Byla AN2-33-744/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimo

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

51.

6Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimu R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. R. K. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinės adresas – ( - ), vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančią skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laiku, tai yra nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d., nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės, o būtent: UAB „( - )“ vadovas, teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ už 2017 metus, nurodė, kad bendrovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas 19578 Eur sumai, iš jų atsargos sudaro 17373 Eur ir per vienerius metus gautinos sumos 2205 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 79728 Eur, kas rodo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimų buvo daugiau nei pusė bendrovės turto, todėl bendrovė jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Be to, įmonėje UAB „( - )“ pagal pateiktas deklaracijas nuo 2018 m. vasario 26 d. susidarius mokestinei nepriemokai, R. K. 2018 m. spalio 29 d. VMI pateikė paaiškinimą bei pasižadėjimą dengti 42084,28 Eur mokestinės nepriemokos skolą, mokant po 5000 Eur kas mėnesį, tačiau atliko tik vieną 5000 Eur mokėjimą (2018 m. spalio 29 d.), toliau įsipareigojimo mokėti po 5000 Eur kas mėnesį nebevykdė, o 2018 m. spalio 31 d. sumokėjo 3754 Eur, 2018 m. lapkričio 27 d. sumokėjo 1000 Eur ir 2018 m. lapkričio 28 d. sumokėjo 592 Eur, dėl ko, toliau nevykdant mokėjimų, įmonės UAB „( - )“ mokestinė nepriemoka didėjo ir 2018 m. gruodžio 20 d. datai jau siekė 51230,04 Eur. 2018 m. gruodžio 20 d. duomenimis, UAB „( - )“ registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo, dėl ko Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė UAB „( - )“ bankroto bylą pagal VMI 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškimą. Tokiais savo veiksmais R. K., būdamas UAB „( - )“ vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

7II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

82.

9Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimą ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinę bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, prašo jam paskirtą baudą sumažinti iki 400 Eur, tai yra, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo.

102.1.

11Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o administracinė byla nutraukta. Apeliantas pažymi, kad, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Taigi tam, kad administracinis procesas būtų pradėtas, teismas turėjo priimti nutartį dėl administracinio proceso pradėjimo. Tačiau, jo žiniomis, byloje nėra priimta nutartis pradėti administracinę bylą, todėl visas procesas ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas.

122.2.

13R. K. teigia, kad teismas perfrazavo VMI pareiškime nurodytas aplinkybes ir nurodė jas netgi naujai. Pareiškime VMI nurodė, jog jis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei turėjo pareigą kreiptis į teismą 2018 m. gruodžio 20 d. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad jis, neva žinodamas bendrovės finansinę padėtį bei didėjančią skolą VMI, laiku, tai yra nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d., nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės. Tačiau tokio pobūdžio bylose turi būti aiškiai konstatuota, kada susidarė bendrovės nemokumas ir kada atsirado pareiga bendrovės vadovui pradėti bankroto procedūrą. Šiuo atveju toks momentas liko byloje nenustatytas. Apelianto tvirtinimu, bendrovės nemokumas galimai buvo nustatytas dar 2017 metų liepos mėnesį, kai buvo nustatytas bendrovės įsiskolinimas VMI pirmą kartą ir jis akivaizdžiai viršijo į bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. ( - ) medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tuo metu jau buvo tokia situacija. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

142.3.

15Apeliantas nurodo, kad bankroto bylos pradėjimo terminas yra aiškiai apibrėžtas įstatymo – dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Akivaizdu, kad tas laikotarpis yra 5 dienos nuo to, kai įmonė tapo nemoki ir ne vėliau kaip 40 dienų, kai įmonė nesiėmė priemonių mokumui atkurti. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti sušauktas per 21 dieną (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalis – visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos; 26 straipsnio 4 dalis – pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos). Apelianto nuomone, teismas turėjo nustatyti, ar ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, jis konkrečiu atveju turėjo pradėti bankroto procedūrą, ar kai įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tačiau teismas to nei sprendė, nei nustatė.

162.4.

