Byla 2S-2592-390/2016
Dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo AB Swedbank, kuria netenkintas prašymas atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S., atstovaujamo advokatės Rasos Gradauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2716-944/2016 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo AB Swedbank, kuria netenkintas prašymas atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto ir prievolių padalijimo. 2016 m. spalio 12 d. atsakovas V. S. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto ir prievolių padalijimo, prašė iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino atsakovo V. S. prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatė atsakovui V. S. dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 1 546 Eur žyminį mokestį arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nustatė, kad atsakovas už reiškiamą neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo turėtų sumokėti 41 Eur, o už turtinį – 1 655 Eur žyminį mokestį nuo 68 327,50 Eur sumos. Atsakovas yra sumokėjęs 150 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1 546 Eur) sumokėjimo atsakovas prašė atleisti. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turi didelės vertės nekilnojamojo turto, turi kreditorių. Atsakovas yra neįgalus, jo pajamas per mėnesį sudaro 350 Eur neįgalumo pensija, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, transporto išlaidų kompensacija. Teismo vertinimu, šie atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties, todėl prašymą atleisti atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies atmetė kaip neįrodytą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas V. S., atstovaujamas advokatės Rasos Gradauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai atmetė prašymą atleisti atsakovą iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teigia, kad atsakovas turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – gyv. namą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su ieškove, turto vertė apie 77 000 Eur. Jokio kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Šis turtas įkeistas bankui, atsakovas moka lengvatinį kreditą. Atsakovo pajamos yra apie 360 Eur per mėnesį: 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, apie 240 Eur invalidumo pensija, 105 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Bendrosios pajamos nesudaro net minimalios mėnesinės algos. Atsakovas patiria kas mėnesį išlaidas, kurias sudaro: apie 150–200 Eur būsto išlaikymo, gerinimo, paskolos grąžinimo išlaidos, 200 Eur maisto išlaidos, apie 100 Eur reikalinga vaistams, medicininėms priemonėms, procedūroms, 100 Eur išlaidos aprangai, specialiajam transportui. Atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovas taip pat neturės galimybės sumokėti šio mokesčio, kadangi yra neįgalus, todėl neturi galimybių gauti papildomas pajamas.

9Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Dėl iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka yra nustatyta CPK, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą, pareiškiant ieškinį (priešieškinį), sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis yra pinigų suma, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir už paduodamą teismui ieškinį (priešieškinį) (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai). Atsakovas yra sumokėjęs 150 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1 546 Eur) sumokėjimo atsakovas prašė jį atleisti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso nekilnojamasis turtas žemės sklypas ir gyv. namas, esantis Kauno m. ( - ), kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su ieškove, turto vertė priešieškinio pareiškime nurodyta 79 646 Eur ir asmeninės nuosavybės teisėmis 1/5 d. žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. ( - ), kurio vertė nenurodyta. Žemės sklypas ir gyv. namas, esantis Kauno m. ( - ), įkeistas bankui, atsakovas moka lengvatinį kreditą. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas transporto priemonių neturi. Atsakovo pajamos yra apie 360 Eur per mėnesį: 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, apie 240 Eur invalidumo pensija, 105 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Atsakovui neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumas. Atsakovas pateikė tik vienos banko sąskaitos išrašą, į kurią pervedamos VSDFV išmokos, Kauno miesto savivaldybės šalpos išmokos, tačiau nepateikė duomenų apie jo turimas pinigines lėšas, esančias kitose kredito įstaigose (su istorija), vertybinius popierius, o pateikti įrodymai nepatvirtinta, jog atsakovas neturi kitų pajamų, indėlių, santaupų. Be to, atsakovas bylą veda per advokatą, todėl darytina išvada, kad turi lėšų atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas ir valstybės garantuojama teisinė pagalba jam nereikalinga, be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad priešieškinio padavimo dieną jis buvo socialiai remtinas asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas nepagrindė savo itin sunkios turtinės padėties ir negalėjimo sumokėti visą žyminį mokestį, todėl jo prašymas netenkintas pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jam asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyv. namą, esančius Kauno m. ( - ), o ieškovei iš atsakovo 22 122,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią ¼ turto dalį. Toks suformuluotas atsakovo prašymas dėl turto padalijimo ir kompensacijos iš atsakovo ieškovei priteisimo, leidžia daryti išvadą, kad teismui galimai tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo, atsakovas turėtų lėšų kompensacijai išmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui buvo išaiškinta teisė prašyti teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagal CPK 84 straipsnį iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinio teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį, neužkerta kelio atsakovui teikti prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, ir jų nepažeidė (CPK 329, 338 str.), todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai