Byla 2-679/2009
Dėl lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1001-460/2009 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G. dėl piniginių lėšų priteisimo. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 138 634 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio ir pateikė prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatė ieškovei terminą iki 2009 m. kovo 30 d. sumokėti trūkstamą 3 673 Lt dydžio žyminį mokestį.

4Ieškovė R. G. pateikė prašymą atleisti nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Nurodė, kad dėl turtinės padėties jai sunku sumokėti žyminį mokestį, nes ieškovė išlaiko du mažamečius vaikus, iš darbovietės yra gavusi įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, vidutinis ieškovės atlyginimas yra apie 2 000 Lt, santaupų neturi. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog ieškovei įregistruota nuosavybės teisė į 6 arų žemės sklypą Klaipėdos r., Šiūparių k. sodų bendrijoje „Aisė“, kito nekilnojamojo turto ieškovė neturi, ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi prašymą tenkintino iš dalies, atleido ieškovę nuo 1 786,50 Lt žyminio mokesčio sumos mokėjimo bei įpareigojo per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos primokėti trūkstamą 1 786,50 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, jog priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad už pateiktą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 3 773 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, jog mokėtina žyminio mokesčio suma yra didelė, todėl, įvertinęs visumą aplinkybių, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir atleisti ją nuo ½ – t. y. 1 886,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Kadangi ieškovė 100 Lt jau yra sumokėjusi, teismas nustatė terminą per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos primokėti 1 786,50 Lt žyminio mokesčio.

6Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį, kuris turėtų būti 4 159,02 Lt. Taigi ½ šios sumos būtų 2 079,51 Lt. Todėl ieškovei sumokėjus teismo nustatytą sumą, gali paaiškėti, kad buvo sumokėta per mažai.
  2. Ieškovė viena augina du mažamečius vaikus, buvęs sutuoktinis piktybiškai nemoka priteistos kompensacijos, ieškovė gyvena svetimame bute, yra bedarbė, jokio nekilnojamojo turto, išskyrus 6 a. žemės sklypą neturi. Todėl teismo nustatytas sumokėti žyminis mokestis atimtų galimybę teismine tvarka ginti savo interesus arba, žyminio mokesčio sumokėjimo atveju, ieškovė su dukromis liktų be jokių pragyvenimui būtinų lėšų.
  3. Dėl atsakovo vengimo mokėti teismo priteistą piniginę kompensaciją yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl svarstytina, ar iš viso reikalinga mokėti žyminį mokestį, nes ieškiniu prašoma atlyginti žalą, kurią atsakovas padarė nusikalstamais veiksmais (CPK 83 str. 1 d. 4 p.).

7Atskirasis skundas netenkinamas.

8Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

9Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

10Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo nuo reikalaujamos priteisti 138 634 Lt sumos mokėtiną žyminį mokestį ir pagrįstai nurodė, kad jis lygus 3 773 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

11Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

12Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias ieškovo materialinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas nenurodo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios teismas gali atleisti, ir tai nustatyti, kaip minėta, yra teismo teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

13Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai: VĮ Registrų centro pažyma, patvirtinanti, jog ieškovei įregistruota nuosavybės teisė į 6 arų žemės sklypą Klaipėdos r., Šiūparių k. sodų bendrijoje „Aisė“, ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti tokią ieškovės turtinę padėtį dėl ko ji negali sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl pagrįstai ją atleido nuo pusės žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad ieškovė, nurodžiusi, jog yra bedarbė, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė, ar kreipėsi dėl bedarbio pašalpos ir pan. O turimas turtas ir pažyma apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 34) neįrodo tokios sunkios apeliantės turtinės padėties, kuri sudarytų pagrindą atleisi ją nuo visos likusio 3 673 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

14Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nesudaro pagrindo taip pat ir apeliantės argumentas, jog ieškiniu prašoma priteisti žala kildinama iš neteisėtų atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovo veiksmai yra nusikalstami (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), be to, ieškinyje prašomos priteisti sumos grindžiamos kitais, negu skunde nurodo atsakovė, pagrindais (b. l. 3-5).

15Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ir naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo klausimu atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 185 str.). Taigi apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs apeliantės pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo atleisti nuo viso likusio mokėtino žyminio mokesčio.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra pasibaigęs pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį, nustato apeliantei naują terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Nustatyti ieškovei R. G. naują terminą iki 2009 m. liepos 24 d. sumokėti 1 786,50 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 50 centų) žyminio mokesčio už ieškinį atsakovui A. G. dėl lėšų priteisimo bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.