17Apelianto nuomone, konkrečios įmonės nemokumo datos ir konkrečių terminų nesilaikymas turi esminės reikšmės, nes nuo šių datų turėtų būti skaičiuojamas senaties patraukti administracinėn atsakomybėn terminas. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jam inkriminuota veika, priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė teismas, nėra tęstinė. Iš bylos duomenų bei prijungtos administracinės bylos Nr. ( - ) medžiagos akivaizdžiai matyti, jog bendrovė buvo nemoki dar 2017 m. liepos 1 d. Taigi nuo nemokumo momento iki skundžiamo nutarimo priėmimo praėjo daugiau nei du metai, todėl teismas turėjo taikyti senatį ir procesą nutraukti.

182.5.

19R. K. skunde pažymi, kad ANK 120 straipsnio norma yra blanketinė. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad jo veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau, apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nutarimo priėmimo metu nebegaliojo. Todėl priimti skundžiamą nutarimą, vadovaujantis šia teisės norma, teismas nebegalėjo.

202.6.

21Apelianto teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, svarbu įvertinti, ar jis ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti (išlaikyti). Apeliantas tvirtina, kad jis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, jog mokėjo bendrovės einamuosius mokesčius, iš dalies dengė mokestinį įsiskolinimą, siekė išsaugoti bendrovę, nes turi neįgalumą ir kito darbo susirasti neturi galimybių, ši bendrovė buvo vienintelė jo galimybė užsidirbti pragyvenimui. Bendrovės veikla buvo sezoniška, jis prekiavo durpių briketais, todėl pardavimai padidėdavo tik rudeniop. Dėl šios priežasties jam pavyko padengti dalį mokestinės skolos 2018 metų rudenį. Taip pat jis siekė pasiskolinti iš kitų asmenų lėšų tam, kad padengtų mokestinę skolą, padidintų bendrovės apyvartą ir uždirbtų daugiau pinigų. Tačiau paskolos negavo dėl susiklosčiusių aplinkybių.

222.7.

23Apeliantas nurodo, kad jis prašė kviesti ir apklausti liudytoju M. S., buvo atsivedęs jį į teismo posėdį, tačiau teismas šį prašymą atmetė ir jo neapklausė. M. S. būtų galėjęs paaiškinti tiek tarimosi su juo dėl paskolos gavimo aplinkybes, tiek ir duomenis apie jo (R. K.) elgesį bei siekius išsaugoti bendrovę. Taigi jis ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti ir išlaikyti. Socialinio draudimo skola buvo nedidelė, nes mokesčiai buvo sumokami. Apelianto nuomone, byloje nebuvo įrodyta, kad jis per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (išlaikyti). Todėl nėra ir būtinos sąlygos administracinei atsakomybei atsirasti, tai yra, jo veiksmuose nėra vienos būtinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos dėl jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos teismas dėl iš esmės analogiškos situacijos yra suformavęs praktiką, jog tokie atvejai nelaikomi kreditorių teisių pažeidimu (2017 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-744/2017).

242.8.

25Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad UAB „( - )“ iki skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo didelę dalį mokestinės skolos. Be to, jis pripažįsta faktines aplinkybes, niekada neneigė aplinkybių, jog mokėjo ir valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, kad būtų išsaugota bendrovė ir sumokėti mokesčiai. Tačiau ir šios aplinkybės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Apeliantas taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-211/2017 jau ir taip mažesnė nei minimali įstatymo numatyta bauda – 1000 Eur buvo sumažinta iki 400 Eur.

263. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. prašo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo R. K. veiksmus, kurie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius, tinkamai individualizavo R. K. skiriamą nuobaudą ir jos dydį. Pažymi, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tai yra už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevykdė pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

27 Apeliacinis skundas atmestinas.

28III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

29

4.

30ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

315.

32Apeliaciniame skunde keliamas R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog jis per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (išlaikyti), todėl nėra ir būtinos sąlygos administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsirasti, taigi apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo.

336.

34Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju R. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „( - )“, vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančią skolą VMI, laiku, tai yra nuo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d., nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės.

357.

36Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog R. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

378.

38Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

399.

40Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas R. K. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį R. K., jo gynėją, institucijos, pateikusios teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo – ( - ) apskrities VMI – atstovą, bet liudytoja apklausė VMI darbuotoją I. B., kreipėsi į ( - ) apskrities VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyrių dėl papildomų duomenų pateikimo, išsireikalavo administracinio nusižengimo bylos Nr. ( - ) medžiagą, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei R. K., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

4110.

42R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo įsitikinimu, tam, kad nagrinėjamu atveju administracinis procesas būtų pradėtas, teismas turėjo priimti nutartį dėl administracinio proceso pradėjimo, tačiau byloje nėra priimta tokia nutartis, todėl visas procesas ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas. ANK 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad teismas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teisenos pradžios neturi priimti specialaus procesinio dokumento (nutarties), vada šio administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui – kreditoriaus pareiškimas dėl ANK 120 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismui nepriėmus nutarties pradėti administracinio nusižengimo bylą, visas procesas ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėti, nėra pagrindo.

4311.

44Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių pažeidimu jis kaltinamas, skundžiamo apylinkės nutarimo priėmimo metu nebegaliojo, todėl, apelianto nuomone, priimti skundžiamą nutarimą, vadovaujantis šia teisės norma, teismas nebegalėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (ANK 3 straipsnio 4 dalis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išimtis. Kaip matyti, iš byloje nustatytų aplinkybių, R. K. inkriminuojamas administracinis nusižengimas – pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas truko iki 2018 m. gruodžio 27 d., todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu (2020 m. sausio 9 d.) ir nebegaliojo, tačiau teismas, priimdamas skundžiama nutarimą, pagrįstai jomis rėmėsi, nes jos galiojo R. K. administracinio nusižengimo padarymo metu.

4512.

46Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

4713.

48Apeliaciniame skunde R. K. nurodo, kad tokio pobūdžio bylose turi būti aiškiai konstatuota, kada susidarė įmonės nemokumas ir kada atsirado pareiga įmonės vadovui pradėti bankroto procedūrą. Nagrinėjamu atveju, apelianto nuomone, toks momentas liko byloje nenustatytas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, R. K. teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus VĮ „Registrų centras“, buvo akivaizdu, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – bendrovės turtą tuo metu sudarė tik trumpalaikis turtas – 19578 Eur, iš jų atsargos – 17373 Eur, ir per vienerius metus gautos pajamos – 2205 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 79728 Eur. Tai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sampratą. Todėl R. K. nuo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus pateikimo VĮ „Registrų centras“ buvo žinoma, kokia yra jo vadovaujamos įmonės finansinė būklė, tai yra, kad įmonė tapo nemoki, ir nuo tada jam kilo pareiga pradėti bankroto procedūrą, numatytą tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

4914.

50Apelianto tvirtinimu, jo vadovaujamos bendrovės nemokumas galimai buvo nustatytas dar 2017 m. liepos mėnesį, kai buvo nustatytas bendrovės įsiskolinimas VMI ir jis akivaizdžiai viršijo į bendrovės balansą įrašyto turto vertę, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo R. K. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino šias apelianto nurodomas aplinkybes ir skundžiamame nutarime pažymėjo, kad tai, jog UAB „( - )“ neturi piniginių lėšų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bei, kad bendrovėje dar 2017 m. liepos 1 d. buvo susidariusi tokia situacija, kuomet vadovas turėjo suprasti ir žinoti apie įmonės nemokumą ir kylančią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ( - ). Tačiau net ir po šio nutarimo R. K. neatliko jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip vadovo, pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

5115.

52Apelianto nuomone, jam inkriminuota veika nėra tęstinė. Iš bylos duomenų bei prijungtos administracinės bylos Nr. ( - ) medžiagos akivaizdžiai matyti, jog bendrovė buvo nemoki dar 2017 m. liepos 1 d. Taigi nuo nemokumo momento iki skundžiamo nutarimo priėmimo praėjo daugiau nei du metai, todėl teismas turėjo taikyti senatį ir administracinio nusižengimo procesą nutraukti. Pažymėtina, kad pagal bylos faktines aplinkybes administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo UAB „( - )“ finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ pateikimo už 2017 metus iki 2018 m. gruodžio 27 d. Tai reiškia, kad R. K. veika buvo tęstinė, trunkamojo pobūdžio ir ji tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 27 d., kol VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“. ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 27 d., komentuojamą senaties terminą skaičiuojant būtent nuo šios dienos, akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei tai teigiama R. K. apeliaciniame skunde, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs, todėl teismas neturėjo pareigos taikyti senatį ir administracinio nusižengimo procesą nutraukti.

5316.

54Apelianto teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, svarbu įvertinti, kad jis ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti (išlaikyti), siekė išsaugoti bendrovę. Dėl šios priežasties jam pavyko padengti dalį mokestinės skolos 2018 metų rudenį. Taip pat jis siekė pasiskolinti iš kitų asmenų lėšų tam, kad padengtų mokestinę skolą, padidintų bendrovės apyvartą ir uždirbtų daugiau pinigų, tačiau paskolos negavo dėl susiklosčiusių aplinkybių. Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos teismas dėl iš esmės analogiškos situacijos yra suformavęs praktiką, jog tokie atvejai nelaikomi kreditorių teisių pažeidimu (2017 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-744/2017). Nagrinėjamu atveju apklausiamas apylinkės teismo posėdyje R. K. dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo įmonė buvo skolinga VMI, jis skolą dengė dalimis. Iki bankroto paskelbimo įmonė dirbo, turėjo darbuotojus, mokėjo einamuosius mokesčius. 2018 m. gruodžio 20 d. įmonė buvo moki, galėjo dirbti ir mokėti mokesčius, per žiemą būtų padengęs bent pusę skolos. Jis buvo susitaręs su VMI, kad kas mėnesį mokės po 5 000 Eur, tačiau jis neišgalėjo tiek mokėti ir gruodžio mėnesį paskelbė bankrotą. Sutinka, kad buvo pažeistas įstatymas, reikėjo jam, kaip vadovui, kreiptis į teismą, bet kaip vadovas tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Jis ieškojo būdų, kaip savo įmonėje atstatyti finansinę būklę, kaip ją išsaugoti, iš kur galėtų gauti pinigų. Jam bankas paskolos nesuteikė. 2017 metų rugsėjį jis jau matė, kad turi skolų, bet apie tokį dalyką, kaip nemokumas, nesuprato. Jis apie 2017 m. suprato, kad turi tiek skolų, jog turimų lėšų joms padengti nepakaks. 2018 metais įmonė veiklą vykdė. Jis mokėjo mokesčius, kiek galėjo, tiek dengė įsiskolinimą (72-73, 131-132 b. l.).

5517.

56Iš bylos medžiagos matyti, kad teikiant 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ už 2017 metus, įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nors R. K. teigimu, jis nuolat dengė skolas VMI, tačiau mokestinės nepriemokos jau nuo 2018 m. sausio 31 d. buvo ne tik dengiamos savanoriškai, bet ir priverstiniu būdu, bandant nurašyti lėšas iš mokesčių mokėtojo UAB „( - )“ sąskaitos, išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „( - )“ turto (6-35 b. l.), UAB „( - )“ iš VMI buvo siunčiami pranešimai, kuriuose buvo nurodyta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (111-113 b. l.). R. K., iš VMI gavęs 2018 m. spalio 5 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2018 m. spalio 29 d. VMI pateikė paaiškinimą bei pasižadėjimą dengti 42084,28 Eur mokestinės nepriemokos skolą, mokėdamas po 5000 Eur kas mėnesį, tačiau šis įsipareigojimas mokėti po 5000 nebuvo vykdomas tinkamai – 5000 Eur mokėjimas (2018 m. spalio 29 d.), 3754 Eur mokėjimas (2018 m. spalio 31 d.), 1000 Eur mokėjimas (2018 m. lapkričio 27 d.), 592 Eur mokėjimas (2018 m. lapkričio 28 d.) (118 b. l.). Taigi R. K. padengė tik dalį skolos VMI, be to, sumokėta skolos dalis buvo palyginti maža su UAB „( - )“ skolos dydžiu VMI. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog iš įmonės piniginių lėšų bei turto buvo bandoma nurašyti ir išieškoti mokestinę nepriemoką, bei tai, kad kreditoriui VMI buvo atlikti mokėjimai, iš dalies dengiant skolinius įsipareigojimus, kurie buvo palyginti maži su UAB „( - )“ skolos dydžiu VMI, negali būti laikytina aktyviais įmonės vadovo veiksmais per nustatytus terminus siekiant atkurti UAB „( - )“ mokumą.

5718.

58Apeliaciniame skunde minimoje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. ( - ) nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nes joje asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ėmėsi priemonių įmonės mokumui išlaikyti – buvo šnekama su pagrindiniais įmonės akcininkais apie tai, kad įmonei gresia bankrotas ir reikia kažką daryti, buvo kurti planai, kaip padengti skolas, atgaivinti įmonę, pagrindiniai įmonės akcininkai nuolat sprendė klausimus apie tolimesnį įmonės likimą, įmonė turėjo skolų valstybei (VSDFV), tačiau jas nuolat dengė, kol socialinio draudimo įsiskolinimo nebeturėjo. Atsižvelgus į administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-744/2017 nustatytas faktines aplinkybes, sutikti su R. K. apeliacinio skundo argumentais, kad jo veiksmai teismų praktikoje nelaikomi kreditorių teisių pažeidimu, nėra pagrindo.

5919.

60Apelianto teigimu, jis prašė teismo kviesti ir apklausti liudytoju M. S., kuris būtų galėjęs paaiškinti tiek tarimosi su juo dėl paskolos gavimo aplinkybes, tiek ir duomenis apie jo (R. K.) elgesį bei siekius išsaugoti bendrovę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojo M. S. apklausa nepaneigtų byloje nustatyto fakto, kad R. K. veiksmai siekiant atkurti UAB „( - )“ mokumą nebuvo pakankami aktyvūs, nes 2018 m. gruodžio 27 dienai, kuomet VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „( - )“ skolos dydis VMI dar buvo pakankamai didelis.

6120.

62Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs R. K. paaiškinimus, liudytojos I. B. parodymus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai R. K. veiksmuose konstatavo ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtį ir jį administracinėn atsakomybėn patraukė pagrįstai. Nors R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo iš dalies nepripažino, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

6321.

64R. K. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtą baudą sumažinti iki 400 Eur, tai yra, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Byloje nustačius apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis), atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes ir R. K. asmenybę, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 400 Eur bauda, tai yra sankcijoje numatyta minimali bauda.

6522.

66ANK 34 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši ANK nuostata iš esmės atkartoja iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė), atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstattuoja, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas ir R. K. neskirti piniginės nuobaudos ar ją sumažinti. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

6723.

68Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).

6924.

70Apylinkės teismas, skirdamas R. K. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusižengimas susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, tai yra netinkamu savo pareigų atlikimu, į šio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, jog R. K. teismo posėdžio metu iš dalies pripažino aplinkybę, kad savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimo, į tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis), taip pat atsižvelgė į tai, kad R. K. jau baustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir R. K. paskirta tinkama nuobauda, jos dydis nėra aiškiai per griežtas, todėl administracinės nuobaudos švelninti nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, apelianto pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, nustačius tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo ar kitų ypatingų aplinkybių, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, mažesnė nei paskirtoji administracinė nuobauda nebūtų pakankama įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje.

7125.

72Apeliantas, prašydamas už padarytą administracinį nusižengimą skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-211/2017 jau ir taip mažesnė nei minimali įstatymo numatyta bauda – 1000 Eur buvo sumažinta iki 400 Eur. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. AN2-139-211/2017 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nes joje asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad jis būdamas UAB „O“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčio išmokėjimui, o ne dėl to, kad žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančią skolą VMI, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Tačiau bylos Nr. AN2-139-211/2017 aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Byloje Nr. AN2-139-211/2017 administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, buvo sumažinta dėl to, kad administracinio nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški ar piktavališki, nusižengimas padarytas dėl įmonės sunkios finansinės padėties, siekiant vystyti verslą ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių vykdomos veiklos pagrindu bendrovė galėjo užsiimti veikla vykdant statybas, tarp įmonės ir mokesčių administratoriaus buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią įmonė moka susidariusį įsiskolinimą, įsiskolinimas mažėja. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą.

7326.

74Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad UAB „( - )“ iki skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo didelę dalį mokestinės skolos ir kad jis pripažįsta faktines aplinkybes, niekada neneigė aplinkybių, jog mokėjo ir VMI ir kitiems kreditoriams, kad būtų išsaugota bendrovė ir sumokėti mokesčiai.

7527.

76Skundžiamame nutarime apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pažymėjo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, be to, pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir gailėjimosi dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog R. K. prašo taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tačiau toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu, nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Nagrinėjamu atveju negalima daryti pagrįstos išvados, jog pažeidėjas R. K. visiškai kritiškai vertino savo padarytą nusižengimą, už tokios pačios rūšies administracinį nusižengimą jis baudžiamas ne pirmą kartą. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai pažymėjo, kad R. K. teismo posėdžio metu tik iš dalies pripažino aplinkybę, kad savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimo, ir su šia teismo padaryta išvada aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti. Be to, R. K. nuoširdžios atgailos dėl padaryto pažeidimo taip pat neišreiškė, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

7728.

78ANK 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju R. K. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad UAB „( - )“ iki skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo didelę dalį mokestinės skolos VMI. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino tai, kad R. K. padengė dalį skolos VMI, tačiau, teismo vertinimu, sumokėta skolos dalis buvo palyginti maža su UAB „( - )“ skolos dydžiu VMI. Taigi R. K. pastangos sumokėti skolą buvo nepakankamos, kad būtų pagrindas pripažinti jas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7929.

80Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, R. K. už šį administracinį nusižengimą skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukti ar skirti švelnesnę nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

81Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Nutarė

82palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

83Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė... 5. 1.... 6. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d.... 7. II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai... 8. 2.... 9. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020... 10. 2.1.... 11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. apeliaciniame skunde... 12. 2.2.... 13. R. K. teigia, kad teismas perfrazavo VMI pareiškime nurodytas aplinkybes ir... 14. 2.3.... 15. Apeliantas nurodo, kad bankroto bylos pradėjimo terminas yra aiškiai... 16. 2.4.... 17. Apelianto nuomone, konkrečios įmonės nemokumo datos ir konkrečių terminų... 18. 2.5.... 19. R. K. skunde pažymi, kad ANK 120 straipsnio norma yra blanketinė.... 20. 2.6.... 21. Apelianto teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8... 22. 2.7.... 23. Apeliantas nurodo, kad jis prašė kviesti ir apklausti liudytoju M. S., buvo... 24. 2.8.... 25. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė ir... 26. 3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K.... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 29.

4.... 30. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą... 31. 5.... 32. Apeliaciniame skunde keliamas R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn... 33. 6.... 34. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už... 35. 7.... 36. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas... 37. 8.... 38. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės... 39. 9.... 40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas R. K. administracinio... 41. 10.... 42. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo įsitikinimu, tam, kad nagrinėjamu... 43. 11.... 44. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8... 45. 12.... 46. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės... 47. 13.... 48. Apeliaciniame skunde R. K. nurodo, kad tokio pobūdžio bylose turi būti... 49. 14.... 50. Apelianto tvirtinimu, jo vadovaujamos bendrovės nemokumas galimai buvo... 51. 15.... 52. Apelianto nuomone, jam inkriminuota veika nėra tęstinė. Iš bylos duomenų... 53. 16.... 54. Apelianto teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 55. 17.... 56. Iš bylos medžiagos matyti, kad teikiant 2017 metų finansinės atskaitomybės... 57. 18.... 58. Apeliaciniame skunde minimoje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d.... 59. 19.... 60. Apelianto teigimu, jis prašė teismo kviesti ir apklausti liudytoju M. S.,... 61. 20.... 62. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės... 63. 21.... 64. R. K. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtą baudą sumažinti iki 400 Eur,... 65. 22.... 66. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio... 67. 23.... 68. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet... 69. 24.... 70. Apylinkės teismas, skirdamas R. K. administracinę nuobaudą už padarytą... 71. 25.... 72. Apeliantas, prašydamas už padarytą administracinį nusižengimą skirti jam... 73. 26.... 74. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas jam administracinę... 75. 27.... 76. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą,... 77. 28.... 78. ANK 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali ir kitas šio straipsnio... 79. 29.... 80. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje R. K.... 81. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 82. palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 9 d.... 83. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama....