Byla e2A-57-538/2020
Dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys A. Š., L. C

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Š. (L. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, žalos priteisimo bei pagal atsakovo L. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys A. Š., L. C..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą, adresu ( - ), buto rinko vertė 58 800 Eur; odinę sofą su foteliu, įsigijimo kaina – 2 000 Lt (579 Eur); baldų komplektą, įsigijimo kaina – 1 500 Lt (434 Eur ); kilimą, įsigijimo kaina – 200 Lt (58 Eur); baldų komplektą, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); virtuvinį komplektą su įmontuojama technika, įsigijimo kaina – 1 500 Lt ir 300 Lt (521 Eur ); skalbimo mašiną, įsigijimo kaina – 500 Lt (145 Eur); stumdomų durų spintą koridoriuje, įsigijimo kaina –

71 000 Lt (289 Eur); duris, 6 vnt., įsigijimo kaina – 960 Lt (278 Eur); ieškovei priteisti iš atsakovo 30 400 Eur (29 400 Eur + 1000 Eur) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „Š.“, atsakovui palikti ikisantuokinę pavardę „Ch.“; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad su atsakovu susituokė ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Bendrų vaikų neturi. Santuokos pradžioje gyveno darnų santuokinį gyvenimą, tačiau vėliau dėl ūmaus atsakovo būdo ėmė nesutarti, šeimoje kildavo vis daugiau konfliktų. Pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų bei sutuoktinių pareigų pažeidimo ji jautė nuolatinį stresą, neigiamus išgyvenimus. Ieškovės įsitikinimu, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, žymiai pablogėjo jos sveikata, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 3 000 Eur neturtinė žala. Taip pat nurodė, kad su atsakovu ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, adresu ( - ). Teigė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą (toliau - BPĮ) santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį minėto buto. Ieškovė mano, kad buto neįmanoma padalyti natūra, jai gyventi su atsakovu viename bute neįmanoma dėl atsakovo elgesio, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas visas butas, o jai piniginė kompensacija. Atliktas buto vertinimas ir nustatyta, kad buto rinkos vertė yra 58 800 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovas turi išmokėti jai 29 400 Eur kompensaciją, už kurią ji galės nusipirkti kitą būstą. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimu turėtų būti padalytas kitas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir kuris liko atsakovui: odinė sofa su foteliu, įsigijimo kaina – 2 000 Lt (579 Eur); baldų komplektas, įsigijimo kaina – 1 500 Lt (434 Eur); kilimas, įsigijimo kaina – 200 Lt (58 Eur); baldų komplektas, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); virtuvinis komplektas su įmontuojama technika, įsigijimo kaina – 1 500 Lt ir 300 Lt (521 Eur); skalbimo mašina, įsigijimo kaina – 500 Lt (145 Eur); stumdomos durų spintos koridoriuje, įsigijimo kaina – 1 000 Lt (289 Eur); durys, 6 vnt., įsigijimo kaina – 960 Lt (6x160 Lt) (278 Eur). Viso: 2 593 Eur. Kadangi atsakovas šiuo metu valdo nurodytą turtą, ieškovės nuomone, yra pagrindas šį turtą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o jai iš atsakovo, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, priteisti 1 000 Eur kompensaciją.

103.

11Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas: šalių santuoką, įregistruotą ( - ) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl ieškovės kaltės; pripažinti jo (atsakovo) asmeninės nuosavybės teisę į 4/5 dalis buto, adresu ( - ), kas pinigine išraiška sudaro 47 040 Eur; 1/5 dalį ginčo buto pripažinti ieškovės ir jo bendrąja jungtine nuosavybe, pinigine išraiška – 11 760 Eur, ir tą dalį šalims padalyti lygiomis dalimis po 5 880 Eur; jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visą butą, adresu ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė yra 58 800 Eur, išmokant ieškovei 5 880 Eur piniginę kompensaciją; ieškovės nurodytus baldus: odinę sofą su foteliu, baldų komplektą, kilimą, baldų komplektą, virtuvinį komplektą su įmontuota technika, skalbimo mašiną, stumdomų durų spintą, 6 vnt. durų, kurių bendra vertė, įskaitant nusidėvėjimą, yra 1 300 Eur, pripažinti jo nuosavybe, išmokant ieškovei kompensaciją – 650 Eur; ieškovės pasiimtus daiktus: televizorių, kurio vertė 1 000 Eur su nusidėvėjimu; muzikinį centrą, vertė – 300 Eur; nešiojamą ir stacionarų kompiuterius su spausdintuvu, monitoriumi, vertė – 350 Eur; greitpuodį, vertė – 50 Eur; mikrobangų krosnelę, vertė – 50 Eur; fotoaparatą Fuji, vertė – 100 Eur; aukso dirbinius (3 žiedai, 2 poros auskarų), vertė – 2 000 Eur. Viso daiktų už 3 850 Eur pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, išmokant jam 1 975 Eur kompensaciją; Luminor bank AS sąskaitoje Nr. ( - ), priklausančioje L. Š., 2018-12-31 piniginių lėšų likutį – 3 658,91 Eur, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, išmokant jam 1 829,45 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti jam reikalavimo teisę į ½ dalį išieškotinų sumų ieškovės naudai pagal antstolio A. S. vykdomus dokumentus: vykdomoji byla Nr. 10/07/00332, pradėta vykdyti pagal 2006-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-7-740/2006 dėl 1 158,48 Eur (579,24 Eur) skolos išieškojimo iš UAB „( - )“; vykdomoji byla Nr. 10/07/00333, pradėta vykdyti pagal 2006-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-7-740/2006 dėl 1 158,48 Eur (512,28 Eur) skolos išieškojimo iš V. A.; vykdomoji byla Nr. 10/07/00334, pradėta vykdyti pagal 2006-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-7-740/2006 dėl 1 158,48 Eur (512,28 Eur) skolos išieškojimo iš T. A.; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes Š., Š.; priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Nurodė, kad ieškovė visiškai neprisidėjo materialiai tvarkant šeimos ūkį. Pažymi, kad ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Atsakovo teigimu, jis siekė išsaugoti šeimą, dėl to nuolaidžiavo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra susijęs su sutuoktinio kalte, atsakovas prašo šio reikalavimo netenkinti ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nesutinka, kad santuokoje įgytas butas būtų dalijamas su sutuoktine lygiomis dalimis. Prieš sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį, ( - ) ieškovė, jis ir jo motina A. C. notariškai patvirtintu pareiškimu išreiškė savo valią nupirkti privatizuojamąjį butą jo vardu, sutiko, kad buto savininkas bus jis ir pareiškė, kad jiems žinomas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 straipsnis. Privatizuodamas butą, žinojo, kad įgyja butą asmeninės nuosavybės teise ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo butą asmeninės nuosavybės teisėmis. Iš jo nebalansinės sąskaitos už privatizuojamą butą nurašyta 20 897 rublių investiciniais čekiais, o mokėjimo kvitas 2 903 rublių sumai patvirtina, kad jis sumokėjo 20 procentų buto kainos grynais pinigais. Atsakovo teigimu, jo nebalansinėje investicinėje sąskaitoje buvo pervesti jo motinos A. C., sūnaus A. Š. (Ch.), dukros L. C. ir jų motinos G. C. investiciniai čekiai. Ieškovė savo investicinių lėšų buto privatizavimui nepanaudojo. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju 80 proc. buto kainos buvo sumokėta jo asmeninėmis lėšomis – investiciniais čekiais, o 20 proc. kainos buvo sumokėta bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis – grynaisiais pinigais, todėl 80 proc. ginčo buto (4/5 dalys) pripažintina jo asmenine nuosavybe, nes šios buto dalies įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Buto įgijimui buvo panaudota ir dalis bendrų sutuoktinių lėšų – 2 903 rublių, todėl likusi buto dalis 20 proc. arba 1/5 dalis pripažintina ieškovės ir jo bendrąja jungtine nuosavybe, kurios ½ dalis (10 proc. arba 1/10 dalis) priklauso jam. Privatizuojant ginčo turtą, buvo panaudotos tik jo vienkartinės valstybės išmokos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas daryti išvadą, kad nustatant ginčo turto dalis, nustatytinos nelygios dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taip pat turėtų būti dalijamas turtas, kurį ieškovė pasiėmė, piniginės lėšos, esančios ieškovės banko sąskaitoje, ir išieškotinos sumos pagal ieškovei išduotus vykdomuosius dokumentus.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė L. Š. ir L. Š. santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. paliko jos pavardę – Š., atsakovui L. Š. paliko santuokinę pavardę – Š.. Priteisė atsakovui L. Š. butą, esantį ( - ), odinę sofą su foteliu, baldų komplektą, kilimą, baldų komplektą, virtuvinį komplektą su įmontuojama technika, skalbimo mašiną, stumdomų durų spintą koridoriuje, 6 vnt. durų. Priteisė ieškovei L. Š. televizorių, greitpuodį, mikrobangų krosnelę, 1 797,96 Eur pinigines lėšas, esančias Luminor bank AS sąskaitoje Nr. ( - ), priklausančioje L. Š.. Priteisė ieškovei L. Š. iš atsakovo L. Š. 29 131,02 Eur kompensaciją. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

