergencijos arba Stabilumo programos rengimo procese, esant poreikiui rengti informaciją kitoms programoms pagal skyriaus kompetenciją; pagal kompetenciją dalyvauti ES darbo grupėse ir komitetuose; nuolatos gilinti žinias analizuojant naujausią tarptautinę praktiką ir tarptautinių institucijų išaiškinimus funkcijų srityje ir taikyti įgytas žinias atliekant paskirtas funkcijas; rengti arba dalyvauti rengiant kitų teisės aktų projektus; bendradarbiauti ir keistis informacija pagal kompetenciją su kitais ministerijos administracijos padaliniais, valstybės institucijomis ir įstaigomis, savivaldybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais; ministro, viceministro pagal ministro nustatytas veiklos sritis, ministerijos kanclerio pavedimu pagal skyriaus kompetenciją atstovauti ministerijai jos kompetencijai priklausančiais klausimais sudarytose darbo grupėse ir komisijose; atlikti kitus nenuolatinio pobūdžio tiesioginio vadovo pavedimus skyriaus kompetencijos klausimais.

11552.2.

116Dėl Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės. Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-70 „Dėl Biudžeto departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, yra nustatytas specialus darbo patirties kvalifikacinis reikalavimas – turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties valstybės biudžeto sudarymo ar vykdymo srityje. Taip pat yra nustatytas reikalavimas mokėti dirbti su Navision Financials, Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema (VBAMS), Stebėsenos informacine sistema (SIS) bei mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu. Šios pareigybės paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką valstybės biudžeto srityje, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto rengimu ir vykdymu, kad būtų užtikrintas valstybės biudžeto lėšų skaidrus ir efektyvus paskirstymas ir naudojimas, siekiant ekonominės ir socialinės Lietuvos žmonių gerovės. Pagrindinės šios pareigybės funkcijos yra rengti atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektą ir šio įstatymo patikslinimo projektus. Pareiškėja nurodo, kad ji turi reikiamą patirtį valstybės biudžeto sudarymo ar vykdymo srityje, tačiau valdžios sektoriaus balanso stebėsena ir fiskalinės politikos įtakos atskiriems ekonomikos sektoriams analizė nėra lygiavertė darbo patirčiai valstybės biudžeto sudarymo srityje, todėl konstatuotina, kad ji neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų.

11752.3.

118Dėl Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės bei Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybių.

11952.3.1.

120Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-85 „Dėl Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, yra nustatytas specialusis darbo patirties kvalifikacinis reikalavimas – turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties skolinimosi (leidžiant vertybinius popierius ir imant paskolas vidaus ir užsienio rinkose), kreditavimo ar investavimo srityje. Taip pat nustatytas aukštas užsienio kalbos mokėjimo lygis – mokėti anglų kalbą įgudusio vartotojo lygmens C1 lygiu. Šios pareigybės paskirtis yra atlikti funkcijas, susijusias su skolinimosi vidaus rinkoje organizavimu, laikinu laisvų valstybės piniginių išteklių investavimu, kapitalo rinkų analizavimu ir periodinių apžvalgų rengimu. Pagrindinės šios pareigybės funkcijos yra planuoti ir organizuoti lėšų skolinimąsi vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius, imant paskolas ir kt.; organizuoti laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimą vidaus ir užsienio rinkose; palaikyti ryšius su vidaus ir užsienio finansų rinkų dalyviais; organizuoti konkursus dėl vertybinių popierių platinimo ir pan. Pareiškėja, dirbdama Fiskalinės politikos departamente, neatliko funkcijų, susijusių su skolinimusi, kreditavimu ar investavimu. Taigi, pareiškėja neturėjo darbo patirties skolinimosi (leidžiant vertybinius popierius ir imant paskolas vidaus ir užsienio rinkose), kreditavimo ar investavimo srityse, todėl neatitiko Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų.

12152.3.2.

122Pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų, Finansų misterijoje buvo dvi laisvos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybės, kurių aprašymai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-85 „Dėl Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“. Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybėms (2 pareigybės) buvo nustatytas specialusis darbo patirties kvalifikacinis reikalavimas – turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties finansų rinkų analizės srityje. Taip pat būtina išmanyti rizikos vertinimo, valdymo ir kontrolės metodus, gebėti juos taikyti praktikoje. Šioms pareigybėms nustatytos funkcijos buvo susijusios su efektyviu skolos valstybės vardu valdymu ir Vyriausybės skolinimosi politikos formavimu. Vyriausiasis specialistas, pagal vieną iš aptariamų pareigybių, atlieka valiutų kursų, palūkanų normų kitimo, kredito, likvidumo ir perfinansavimo rizikos, skolos valdymo alternatyvų analizes, rengia rizikos priedų prognozes pagal kurias formuojamos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų prognozės vidutiniu laikotarpiu. Taip pat rengia Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo politikos nuostatus. Pagal vyriausiojo specialisto analizes ir rekomendacijas yra nustatomi efektyvios skolinimosi ir skolos valdymo politikos kūrimo ir vykdymo principai, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Vyriausiojo specialisto veiklos tikslas užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų valstybės išlaidų finansavimas ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymas skolintomis lėšomis vyktų kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika bei skolos struktūra būtų tvari. Pagal kitą Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus pareigybę, vyriausiasis specialistas modeliuoja investicinio portfelio rizikas ir formuoja finansinės rizikos valdymo politikos nuostatas bei laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, laikinai laisvų valstybės pinigų fondų lėšų investavimo strategijas. Vyriausiasis specialistas teikia pasiūlymus dėl ekonomiškai naudingiausio investavimo būdo ir krypties, išlaikant saugumo ir likvidumo principus, nustato rinkos rizikos, kredito rizikos ir likvidumo rizikos limitus, vertina su refinansavimu susijusių finansinių operacijų kaštus. Vyriausiojo specialisto veiklos tikslas užtikrinti, kad laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai būtų valdomi ekonomiškai, pasirenkant optimalius investavimo variantus, bei skolos ar išvestinių finansinių priemonių portfelio struktūra būtų tvari, atliekant su refinansavimu susijusiąs finansines operacijas. Įvertinus pareiškėjos darbo patirtį ir jos atliekamas funkcijas Fiskalinės politikos departamente, nenustatyta, kad ji turėjo darbo patirties finansų rinkų analizės srityje, todėl konstatuotina, kad pareiškėja neatitiko Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybėms nustatytų specialiųjų reikalavimų.

12352.3.3.

124Pažymėtina, kad darbdavys (valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo) privalo siūlyti kitas valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo dienos iki valstybės tarnautojo užimamos pareigybės panaikinimo. Vertinti pareiškėjos atitikimą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-374 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo ir pakeitimo“ pakeistame Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimas nėra teisinio pagrindo, kadangi jis yra pakeistas po pareiškėjos pareigybės panaikinimo ir jos atleidimo iš pareigų.

12552.4.

126Dėl Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybių bei Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės.

12752.4.1.

128Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-73 „Dėl Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, yra nustatytas specialusis darbo patirties kvalifikacinis reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 1 metų ekonometrinių modelių kūrimo ir taikymo patirtį. Teisėjų kolegija neturi žinių, kas iš esmės slypi po tokia formuluote, nes ekonometriniai modeliai nėra teisės žinių sritis, todėl sąvokos supratimui pasitelkiama laisvai prieinama informacija iš internetinių prieigų. Žodis ekonometrija yra dviejų graikiškų žodžių o??o?oµ?? (ekonomika) ir µe? ?o? (metrika) junginys. Gi ekonometrijos mokslas turi labai platų išaiškinimo spektrą: nuo buitinio (tai ką daro ekonometrai) iki enciklopedinio (pagal empirinius duomenis vertina ir analizuoja ekonominių objektu ir procesų sąryšius). Ekonometras vienu metu privalo būti ekonomistas (norint empiriškai analizuoti ekonomiką, reikia gerai suprasti ekonomikos teoriją), statistikas (testuojant ekonominių procesų sąryšius reikia taikyti egzistuojančius statistinius testus bei kurti naujus) ir matematikas (ekonominę problemą ir jos sprendimą reikia išreikšti matematiniais terminais). Dar pridėjus būtinumą išmanyti sąskaitybą, taikomąją ir ekonominę statistikas bei sugebėjimą pasinaudoti naujausiomis informacinėmis technologijomis, gaunamas gana įvairiaspalvis ekonometro paveikslas (žr. http://www.mif.vu.lt/katedros/eka/medziaga/Ek-apz.pdf).

129Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės paskirtis yra formuoti valstybės politiką finansų srityje, siekiant tvaraus visuomenės gyvenimo kokybės augimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu užtikrinimo. Pagrindinės šios pareigybės funkcijos yra kurti, palaikyti ir tobulinti parametrizuotą visuomenės gyvenimo kokybės augimo modelį. Įvertinus pareiškėjos darbo patirtį, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja būtų kūrusi ekonometrinius modelius ar juos taikytų praktikoje, todėl konstatuotina, kad ji neatitinka šio specialaus reikalavimo, taigi jai neturėjo būti siūloma ši pareigybė. Dėl pareiškėjos teiginio, kad šią darbo patirtį įrodo jos rašoma ekonomikos mokslų disertacija, pažymėtina, kad rašoma disertacija nėra darbo patirtis.

13052.4.2.

131Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-73 „Dėl Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, yra nustatytas specialusis darbo patirties kvalifikacinis reikalavimas – turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties mokesčių analizės srityje. Šios pareigybės paskirtis yra rengti valstybės biudžeto pajamų prognozę, vykdyti biudžeto pajamų surinkimo stebėseną bei analizuoti mokesčių įstatymų ir kitų siūlymų, susijusių su pajamų politika, poveikį valdžios sektoriaus finansams, taip siekiant prisidėti prie stabilaus šalies ekonomikos augimo ir valstybės finansų tvarumo. Pagrindinės šios pareigybės funkcijos yra vertinti kiek surinkta mokesčių, identifikuoti mokesčių surinkimo pokyčių priežastis (surinkta daugiau ar mažiau, kodėl, kas tai lėmė), atlikti poveikio pajamoms vertinimą, t. y. analizuoti ir vertinti kaip pasikeistų pajamos iš mokesčių jeigu būtų priimti atitinkami teisės aktai, analizuoti kiek valstybei kainuoja viena ar kita mokesčių lengvata ir pan. Įvertinus pareiškėjos darbo patirtį, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ji turėjo darbo patirties mokesčių analizės srityje. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad rengdama valstybės biudžeto išlaidų analizę, pareiškėja pati neatliko mokestinių pajamų analizės. Šią informaciją ji gaudavo būtent iš Pajamų analizės ir planavimo skyriaus. Darytina išvada, kad pareiškėja neatitiko Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybei nustatyto darbo patirties reikalavimo.

13252.5.

133Dėl Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės.

134Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-68 „Dėl Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ yra nustatytas specialusis darbo patirties reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito (nemokumo) arba turto ir verslo vertinimo srityje. Šių pareigybių paskirtis yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką juridinių ir fizinių asmenų nemokumo, finansinių ataskaitų audito, verslo ir turto vertinimo ir šių sričių profesijų reglamentavimo srityse. Pareiškėjos darbo pobūdis ir įgyta patirtis neturi nieko bendra su finansinių ataskaitų audito, nemokumo arba turto ir verslo vertinimo sritimis, todėl pripažįstama, kad ji neatitiko šiai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų.

13552.6.

136Dėl Finansų rinkų politikos departamento vyriausiųjų specialistų pareigybių.

13752.6.1.

138Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-83 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis reikalavimas turėti darbo patirties finansų rinkų, informacinių technologijų ar teisės srityje bei būti susipažinus su pokyčiais ir vystymosi tendencijomis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansų rinkose, Finansinių technologijų industrijos (FinTech), kriptovaliutų plėtra. Šios pareigybės paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką kredito ir mokėjimų rinkų sektoriuje, specializuojantis finansinių technologijų industrijos, finansinių inovacijų srityse.

13952.6.2.

140Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-83 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą bei turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties pinigų plovimo prevencijos srityje. Šios pareigybės paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką draudimo, lošimų ir finansinių technologijų sektoriuje, specializuojantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityse.

14152.6.3.

142Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-83 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą bei turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties draudimo srityje. Šios pareigybės paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką draudimo, profesinių pensijų veiklos srityse.

14352.6.4.

144Finansų rinkų politikos departamento Kapitalo rinkų skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-83 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties finansų rinkų ar teisės srityje. Šios pareigybės paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką kapitalo rinkų sektoriuje, specializuojantis finansinių priemonių, finansinių priemonių rinkoje veikiančių finansų įstaigų ir finansų rinkos infrastruktūros reglamentavime, šių subjektų priežiūros ir alternatyvių finansavimo šaltinių vystymo srityse.

14552.6.5.

146Pareiškėja savo darbo patirtį finansų rinkų srityje grindžia funkcija, susijusia su išvadų rengimu Europos Sąjungos finansų ministrų taryboje (ECOFIN) svarstomais klausimais, kurių didelę dalį sudarė finansų rinkų klausimai. Pasak Pareiškėjos, šiuos jos teiginius patvirtina jos pareigybės aprašymuose ir tarnybinės veiklos vertinimo išvadose matoma patirtis rengiant išvadas ECOFIN posėdžiams.

14752.6.6.

148Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad išanalizavus visus pareiškėjos pareigybių aprašymus ir tarnybinės veiklos vertinimo išvadas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos funkcijos buvo susijusios arba su Europos Sąjungos finansų ministrų taryboje (ECOFIN) svarstomų klausimų ir rengiamos medžiagos (pozicijų) koordinavimu, arba su medžiagos rengimu ECOFIN susitikimams ekonominės politikos klausimais. Pavyzdžiui, Fiskalinės politikos departamento Ekonominės politikos koordinavimo skyriaus A lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-104, 6.1 punkte yra nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas analizuoja ir rengia medžiagą ECOFIN susitikimams ekonominės politikos klausimais; Fiskalinės politikos departamento Ekonominės politikos koordinavimo skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-420, 6.3 punkte yra nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas analizuoja ir rengia medžiagą ECOFIN susitikimams ekonominės politikos klausimais; Fiskalinės politikos departamento Ekonominės politikos koordinavimo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-408, 6.3 punkte yra nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas analizuoja ir rengia medžiagą ECOFIN susitikimams ekonominės politikos klausimais; Fiskalinės politikos departamento Ekonominės politikos koordinavimo skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1K-001, 6.3 punkte yra nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas analizuoja ir rengia medžiagą ECOFIN susitikimams ekonominės politikos klausimais; Fiskalinės politikos departamento Ekonominės politikos koordinavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1K-001, 6.3 punkte yra nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas analizuoja ir rengia medžiagą ECOFIN susitikimams ekonominės politikos klausimais. Iš pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadų (2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2014 m.) darytina išvada, kad pareiškėjos funkcijos buvo labiau susiję su koordinavimu ir derinimu medžiagos (pozicijų) ECOFIN susitikimams.

14952.6.7.

150Taigi, pareiškėja, dirbdama Fiskalinės politikos departamente, nerengė medžiagos ECOFIN susitikimams finansų rinkų srityje. Tai buvo Finansų rinkų departamento kompetencija. Finansų ministerija pateikė įrodymus, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo įkurtas Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamentas ir jame esantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo ir analizės skyrius, kurio pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti Finansų ministerijos funkcijų, susijusių su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Europos Sąjungos politiką, įgyvendinimą. Šis Finansų ministerijos padalinys buvo atsakingas už pozicijų rengimo ECOFIN posėdžiams koordinavimą, kuris, atsižvelgdamas į ECOFIN darbotvarkę, surinkdavo pagal ministerijos padalinių kompetenciją medžiagą, ją apibendrindavo ir suderindavo pagal Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsakovo poziciją patvirtina ir tai, kad pareiškėja niekada nebuvo paskirta Finansų ministerijos atstovu (pagrindiniu ar pakaitiniu) finansų rinkų klausimais, kurie pristato Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos ar Europos Komisijos komitetuose ar darbo grupėse.

15152.6.8.

152Pareiškėja nurodo, kad po Finansų ministerijos reorganizacijos buvo pakeistos Finansų rinkų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybės ir priimti keturi nauji valstybės tarnautojai, o interneto svetainėje skelbiamuose pareigybių aprašymuose nebėra specialiojo reikalavimo – patirties finansų rinkų srityje. Taip pat, anot Pareiškėjos, reorganizacijos metu į šį departamentą perkelti du tarnautojai (buvusios sekretorės), kurie neatitiko nei patirties, nei anglų kalbos mokėjimo reikalavimų.

15352.6.8.1.

154Finansų rinkų politikos departamento pareigybių aprašymai buvo pateikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.21)-6K-1804710 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“. Pareiškėja savo 2019 m. kovo 25 d. apeliaciniame skunde taip pat yra pateikusi iš Valstybės tarnybos departamento gautus duomenis apie laisvas Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybes ir jų aprašymus. Pažymėtina, kad tiek Finansų ministerijos pateikti Finansų rinkų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, tiek ir Valstybės tarnybos departamento pateikti šio padalinio valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai sutampa.

15552.6.8.2.

156Finansų ministerija pateikė įrodymus, kad po reorganizacijos į Finansų rinkų politikos departamento Kreditų ir mokėjimų rinkų skyrių buvo priimti du pakaitiniai valstybės tarnautojai. Aiškinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas dėl garantijų taikymo, konstatuotina, kad tik nuolatinių, o ne pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigų siūlymas yra tinkamas įstatymo įgyvendinimas. Teisės normose nenumatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, galėtų būti paskirtas pakaitiniu valstybės tarnautoju.

15752.6.8.3.

158Finansų ministerija pateikė įrodymus, kad po reorganizacijos Finansų rinkų politikos departamente buvo paskelbti trys konkursai į laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas: Finansų rinkų politikos departamento Kreditų ir mokėjimų rinkų skyriuje (2 pareigybės) ir Finansų rinkų politikos departamento Kapitalo rinkų skyriuje. Visoms trims Finansų rinkų politikos departamento karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, kurioms buvo skelbtas konkursas, yra nustatyti specialieji darbo patirties kvalifikaciniai reikalavimai.

15952.6.8.4.

160Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjos argumentai, nurodyti Nutarties 52.6.8 punkte, yra nepagrįsti.

16152.6.9.

162Dėl Veiklos valdymo departamento A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybių.

16352.6.10.

164Pareiškėja teigia, kad ji atitiko Veiklos valdymo departamento A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų (3 pareigybės) pareigybėms nustatytus specialiuosius reikalavimus.

16552.6.10.1.

166Pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų, Veiklos valdymo departamente buvo laisvos trys A lygio ir 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybės: Veiklos valdymo departamento Viešųjų pirkimų skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybės (2 pareigybės) ir Veiklos valdymo departamento Organizacijos vystymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė.

16752.6.10.2.

168Veiklos valdymo departamento Viešųjų pirkimų skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-94 „Dėl Veiklos valdymo departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą bei turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties viešųjų pirkimų organizavimo, planavimo ar vykdymo srityje. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl neatitinka šiai pareigybei nustatyto specialaus reikalavimo.

16952.6.10.3.

170Veiklos valdymo departamento Organizacijos vystymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-94 „Dėl Veiklos valdymo departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties rengiant įstaigos strateginius planus ir kitus planavimo dokumentus arba organizuojant veiklas, susijusias su įstaigos veiklos efektyvumo didinimu. Šios pareigybės paskirtis organizuoti investicinių projektų rengimą ir veiklos efektyvumo didinimą. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad rengė strateginius planus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi jos paaiškinimus, prieina prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ji rengė įstaigos strateginius planus – ji teikė Fiskalinės politikos departamento duomenis ministerijos padaliniams, atsakingiems už įstaigos strateginių planų rengimą. Konstatuotina, kad pareiškėja neturi darbo patirties rengiant įstaigos strateginius planus ir kitus planavimo dokumentus arba organizuojant veiklas, susijusias su įstaigos veiklos efektyvumo didinimu, todėl neatitinka šioms pareigybėms nustatytų specialiųjų reikalavimų.

17152.6.11. Dėl Investicijų departamento vyriausiųjų specialistų pareigybių.

17252.6.11.1. Pareiškėja nurodo, kad ji atitiko Investicijų departamento aštuonių vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Visose laisvose keturiolikoje Investicijų departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1K-28 „Dėl Investicijų departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, nustatytas specialusis darbo patirties reikalavimas, susijęs su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų programų ar kitos tarptautinės finansinės paramos programų administravimu.

17352.6.11.2. Tai, kad Fiskalinės politikos departamentui priskirtos funkcijos nėra susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų programų administravimu, patvirtina į bylą pateikti finansų ministro įsakymai, pateikti kaip priedai prie Finansų ministerijos pateikto rašto „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

17452.6.11.3. Įvertinus pareiškėjos darbo patirtį Finansų ministerijoje, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja turi darbo patirties Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų programų ar kitos tarptautinės finansinės paramos programų administravimo srityje, todėl ji neatitiko Investicijų departamento laisvoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų specialiųjų reikalavimų.

