Byla 2AT-58-697/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymą atnaujintą jo administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

31. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu J. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 40 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir J. D. paskirta 970 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. D. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 24 d., 12.31 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir atsitrenkė į šalia važiuojantį automobilį bei jį apgadino, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

42. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi J. D. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas pakeistas, panaikinta nutarimo dalis, kuria J. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo teisena jam nutraukta, taip pat panaikinta nutarimo dalis, kuria J. D., vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir jam paskirta subendrinta 970 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. J. D. veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir paskirta 725 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

64. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria jam už pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

74.1. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinio poveikio priemone, nes ji, anot pareiškėjo, paskirta padarant esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Kadangi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, todėl apeliaciniu skundu teismo buvo prašyta taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartį priėmė jau vadovaudamasis ANK nuostatomis, tačiau savo procesiniame sprendime nurodė, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje nustatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visiškai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (ATPK 301 straipsnis). Taigi teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tokių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas, nes už padarytą pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonės taikymas neprivalomas. Už šį teisės pažeidimą administracinio poveikio priemonė tik gali būti skiriama, todėl traukiant atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą tam, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, išskirtinių aplinkybių, numatytų ANK 34 straipsnio 5 dalyje, konstatavimas nebūtinas. Išskirtinės aplinkybės, anot pareiškėjo, turi būti nustatytos būtent tam, kad būtų pagrįsta galimybė taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

84.2. Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, siekiant, kad paskirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Paskirta administracinio poveikio priemonė – ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

95. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo J. D. prašymo netenkinti, nes administracinė nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje išdėstytos išsamios ir pakankamos aplinkybės, kuriomis remiantis J. D. buvo paskirta administracinė nuobauda (725 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams). Atsiliepime pažymima, kad J. D. ir toliau daro administracinius nusižengimus, t. y. vairuoja automobilį, nors tokia teisė jam atimta (2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. spalio 15 d. J. D. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta).

106. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymas atmestinas.

11Dėl J. D. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisėtumo

127. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

138. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. D. nuobaudą, pažymėjo tai, kad lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, taigi yra ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta mažesnė, nei sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos vidurkis, taip pat įvertinus ir tai, kad J. D. iš dalies darbingas, buvusio darbdavio apibūdinamas teigiamai, nėra duomenų apie tai, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs, padaryta žala nedidelė. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams ir papildydamas juos savais, patikslino aplinkybes, apibūdinančias J. D. asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl specialiosios teisės atėmimo J. D. skyrimo tikslingumo, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į administracinėn teisinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, pažymėjo, kad nors nėra duomenų, kad J. D. įvykio metu vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ar vairavo techniškai netvarkingą, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, tačiau jo tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos apsunkino eismo įvykio kilimo mechanizmo nustatymą bei neleido konkrečiai nustatyti kalto asmens. Nors J. D. teigė vairuodamas neturėjęs mobiliojo ryšio telefono ir negalėjęs pranešti apie įvykį, tačiau grįžęs į namus taip pat nekvietė pareigūnų. Policijos pareigūnai pirmieji atvyko pagal A. Ž. pranešimą į pareiškėjo kiemą, ten ir pradėtas tyrimas. Teismas taip pat atsižvelgė į pakartotinį veikų, susijusių su transporto eismo saugumu, darymą, galiojančių administracinių nuobaudų turėjimą, tai pagrįstai įvertinta kaip apie didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą bylojanti aplinkybė. Taigi J. D. administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, tai galimai būtų buvęs pagrindas spręsti dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės šioje byloje netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas tiek administracinę nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemonę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskyrė mažesnes, nei numatytas sankcijoje jų vidurkis.

149. Savo prašyme J. D. pagrįstai teigia, kad pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos sankcijoje numatyta nuobauda buvo bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, taigi specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinė nuobauda (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnis), šiuo atveju buvo skiriamas privalomai padarius numatytą veiką. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sankcijoje numatyta nuobauda – vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų bauda. Pagal šio straipsnio 7 dalį yra numatyta ne teismo pareiga, bet teisė skirti specialiosios teisės atėmimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų.

1510. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas J. D. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertinęs ir jo padarytą veiką, ir jo, kaip pažeidėjo, asmenybę, paisydamas teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 2 dalis), parinko teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę pagal sankcijoje numatytą jos vidurkį, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. D. yra baustas už greičio viršijimą, ši aplinkybė charakterizuoja J. D. kaip nedrausmingą eismo dalyvį; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime pažymėta, kad J. D. ir toliau daro administracinius nusižengimus, t. y. vairuoja automobilį, nors tokia teisė jam atimta (2017 m. baustas du kartus). Remiantis apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais ir pirmiau pažymėtomis aplinkybėmis, nesutikti su esminiais apeliacinės instancijos teismo argumentais skiriant J. D. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą kartu su administracinio poveikio priemone ir parenkant jų dydžius nėra teisinio pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai