Byla 3K-3-134/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transachema“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transachema“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įsakymo, savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir reikalavimo panaikinimo bei pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transachema“ dėl įpareigojimo ieškovui įvykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių kapitalinio ir paprastojo geležinkelio kelio remonto, statybos leidimo būtinumo, įrodymų tyrimą ir vertinimą, klausimai.

5Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transachema“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – KAVA) 2009 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. V-547 „Dėl savavališkos statybos ( - ) padarinių pašalinimo“; 2) KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. NSS-03/09; 3) KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – departamento) 2009 m. rugsėjo 30 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SS-03/09; 4) KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Jonavos skyriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimą. Ieškovas nurodė, kad geležinkelio privažiuojamuosius kelius pagal 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį perėmė jau kelių remonto pabaigoje, todėl reikalaujamo statybos leidimo realiai gauti negalėjo. Be to, 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje ( - ), ieškovo teigimu, buvo atliekamas ne kapitalinis, o paprastasis remontas, kuriam nereikia statybos leidimo. Taip pat ieškinyje ieškovas nurodė, kad nei KAVA 2009 m. spalio 13 d. įsakyme, nei 2009 m. rugsėjo 30 d. savavališkos statybos akte nenurodyti pažeidimai, kurių pagrindu taikyta kraštutinė priemonė – įpareigojimas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pastatytus bėgius ir pabėgius ir sutvarkyti statybvietę.

6Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovę UAB „Transachema“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. V-547 reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pastatytus pabėgius ir bėgius 1-ojo pravažiuojamojo kelio tarpstotėje ( - ), nuo 1 km 2PK iki 4 km, ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Transachema“ atliko ypatingo statinio – geležinkelio 1-ojo privažiuojamojo kelio – kapitalinio remonto darbus: pakeitė viršutinę kelio konstrukciją, bėgius ir pabėgius, todėl pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės „Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 9 punkto; Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 5 punkto; Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas šie darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, kuriems pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį reikalingas statybos leidimas. Ieškovas neturėjo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, todėl jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pareikalauta sustabdyti statybos darbus ir priimtas KAVA įsakymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2010 m. liepos 2 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, todėl Inspekcija dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą kreipėsi į teismą su priešieškiniu (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, panaikino KAVA 2009 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. V-547 „Dėl savavališkos statybos ( - ) padarinių pašalinimo“ bei KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Jonavos skyriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimą ir įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje Gaižiūnai–Skaruliai statybos leidimą kapitalinio remonto darbams; likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad jei pareigą gauti statybos leidimą turėjo pirminis nurodyto kelio savininkas ir jos tinkamai neįvykdė, tai tokia pareiga, perdavus nuosavybės teisę į minėtą objektą, perėjo ir naujajam jo savininkui, t. y. ieškovui. Ieškovo kaltė dėl neįvykdytos pareigos statybos darbus atlikti tik turint statybos leidimą yra preziumuojama ir ši kaltumo prezumpcija byloje nepaneigta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui taikytini neteisėtų veiksmų padariniai. Teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622) nuostatos, reglamentuojančios statinio kapitalinį bei paprastąjį remontą, nėra taikomos susisiekimo komunikacijoms (geležinkelio keliams), tačiau kitų teisės aktų, kurie reglamentuotų šių objektų kapitalinį ar paprastąjį remontą, nepriimta. Atsižvelgiant į tai, kad Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarkos, kurią nustato susisiekimo ministras, nebuvo, bei vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, teismas, įvertinęs geležinkelio kelio konstrukcinius ypatumus, laikančiosiomis konstrukcijomis šiuo atveju laikė ne tik pylimą (sankasą), ant kurio yra klojami bėgiai bei pabėgiai, bet ir pačius bėgius ir pabėgius, nes jų paskirtis taip pat yra laikyti apkrovas, bei nustatė, kad remonto metu buvo keičiami bėgiai, pabėgiai bei atlikti žemės darbai: žvyro pagrindo (dangos) išardymas, nustumiant gruntą iki tam tikrų ribų, augalinio sluoksnio pašalinimas ir kt. Be to, teismas pažymėjo, kad žemės sklypui, kuriame yra suremontuotas kelias, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Taip pat teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (lokalinė sąmata, techninis projektas), susiję su pirmine dokumentacija remonto darbams atlikti, patvirtina, jog tiek pirminis objekto savininkas, tiek vėliau ieškovas ketino atlikti būtent kapitalinį remontą, dokumentuose minimas kapitalinis ginčo objekto remontas. Taigi, remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, teismas nustatė, kad atliekant ginčo objektu esančio geležinkelio kelio remonto darbus buvo atliekami ir sankasos (pylimo) remonto darbai, o statybos leidimo nebuvo gauta, ir konstatavo, kad ieškovo atstovo paaiškinimai dėl atliktų darbų vertinimo paprastuoju remontu prieštarauja įrodymų visumai. Ieškovo teismui pateiktą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros raštą dėl remonto darbų kvalifikavimo teismas vertino kaip rašytinį įrodymą kitų byloje esančių įrodymų visumoje, o rašte esančios išvados nelaikė eksperto išvada, nes byloje ekspertizė nebuvo skirta. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog buvo atliekamas paprastasis geležinkelio kelio remontas ir nepaneigė kaltumo kaip civilinės atsakomybės požymio, o atlikti remonto darbai neturint statybos leidimo yra savavališka statyba, kurios padariniai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, įvertinęs tai, kad ypatingų aplinkos apsaugos, kultūros paveldo reikalavimų ar viešojo intereso ieškovas nepažeidė bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo pareikštą reikalavimą įpareigoti ieškovą jo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę pripažino neatitinkančiu proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų bei ultima ratio. Teismas pabrėžė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas yra sprendžiamas teismo sprendimo priėmimo metu, todėl taikė sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės aktų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, nuostatas – ieškovui nustatė įpareigojimą per nustatytą terminą tinkamai parengti visą projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį leidimą (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Transachema“ apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 12 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pasisakė, kad civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar atlikti 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje ( - ) remonto darbai laikytini kapitaliniu ar paprastuoju remontu bei kas geležinkelio kelyje laikytina laikančiąja konstrukcija. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išaiškinimams ir, vadovaudamasis Statybos įstatyme įtvirtintomis paprastojo, kapitalinio remonto, laikančiųjų konstrukcijų sąvokomis, nurodė, kad pagal darbų kiekių žiniaraščiuose išvardytus bei lokalinėje sąmatoje nurodytus atliekamus darbus teisingai konstatuota, kad geležinkelio kelio remonto metu buvo atliekami pylimo (sankasos), t. y. geležinkelio laikančiosios konstrukcijos, remonto darbai (kapitalinis remontas), kai, be to, techniniame projekte, kuris suderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat nurodyta, jog pagrindas projektuoti buvo – 2005 m. kapitalinis remontas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovas ypatingojo statinio kapitalinio remonto darbus atliko neturėdamas nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, bei pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros raštu „Dėl geležinkelio kelio statybos rūšių sąvokų išaiškinimo“, nes šis išaiškinimas yra tik išdėstyta nuomonė, o teismo statybos ekspertizė nebuvo paskirta, ieškovui nesutikus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, remiantis 2005 m. galiojusia Statybos įstatymo redakcija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje ( - ) statybos leidimą kapitalinio remonto darbams, toks teismo įpareigojimas nesudaro kliūčių gauti atitinkamos valstybės institucijos tarnautojo rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui, kurį ieškovas turi ir yra suderinęs (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas nepasisakė.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Transachema“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 30 d. savavališkos statybos akto Nr. NSS-03/09 ir 2009 m. rugsėjo 30 d. statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 panaikinimo bei kuria ieškovas įpareigotas gauti 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje ( - ) statybos leidimą (kapitalinio remonto darbams), ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus savavališkos statybos aktą ir statybos sustabdymo aktą.

121. Dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 21, 68 punktuose pateiktų sąvokų, Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 2 ir 4 punktų netinkamo aiškinimo, Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes tyrė ne skundžiamų aktų teisėtumą, o sprendė klausimą dėl ieškovo 1-ajame privažiuojamajame kelyje tarpstotėje ( - ) vykdytų darbų priskyrimo savavališkai statybai, kai reikalavimo nustatyti savavališkos statybos fakt

13ą nebuvo pareikšta bei nepagrįstai viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos (balasto, bėgių ir pabėgių) keitimą laikė laikančiosios konstrukcijos keitimu, o remontą – kapitaliniu remontu, taip išplėsdami kapitalinio remonto sąvoką, nes kapitaliniu remontu tokiu atveju laikomi bet kokie laikančiosios konstrukcijos darbai, kai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 – 21 punktus, kapitalinis remontas – tik laikančiosios konstrukcijos keitimas ar jos stiprinimas. Kasatoriaus teigimu, priimti procesiniai sprendimai yra neaiškūs, juose nenurodoma, kas yra „laikančiosios“, o kas „pagrindinės“ susisiekimo komunikacijų konstrukcijos bei kas laikytina kapitaliniu remontu. Anot kasatoriaus, teismai taip pat perėmė kitoms institucijoms (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 1 dalies 2 punktą – Vyriausybės įstaigoms) pagal kompetenciją priskirtas funkcijas dėl susisiekimo komunikacijų statybos darbų priskyrimo pagal statybos rūšis. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai išaiškino Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 2 ir 4 punktus, nes konstatavo, kad geležinkelio apsaugos zonoje, teisėtai naudojamame žemės sklype (suderinus su žemės patikėtiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“), atliekant geležinkelio kelio paprastojo remonto darbus, yra privalomas statybos leidimas.

142. Dėl skundžiamų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Kasatoriaus teigimu, skundžiamuose aktuose nenurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas (objektyvios aplinkybės), kuriuo remiantis ieškovo vykdomi darbai įvardyti savavališka statyba (Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 2 priedo 7 punktas, STR Nr. 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas“ priedo Nr. 7, 7 – 8 punktai), taip nepagrįstai susiaurinant ieškovo galimybes ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus bei teismo galimybes įvertinti skundžiamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, po to keitė, plėtė skundžiamų aktų priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus: iš pradžių nurodydamas, kad geležinkelio kelio viršutinės konstrukcijos, bėgių, pabėgių keitimas laikytinas kapitaliniu remontu pagal STR 1.10.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktą, vėliau aiškindamas, kad remiantis Statybos įstatymo 3 ir 12 straipsniais, Specialiųjų ir žemės naudojimo sąlygų 8 punktu, STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 4.1 ir 7.1 punktais, bei nurodydamas naują faktinį pagrindą, kad buvo atlikti žemės darbai. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netyrė priimtų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, nors ieškovas tokį klausimą kėlė, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybei ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. Nacionalinei žemės tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2011), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje Nr. A146-409/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-480/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-244/2011).

153. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CPK 176–178 straipsniuose, 181 straipsnio 1 dalyje, 185 ir 197 straipsniuose, įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, CPK 263 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis V. D. v. T. E., byloje Nr. 3K-3-516/2004). Taip pat, kasatoriaus teigimu, teismai nesilaikė turinio viršenybės prieš formą principo, nes nagrinėjamoje byloje vertindami ne atliktus darbus, o techniniame projekte ir lokalinėje sąmatoje nurodytą remonto pavadinimą „kapitalinis“ neatsižvelgė į ieškovo poziciją, kad toks remonto pavadinimas dokumente pavartotas suklydus. Pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, be pagrindo atmetė ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros išvadą. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepriėmė ir (arba) netyrė ieškovo pateikto įrodymo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto bei juo tvirtinamo Geležinkelio kelių, viadukų, tunelių, pralaidų ir kitų susisiekimo komunikacijų statybos rūšių aprašo projekto, dėl kurių nutartyje visiškai nepasisakyta. Kasatoriaus teigimu, teismai neatsižvelgė ir į faktą, kad tarp šalių iš skundžiamų aktų kylantys santykiai reguliuojami administracinės teisės, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą sprendžiant ginčo dalį dėl skundžiamų aktų teisėtumo, nes būtent atsakovui kilo pareiga pagrįsti, kokiu pagrindu, nesant priimtų teisės aktų, atribojančių geležinkelio kelio paprastąjį ir kapitalinį remontą, KAVA departamentas viršutinės kelio konstrukcijos ar jos atskirų elementų keitimą priskyrė ir skundžiamuose aktuose įvardijo kapitaliniu remontu bei tuo pagrindu surašė skundžiamus aktus.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

171. Dėl laikančiosios konstrukcijos sąvokos. Atsakovo teigimu, atlikti geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, nes buvo pakeisti susidėvėję bėgiai, pabėgiai ir skaldos balastas, atlikti atitinkami žemės darbai, latakų įrengimo darbai, nurodyti ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose. Atsiliepime pabrėžiama, kad tai, jog Geležinkelių transporto kodekse balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai, įvardyti kaip viršutinė geležinkelio konstrukcija, neįvardijant, ar tai laikančioji konstrukcija, nesudaro pagrindo teigti, kad tai nėra geležinkelio kelio laikančioji konstrukcija. Laikančiųjų konstrukcijų defektų šalinimas ir yra jų stiprinimas arba pakeitimas, todėl teismai, Inspekcijos nuomone, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 21, 68 punktus tinkamai kvalifikavo atliktus darbus kaip kapitalinio remonto.

182. Dėl skundžiamų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Atsiliepime teigiama, kad šie argumentai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir buvo iškelti tik apeliaciniame skunde, nes pirmojoje instancijoje kasatorius ginčijo savavališkos statybos akto faktinį, o ne teisinį, pagrindą, todėl teismai neprivalėjo ir negalėjo savo iniciatyva vertinti ginčijamų individualių administracinių aktų formos ir turinio atitikties individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams. Be to, atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinėse bylose Nr. A556-483/2010, Nr. A252-511/2010, Nr. AS146-669/2009) savavališkos statybos aktas pagal savo turinį yra materialinio techninio pobūdžio veiksmas, o ne individualus administracinis aktas. Kasatorius, Inspekcijos nuomone, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-180/2008 ir Nr. 3K-3-309/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A146-409/2011, nes šiose bylose faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos ir nagrinėjamai bylai precedento galios neturi, taip pat pabrėžia, kad tiek Savavališkos statybos aktas, tiek Statybos sustabdymo aktas užpildyti laikantis pildymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ reikalavimų. Be to, atsakovas nurodo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, nes turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui ir ar yra tikimybė, kad dėl to pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

193. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo teigimu, nebuvo teisinio pagrindo remtis aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 662 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projektu, nes jis tuo metu dar nebuvo priimtas, o remtis negaliojančio teisės akto nuostatomis negalima. KAVA departamento pareigūnai, prieš surašydami savavališkos statybos aktą, atsakovo teigimu, vertino visus ieškovo kapitalinio remonto techniniame projekte numatytus darbus, tai patvirtina ir savavališkos statybos aktas. Teismai, anot Inspekcijos, pagrįstai sprendė klausimą dėl faktinių atliktų remonto darbų priskyrimo savavališkai statybai, todėl teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nė viena šalių nereiškė reikalavimo nustatyti savavališkos statybos faktą.

20Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu

24Teisės teorijoje pripažįstama, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Kita vertus, civilinėje teisėje, skirtingai nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje, teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei tai būtų nurodyta teisės akte ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tiesa, tokiais atvejais privalu atsižvelgti ir į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį, kitos šalies padėtis gali ne pagerėti, o pablogėti.

25Kai kuriais atvejais susiduriama su situacija, kai reikia vertinti teisės subjektų elgesį, tačiau tokio teisės subjekto elgesį reglamentuojančių teisės normų nepriimta. Taigi, susiduriama su atveju, kai konstatuojamos teisės spragos – lacuna legis. Įstatymu nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reguliuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija), o jeigu panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų nėra, tada taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija; CK 1.8 straipsnis). Pripažįstama, kad teisės spragas ad hoc, t. y. teisės spragas tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teismo nagrinėjamoje byloje, gali pašalinti teismas. Tokiu būdu teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas netgi sudaro prielaidas formuoti vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas, kurią vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas, atitinkamą teisės spragą pašalindamas bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu.

26Nagrinėjamos bylos atveju teismams buvo aktualu nustatyti, ar ieškovo veiksmai, remontuojant geležinkelio privažiuojamojo kelio atkarpą tarpstotėje ( - ), nuo 1 km 2 PK iki 4 km, ( - ), vertintini kaip paprastasis ar kaip kapitalinis remontas, ir ar, atliekant šioje geležinkelio privažiuojamojo kelio atkarpoje remonto darbus, buvo reikalingas statybos leidimas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, VI, VII ir VIII skyrių nuostatos, reglamentuojančios statinio kapitalinį bei paprastąjį remontą, nėra taikomos inžineriniams tinklams bei susisiekimo komunikacijoms (Reglamento 4 punktas). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme jau galiojo Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 ir pakeisto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006, nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai, pagal kuriuos nustatytas Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas (Reglamento 3 priedas). Šiame apraše pateiktoje geležinkelio statinio kapitalinio remonto apibrėžtyje nustatyta, kad tokiu remontu laikomas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas (Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašo 6 punktas). Geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija ar atskiri jos elementai, pavyzdžiui, balastas, pabėgiai, bėgiai ir kt., nepriskirtini prie geležinkelio statinių laikančiųjų konstrukcijų, o jų pakeitimas laikomas geležinkelio kelio paprastuoju remontu (Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašo 7.1 punktas).

27Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateiktu Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ pakeitimo projektu, kaip dar neegzistuojančia (nepriimta, nepaskelbta ir neįsigaliojusia teisės aktų nustatyta tvarka) teisės norma (CK 1.7 straipsnis 1 dalis; Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnis). Bylos duomenimis, dėl šio ieškovų pateikto Statybos techninio reglamento „Statinio statybos rūšys“ pakeitimo projekto buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu priimtoje protokolinėje nutartyje (CPK 324 straipsnio 1 dalis), t. y. buvo atsisakyta priimta pateiktą teisės akto projektą, todėl kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas niekaip nesprendė pateikto projekto priėmimo klausimo ir netyrė jo nuostatų, nepagrįstas.

28Nagrinėjamos bylos atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi atitinkamomis Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis 2005 metais (geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto darbai buvo atliekami nuo 2005 metų), kuriose geležinkelio kelių specifikos neišskirta, padarė vieningas išvadas apie tai, kad ieškovo atlikti geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto darbai priskirtini prie kapitalinio remonto darbų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos įstatymas, kuris apibrėžia statinio kapitalinio ir paprastojo remonto sąvokas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 20, 21 dalys), bei Geležinkelio transporto kodeksas, kuriame pateikiamas geležinkelio kelio bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių sąvokos (Geležinkelio transporto kodekso 3 straipsnio 6, 22 dalys), yra priimti ir įsigaliojo anksčiau, negu ieškovas pradėjo vykdyti geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto darbus, todėl, atsižvelgiant į teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu principines nuostatas, šiuo atveju turi būti sprendžiama ir dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 ir pakeisto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006, galiojančio šiuo metu, nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams. Kasacinio teismo teisėjų kolegija paaiškina, kad tokia teisinė situacija, kuri yra susidariusi nagrinėjamoje byloje, t. y. kai iki ginčo teisinių santykių atsiradimo galioję įstatymai (Statybos įstatymas ir Geležinkelių transporto kodeksas) nepateikė atsakymo į klausimą, kaip turi būti teisiškai kvalifikuojamas geležinkelio kelio remontas, kai yra keičiami bėgiai, pabėgiai ir balasto sluoksnis, tačiau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ši teisinio reguliavimo spraga kompetentingos institucijos buvo užpildyta, atitinkamai šiuo atveju aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006 pakeitus STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (patvirtinus Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašą; Reglamento 3 priedas), gali būti sprendžiama vadovaujantis naujuoju teisiniu reglamentavimu. Ginčo teisiniams santykiams šis reglamentavimas gali būti taikomas, nes, pirma, aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006 padarytuose STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ pakeitimuose nenurodyta, kad pakeitimai taikomi atgaline tvarka, tačiau nenustatytas ir tokio taikymo laiko atžvilgiu draudimas; antra, naujasis teisinis reguliavimas tik užpildo teisės spragą, bet nepablogina dalyvaujančių byloje asmenų teisinės padėties. Taigi, aptariama situacija atitinka teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu sampratą, todėl nagrinėjamos bylos atveju teisės spragą užpildžiusi teisės norma gali būti taikoma.

29Dėl apeliacijos apimties

30Įstatyme nustatyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

31Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad statybos leidimas ieškovo įvykdytiems geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto darbams taip pat reikalingas ir dėl to, kad remonto metu buvo atliekami žemės darbai, kuriems vykdyti pagal galiojantį reglamentavimą statybos leidimas yra būtinas (Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 ml gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629, 4 punktas), dėl to, kad žemės sklypui, kuriame yra suremontuotas kelias, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 12 d. nutartyje apsiribojo konstatavimu, kad balasto sluoksnis, pabėgiai ir bėgiai yra pagrindinės geležinkelio kelio konstrukcijos, o jų stiprinimas ar pakeitimas naujomis priskirtinas kapitalinio remonto darbams, kurių atlikti be nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo negalima. Kitus apeliacinio skundo argumentus teismas vertino kaip, jo nuomone, neturinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nutartyje nurodyta poreikį iš naujo aiškintis ir spręsti ieškovo atliktų geležinkelio kelio remonto darbų pobūdį, t. y. koks buvo ieškovo atliktas geležinkelio kelio remontas – kapitalinis ar paprastasis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie kitų apeliacinio skundo argumentų, t. y. kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada apie įvykdytiems remonto darbams statybos leidimo reikalingumo pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 4 punktą, teisinį reikšmingumą šiai bylai, yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti dėl visų turinčių bylai reikšmės apeliacinio skundo argumentų. Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.). Taigi, apeliacinės instancijos nutartis dėl aptartos priežasties neatitinka nutarties motyvuojamai daliai keliamų reikalavimų (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

32Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl ginčijamų KAVA departamento 2009 m. rugsėjo 30 d. aktų Nr. NSS-03/09 ir Nr. SS-03/09 atitikties Viešojo administravimo įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (ankstesnis galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“) nuostatoms, t. y. dėl faktinio ir teisinio ginčijamų aktų pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismas dėl šių (ir apeliaciniame skunde apelianto nurodytų) argumentų nepasisakė (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su proceso teisės normų pažeidimu, kaip neturintys esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui ir teismų praktikai formuoti, neanalizuotini ir dėl jų šioje nutartyje nepasisakytina.

33Apibendrindama visa tai, kas nurodyta šioje nutartyje, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas dėl nustatytų trūkumų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35Kasaciniame teisme patirta 49,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu), bylinėjimosi išlaidų patyrė ir šalys. Kasaciniam teismui bylą grąžinant nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

37Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį, kuria ieškovo UAB „Transachema“ apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

38Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių kapitalinio ir... 5. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transachema“... 6. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Transachema“ prašo panaikinti Jonavos... 12. 1. Dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 21, 68 punktuose pateiktų... 13. ą nebuvo pareikšta bei nepagrįstai viršutinės geležinkelio kelio... 14. 2. Dėl skundžiamų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo... 15. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir... 17. 1. Dėl laikančiosios konstrukcijos sąvokos. Atsakovo teigimu, atlikti... 18. 2. Dėl skundžiamų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo... 19. 3. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo teigimu, nebuvo teisinio... 20. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu... 24. Teisės teorijoje pripažįstama, kad teisinio reguliavimo srityje galioja... 25. Kai kuriais atvejais susiduriama su situacija, kai reikia vertinti teisės... 26. Nagrinėjamos bylos atveju teismams buvo aktualu nustatyti, ar ieškovo... 27. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas... 28. Nagrinėjamos bylos atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 29. Dėl apeliacijos apimties... 30. Įstatyme nustatyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje... 31. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad... 32. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,... 33. Apibendrindama visa tai, kas nurodyta šioje nutartyje, kasacinio teismo... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 35. Kasaciniame teisme patirta 49,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį, kuria ieškovo... 38. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....