Byla A-63-1486-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), ir Artūro Drigoto, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovo atstovėms Irenai Zaliauskienei, Justinai Užumeckaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams V. B., advokatui Nedui Šilaikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vitprolis“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai, valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė, akcinei bendrovei „Spauda“, uždarajai akcinei bendrovei „Abrosa“, K. J., V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Primadis“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas, T. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sanifinas“, I. E., R. E., V. O. (O.), S. O., uždarajai akcinei bendrovei „SEB Lizingas“, A. P., Z. R., T. U., T. V., uždarajai akcinei bendrovei „ARS Media“, A. Š., A. B., VšĮ Teisės projektų ir tyrimų centrui, V. L., Z. M., I. S., V. R., N. N., uždarajai akcinei bendrovei „Lirsona popierius“, uždarajai akcinei bendrovei „VL turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kultūros barai“, S. L., uždarajai akcinei bendrovei „Radijas kelyje“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Ieva“, individualiai įmonei „Mažoji Evelina“, B. M., A. M., UAB „Gairija“, A. R., V. R., A. Š., D. Š., Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Eigulių topolis“, M. P., Č. K., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Norekso nekilnojamasis turtas“, uždarajai akcinei bendrovei „Logos žurnalas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. I, b. l. 4-5), kurį patikslino (t. IV, b. l. 126-132, t. V, b. l. 116-122) kreipėsi į teismą, prašydama:

  1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V;
  2. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V;
  3. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01;
  4. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijos ( - ) detaliojo plano brėžinyje, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V, pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (tikslios koordinatės: skaičius 1 – x6063489,91, y578483,41; skaičius 2 – x6063452,26, y578469,29; skaičius 3 – x6063404,66, y578597,94; skaičius 4 – x6063442,73, y578609,28) ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

5Paaiškino, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus buvusiame rėžiniame Viršuliškių kaime.

6Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2008 m. birželio mėn. 30 d. raštu Nr. A51-14917 - (14.6-MPD-O) kitos pretendentės atkurti nuosavybės teises, D. T. ir O. T., buvo informuotos, kad teritorija, schemoje pažymėta Nr. 14, yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomo valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis. Dalis minėto žemės sklypo yra išnuomota juridiniams asmenims, turintiems sklype nekilnojamąjį turtą.

7Taip pat nurodė, kad užklausus atsakovą, kokiu pagrindu ir kokiais teisiniais dokumentais remiantis buvo suformuotas žemės sklypas, į kurį įeina teritorija, pridedamoje plano ištraukoje pažymėta Nr. 14, buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2008 m. spalio 9 d. raštas Nr. A51-21991 - (14.6-MPD-O), iš kurio pareiškėja sužinojo, jog Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V buvo patvirtintas teritorijos ( - ) detalusis planas, o 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V bei 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V nustatytos žemės sklypo ( - ) ribos. Pareiškėjos nuomone, minėti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimai yra neteisėti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir pažeidžia jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

8Atkreipė dėmesį, kad iš teritorijos ( - )detaliojo žemės sklypo plano, žemės sklypo dalis pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra numatyta daugiaaukštei gyvenamajai statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais statiniais neturi. Pažymėjo, kad Vilniaus m. valdyba, tvirtindama žemės sklypo ( - ) ribas ir į šį sklypą įtraukdama teritoriją, pridedamame detaliajame plane pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6), pažeidė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2.5 punktą bei pareiškėjos teisę susigrąžinti minėtą žemės sklypo dalį natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui. Nurodė, kad įstatymo leidėjas žemės grąžinimą sieja su vienintele sąlyga – jos užstatymu. Paaiškino, kad teismui pateiktame 2008 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole žemės sklypo dalis pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4 yra laisva ir neužstatyta, reiškia gali būti grąžinta natūra.

9Be to, nurodė, kad nagrinėjant bylą, susipažinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civiline byla dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo ne konkurso būdu pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, paaiškėjo, kad ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimų pagrindu 2002 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 3422-01, kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis ir kitos naudojimo sąlygos. Pabrėžė, kad šis įsakymas yra naikintinas tais pačiais pagrindais kaip ir ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimai.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 23-27), kurį patikslino (t. IV b. l. 177-181, t. VI, b. l. 32-34), prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V buvo patvirtintos sklypo ( - ) ribos ir plotas - 78012 kv. m. Sklypo ribos ir plotas buvo nustatyti, vadovaujantis 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V „Dėl teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo". Pažymėjo, kad 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V tvirtindama teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą Vilniaus miesto valdyba nustatė, kad teritorijoje esančių sklypų ribos gali būti tikslinamos, sklypai sujungiami arba padalijami, nerengiant papildomų detaliųjų planų, jeigu nekeičiami patvirtinti teritorijos tvarkymo reglamentai ir apribojimai. Tuo remdamasi Vilniaus miesto valdyba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2213V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V „Dėl sklypo ( - ) ribų bei dydžio nustatymo" dalinio pakeitimo" nustatė pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties bendro sklypo ( - ) ribas ir 64860 kv. metrų dydį.

12Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 30.11 numato, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypai yra išnuomojami tokio dydžio, koks yra nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Kiekvienu atveju rengiant detalųjį planą yra atsižvelgiama į tai, kokio dydžio sklypas yra reikalingas pastatams eksploatuoti.

13Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ginčijami Vilniaus miesto valdybos sprendimai prieštarauja Tvarkos 2.5 punktui, kadangi jos nurodoma teritorija yra numatyta daugiaaukštei statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais statiniais neturi. Pažymėjo, kad sklypo ( - ), ribos buvo suformuotos remiantis toje teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V patvirtintu detaliuoju planu, kuriame buvo apibrėžta, kokia teritorija yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Akcentavo, jog tai, kad jos paskirtis yra nurodoma kaip gyvenamoji, dar nereiškia, kad ta teritorija neturi jokio ryšio su esamais pastatais. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato, kokio dydžio sklypas turi būti priskirtas prie pastatų, t. y. kiekvienu atveju rengiant teritorijų planavimo dokumentą turi būti užtikrinama, kad būtų suformuotas pakankamas sklypas, jame esantiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Taip pat pažymėjo, kad remiantis minėto detaliojo plano sprendiniais, sklypo dalies, į kurią pretenduoja pareiškėja, paskirtis yra komercinė su galimybe statyti gyvenamuosius pastatus tik išpildžius tam tikrus reikalavimus.

14Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ginčijami Vilniaus miesto valdybos sprendimai buvo priimti detaliojo plano pagrindu. Nurodė, kad detaliojo planavimo procedūros buvo viešos, todėl jeigu pareiškėja manė, kad detaliuoju planu yra suformuotas per didelis sklypas pastatams eksploatuoti, galėjo kreiptis į planavimo organizatorių ir teikti pasiūlymus. Apie tai, kad pareiškėja būtų nesutikusi su detaliojo plano sprendiniais, duomenų nėra. Vadovaudamasis tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V bei 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V buvo priimti remiantis galiojančiu detaliuoju planu ir remiantis Taisyklių 30.11 punktu, nurodė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir nepažeidžiantys teisės aktų reikalavimų. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pretenduoja tik į dalį sklypo, todėl neturi jokios teisės ginčyti minėtų Vilniaus miesto valdybos sprendimų visa apimtimi.

15Dėl įpareigojimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui paaiškino, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Rėmėsi Tvarkos 70 punktu bei Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kur numatyta, kad valstybės bei kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pažymėjo, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, turi būti laikytina valstybės išperkama, kadangi egzistuoja patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ši teritorija yra skirta pastatams eksploatuoti. Nurodė, kad 64860 kv. m. dydžio žemės sklypas ( - ), į kurio dalį pretenduoja ir pareiškėja, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir yra išnuomotas AB „Spauda", UAB „Abrosa" bei UAB „Vitropolis". Tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat pažymėjo, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, buvo Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje. Remiantis Tvarkos 106 punktu, laisva (neužstatyta) žemė rėžiniame kaime grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

16Dėl pareiškėjos papildomo reikalavimo – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01, nurodė, kad pareiškėja nepateikia naujų motyvų, kuriais grindžia naujai keliamą reikalavimą, todėl jis nepagrįstas.

17Be to, pareiškėjos prašomas panaikinti 2001 m. lapkričio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1147V bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01 buvo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Pabrėžė, kad šiuo pagrindu pareiškėjos reikalavimai dėl šių sprendimų panaikinimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

18Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V panaikinimo. Paaiškino, kad byloje yra duomenų, jog pareiškėja jau 2006 m. spalio mėnesį žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintą žemės sklypo ( - ), detalųjį planą. Tai patvirtina pareiškėjos raštas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, gautas 2006 m. spalio 18 d., kuriame pareiškėja nurodė, kad sutinka, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos į žemės sklypą, kuris yra suplanuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintu teritorijos ( - ), detaliuoju planu.

19Dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui paaiškino, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Vadovaudamasis Tvarkos 70 punktu ir Piliečių Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, paaiškino, kad žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes egzistuoja patvirtintas detalusis planas, pagal kurį šį teritorija yra skirta pastatams eksploatuoti. Pabrėžė, kad net ir suformavus žemės sklypą ( - ), nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje.

20Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. VI, b. l. 61-65 ) paaiškino, kad

21Atsižvelgdamas į tai, jog iki 1940 m. nacionalizacijos Viršuliškių kaime išliko rėžinė žemės valdymo sistema, atkuriant nuosavybės teises į žemę, turėtą minėtame kaime, vadovaudamasis Tvarkos 106 punktu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 6 d. atliko Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją minėtą kartografiją bei su tuo susijusią medžiagą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 31d. raštu Nr. 31/03/17-1963 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas nustatyti, kokį žemės plotą galima grąžinti natūra, ir nustatyti žemės sklypų ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus, organizuoti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras, atsakydamas į žemėtvarkos skyriaus raštą, 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 01-34-1984-(3.6) informavo, kad dalis buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos patenka į Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtinto T. Narbuto gatvės tęsinio detalųjį planą, likusi kartografuoto kaimo dalis priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta Viršuliškių bei Justiniškių gyvenamųjų rajonų pastatais, šių rajonų funkcionavimą užtikrinančiais susisiekimo ir inžinieriniais infrastruktūros statiniais.

22Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatomis, kurios suteikė teisę asmenims įsigyti žemės sklypus ar jų dalis, kurių reikia įsigytiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Paaiškino, kad tokie sklypai turi būti pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylose. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintas ( - ) nedidelių veiklos mastų detalusis planas, kuriuo vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V, pakeistu 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213, nustatė minėto žemės sklypo ribas bei plotą – 64860 kv. metrų ir 2.2 punktu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą parduoti arba išnuomoti 99 metams. Be to, akcentavo, kad žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3422-01 nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ atsiliepimuose (t. I, b. l. 137-143, t. V b. l. 1-8.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą bei kreiptis į specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti.

24Paaiškino, kad AB „Spauda" nuosavybės teise valdo pastatus, esančius ( - ), ir tuo pagrindu nuomoja 23 892 kv. metrų ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) (2005-08-01 valstybinės žemės numos sutartis Nr. N01/2005-861). Kadangi pareiškėja ginčija administracinius aktus, kuriais buvo nustatytos AB „Spauda" nuomojamo žemės sklypo ribos, teismo sprendimas šioje byloje turės tiesioginę įtaką AB „Spauda" teisėms.

25Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostata nurodo, kad reikalavimas teisme gali būti reiškiamas tik tuo atveju, kai yra pažeidžiama ar ginčijama pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. liepos 3 d. konsultacijoje Nr. 93 nurodė, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Taigi, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.

26Paaiškino, kad byloje pareiškėja J. B. nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises buvusiame rėžiniame Viršuliškių kaime, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jos ginčijama teritorija patenka į buvusį rėžinį Viršuliškių kaimą. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja turėtų nors kokį interesą aptariamoje teritorijoje,

27Nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėja sužinojo, kad jos nurodoma teritorija buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Pažymėjo, kad apie tai pareiškėja gerai žinojo jau 2004 metais. Paaiškino, kad Vilniaus žemėtvarkos skyriuje 2004 m. spalio 5 d. įvyko piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime susirinkimas, kurio metu buvo aptartos visos neužstatytos teritorijos ir piliečiai nutarė, kaip tarp pretendentų bus paskirstomi sklypai. J. B. 2004 m. spalio 8 d. prašymu Nr. 31/04/20-4521 informavo Vilniaus žemėtvarkos skyrių, į kuriuos neužstatytus žemės sklypus buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje ji pageidauja atkurti nuosavybės teises. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymu paskirstyti buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje detaliaisiais planais suformuoti žemės sklypai. Pažymėjo, kad šiame sprendime aiškiai nurodomos neužstatytos teritorijos, formuojamos nuosavybės teisėms atkurti ( - ), esančioje teritorijoje. Pareiškėja 2004 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 31/04/22-3559 buvo informuota apie 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymo turinį. Pareiškėja 2006 m. spalio 18 d. pakartotinai sutikimu Nr. G20-6425 nurodė, į kuriuos neužstatytus žemės sklypus, esančius Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje, ji pageidauja atkurti nuosavybės teises. Kaip vieną iš galimybių ji nurodė ir 0,1160 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 14, suformuotame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintu teritorijos ( - ) detaliuoju planu. Pabrėžė, kad pareiškėja, 2006 m. spalio 18 d. rašydama apie ( - ), esantį neužstatytą žemės sklypą, žinojo, kad visa kita ( - ) esanti teritorija (taip pat ir pareiškėjos ginčijama) yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir kad į ją nuosavybės teisės nebus atkuriamos.

28Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. patvirtintos Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos nustato, kad jei nagrinėjant bylą, nustatoma, kad prašomas grąžinti sklypas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą detalųjį planą yra priskirtinas valstybės išperkamajai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašomas grąžinti sklypas turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V buvo patvirtintas ( - ), esančios teritorijos detalusis planas ir šiuo detaliuoju planu buvo suformuotas žemės sklypas (apimantis ir pareiškėjos nurodomą teritoriją), reikalingas ( - ), esantiems pastatams eksploatuoti. Taigi, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte minimas administracinis aktas - detalusis planas - kuris apsprendė ginčijamos teritorijos išpirkimą ir negrąžinimą, buvo priimtas 2000 m. sausio 27 d., o ne kaip nurodo pareiškėja 2000 m. birželio 1 d. ar 2001 m. lapkričio 8 d. Pabrėžė, kad pareiškėjos ginčijamais administraciniais aktais buvo tik patikslintos ( - ), esančio žemės sklypo ribos. Aplinkybę, kad žemės sklypas ( - ), esantiems pastatams eksploatuoti buvo suformuotas detaliojo plano, patvirtinto minėtu 2000 m. sausio 27 d. sprendimu, procedūrų metu, o ne pareiškėjos ginčijamais sprendimais, patvirtina ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nustatantis, kad detalusis planas privalomai rengiamas kai formuojamas žemės sklypas. Tokiu būdu ( - ), esantis žemės sklypas buvo suformuotas 2000 m. sausio 27 d. Akcentavo, kad pareiškėja 2000 m. sausio 27 d. patvirtinto detaliojo plano neginčija.

29Kartu atkreipė dėmesį, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjos nurodoma teritorija ne tik formaliai buvo priskirta ( - ) esantiems pastatams eksploatuoti, tačiau ir faktiškai buvo užstatyta statiniais. Nurodė, kad iš 2000 m. sausio 27 d. patvirtinto Teritorijos ( - ) detaliojo plano dokumentų – Esamos padėties fotofiksacija 1998 m. (detaliojo plano 11 lapas) – matyti, kad pareiškėjos nurodoma teritorija yra užstatyta statiniais (fotonuotraukos apatinis dešinys kampas). Pažymėjo, kad AB „Spauda“ reorganizuojant gamybą, šie statiniai neišliko, tačiau jie buvo nugriauti tik po detaliojo plano patvirtinimo ir ginčijamų sprendimų priėmimo. Aplinkybė, kad šie statiniai gamybos reorganizavimo metu buvo nugriauti po to, kai sklypas buvo priskirtas AB „Spauda", negali būti pagrindu peržiūrėti AB „Spauda" teises į šią teritoriją. Akcentavo, kad ginčijamą teritoriją buvo numatyta panaudoti AB „Spauda" gamybos organizavimui, tačiau dėl 2004 prasidėjusių teisminių ginčų dėl ( - ) esančios teritorijos padalijimo tarp pastatų savininkų, bet kokie investiciniai projektai žemės sklype buvo sustabdyti.

30Taip pat pažymėjo, kad iki šiol detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti ir iki šiol visa teritorija naudojama kaip pramoninės paskirties. Nurodė, kad tik įgyvendinus visus 2000 m. sausio 27 d. detaliojo plano sprendinius, dalis teritorijos atsilaisvintų ir galėtų būti panaudota gyvenamųjų pastatų statybai, kaip nurodo pareiškėja, tačiau tokiu atveju turėtų būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai, kuriais pramoninių pastatų aukštingumas būtų pakeistas iš 3-4 aukštų į 20 aukštų užstatymą, t. y. tokiais detaliojo plano sprendiniais gamyba būtų sukoncentruota aukštesniuose, tačiau mažiau žemės sklypo ploto užimančiuose pastatuose.

31Be to, akcentavo, kad pareiškėjai atkurti nuosavybės teisę į nurodomą teritoriją užkerta kelią ne tik jos ginčijami administraciniai aktai, tačiau ir kitų asmenų turimos teisės į jos nurodomą teritoriją. Nurodė, kad pareiškėjos nurodoma teritorija ilgalaikės nuomos sutartimi yra išnuomota AB „Spauda", tačiau 2000 m. sausio 27 d. detaliuoju planu ir pareiškėjos ginčijamais aktais ( - ), esantis žemės sklypas buvo priskirtas visų šiame sklype esančių pastatų eksploatavimui, kurie nuosavybės teise priklauso 12 asmenų. Šių pastatų savininkų susitarimu visa žemės sklypo teritorija buvo pasidalinta tarpusavyje, nustatant konkrečias naudojimosi ribas (pagal susitarimą pareiškėjos nurodoma teritorija tenka AB „Spauda"). Tačiau pabrėžė, kad tuo atveju, jei būtų nuginčyti administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas pats sklypas, netektų galios ir tarpusavio susitarimas ir toks teismo sprendimas akivaizdžiai įtakotų ne tik AB „Spauda", tačiau ir kitų pastatų savininkų teises. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką pastato savininko teisė išsinuomoti nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui priskirtą valstybinės žemės sklypą yra laikoma turtine teise į ilgalaikę nuomą. Tokiu būdu pareiškėjos šioje byloje reiškiami reikalavimai iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, kadangi yra ginčijamos pastatų savininkų civilinės turtinės teisės, todėl pabrėžė, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija "Spaudos rūmai“ (toliau - ir Bendrija) atsiliepimu į skundą (t. IV, b. l. 135-136) prašė sustabdyti administracinės bylos pagal nagrinėjimą , kol įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje bylose Nr. 2-1604-235/2009.

33Paaiškino, kad Bendrija buvo padavusi ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme tam pačiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kur be kitų reikalavimų prašė panaikinti tą patį administracinį aktą (2001-11-08 sprendimą Nr. 2213V), kaip prašo savo skunde pareiškėja. Nurodė, kad pareiškėja yra įtraukta į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu. Skunde juridiniu pagrindu yra nurodyta aplinkybė, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog tik užstatyta pastatais žemės ar žemė, reikalinga pastatams eksploatuoti, negali būti grąžinama buvusiems žemės savininkams ar jų teisių perėmėjams.

34Pažymėjo, kad nepagrįstai ir neteisėtai padalinus valstybei priklausantį žemės sklypą ( - ), prie pastatų ( - ), kur Bendrijos nariai nuosavybės teisėmis valdo patalpas, žemės sklypas dalimis buvo išnuomotas tik UAB "Vitrapolis", UAB "Abrosa" ir AB "Spauda", o Bendrijos nariams tuo buvo atimta galimybė išsinuomoti žemės sklypo dalį, kur yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Akcentavo, kad Bendrijos nariai gali ateityje nebetekti galimybės statyti automobilius prie jų administracinės paskirties patalpų, o tuo pačiu ir naudotis patalpomis pagal jų paskirtį (patalpose įkurti Bendrijos narių biurai).

35Paaiškino, kad viso žemės sklypo plotas – 7,8012 ha. Šiame sklype buvo (ir dabar yra) 14 pastatų. Pastatus, jų dalis nuosavybės teise valdė ir valdo didelis kiekis asmenų. Žemės sklype buvo (ir dabar yra) automobilių statymo aikštelė. Pastatai yra administracinės paskirties. Naudojant administracinės paskirties pastatą ( - ), pagal paskirtį, turi būti vietos, kur galima įrengti ne mažiau kaip 441 vietų automobiliams statyti (1999-03-02 Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Dėl miestų, miestelių kaimo susisiekimo sistemos“, Detaliojo plano sprendiniai). Aiškino, kad išsprendus teisme Bendrijos ieškinį teigiamai, pareiškėjai atsiranda visos teisinės ir faktinės prielaidos atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo ( - ), o atsakovui atlikti jam priklausančius veiksmus, nes kita žemės sklypo dalis (užimta pastatais ir reikalinga pastatams eksploatuoti) galės būti išnuomota Bendrijos ieškinyje nurodytiems asmenims ir Bendrijos nariams proporcingai turimų patalpų ir žemės sklypo plotams. Pažymėjo, kad tuo pačiu būtų išspręsti ir pareiškėjos skunde keliami reikalavimai, nes į laisvą, neužstatytą dalį žemės sklypo niekas negali pretenduoti, jei pareiškėja turi teisę į šią sklypo dalį atkurti nuosavybės teises.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (t. IV, b. l. 97-98) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), 2002 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 3422-01 pagrindu įregistruota valstybės nuosavybė patikėjimo teise valdoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos.

37Pažymėjo, kad Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nėra valstybės institucija, kuriai būtų patikėta valstybės žemės sklypų formavimo ar nuosavybės teisių į juos atkūrimo funkcija, o yra tik valstybės įmonė įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, todėl jokio intereso šioje administracinėje byloje neturi, tad ir dėl skundo dalyko pasisakyti negali.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Kultūros ministerija) atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. IV, b. l. 105-107, t. VI, b. l. 67-71) nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl AB „Spauda“ įstatinio kapitalo mažinimo ir patalpų ( - ), perdavimo“, Kultūros ministerijai perduotos valdyti ir naudoti patikėjimo teise 1144,63 kv. metrų bendro ploto administracinės patalpos pastate 6B3b ir 54,80 kv. metrų bendro ploto administracinės patalpos pastate 7M2p. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 15 „Dėl turto ( - ) perdavimo“, patalpos pagal panaudos sutartį perduotos viešajai įstaigai Vilniaus keistuolių teatrui, kuris šias patalpas naudoja kultūrinei veiklai – jose rengiami ir rodomi spektakliai. Spektaklių žiūrovams reikalingos automobilių stovėjimo vietos. Nurodė, kad nuo 2000 m. birželio 1 d., kai Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1147V buvo nustatytos žemės sklypo ribos, Kultūros ministerija įgavo teisę išnuomoti atitinkamą 7,8012 ha ploto žemės sklypo dalį. Pagal Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8 punktą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V ir kitais sprendimais, kurie buvo ginčijami Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, sumažinant 7,8012 ha žemės sklypą, ši norma buvo pažeista. Teismas sprendimą panaikino.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitropolis“ atsiliepimą į skundą (t. I, b. l. 148-153) grindė iš dalies tokiais pačiais argumentais, kurie nurodyti UAB „Spauda“ atsiliepime. Papildomai nurodė, kad UAB "Vitropolis" teisėtai naudojasi 13532 kv. metrų žemės sklypo, esančio ( - ), dalimi, išsinuomota prie jai privačios nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų. Pažymėjo, kad UAB "Vitropolis" pagal 2002 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš AB „Spauda" komercinį-administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), kuris yra atskiras nekilnojamasis daiktas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 29.1. punktą išnuomojami žemės sklypai užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. rugsėjo 19 d. priėmė įsakymą Nr. 3730-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies ( - ), išnuomojimo UAB „Vitropolis“, kuriuo UAB „Vitropolis“ sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija žemės nuomos sutartį dėl 13532 kv. metrų ploto žemės sklypo ( - ), kuriame nėra valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių, įrenginių), nuomos 99 metams, skaičiuojant šį terminą nuo sutarties pasirašymo dienos. Pažymėjo, kad nuomos sutartį Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu pasirašė asmuo, turintis įstatymu suteiktus įgalinimus – Vilniaus apskrities viršininkas. Žemės sklypas, kuriame yra išnuomota UAB „Vitropolis" žemės sklypo dalis, buvo suformuotas laikantis visų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Akcentavo, jog pareiškėja žinojo apie šias viešai vykdomas procedūras ir jokių pretenzijų nereiškė.

40Nurodė, kad UAB "Vitropolis", įgyvendindama Nuomos sutartimi jai suteiktas teises, gavo Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento 2002 m. lapkričio 6 d. leidimą vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus. Buvo rekonstruoti ir naujai pastatyti 3905 kv. metrų ploto pastatai ir statiniai, priimti 2003 m. spalio 15 d. Valstybinės statybų inspekcijos. Todėl UAB "Vitropolis" yra teisėtas visų statinių, esančių 13532 kv. metrų ploto žemės sklype ( - ), savininkas, ir turi įstatyminę teisę naudotis išsinuomota žemės sklypo dalimi. Atkreipė dėmesį, kad į naujų statinių statybą ir buvusių statinių rekonstrukciją UAB "Vitropolis" investavo daugiau kaip 14,5 mln. litų ir būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga naikinti administracinius aktus, kurių pagrindu jai buvo teisėtai suteiktos žemės sklypo nuomos teisės.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ atsiliepime į skundą (t. IV, b. l. 166-172) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tokiais pačiais argumentais, kurie nurodyti UAB „Spauda“ atsiliepime. Papildomai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4971 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B.“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 0,1595 ha 28 171,69 Lt vertės žemės sklypo dalį, esančią 0,9197 ha ploto žemės sklype Nr. 6 šalia Pilaitės Prospekto, Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika. Nurodė, kad pagal Tarkos 106 punktą natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatoma proporcingai ne pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančią atkurti buvusio iki žemės nacionalizacijos savininko turėtos žemės dalį, o proporcingai likusiam atkurti žemės plotui. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į šią teritoriją atkurtos ne visiems pretendentams, todėl pareiškėja, kuriai nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą jau atkurtos. Dar kartą tokio reikalavimo reikšti negali.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimuose į skundą (t. IV, b. l. 109-111, 172a-172b) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

44II.

45Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (t. VI, b. l. 96-113) pareiškėjos skundą atmetė.

46Teismas nurodė, kad prie bylos yra prijungta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1604-235/2009, kurioje priimtas 2009 m. liepos 9 d. sprendimas (civilinės bylos t. XII, b. l. 198-206), kuriuo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-02, 2002 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3730-01, 2002 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 5305-01, 2005 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-6691-01. Atitinkamai panaikinti ir įrašai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Taigi, byloje ginčijami du administraciniai aktai (Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01) yra jau teismų panaikinti ir negalioja visa apimtimi.

47Dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimo Nr. 1147V „Dėl sklypo ( - ) ribų bei dydžio nustatymo“ panaikinimo teismas paaiškino, kad pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. vasario 13 d. raštas Nr. S19-64 (t. II, b. l. 89-90), buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo savininkų turėtos žemės kiekis (sąrašas, t. II, b. l. 139-140), kur nurodyta, kad K. B. turėjo 2,7312 ha žemės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 07 31 rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Nr. 31/03/17-1963 priedas – buvusių savininkų ir piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, sąrašas (t. II, b. l. 182-183), kuriame nurodyta, kad į K. B. žemę pretenduoja J. B. (į 0,6828 ha), 2007 06 21 pavedimas Nr. V7-109, kuriame nustatyta, kad J. B. gali pretenduoti į 0,4775 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,0225 ha žemės Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje (t. III, b. l. 115-116), 2005 m. sausio 26 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 31 (t. III, b. l. 132) ir kt. Nurodė, kad J. B. 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 2.4.-01-4971 atkurta nuosavybės teisė į dalį žemės – į 0,1595 ha žemės (turima teisė į 0,6828 ha), (t. III, b. l. 194), sklype Nr. 6, šalia Pilaitės prospekto, viso sklypo plotas 0,9197 ha (t. IV, b. l. 2-3). Tai reiškia, kad ji dar gali pretenduoti į žemę rėžiniame kaime proporcingai likusiai neatkurtai nuosavybės daliai.

48Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad kartografuotos Viršuliškių rėžinio kaimo ribos persidengia su skundžiamu 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V suformuoto sklypo ribomis, o iš savivaldybės administracijos pateikto Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos ir 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V patvirtinto sklypo sulyginimo matyti, kad pareiškėjos ginčijamas sklypas patenka tiek į rėžinio kaimo ribas, tiek į ginčijamu sprendimu patvirtintas sklypo ribas (t. V, b. l. 113). Atkreipė dėmesį, kad iš šio sulyginimo taip pat matyti, kad ginčo sklypas pateko ir į Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V (panaikintu teismo) patvirtintas ribas.

49Nurodė, kad nors pareiškėja iš esmės ginčija visą sprendimą, tačiau ji gali ginčyti tik tokią jo dalį: dėl žemės sklypo dalies, kurią pareiškėja nurodo antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2008 m. rugsėjo 2 d. Nr. 28-45-2008 (t. I, b. l. 14-15) ir prie protokolo pridedamame sklypo žemėlapyje (t. I, b. l. 16). Šiame dokumente nurodyta, kad aptverta sklypo dalis, pridėtame plane pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra laisva ir neužstatyta (pridėtame plane pažymėta oranžine spalva). Taigi ginčas yra tik dėl šios sklypo dalies.

50Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2010 m. balandžio 14 d., šia sklypo dalimi naudojosi (ją nuomojo) AB „Spauda“, tačiau teismo sprendimas neatėmė AB „Spauda“ teisės toliau naudotis ta sklypo dalimi, nes nuomos sutartis nebuvo teismo panaikinta. Teismas valstybinės žemės nuomos sutarties nepanaikino, bet panaikino Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kuriuo nutarta dalį sklypo, patvirtinto skundžiamu sprendimu, išnuomoti AB „Spauda“.

51Teismas, sutikdamas su UAB „Spauda“ atsiliepime išdėstytais argumentai, kad iš patvirtinto detaliojo plano dokumentų (o detaliojo plano pareiškėja neginčija) matyti, jog, tvirtinant detalųjį planą, ta ginčo teritorija buvo užstatyta statiniais, ką rodo Esamos padėties 1998 m. fotofiksacija, po detaliojo plano patvirtinimo ir siekiant reorganizuoti gamybą, tie statiniai, kurie matyti esamos padėties fotofiksacijoje, buvo nugriauti, o vėliau, prasidėjus teisminiams ginčams su kitais pastatų nuomininkais ir savininkais, AB „Spauda“ jau negalėjo tęsti tos teritorijos dalies įsisavinimo, be to, kad pareiškėja negali kelti reikalavimo dėl to, kad po detaliojo plano patvirtinimo AB „Spauda“ pakeitė esamą sklypo padėtį, vadovaudamasi tuo, kad jai buvo suteiktas tas sklypas jį išnuomojant, ir dėl to tas sklypas tapo neužstatytu, padarė išvadą, jog 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V ir jo priedai atima galimybę ginčo sklypą (nurodomą pareiškėjos skunde) priskirti prie laisvų ir neužstatytų, į kuriuos piliečiams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, kadangi šiuo sprendimu siūloma visą sklypą parduoti ar išnuomoti to sklypo naudotojams, o šis valdybos sprendimas buvo vėliau įgyvendintas realiai išnuomojant tokią šio sklypo dalį – 64860 kv. metrų 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V sklypo plotas buvo sumažintas (šis sprendimas nuginčytas civilinėje byloje), tačiau ginčijama sklypo dalis patenka į sprendimu Nr. 1147V suformuoto sklypo ribas, taip pat į valstybinės žemės sklypą, kurio planas pridedamas prie visų byloje esančių valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių, kurios nėra nuginčytos. Tokiu būdu ginčo sklypas yra užimtas, nes jį toliau nuomoja AB „Spauda“ ir kiti nuomininkai. AB „Spauda“ išnuomota 23892 kv. metrų 64860 kv. metrų sklype, kurio planas pridėtas prie nuomos sutarties (tokios sklypo ribos buvo patvirtintos 2001 11 08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2213V). Visas šis sklypas išnuomotas ir kitiems žemės nuomininkams. Į šį bendrą sklypo planą, kuris pridedamas prie visų nuomos sutarčių, patenka ir ginčo sklypas (dėl to pareiškėja ir ginčijo 2001 11 08 sprendimą Nr. 2213V). Ginčo sklypo dalis aptverta (tai nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), AB „Spauda“ aiškina naudojusi tą sklypo dalį savo gamybinėms reikmėms (sandėliavimui) dar iki detaliojo plano patvirtinimo, joks kitas trečiasis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo eigoje neteigė, kad naudojasi būtent ta sklypo dalimi. 2005 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N01/2005-861 ir jos priede sklypo plane nenurodytos konkrečios nuomininkų naudojamos dalys, o tik plotas, tačiau nuomos sutartys nėra nuginčytos, todėl daroma išvada, kad ginčo sklypas išnuomotas, kaip laikoma išnuomota iki šiol 64860 kv. metrų sklypo, patvirtinto 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V, 64860 kv. m. dydžio dalis, nes prie nuomos sutarčių pridedamas bendras 64860 kv. metrų sklypo planas. Atkreipė dėmesį, kad plane nurodomos tik išnuomotos dalys (kvadratiniais metrais), bet nenurodoma išnuomotų sklypų dislokacija 64860 kv. metrų sklype. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, nuomojantis pagal nenuginčytas iki šiol nuomos sutartis tam tikras sklypo dalis, turi teisę nusistatyti ir konkrečią nuomojamo sklypo dalį bet kurioje 64860 kv. metrų sklypo vietoje pagal faktinį naudojimą ar pagal kitus parametrus (pvz. automobilių stovėjimo aikštelių poreikis ir pan.).

52Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nebuvo išspręsti klausimai, susiję su žemės sklypų faktiniu naudojimu, nes ieškovai toje byloje nenuginčijo valstybinės žemės nuomos sutarčių. Nors civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininkas pateikė atsiliepimą į ieškovo 2008 m. liepos 28 d. ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą (civilinė byla, t. IX, b. l. 126-133), kuriame nurodė, kad 64860 kv. metrų ploto žemės sklypo, esančio ( - ), naudotojai tarpusavio susitarimu nusistatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, nurodant naudojamas sklypo dalis, tačiau tokio susitarimo nėra civilinėje byloje, jo nepateikė ir tretieji suinteresuoti asmenys į šią bylą. Tačiau tai nekeičia esamos padėties – visas 64860 kv. metrų sklypas pagal turimas nuomos sutartis ir Nekilnojamojo turto registro duomenis yra išnuomotas (adm. byla. t. I, b. l. 37-39, t. IV b. l. 99-100), nuomos sutartys galioja, o pagal jas nuomotas sklypas sudaro 64860 kv. metrų, AB „Spauda“ išnuomota 23892 kv. metrai (t. IV, b. l. 93-96), UAB „Abrosa“ – 406 kv. metrai (t. IV, b. l. 89-92), UAB „Vitropolis 13532 kv. metrai (t. IV, b. l. 84-88), taip pat iš sklypo plane esančių įrašų matyti (t. IV, b. l. 100), kad tas sklypas išnuomotas ir kitiems fiziniams ir juridiniams.

53Teismas pabrėžė, kad išėmus nors dalį sprendimu Nr. 1147V suformuoto sklypo ir priskyrus jį laisvai ir neužstatytai žemei, kuri gali būti grąžinama, esamos valstybinės žemės nuomos sutartys jau neatitiktų realios padėties, nes nuomos sutartyse nurodyti sklypų plotai, o apie nuomos sutarčių (nors vienos) panaikinimą jokių duomenų nėra. Nurodė, kad proceso šalys pripažino, kad šalia ginčo sklypo esanti sklypo dalis jau pripažinta laisva ir neužstatyta, todėl ji galės būti grąžinta Viršuliškių rėžinio kaimo pretendentams, nes laisvas ir neužstatytas sklypas nepatenka į jokiu ginčytu sprendimu suformuotas sklypo ribas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad į ginčijamu sprendimu nustatyto sklypo ribas nepatenka 7757 kv. metrų dydžio sklypas, kuris turi būti išdalintas pretendentams į buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo žemę, tačiau patenka dabar ginčijamas sklypas. Teismas akcentavo, tai, kad nuosavybės teisių atkūrimui skirtas sklypas yra šalia pareiškėjos pageidaujamo sklypo, dar nereiškia, kad šis irgi yra laisvas ir neužstatytas. Minėta, kad jis yra nuomojamas. Pažymėjo, kad pretendentai buvo pasiskirstę, į kokias galimas grąžinti Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijas jie pretenduoja, pagal jų pasiskirstymą J. B. nuosavybės teisė buvo atkurta tik į dalį iš jos pasirinktų sklypų, nes teismas nepripažino teisės į nuosavybės teisių atkūrimą viename jos pasirinktame sklype (prijungta administracinė byla Nr. I-479-5/2006). Tačiau nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos pasirinktame sklype Nr. 6, suformuotame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 560, jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,1595 ha sklypą. Ši aplinkybė reiškia, kad pareiškėja iš dalies realizavo savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

54Be to, pažymėjo, kad tai, jog teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 3422-01 (t. V, b. l. 115), dar nedaro negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V, nes, kaip matyti iš panaikinto įsakymo, juo tik patvirtintos specialiosios naudojimo sąlygos, nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V, bet ne šiuo sprendimu nustatytos sklypo ribos.

55Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju ginčo sklypas yra toje vietoje, kuri priklausė Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. (t. V, b. l. 112), todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jeigu sklypas yra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje ir užimtas pastatams, statiniams ir įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, žemė laikoma valstybės išperkama. Detalusis ginčo teritorijos planas patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138 V. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 m. rugsėjo 2 d. protokolas Nr. 28-45-2008 bei jo priedas sklypo žemėlapis yra sudaryti remiantis tos vietos detaliuoju planu, nes pateiktas sklypo žemėlapis užneštas ant 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtinto detaliojo plano brėžinio (t. I, b. l. 16). Pareiškėjos pateiktame plane, jos manymu, laisvu ir neužstatytu sklypu galima laikyti dalį sklypo, kuri detaliojo plano brėžinyje nurodyta taip: prioritetinis teritorijos naudojimo būdas – daugiaaukštė gyvenamoji. Tačiau toji sklypo dalis patenka į 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V patvirtinto sklypo ribas, taip pat į 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V buvusias patvirtintas sklypo ribas. Nors dalis apskrities viršininko įsakymų, kurių pagrindu visas sklypas dalimis išnuomotas, ir panaikinti bendros kompetencijos teismo, tačiau nuomos sutartys iki šiol galioja. Tai reiškia, kad nurodyti pirmiau asmenys turi teisę naudoti visą sklypą, kurio planas pridėtas prie jų sudarytų nuomos sutarčių. Taip pat jie turi teisę sudaryti susitarimą dėl naudojimosi tvarkos tuo sklypu nustatymo.

56Nurodė, kad detaliojo plano aprašomoje dalyje pasisakoma apie tam tikras perspektyvas šios teritorijos planavime, tačiau iš aprašomosios dalies matyti, kad detaliojo plano rengėjai neatsižvelgė į tai, kad toje teritorijoje jau yra ilgam laikui išnuomoti ar naudojami žemės sklypai. Pažymėjo, kad po detaliojo plano patvirtinimo sklypas, kuriame planuojama daugiaaukštė statyba, yra išnuomotas, todėl jis negali būti laikomas laisvu ir neužstatytu, kol nenuginčytos nuomos sutartys.

57Teismas paaiškino, jog tam, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje, ji turi nuginčyti detaliojo plano sprendinius (netgi ir tai, kad juo žemė ateityje priskiriama daugiaaukštei statybai) ir nuomos sutartis, pagal kurias ginčo sklypas patenka į sklypą, kurio planas pridedamas prie visų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Nurodė, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria AB „Spauda“ išnuomotas 23892 kv. metrų sklypas kaip dalis valstybinės žemės, esančios 64860 kv. metrų sklype, išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis aprašyti taip – tai kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, gyvenamoji teritorija (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, pramonės ir sandėliavimo objektų statybos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) (sutarties 3 punktas, t. IV, b. l. 93). Toks nurodymas sutartyje sietinas su tuo, kad būtent tokie duomenys nurodyti tos vietovės detaliajame plane ir tai svarbu nustatant, kurią dalį detaliuoju planu patvirtinto sklypo nuomoja AB „Spauda“. Kitose valstybinės žemės nuomos sutartyse išnuomojamo sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas nurodomi taip: kitai paskirčiai (pramonės ir komercinės paskirties statiniams eksploatuoti), (2002 12 06, Nr. 01/2002-26269, UAB „Abrosai“ išnuomota, t. IV, b. l. 89), analogiškai UAB „Vitropoliui“ išnuomotos žemės paskirtis ir naudojimo būdas nurodyti (t. IV, b. l. 84). Šie nuomojami sklypai taip pat patenka į ginčo teritoriją, nes kaip minėta, naudojamų žemės dalių vietos nėra nustatytos, prie nuomos sutarčių pridedamas 64860 kv. metrų sklypo planas (t. IV, b. l. 86, 91, 94, 95). Be to, žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, naudojimo būdo nurodymas minėtose žemės nuomos sutartyse dar kartą patvirtina, kad būtent AB „Spauda“ naudoja tą sklypo dalį, kurioje detaliuoju planu numatyta daugiaaukštė gyvenamųjų namų statyba, o tai reiškia, kad nuomoja tą dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja, nes tik toje dalyje numatoma galima daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

58Taigi, teismas konstatavo, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja ir kuris apibūdintas kaip laisvas ir neužstatytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 m. rugsėjo 2 d. protokole Nr. 28-45-2008, iš tiesų iki šiol turi būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei, kaip nurodyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Nurodė, kad skundžiamas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V negali būti panaikintas, nes jo panaikinimas jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukeltų. Dėl šios priežasties savivaldybės administracija negali būti įpareigojama suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliajame plane pareiškėjos pažymėtą skaičiais, ir toks sklypas negali būti teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisių atkūrimui.

59Dėl skundo padavimo termino teismas konstatavo, kad pareiškėja patraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje 2008 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimi (t. X, b. l. 91-92), jai teismo šaukimas išsiųstas 2008 m. gruodžio 24 d. (ten pat, b. l. 104), kviečiant į 2009 m. sausio 20 d. teismo posėdį, J. B. 2009 m. sausio 16 d. pateikė civilinėje byloje prašymą dėl bylos sustabdymo (ten pat, b. l. 177), kas reiškia, kad iki nurodytos datos ji turėjo ar galėjo būti susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, kurioje buvo ginčijamas Vilniaus miesto valdybos sprendimas. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos advokatui 2008 m. spalio 9 d. raštu pateiktas ginčo sprendimas (adm. byla, t. I, b. l. 9), taigi į teismą pareiškėja kreipėsi, nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo administracinio akto įteikimo jai dienos.

60III.

61Pareiškėja J. B. pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 128-132), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

62Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

631. Antstolio M. D. 2008 m. rugsėjo 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-45-2008 ir prie jo pridėtame žemės sklypo žemėlapyje pažymėta teritorija skaičiais 1, 2, 3, 4, kuri yra laisva ir neužstatyta bei į kurią pretenduoju atkurti nuosavybės teises, patenka į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V ir 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V suformuoto vientisą žemės sklypą ( - ). Taigi, teismui pripažinus, kad nurodytais ginčijamais valstybinės institucijos sprendimais ginčo žemė buvo neteisėtai įtraukta į bendrą šių sprendimų pagrindu suformuotą žemės sklypo plotą, skirtą jame esančių pastatų eksploatacijai, ginčijami sprendimai naikintini visa apimtimi, nes reikia iš naujo formuoti du atskirus sklypus - vieną nuosavybės atkūrimui, o kitą (ar kitus) pastatų, esančių adresu ( - ) naudojimui. Tačiau, net ir tuo atveju, jei sutikti su teismo argumentacija, kad sprendimą pareiškėja galėjo ginčyti tik iš dalies, tai neduoda pagrindo teismui skundą atmesti, nes skundas taip pat galėjo būti patenkintas iš dalies.

642. Teismas pats konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu buvo panaikintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V, kuris iš dalies pakeitė mano ginčijamą 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V. Tuo pačiu sprendimu bendrosios kompetencijos teismas panaikino ir pareiškėjos ginčijamą 2002 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 3422-01, kuris buvo priimtas Vilniaus mieto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V pagrindu. Pažymi, kad teismas ginčijame sprendime nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjos ginčijama žemės sklypo dalis iki visų nurodytų jos ginčijamų sprendimų priėmimo ir po jų buvo naudojama vieno iš byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Spauda", ką teismo manymu įrodo byloje esanti Esamos padėties 1998 m. fotofiksacija ir 2005 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis. Akcentuoja, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo apie tai, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo ir po jų priėmimo ginčo teritorijoje buvo pastatyti pastatai, kurie priklausė arba jais naudojosi AB „Spauda". AB „Spauda" nurodė, kad neturi ir negali pateikti rašytinių įrodymų apie ginčo teritorijoje buvusius pastatus bei jų priklausomybę. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, įrodančio, jog šioje sklypo dalyje buvo pradėta ir baigta pastatų statyba (statybos leidimais, statinio pripažinimo naudoti ar jo baigtumo nustatymo aktai), o taip pat nėra jokių įrodymų, liudijančių apie jų nugriovimą (leidimas vykdyti statinio griovimo darbus ir pan.). Be to, AB „Spauda" nepateikė ir kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų buvusių pastatų įsigijimo ar valdymo teisėtą pagrindą (pirkimo-pardavimo, panaudos ar nuomos sutartys).

653. Teismas negalėjo konstatuoti, kad ginčo žemės sklypo dalis nebuvo laisva, nes ji buvo užimta AB „Spauda" priklausančiais pastatais, nes viešame registre nebuvo ir nėra iki dabar duomenų apie ginčo sklypo dalyje registruotus buvusius ar esančius pastatus, priklaususius nuosavybės teise ar valdomus kitais pagrindais AB „Spauda", todėl AB „Spauda" šių pastatų buvimo ar naudojimo fakto remiantis vien tik Esamos padėties 1998 m. fotofiksacija negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, o teismas šiuos duomenis turėjo vertinti kritiškai.

664. Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu buvo panaikintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V, kuris iš dalies pakeitė pareiškėjos ginčijamą 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V. Tuo pačiu sprendimu teismas panaikino 2002 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 3422-01, kuris buvo priimtas Vilniaus mieto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V pagrindu, nustatant valstybinės žemės sklypo ( - ) plotą jame esančių pastatų valdytojų naudojimui. Būtent šių panaikintų sprendimų pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo Laivės pr. 60, Vilniuje nuoma su AB „Spauda" ir kitais nuomininkais. Kadangi nurodyti sprendimai buvo panaikinti, t. y. neliko nuomos objekto (suformuoto žemės sklypo), todėl pirmosios instancijos nurodytos nuomos sutartys ah initio yra negaliojančios. Be to, nurodytose nuomos sutartyse nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, t. y. nenustatyta kuria sklypo dalimi naudojasi žemės sklypo nuomininkai, todėl Teismo argumentas, kad ginčo sklypo dalimi negaliojančių sutarčių pagrindu naudojosi ir naudojasi AB „Spauda" yra visiškai nepagrįstas.

675. Kaip matyti iš teritorijos ( - ) detaliojo žemės sklypo plano patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V, žemės sklypo dalis pažymėta skaičiais 1, 2, 3 ,4 (prie skundo pridėtas detalusis planas) yra numatyta daugiaaukštei gyvenamąja statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais statiniais neturi, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, apie joje esančius statinius ar šio sklypo dalies naudojimą jų eksploatavimui iki šio detaliojo plano patvirtinimo ir po jo. Reiškia, Vilniaus miesto valdyba tvirtindama žemės sklypo ( - ) ribas ir į šį sklypą įtraukusi teritoriją pridedamame detaliojo plano brėžinyje pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6) pažeidė teisės aktų nuostatas ir mano teisę grąžinti minėtą žemės sklypo dalį natūra.

686. Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog kad pareiškėja galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje, turi nuginčyti detaliojo plano sprendinius (netgi ir tai, kad juo žemė ateityje priskiriama daugiaaukštei statybai) ir nuomos sutartis, pagal kurias ginčo sklypas patenka į sklypą, kurio planas pridedamas prie visų valstybinės žemės nuomos sutarčių, yra nepagristi dėl aukščiau išdėstytų argumentų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtinto ( - ) teritorijos detaliajame plane ginčo sklypo dalis yra aiškiai pažymėta ir priskirta kaip daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o taip pat šiame detaliajame plane yra nustatyta, kad šio plano ribose skirtingų reglamentų sklypų ribų tikslinimas, papildymas tikslinimas galimas nerengiant detaliųjų planų su sąlygą, kad bus nekeičiami detaliajame plane nustatyti teritorijos užstatymo reglamentai ir nepažeidžiamos gatvių raudonosios linijos. Taigi, nesant ginčo žemės sklypo dalyje jokių pastatų, nebuvo jokio teisėto pagrindo priskirti šią teritorijos dalį, visai kitoje vietoje esantiems pastatams eksploatuoti, juolab, kad plane buvo numatytas visiškai kitas šios žemės sklypo dalies naudojimo būdas.

697. Taip pat pažymėjo, kad teritorijos prie ( - ), detalusis planas tik apibrėžia, koks bus kiekvienos šiame plane pažymėtos teritorijos dalies naudojimo pobūdis, užstatymo reglamentas ir pan., tačiau jokiu būdu nenustato žemės prie pastatų, esančių šioje teritorijoje naudojamo sklypo (sklypų) ribų, kaip neteisingai manė pirmosios instancijos teismas. Naudojamo sklypo ribos pagal 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 260, nustatomos ne detaliuoju planu, o savivaldybės valdybos (administracijos sprendimu) ir gali su paties detaliojo plano ribomis nesutapti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad prie ( - ), detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje, be ginčijamo sklypo suformuoti dar du sklypai - vienas nuosavybės teisių atkūrimui, kitas bendrojo naudojimo sklypas.

70Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 137-139) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas Vilniaus miesto valdybos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas nes prieštarauja 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 2.5 punktui. Pažymi, kad sklypo ( - ), ribos buvo suformuotos remiantis toje teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V patvirtintu detaliuoju planu. Detaliuoju planu buvo apibrėžta, kokia teritorija yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Tai, kad teritorijos paskirtis yra nurodoma kaip gyvenamoji, dar nereiškia, kad ta teritorija neturi jokio ryšio su esamais pastatais. Akcentuoja, kad jokie teisės aktai nenustato, kokio dydžio sklypas turi būti priskirtas prie pastatų, t. y. kiekvienu atveju rengiant teritorijų planavimo dokumentą turi būti užtikrinama, kad būtų suformuotas pakankamas sklypas, jame esantiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Taip pat pažymi, kad remiantis minėto detaliojo plano sprendiniais, sklypo dalies, į kurią pretenduoja pareiškėja, paskirtis yra komercinė su galimybe statyti gyvenamuosius pastatus tik išpildžius tam tikrus reikalavimus.

72Taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad buvo panaikintos žemės sklypo ( - ), nuomos sutartys. Paaiškina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1147V bei 2002 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3422-01, tačiau bendrosios kompetencijos teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės nuomos sutarčių panaikinimo. Atkreipia dėmesį, kad tai yra atskiras turtinis reikalavimas, kurio ieškovas minėtoje byloje nereiškė, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad šiuo metu galioja sudarytos žemės nuomos sutartys su AB „Spauda", UAB „Vitropolis" ir UAB „Abrosa".

73Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tam, jog pareiškėja galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, ji turėtų nuginčyti detaliojo plano sprendinius, tačiau pareiškėja tokių reikalavimų šioje byloje nereiškė.

74Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 155-159) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialines teisės normas.

75Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 143-144). Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme.

76Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Spauda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 148-153) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme. Papildomai pažymi, kad:

781. Kaip nurodyta atsiliepimuose, administracinėje byloje surinkta neginčijamų įrodymų, kad pareiškėja apie faktą, jog ginčo teritorija šioje byloje yra priskirta valstybės išperkamai žemei, sužinojo dar 2004 metais. Todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad pareiškėja nesilaikė įstatymo nustatyto termino skundui paduoti. 2. Pažymėtina, kad šios pareiškėjos ginčijamos aplinkybės, kad pareiškėja turėjo reikalavimo teisę ginčyti tik sprendimų dalį dėl žemės sklypo dalies, nurodytos antstolio M. D. 2008 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-45-2008 ir prie jo pridėtame žemėlapyje pažymėtos skaičiais 1, 2, 3, 4, neturi jokios teisinės reikšmės ginčui, kadangi pareiškėjos skundas atmestas ne tik dalyje dėl žemės sklypo dalies, nepatenkančios į skaičiais 1, 2, 3, 4 pažymėtą teritorijoje, o visa apimtimi. Skundas atmestas ne šios išvados pagrindu, o kitų teismo sprendime konstatuotų aplinkybių. Todėl net ir atmetus pirmosios instancijos teismo išvadas, nebūtų pagrindo keisti sprendimo rezoliucinę dalį ir tenkinti skundo reikalavimus.

793. Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, ginčija 1998 m. fotofiksacija - įrodymą apie faktinė žemės sklypo užimtumo būklę 1998 metais, remdamasis 2001 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio nuostata. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagąsti ir turi būti atmesti. Be to, kaip argumentus, tariamai paneigiančius žemės sklypo dalies užimtumą 1998 metais, pareiškėjos atstovas nurodo 1998 metais galiojusią CK 225 straipsnio nuostatą, reikalavusią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį per tris mėnesius įregistruoti. Tačiau AB „Spauda" žemės sklype 1998 metais buvusius statinius ne nusipirko, o pati pastatė (sukūrė). Šie statiniai buvo sukurti dar tarybiniais metais, o jie nebuvo inventorizuoti ar kokiu nors būdu įregistruoti, kadangi iki 2002 metų patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nebuvo tokio pobūdžio pagalbinių (nesudėtingų) statinių inventorizavimo tvarkos. Statinių, kurie dabartinio teisinio reguliavimo būtų priskirti nesudėtingų statinių kategorijai (STR 1.01.07:2010 Nesudėtingi statiniai), statybai iki 1990 metų (1998 metais užfiksuoti statiniai buvo pastatyti dar tarybiniais metais) nebuvo keliami reikalavimai turėti statybos leidimą, šaukti statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisiją ar pan., taip pat nebuvo reikalavimo tokius pagalbinius statinius inventorizuoti ar registruoti.

804. 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 278 patvirtino sąrašą dokumentų, pateiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus, iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytus statinius. Tarp šių dokumentų nėra reikalavimo pateikti statybos leidimą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, statinio inventorizacijos dokumentus ar pan., nes tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo keliami tarybiniais metais. Dokumentais, pagrindžiančiais statybos teisėtumą, pagal minėtą nutarimą, gali būti įrašai ūkinėse knygose, žemės sklypo suteikimą patvirtinantys dokumentai ir pan. AB „Spauda" nepasinaudojo minėtu 2003 m. kovo 3 d. nutarimu, kadangi, pradėjus įgyvendinti 2000 m. žemės sklypo detaliojo plano sprendinius ir AB „Spauda" reorganizuojant gamybą, minėti statiniai buvo nugriauti. Minėti 1998 metais užfiksuoti statiniai turi būti vertinami ne kaip savarankiški objektai, o kaip AB „Spauda" valdomų statinių priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniams daiktams.

815. Detaliojo plano esamos padėties planas (detaliojo plano 8 lapas) nurodo, kad visa pareiškėjos ginčijama teritorija yra užimta pramonės paskirties teritorijos, skirtos pramoninės paskirties pastatų eksploatavimui. Pažymėtina, kad iki šiol detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti, ir iki šiol visa teritorija naudojama kaip pramoninė. Tik įgyvendinus visus 2000 m. sausio 27 d. detaliojo plano sprendinius, dalis teritorijos atsilaisvintų ir galėtų būti panaudota gyvenamųjų pastatų statybai, kaip nurodo pareiškėja. Tačiau tokiu atveju turėtų būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai, kuriais pramoninių pastatų aukštingumas būtų pakeistas iš 3-4 aukštų į 20 aukštų užstatymą.

82Teisėjų kolegija

konstatuoja:

83IV.

84Pareiškėja prašė teismo panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr.1147V;Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V; bei Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01 bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti atitinkamus veiksmus.

85Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo žemės dalį, tačiau atsakovas skundžiamais aktais nustatė žemės sklypo ( - ) ribas bei patvirtino specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas, todėl šis žemės sklypas tapo valstybės išperkamu. Pareiškėjos nuomone ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai yra neteisėti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ( toliau-Atkūrimo įstatymas).

86Pareiškėjos skundžiamu Vilniaus miesto valdybos 2000m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147 V vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V „Dėl teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu, vietoje atlikus sklypo matavimo darbus, buvo nustatytas žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( - ) dydis 78 012 kv. m. Šis administracinis aktas buvo pakeistas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V nustatant, kad minėto žemės sklypo plotas yra 64 860 kv.m. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3422-01 patvirtinus Vilniaus miesto valdybos 2001 lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V nustatytas žemės sklypo ribas ir plotą, ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

87Byloje yra duomenys, kad pareiškėjos ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01 yra panaikinti Vilniaus apylinkės teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, todėl šių sprendimų teisėtumo klausimas yra išspręstas ir šioje byloje nenagrinėtinas. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė, nes skundžiami aktai panaikinti ir teisinių pasekmių pareiškėjai sukelti negali. Taip pat paminėtoje civilinėje byloje teismas nepanaikino valstybinės žemės nuomos sutarčių, dėl nuomos sutarčių reikalavimai palikti nenagrinėtais.

88Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nagrinėjamas tik Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V teisėtumas.

89Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas ginčijamas sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintą detalųjį planą. Šis sprendimas nėra nuginčytas. Minėtas detalusis planas numatė galimybę tikslinti ginčo žemės sklypo ribas ir plotą, nes detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad skirtingų reglamentų sklypų ribų tikslinimas, papildomas padalijimas ar apjungimas gali būti koreguojamas ir tikslinamas nerengiant detaliųjų planų su sąlyga, kad nebus keičiami detaliajame plane nustatyti teritorijos užstatymo reglamentai ir nepažeidžiamos gatvių raudonosios linijos. Šioje byloje ginčijamu 2000-06-01 sprendimu buvo suformuotos sklypo ( - ) ribos remiantis toje teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu-2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 138V patvirtintu detaliuoju planu, kuris, kaip jau buvo minėta, nėra ginčijamas. Minėtu detaliuoju planu buvo apibrėžta, kokia teritorija yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Detaliojo planavimo procedūros buvo viešos, tačiau pareiškėja detaliojo plano sprendinių neginčijo , planavimo organizatoriui jokių pastabų ar pasiūlymų dėl per didelio sklypo prie pastatų suformavimo neteikė.

90Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 d. 3 p. nustato, kad valstybės išperkama ir negrąžinama žemė iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams ( statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas ( - ) esantiems pastatams eksploatuoti buvo suformuotas detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. sausio 27 d. sprendimu, procedūrų metu. Pareiškėjos ginčijamas 2000-06-01 sprendimas tik patikslino žemės sklypo ribas atlikus tikslius matavimus vietoje, tačiau nesprendė žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo.

91Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad nesant nuginčytiems detaliojo plano sprendiniams, pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 06 01 priskirtoje pareiškėjos nurodytoje Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia antstoliui teisės nustatyti, kuri žemė yra laisva ir neužstatyta, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmę , bei pagrįstai nusprendė, jog esant galiojančiam ginčo teritorijos detaliajam planui, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 06 01 sprendimo panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia.

92Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir papildomai dėl jų nepasisako.

93Įvertinusi bylos įrodymus faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas pagrįstomis, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

94Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

95Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

96Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. I, b. l. 4-5), kurį... 5. Paaiškino, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į... 6. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros... 7. Taip pat nurodė, kad užklausus atsakovą, kokiu pagrindu ir kokiais... 8. Atkreipė dėmesį, kad iš teritorijos ( - )detaliojo žemės sklypo plano,... 9. Be to, nurodė, kad nagrinėjant bylą, susipažinus su Vilniaus miesto 1... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 11. Nurodė, kad 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V buvo patvirtintos... 12. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.... 13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ginčijami Vilniaus miesto... 14. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ginčijami Vilniaus miesto valdybos... 15. Dėl įpareigojimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui... 16. Dėl pareiškėjos papildomo reikalavimo – panaikinti Vilniaus apskrities... 17. Be to, pareiškėjos prašomas panaikinti 2001 m. lapkričio 1 d. Vilniaus... 18. Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą... 19. Dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui... 20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau... 21. Atsižvelgdamas į tai, jog iki 1940 m. nacionalizacijos Viršuliškių kaime... 22. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ atsiliepimuose (t. I, b. l.... 24. Paaiškino, kad AB „Spauda" nuosavybės teise valdo pastatus, esančius ( -... 25. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. Paaiškino, kad byloje pareiškėja J. B. nurodė, kad ji yra pretendentė... 27. Nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio... 28. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24... 29. Kartu atkreipė dėmesį, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu... 30. Taip pat pažymėjo, kad iki šiol detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti... 31. Be to, akcentavo, kad pareiškėjai atkurti nuosavybės teisę į nurodomą... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų... 33. Paaiškino, kad Bendrija buvo padavusi ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės... 34. Pažymėjo, kad nepagrįstai ir neteisėtai padalinus valstybei priklausantį... 35. Paaiškino, kad viso žemės sklypo plotas – 7,8012 ha. Šiame sklype buvo... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus... 37. Pažymėjo, kad Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nėra... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitropolis“ atsiliepimą į skundą... 40. Nurodė, kad UAB "Vitropolis", įgyvendindama Nuomos sutartimi jai suteiktas... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“... 42. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tokiais pačiais argumentais, kurie... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“... 44. II.... 45. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (t.... 46. Teismas nurodė, kad prie bylos yra prijungta Vilniaus miesto 1 apylinkės... 47. Dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimo Nr. 1147V „Dėl sklypo ( -... 48. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad kartografuotos Viršuliškių... 49. Nurodė, kad nors pareiškėja iš esmės ginčija visą sprendimą, tačiau ji... 50. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 51. Teismas, sutikdamas su UAB „Spauda“ atsiliepime išdėstytais argumentai,... 52. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nebuvo išspręsti klausimai,... 53. Teismas pabrėžė, kad išėmus nors dalį sprendimu Nr. 1147V suformuoto... 54. Be to, pažymėjo, kad tai, jog teismas panaikino Vilniaus apskrities... 55. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju ginčo sklypas yra toje vietoje, kuri... 56. Nurodė, kad detaliojo plano aprašomoje dalyje pasisakoma apie tam tikras... 57. Teismas paaiškino, jog tam, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į... 58. Taigi, teismas konstatavo, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja ir... 59. Dėl skundo padavimo termino teismas konstatavo, kad pareiškėja patraukta... 60. III.... 61. Pareiškėja J. B. pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 128-132), kuriuo... 62. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip... 63. 1. Antstolio M. D. 2008 m. rugsėjo 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo... 64. 2. Teismas pats konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m.... 65. 3. Teismas negalėjo konstatuoti, kad ginčo žemės sklypo dalis nebuvo... 66. 4. Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009... 67. 5. Kaip matyti iš teritorijos ( - ) detaliojo žemės sklypo plano patvirtinto... 68. 6. Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog kad pareiškėja galėtų... 69. 7. Taip pat pažymėjo, kad teritorijos prie ( - ), detalusis planas tik... 70. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 71. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir... 72. Taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomais... 73. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad... 74. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 75. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 76. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Spauda“ atsiliepimu į apeliacinį... 77. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir... 78. 1. Kaip nurodyta atsiliepimuose, administracinėje byloje surinkta... 79. 3. Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, ginčija... 80. 4. 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 278... 81. 5. Detaliojo plano esamos padėties planas (detaliojo plano 8 lapas) nurodo,... 82. Teisėjų kolegija... 83. IV.... 84. Pareiškėja prašė teismo panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2000... 85. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises... 86. Pareiškėjos skundžiamu Vilniaus miesto valdybos 2000m. birželio 1 d.... 87. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjos ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės... 88. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nagrinėjamas... 89. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas ginčijamas sprendimas buvo... 90. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 91. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad nesant... 92. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime... 93. Įvertinusi bylos įrodymus faktines bylos aplinkybes bei teisinį... 94. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p.... 95. Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos... 96. Nutartis neskundžiama....