17553. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytas diskriminuojantis ir neproporcingas kvalifikacinis išsilavinimo reikalavimas, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio reikalavimas būtų vertinamas kaip diskriminuojantis, jei Finansų ministerijoje tapačioms pareigybėms vienu atveju būtų nustatytas toks specialus reikalavimas, o kitu – ne, arba į tapačias pareigas pretenduojantiems valstybės tarnautojams vieniems būtų taikomas toks specialus reikalavimas, kitiems – ne. Šioje byloje tokių faktų nenustatyta. Kokius konkursus ir į kokias pareigas pareiškėja laimėjo po tarnybos santykių pasibaigimo tarp jos ir atsakovo, šioje byloje nėra reikšmingos aplinkybės. Pasisakant specialaus reikalavimo neproporcingumo aspektu, būtina pažymėti, kad teismas tai turėtų pagrindą konstatuoti tik išimtinai akivaizdaus, visuotinai suprantamo ir pripažįstamo fakto atveju. Šios bylos kontekste kvalifikacinis išsilavinimo reikalavimas, nustatytas Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybėms neatitinka šių kriterijų, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti tokius reikalavimus neproporcingais.

17654. Byloje nenustatyta, kad Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai parengti nesilaikant Metodikos reikalavimų ar pažeistos procedūros, dėl ko juos būtų pagrindas vertinti kaip neteisėtus.

17755. Pareiškėja iš valstybės tarnautojo pareigų buvo atleista ministerijos kanclerio 2018 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. SP-96, kurį pasirašė Biudžeto departamento direktorė, laikinai atliekanti ministerijos kanclerio funkcijas, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad įsakymas priimtas neturinčio įgalinimų asmens.

17856.

179Atsakiusi į visus esminę reikšmę bylos baigčiai turinčius pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

18057.

181Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

182Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

183Pareiškėjos V. S.-U. apeliacinį skundą atmesti.

184Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

185Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja V. S.-U. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į... 7. 2.... 8. Pareiškėja teigė, kad ji buvo atleista panaikinus pareigybę reorganizacijos... 9. 3.... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime prašė... 11. 4.... 12. Atsakovas nurodė, kad Fiskalinės politikos departamento struktūriniai... 13. II.... 14. 5.... 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad finansų ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.... 18. 7.... 19. Vertindamas pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumą teismas darė... 20. 8.... 21. Spręsdamas dėl struktūrinės pertvarkos efektyvumo ir realumo teismas... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, jog įstaigos vadovo kompetencijoje yra paskirstyti veiklos... 24. 10.... 25. Spręsdamas dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos teisėtumo teismas... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad struktūrinių pertvarkymų metu Finansų ministerijoje... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teigė, kad kai kurioms naujai įsteigtoms... 30. 13.... 31. Spręsdamas dėl ginčijamo potvarkio atitikimo Viešojo administravimo... 32. 14.... 33. Nustačius, kad Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento... 34. III.... 35. 15.... 36. Pareiškėja V. S.-U. pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos... 37. 16.... 38. Pareiškėjos teigimu, teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad... 39. 17.... 40. Pareiškėja pažymi, jog atsakovas, nors ir buvo teismo įpareigotas,... 41. 18.... 42. Pareiškėjos teigimu, atrankos į laisvas pareigybes procedūros buvo... 43. 19.... 44. Pareiškėjos teigimu, nebuvo įvertintas nustatytas neproporcingas... 45. 20.... 46. Pareiškėja nurodo, kad teismas nenagrinėjo, kad tame pačiame departamente... 47. 21.... 48. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad naujai patvirtinti Finansų... 49. 22.... 50. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad reorganizacija yra reali.... 51. 23.... 52. Pareiškėja nurodo, kad viena iš jos atliekamų funkcijų Fiskalinės... 53. 24.... 54. Pareiškėja nurodo, kad potvarkis nepasirašytas kanclerio. Pagal Vyriausybės... 55. 25.... 56. 2019 m. gegužės 22 d. pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius... 57. 26.... 58. 2019 m. birželio 19 d. pareiškėja dar kartą pateikė teismui papildomus... 59. 27.... 60. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą... 61. 28.... 62. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį... 63. 29.... 64. Atsakovas nurodo, kad į bylą buvo pateikęs visą informaciją, pagrįstą... 65. 30.... 66. Atsakovas paaiškina, jog atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijoje buvo... 67. 31.... 68. Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad kitos valstybės tarnautojo... 69. 32.... 70. Finansų ministerija pažymi, kad atskiro prašymo laikotarpiu nuo pranešimo... 71. 33.... 72. Finansų ministerija pažymi, kad 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjai... 73. 34.... 74. Atsakovas nurodo, kad Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų... 75. 35.... 76. Atsakovas nurodo, kad pranešimo apie pareigybės panaikinimą negavo tie... 77. 36.... 78. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia... 79. 37.... 80. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja iš valstybės tarnautojo pareigų buvo... 81. 38.... 82. 2019 m. birželio 7 d. Finansų ministerija pateikė teismui papildomus... 83. 39.... 84. Teismo posėdyje Finansų ministerijos atstovai prašė pareiškėjos... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV.... 87. 40.... 88. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 89. 41.... 90. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėja iš esmės nesutinka... 91. 42.... 92. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą... 93. 43.... 94. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų... 95. 44.... 96. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau... 97. 45.... 98. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo... 99. 46.... 100. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ 11... 101. 47.... 102. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 98... 103. 48.... 104. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą... 105. 49.... 106. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir... 107. 50.... 108. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio... 109. 51.... 110. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėja pateikė sąrašą pareigybių,... 111. 52.... 112. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus dėl jos... 113. 52.1.... 114. Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės... 115. 52.2.... 116. Dėl Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo... 117. 52.3.... 118. Dėl Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus A... 119. 52.3.1.... 120. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus A lygio... 121. 52.3.2.... 122. Pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų, Finansų... 123. 52.3.3.... 124. Pažymėtina, kad darbdavys (valstybės tarnautoją į pareigas priimantis... 125. 52.4.... 126. Dėl Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo... 127. 52.4.1.... 128. Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus A... 129. Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus A... 130. 52.4.2.... 131. Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus A lygio... 132. 52.5.... 133. Dėl Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento... 134. Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento... 135. 52.6.... 136. Dėl Finansų rinkų politikos departamento vyriausiųjų specialistų... 137. 52.6.1.... 138. Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus A... 139. 52.6.2.... 140. Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus A lygio 14... 141. 52.6.3.... 142. Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus A lygio 14... 143. 52.6.4.... 144. Finansų rinkų politikos departamento Kapitalo rinkų skyriaus A lygio 14... 145. 52.6.5.... 146. Pareiškėja savo darbo patirtį finansų rinkų srityje grindžia funkcija,... 147. 52.6.6.... 148. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad... 149. 52.6.7.... 150. Taigi, pareiškėja, dirbdama Fiskalinės politikos departamente, nerengė... 151. 52.6.8.... 152. Pareiškėja nurodo, kad po Finansų ministerijos reorganizacijos buvo... 153. 52.6.8.1.... 154. Finansų rinkų politikos departamento pareigybių aprašymai buvo pateikti... 155. 52.6.8.2.... 156. Finansų ministerija pateikė įrodymus, kad po reorganizacijos į Finansų... 157. 52.6.8.3.... 158. Finansų ministerija pateikė įrodymus, kad po reorganizacijos Finansų rinkų... 159. 52.6.8.4.... 160. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjos argumentai, nurodyti... 161. 52.6.9.... 162. Dėl Veiklos valdymo departamento A lygio 14 kategorijos vyriausiųjų... 163. 52.6.10.... 164. Pareiškėja teigia, kad ji atitiko Veiklos valdymo departamento A lygio 14... 165. 52.6.10.1.... 166. Pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų, Veiklos valdymo... 167. 52.6.10.2.... 168. Veiklos valdymo departamento Viešųjų pirkimų skyriaus A lygio 14... 169. 52.6.10.3.... 170. Veiklos valdymo departamento Organizacijos vystymo skyriaus A lygio 14... 171. 52.6.11. Dėl Investicijų departamento vyriausiųjų specialistų pareigybių.... 172. 52.6.11.1. Pareiškėja nurodo, kad ji atitiko Investicijų departamento... 173. 52.6.11.2. Tai, kad Fiskalinės politikos departamentui priskirtos funkcijos... 174. 52.6.11.3. Įvertinus pareiškėjos darbo patirtį Finansų ministerijoje,... 175. 53. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Finansų politikos departamento... 176. 54. Byloje nenustatyta, kad Finansų politikos departamento valstybės... 177. 55. Pareiškėja iš valstybės tarnautojo pareigų buvo atleista ministerijos... 178. 56.... 179. Atsakiusi į visus esminę reikšmę bylos baigčiai turinčius pareiškėjos... 180. 57.... 181. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai... 182. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 183. Pareiškėjos V. S.-U. apeliacinį skundą atmesti.... 184. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 21... 185. Nutartis neskundžiama....