175.1.

18Abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

195.2.

20Konstatavus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.

215.3.

22Konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės L. Š. prašymas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

235.4.

24Vadovaujantis BPĮ 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, buvo pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad šalių santuoka buvo sudaryta ( - ), o ginčo turtas įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas ( - ), t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ankščiau aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia faktą, kad ginčo butas negali būti pripažintas išimtinai atsakovo asmenine nuosavybe. Tokiu būdu atsakovo teiginiai, kad ieškovė buto pirkimui savo investicinių čekių nenaudojo ir neaišku, kur ieškovė panaudojo juos, vertintini kaip nereikšmingi. Be to, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tuo metu jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovė turėtas lėšas panaudojo išimtinai asmeniniais interesais, neprašė kompensacijos už santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad butas, adresu ( - ), dalytinas tarp šalių lygiomis dalimis, priteisiant po ½ buto dalį. Teismas padarė išvadą, kad labiausiai šalių interesus atitiktų buto priteisimas atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją.

255.5.

26Atsižvelgiant į šalims priteisto turto vertę, ieškovei iš atsakovo priteistina 29 131,02 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

286.

29Apeliaciniu skundu atsakovas L. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir ieškovės naudai priteistos kompensacijos dydžio ir priimti naują sprendimą - atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visą 3 kambarių butą, išmokant ieškovei 5 880 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tekusią jos buto dalį; atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:

306.1.

31Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų ir netaikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto.

326.2.

33Ginčo buto 4/5 dalis įgyta už apelianto turėtus investicinius čekius, kuriuos sudarė jo, 2-jų jo vaikų, jų motinos ir atsakovo motinos A. C. čekiai. Taupomojo banko ( - ) pranešimas apie lėšų nurašymą patvirtina, kad iš L. Š. nebalansinės sąskaitos Nr. ( - ) už privatizuojamą butą nurašyta 20 897 rublių investiciniais čekiais, o mokėjimo kvitas 2 903 rublių sumai patvirtina, kad L. Š. sumokėjo 20 procentų buto kainos grynais pinigais, todėl tik 1/5 dalį ginčo buto galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

346.3.

35Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 3K- 3-529/2005; Nr. 3K-3-336/2009; Nr. 3K-3-52/2012 ; Nr. 3K-3-260-378/2018).

366.4.

37Ginčo butas atsakovui buvo suteiktas naudotis kaip tarnybinis ( - ) Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu, t. y. gerokai anksčiau iki santuokos su ieškove. Ginčo butą atsakovas įgijo praėjus daugiau kaip 10 metų už savo asmenines lėšas, ir nuosavybės dokumentuose nenurodė, kad šis turtas būtų įgyjamas kartu su sutuoktine. Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnis nustatė, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotąjį butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai. Tokiu būdu, atsakovas privatizuodamas butą žinojo, kad įgyja butą asmeninės nuosavybės teise ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo butą asmeninės nuosavybės teisėmis.

386.5.

39Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų buvusi ekonomiškai ir socialiai labiau pažeidžiama, kad ji savo lėšomis ir (ar) darbu prisidėjo prie buto pagerinimo ir pan., kas būtų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą.

406.6.

41Pažymėjo, kad ir teismo nurodytoje nutartyje yra pasisakoma dėl vieno sutuoktinio pareigos kompensuoti kitam sutuoktiniui dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, kylančios iš draudimo nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

427.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

447.1.

45Nors butas buvo privatizuotas 1992 m., tačiau kasacinis teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje nurodė, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe.

467.2.

47Kasacinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog butas privatizavimo metu pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, kompensavimo mechanizmas netaikytinas, todėl atsakovo argumentai, kad 80 procentų čekių vertė atitinka 80 procentų buto rinkos vertę, kuri nustatyta 2019 m., nepagrįsti.

487.3.

49Nepagrįstai atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-251/2006, nes kasacinis teismas minėtoje byloje apeliacinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

507.4.

51Atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė svarbių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

54Apeliacinis skundas netenkintinas.

558.

56Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

579.

58CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

5910.

60Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalytas šalių santuokoje įgytas butas ( - ).

6111.

62Nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo butą, esantį ( - ). Pagal 2019 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo išvadą buto, adresu ( - ), vertė 58 800 Eur, šalys nustatytos vertės neginčija. Ieškovė prašo padalyti butą šalims lygiomis dalimis po ½ dalį, jai priteisiant kompensaciją, atsakovas prašo 4/5 dalis buto pripažinti jo asmenine nuosavybe, likusią buto dalį 20 procentų arba 1/5 dalis pripažinti ieškovės ir jo bendrąja jungtine nuosavybe, kurios 1/2 dalis (10 procentų arba 1/10 dalis) priklauso jam bei pripažinti butą jo asmenine nuosavybe, ieškovei išmokant kompensaciją. Šalys santuoką sudarė ( - ) ( - ) pareiškimu Klaipėdos miesto valdybai A. A. C., L. A. Š., L. P. Š., buto, esančio ( - ), nuomininkai, sutiko pirkti privatizuotą butą nuomininko L. P. Š. vardu. Sutiko, kad po pirkimo–pradavimo sutarties įforminimo Klaipėdos notarinėje kontoroje perkamo buto savininku būtų L. P. Š.. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio turinys yra žinomas ir pasirašė. Klaipėdos valstybinės notarinės kontoros notarė paliudijo parašų, pasirašytų jos akivaizdoje, tikrumą. ( - ) L. P. Š. kreipėsi į Klaipėdos miesto valdybą su pareiškimu leisti išpirkti 3 kambarių butą, esantį ( - ). ( - ) iš L. Š. nurašyti 20 897 rublių investicinių čekių už buto privatizavimą. Pagal „Ryto“ sp. ( - ) kvitą, L. Š. sumokėjo 2 912 rublių buto kainos.

6312.

64Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui L. Š. butą, esantį ( - ), odinę sofą su foteliu, baldų komplektą, kilimą, baldų komplektą, virtuvinį komplektą su įmontuojama technika, skalbimo mašiną, stumdomų durų spintą koridoriuje, 6 vnt. durų. Priteisė ieškovei L. Š. televizorių, greitpuodį, mikrobangų krosnelę, 1 797,96 Eur pinigines lėšas, esančias Luminor bank AS sąskaitoje Nr. ( - ), priklausančioje L. Š.. Priteisė ieškovei L. Š. iš atsakovo L. Š. 29 131,02 Eur kompensaciją.

6513.

66Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ginčo buto 4/5 dalis įgyta už L. Š. turėtus investicinius čekius, kuriuos sudarė jo, 2-jų jo vaikų, jų motinos ir atsakovo motinos A. C. čekiai. Taupomojo banko ( - ) pranešimas apie lėšų nurašymą patvirtina, kad iš atsakovo L. Š. nebalansinės sąskaitos Nr.I-2857 už privatizuojamą butą nurašyta 20 897 rublių investiciniais čekiais, o mokėjimo kvitas 2 903 rublių sumai, patvirtina, kad L. Š. sumokėjo 20 proc. buto kainos grynais pinigais, todėl 1/5 dalis ginčo buto pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6714.

68Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aktualiausią nagrinėjamam ginčui kasacinio teismo praktiką, pagal Butų privatizavimo įstatymą įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas.

6915.

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto turto nuosavybės formų klausimus, 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V. (bylos Nr. 3K-7-311/2002), išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

7116.

72Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (CPK 54 straipsnis, 1964 metų CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Todėl nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai turėjo būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

7317.

74Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - ), o ginčo turtas įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas ( - ) Taigi nustačius, kad ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

7518.

76Be to, kaip byloje nustatyta, šalys prieš privatizuojant ginčo butą pasirašė susitarimą, kad šalims yra išaiškintas SŠK 21 straipsnis. SŠK 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Taigi atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad nepriklausomai nuo to, kurio vardu įforminta buto pirkimo – pardavimo sutartis ir kuris iš sutuoktinių panaudojo investicinius čekius ginčo buto įsigijimui, butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad butas, adresu ( - ), dalytinas tarp šalių lygiomis dalimis, priteisiant po ½ buto dalį. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė argumentų dėl kompensacijos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakyti neturi pagrindo.

7719.

78Atmestini ir apelianto argumentai, kad kasacinis teismas bylose Nr. 3K- 3-529/2005; Nr. 3K-3-336/2009; Nr. 3K-3-52/2012 ; Nr. 3K-3-260-378/2018 pažymėjo, jog investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu.

7920.

80Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

8121.

82Apelianto nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl apelianto nurodytos nutartys negali būti laikomos precedentais, kuriais žemesnės instancijos teismai turėtų vadovautis.

8322.

84Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

85Dėl procesinės bylos baigties

8623.

87Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

8924.

90Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

91Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

92Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

93Priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo L. Š. (L. Š.) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti... 7. 1 000 Lt (289 Eur); duris, 6 vnt., įsigijimo kaina – 960 Lt (278 Eur);... 8. 2.... 9. Nurodė, kad su atsakovu susituokė ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės... 10. 3.... 11. Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas: šalių santuoką,... 12. 4.... 13. Nurodė, kad ieškovė visiškai neprisidėjo materialiai tvarkant šeimos... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį ir... 17. 5.1.... 18. Abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje.... 19. 5.2.... 20. Konstatavus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių... 21. 5.3.... 22. Konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės... 23. 5.4.... 24. Vadovaujantis BPĮ 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių... 25. 5.5.... 26. Atsižvelgiant į šalims priteisto turto vertę, ieškovei iš atsakovo... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. 6.... 29. Apeliaciniu skundu atsakovas L. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti... 30. 6.1.... 31. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų ir netaikė CK... 32. 6.2.... 33. Ginčo buto 4/5 dalis įgyta už apelianto turėtus investicinius čekius,... 34. 6.3.... 35. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams... 36. 6.4.... 37. Ginčo butas atsakovui buvo suteiktas naudotis kaip tarnybinis ( - ) Klaipėdos... 38. 6.5.... 39. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų buvusi ekonomiškai ir socialiai... 40. 6.6.... 41. Pažymėjo, kad ir teismo nurodytoje nutartyje yra pasisakoma dėl vieno... 42. 7.... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.... 44. 7.1.... 45. Nors butas buvo privatizuotas 1992 m., tačiau kasacinis teismas, aiškindamas... 46. 7.2.... 47. Kasacinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog butas privatizavimo... 48. 7.3.... 49. Nepagrįstai atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje... 50. 7.4.... 51. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 54. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 55. 8.... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 57. 9.... 58. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 59. 10.... 60. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 61. 11.... 62. Nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo butą, esantį ( - ). Pagal 2019 m.... 63. 12.... 64. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui L. Š. butą, esantį ( - ),... 65. 13.... 66. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ginčo buto 4/5... 67. 14.... 68. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aktualiausią nagrinėjamam ginčui... 69. 15.... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 71. 16.... 72. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad Butų privatizavimo procesas... 73. 17.... 74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - ), o ginčo... 75. 18.... 76. Be to, kaip byloje nustatyta, šalys prieš privatizuojant ginčo butą... 77. 19.... 78. Atmestini ir apelianto argumentai, kad kasacinis teismas bylose Nr. 3K-... 79. 20.... 80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės... 81. 21.... 82. Apelianto nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos... 83. 22.... 84. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti... 85. Dėl procesinės bylos baigties... 86. 23.... 87. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 89. 24.... 90. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų už advokato... 91. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 92. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimą palikti... 93. Priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo L. Š. (L. Š.) 800 Eur bylinėjimosi...