Byla 2-2059-619/2017

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė

2sekretoriaujant V. Kamašinienei

3dalyvaujant ieškovo atstovams adv. L. A., L. D.

4atsakovų atstovams adv. H. M., adv. G. R.

5trečiojo asmens atstovui adv. V. P.

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovams R. M., UAB „Z.B.V“, VĮ Turto bankas, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 6 biuro notarė D. Š., Klaipėdos m. 15-ojo biuro notarė ir

Nustatė

7

  1. Patikslintu ieškiniu ieškovas M. D. (ieškovės S. D. teisių perėmėjas) prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 17 d. S. D. (a.k. ( - ) sudarytą ir Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarės D. Š. patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865), kuriuo ieškovė S. D., ( - )., suteikė teisę sūnui A. D., ( - ). įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), už bet kurio asmens prievoles, parduoti šį butą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ar jį padovanoti vaikaitei J. D.; pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos lakštą, pasirašytą R. M., S. D. atstovo A. D. ir Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovo H. Č., ir patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. 6913), kuriuo ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis D( - ), įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai ir panaikinti viešuosiuose registruose šiam turtui 2010 m. gruodžio 17 d. įkeitimo pagrindu nustatytus apsunkinimus (išregistruoti 2010 m. gruodžio 20 d. įregistruotą sutartinę hipoteką).
  2. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovo atstovai nurodė, kad 2012 m. lapkričio 10 d. antstolė N. Š. atvyko į ieškovės S. D. namus, esančius D. P. g. 17-2, Vilniuje ir ieškovės sūnaus sutuoktinei įteikė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13572-558/2012, iš kurių paaiškėjo apie jos gyvenamojo būsto hipoteką ir atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus.
  3. Ieškovei tapo žinoma, kad 2010 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarė D. Š. patvirtino S. D. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865), kuriuo ieškovė suteikė teisę sūnui A. D., ( - ) įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį vienintelį butą, esantį ( - ), už bet kurio asmens prievoles, parduoti šį butą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ar jį padovanoti vaikaitei J. D..
  4. A. D. tą pačią dieną Klaipėdoje pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo užtikrino savo pažįstamo R. M. prievolių pagal 2010 m. gruodžio 17 d. sudarytą paskolos sutartį su paskolos davėju KU „Mėmelio taupomoji kasa“ įvykdymą (700 000 Lt paskola) ieškovės S. D. buto, esančio ( - ), įkeitimu, o R. M. neįvykdžius prievolių pagal 2010 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai CPK nustatyta tvarka.
  5. Ieškovo tvirtinimu, S. D., gim. 1927 m. psichinė ir fizinė sveikata jau kelerius metus buvo itin prasta, nuo 2008 m. ji serga Alzheimerio liga, jos atmintis sutrikusi, ką patvirtina ir mediciniai įrašai. Asmens sveikatos istorijos 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. rugpjūčio 18 d. įrašuose nurodoma, kad S. D. bloga atminintis, 2008 m. spalio 10 d., 2008 m. gruodžio 19 d. įrašuose - labai bloga atmintis; 2010 m. vasario 9 d. šeimos gydytoja ieškovę nukreipia pas neurologą patikslinti demenciją, 2010 m. vasario 18 d. neurologė, atlikusi protinės būklės mini tyrimą (MMSE) konstatuoja, jog S. D. trumpalaikė atmintis pablogėjo - neatsimena ką turi paklausti, ką valgė ir pan. Iš MMSE tyrimo, kuriuo nustatyta, jog ieškovės MMSE yra 21, matyti, kad S. D. yra praradusi laiko orientaciją ir nežino, kurie dabar metai, mėnuo, diena, jai sudėtinga susikoncentruoti, trumpalaikė atmintis. Epikrizė laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. kovo 5 d. patvirtina, jog ieškovė skundėsi atminties sutrikimu, o atliktas MMSE tyrimo rezultatas dar ženkliai pablogėjo ir sudarė tik 17 balų iš 30. Po gydytojos apsilankymo pas ieškovę 2010 m. liepos 13 d. nurodoma, kad ligonė vos vaikšto, blogai orientuojasi; 2010 m. rugsėjo 20 d. įrašas patvirtina, kad S. D. orientuojasi labai blogai, o 2010 m. gruodžio 2 d., kad jos atmintis labai bloga, bijo išeiti į gatvę. Gydytojos įrašas, padarytas 2011 m. lapkričio 22 d. rodo, kad ieškovė visai nebesiorientuoja, 2012 m. balandžio 3 d. nurodo, kad ji nieko neatsimena.
  6. Iš Centrinės hipotekos įstaigos išrašo matyti, kad įgaliojimo pasirašymo dieną (2010 m. gruodžio 17 d.) A. D. nuvyko iš Vilniaus į Klaipėdą ir tą pačią dieną įgaliojimo pagrindu įkeitė S. D. butą, esantį D. P. g. 17-2, Vilniuje, už R. M. prievoles pagal taip pat tą pačią Klaipėdoje sudarytą 700 000 Lt paskolos sutartį paskolos davėjo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai (sutartinė hipoteka įregistruota 2010 m. gruodžio 20 d.).
  7. Be minėtų įgaliojimo sandorio Vilniuje, hipotekos lakšto ir paskolos sandorių Klaipėdoje, 2010 m. gruodžio 17 d. Klaipėdoje buvo pasirašytas paprastasis vekselis. Jį pasirašė skolininkas R. M., o vekselio apačioje laiduotojais įvardyti A. D. ir I. V.. 2010 m. gruodžio 17 d. Klaipėdoje sudarytos ir laidavimo sutartys tarp KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir R. M., A. D. ir I. V..
  8. Ieškovo tvirtinimu, L. D. dėl silpnaprotystės ir Alzheimerio ligos, kurios nuosekliai progresavo, ypač nuo 2010 m., kuomet ženkliai pablogėjo protinės būklės mini tyrimo (MMSE) rezultatai, negalėjo suprasti 2010 m. gruodžio 17 d. pas notarę sudaryto vienašalio sandorio - įgaliojimo, kuriuo suteikė teisę savo sūnui A. D. iš esmės apsunkinti teises į vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą - butą ar net netekti nuosavybės teisių, esmės. Įgaliojime ji pasirašė rusiškai, o vien tai, kad įgaliojime nurodyta, jog ieškovei tekstas perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, jos suprastas savaime nereiškia ir negali reikšti, kad S. D. suprato teksto leidimo įkeisti paskutinį būstą už bet kurio asmens prievoles esmę ir prasmę. Notarė šiuo atveju nesiėmė visų priemonių apsaugoti senyvo amžiaus asmens teises.
  9. Notarė neturėjo pagrindo tvirtinti labai senyvo amžiaus rusakalbės, prastai matančios ir silpnos fizinės sveikatos S. D., kuri sirgo progresuojančia demencija ir Alzheimerio liga, įgaliojimo, kuriuo ji suteikė teisę savo sūnui iš esmės apriboti jos nuosavybės teises į paskutinį gyvenamąjį būstą ar net netekti šių teisių už kitų asmenų prievolių netinkamą vykdymą hipotekos sandorio pagrindu. Todėl toks vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas.
  10. Nepaisant to, ar ieškovės atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, ar ne, ieškovė vis tiek nesuprato ir negalėjo suprasti sudaromo hipotekos sandorio esmės ir būtų suteikusi savo sūnui pagal įgaliojimą tokias teises, kurių pastarasis ir norėjo.
  11. Ieškovo tvirtinimu, protingumo principo neatitinka labai senyvo amžiaus asmens veiksmai, kai jis nesugeba jų suprasti bei valdyti, jei tokiais veiksmais šis asmuo sudaro realias galimybes kitiems, ypač su juo artimai nesusijusiems asmenims iš to pasipelnyti ar išvengti savo prievolių įvykdymo, asmeniui netenkant teisės į vienintelį turimą būstą. Išrašas iš Centrinės hipotekos įstaigos dėl 2010 m. gruodžio 17 d. Klaipėdoje sudaryto hipotekos sandorio (tą pačią dieną Vilniuje buvo išduotas ieškovės įgaliojimas sūnui A. D. įkeisti butą už svetimo asmens prievoles), susirašinėjimas su KU „Mėmelio taupomoji kasa“, tą pačią dieną sudaryta paskolos sutartis tarp R. M. ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“, skolininko ir trečiųjų asmenų A. D. ir I. V. laidavimo sutartys, taip pat išduotas vekselis ir laidavimas pagal jį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai patvirtina, kad tiek KU „Mėmelio taupomoji kasa“, kaip paskolos davėjo, tiek ir paskolos gavėjo R. M. bei už jo prisiimtų prievolių įvykdymą laidavusių A. D. ir I. V. veiksmai ieškovės atžvilgiu, kiek tai susiję su buto įkeitimu, buvo iš anksto žinomi ir suplanuoti. A. D. veikė akivaizdžiai prieš motinos interesus, pasinaudojo jos būsena, kad patenkintų savo interesus.
  12. Ne tik paskolos gavėjas ir laiduotojai, bet ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ veikė nesąžiningai, nes išdavė paskolą ne kredito unijos nariui, o dalį unijos suteiktos paskolos R. M. turėjo panaudoti kaip įnašą. Pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus S. D. atžvilgiu, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 m. gegužės 15 d. perleido reikalavimo teises atsakovui UAB „Z. B. V.“
  13. Taigi, S. D., kaip 2010 m. gruodžio 17 d. sudaryto hipotekos sandorio dėl buto, esančio D. P. g. 17-2, Vilniuje, įkeitimo už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, šalis dėl psichinės negalios nesuprato ir negalėjo suprasti jos vardu sudaromo šio svetimo turto hipotekos sandorio esmės ir tikrosios prasmės, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 1.89 str.).
  14. Pabrėžė, jog negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.81 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.), kuri turi būti taikoma ne mechaniškai ir sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas jos taikyme. Todėl pripažinus negaliojančiu hipotekos lakštą turi būti panaikinti viešuose registruose šiam turtui 2010 m. gruodžio 17 d. įkeitimo pagrindu nustatyti apsunkinimai – panaikinta sutartinė hipoteka.
  15. Tvirtina, kad kreditorius nebuvo sąžiningas CK 4.197 str. kontekste, nes nepasidomėjo ar realus skolininko M. paskolos panaudojimo tikslas, jis nenurodė, kad paskolos grąžinimui bus įkeistas S. D. turtas, t.y. prieš priimant sprendimą suteikti paskolą neturėjo duomenų apie galimybę įkeisti svetimą turtą. Paskolos panaudojimas nebuvo kontroliuojamas, nesidomėjo skolininko galimybėmis grąžinti skolą. Dėl nurodyto, UAB „Z.V.B“ negali remtis argumentais dėl tariamo sąžiningumo.
  16. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
  17. Atsakovo UAB „Z.B.V.“ atstovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą. Pažymėjo, jog byloje buvo pateiktas A. D. atsiliepimas, kuriame jis neigė apgaulės naudojimą motinos atžvilgiu, taip pat nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad esą S. D. ginčijamų sandorių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Pabrėžė, kad A. D. atsiliepime akcentuojama, jog analogiško pobūdžio sandorius S. D. ir A. D.buvo sudarę ir anksčiau (2009-08-18 įgaliojimas, taip pat to paties turto įkeitimas A. V.). A. D. atsiliepime nurodoma, jog jei A. D. būtų veikęs prieš savo mamos S. D. interesus, jis savaime būtų veikęs ir prieš savo bei savo šeimos interesus, kadangi ginčijamais sandoriais buvo įkeistas butas adresu ( - ), kuriame gyveno ne tik S. D., tačiau ir visa A. D. šeima. Atsakovą stebina tai, kad praėjus ilgam laiko tarpui nuo šios civilinės bylos pradžios, patikslintame ieškinyje ieškovės teisių perėmėjas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, susijusių su jo senelės (S. D.) ir tėvo (A. D.) bendravimu, taip pat aplinkybių, susijusių su jo senelės būkle ginčijamų sandorių sudarymo metu.
  18. Pažymėjo, kad ieškovas M. D., kuris nurodo savo gyvenamąją vietą ginčo bute, akivaizdžiai suinteresuotas kuo ilgesniu bylos nagrinėjimu, be to, šioje byloje ieškovo pusė ir anksčiau atliko veiksmus, prisidėjusius prie bylos vilkinimo - teismas nebuvo informuotas apie vykusį procesą dėl S. D. pripažinimo neveiksnia, patikslintas ieškinys pateiktas tik 2017-05-11 posėdžio metu, nors aplinkybės, paskatinusios teikti šį ieškinį (tikslinti procesinę padėtį), nesikeitė viso proceso metu ir buvo žinomos nuo pat jo pradžios.
  19. Pasisakydamas dėl S. D. galimybių suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes ginčijamų sandorių sudarymo metu, nurodė, kad net teismo ekspertizes išvada tokio pobūdžio bylose nėra ir negali būti pakankamu asmens būsenos įrodymu, kadangi LR CPK 185 str. 1 d., įpareigoja teismą įrodymų vertinimą grįsti visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, o pagal to paties LR CPK str. 2 d., jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Be to, ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad "asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu" (2005-10-05 nutartis Nr.3K-3- 451/2005, 2009-06-09 nutartis Nr.3K-3-278/2009).
  20. Tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu S. D. turėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir turėjo turėti galimybę valdyti savo veiksmus, patvirtina mažų mažiausiai šios aplinkybės: įgaliojimą tvirtino notarė, kuri nebūtų rizikavusi dėl asmens valios tikrumo; ginčijamo įgaliojimo tvirtinimo metu kartu su S. D. buvo sūnus A. D., kuris ir jau vykstant šiai bylai patvirtino, kad savo veiksmus S. D. suprato ir nors kaip ir kiekvienas garbaus amžiaus žmogus, turėjo sveikatos sutrikimų, aplinką, o taip pat ir sudaromo sandorio pasekmes suvokė puikiai.
  21. Pažymėjo, kad pradinis ieškinys šioje byloje parengtas 2013-02-20, kas rodo, kad 2013 metų vasario mėnesį S. D. galėjo kreiptis pagalbos į advokatę, sudaryti su ja atstovavimo sutartį, taigi, ir adekvačiai paaiškinti faktines aplinkybes, reikšmingas ieškinio surašymui. Kadangi tikėtina, jog garbaus amžiaus žmogaus sveikatos (įskaitant ir psichinę sveikatą) būklė, einant laikui prastėja, o ne gerėja, darytina pagrįsta išvada, jog ir 2010 metų pabaigoje, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, S. D. galėjo suprasti ir suprato savo veiksmus.
  22. Vertinant ginčijamų sandorių naudingumą, pažymėjo, kad byloje pateikti pradinio kreditoriaus kredito unijos "Mėmelio taupomoji kasa" dokumentai rodo, jog ginčo butas iki sudarant ginčijamą hipotekos sandorį, buvo įkeistas kitam asmeniui - A. V.; kaip matyti iš pateikto A. V. sutikimo dėl hipotekos sandorio, šis kreditorius sutiko, kad jo naudai įregistruota hipoteka būtų panaikinta ir hipotekos lakšto originalas sugrąžintas jam atgavus 417.788,80 Lt. Taigi, ginčo butas buvo įkeistas didelės apimties prievolės įvykdymo užtikrinimui, todėl visiškai pagrįsti atsakovo anksčiau išsakyti argumentai, jog ginčijamais sandoriais buvo išvengta ankstesnio kreditoriaus A. V. skolos išieškojimo.
  23. Vertinant ginčijamų sandorių naudingumą, atsakovo nuomone, pažymėtina tai, kad tiek prievolinės, tiek daiktinės teisėms reglamentuojančioms normoms būdingas sąžiningo asmens teisių ir interesų gynimas. Pripažinus sandorius negaliojančiais būtų panaikintos galimybės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, nors šis reikalavimas kyla iš sandorio, kurio faktas ir aplinkybės nėra ginčijami.
  24. Nurodė, jog ieškovo argumentai, susiję su atsakovų nesąžiningumu yra nepagrįsti, neįrodyti.
  25. Ieškovo pusės procesiniuose dokumentuose nurodomi teiginiai, susiję su tariamu atsakovo nesąžiningumu - paskolos sutarties sudarymo metu negalėjo būti duomenų apie galimybę įkeisti svetimą turtą; paskola išduota neturint jokių objektyvių duomenų apie galimą prievolės užtikrinimą ir paskolos grąžinimo galimybes; R. M. negalėjo būti suteikta paskola, kadangi jis negyveno Klaipėdos regione; Unija elgėsi neapdairiai, kadangi nekontroliavo paskolos panaudojimo ir laiku nenutraukė paskolos sutarties (R. M. pervedė pinigų B. M. vestuvėms, nuėmė 205.000,00 Lt grynaisiais, unijai nekontroliuojant šios sumos panaudojimo tikslo); neaišku, kaip su verslo vystymu susijęs paskolos fiziniam asmeniui A. V. grąžinimas, nepagrįsti.
  26. Atsakovas nurodė, kad sudarant paskolos sutartį ir įkeičiant ginčo butą, A. D. veikė pagal notaro patvirtintą S. D. įgaliojimą. Be to, kaip minėta, ir pats A. D. su šeima gyveno įkeičiamame ginčo bute. Taigi, visos aplinkybės rodė, kad ir S. D. ir A. D. veikia vienodais tikslais, todėl jokių abejonių dėl įgaliojimo realumo kilti neturėjo. Kaip rodo byloje esantys dokumentai, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir laidavimais. Ginčo buto vertė buvo pakankama paskolos grąžinimo užtikrinimui, taip pat nebuvo ir negalėjo būti abejonių dėl to, kad S. D. išreiškė tikrąją savo valią.
  27. Prašydamas suteikti paskolą, R. M. deklaravo Unijai, jog gyvena Klaipėdoje (Turgaus 8-16), be to, pateikė ir nuomos sutartį; unijai nekilo abejonių dėl paskolos naudojimo/grąžinimo, kadangi paskolos grąžinimas pradiniame etape vyko sklandžiai. Taigi, kreditoriaus nesąžiningumas neįrodytas. Atsakovo tvirtinimu, hipotekos kreditoriaus nesąžiningumo neįrodymas, sudaro pagrindą taikyti LR CK hipoteką reglamentuojančią specialiąją teisės normą - LR CK 4.197 str. 6 d..
  28. Atsakovo nuomone, net jeigu ir būtų įrodyta aplinkybė, kad S. D. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, hipotekos kreditorius nėra už tai atsakingas. Taigi, LR CK 4.197 str. 6 d. norma, net ir nustačius S. D. savo veiksmų nesupratimą ginčijamų sandorių sudarymo metu, įpareigoja teismą palikti šiuo metu atsakovės turimas teises į ginčo butą, kadangi atsakovė yra sąžiningas asmuo.
  29. Dėl galimybės taikyti restituciją nurodė, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje restitucijos klausimu pasisakoma tik tiek, kad pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki šio sandorio sudarymo, o sutartinė hipoteka turi būti panaikinta. Pažymėjo, kad pagal LR CK 1.80 str. 2 d., "turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 str. 1, 2 ir 3 d. numatytus atvejus". Nors atsakovė nėra ginčo buto savininkė, ji turi daiktinę teisę į ginčo butą ir ši daiktinė teisė laikytina turtu. Taigi, neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, o jis, kaip minėta ir nėra įrodytas, atsakovei priklausanti daiktinė teisė į ginčo butą negali būti iš atsakovės atimta. Be to, specialiosios restituciją reglamentuojančios teisės normos, atsakovės teisių į ginčo butą panaikinimą taip pat daro negalimu. LR CK 6.145 str. 2 d. nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Sandoris, kuris buvo užtikrintas ginčijama šioje byloje hipoteka, buvo įvykdytas - suteikta paskola. Šis sandoris ir jo aplinkybės nėra ginčijamos. Panaikinus hipotekos sandorį ir išregistravus Ginčo buto hipoteką, paskolos sandorio vykdymas liktų neužtikrintas, o įvertinus tai, kaip vyko paskolos susigrąžinimo procesas, labiausiai tikėtina, kad iki galo paskolintos lėšos nebūtų grąžintos. Taigi, ginčo buto hipotekos panaikinimas visiškai iškreiptų šalių teisių pusiausvyrą, kadangi absoliučiai visi nuostoliai ir visos neigiamos pasekmės tektų hipotekos kreditoriui. Todėl restitucija byloje netaikytina, net ir pripažinus sandorius negaliojančiais.
  30. Tretysis asmuo A. D. 2013-04-26 d. pateikė teismui atsiliepimą į tuo metu dar pirminės ieškovės S. D. ieškinį (t.1, b.l. 162-165), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad motinos S. D. atžvilgiu nenaudojo jokios apgaulės ar kitų nesąžiningų veiksmų, nesinaudojo jos senyvu amžiumi, prasta sveikatos būkle. Ieškovei S. D. yra išaiškinęs jos (įgaliojimo išdavimas) ir hipotekinio sandorio sudarymo veiksmų prasmę, reikšmę, pasekmes ir nors motina garbingo amžiaus, ji suvokė ir suprato kokiais tikslais yra sudaromas įgaliojimas.
  31. Patvirtino teismui, kad tiek 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimas, tiek hipotekos lakšto pasirašymas, kuriuo buvo užtikrintas prievolių įvykdymas, įkeičiant ginčo butą yra ne vieninteliai tokio pobūdžio sandoriai. 2009-08-18 S. D. buvo išdavusi įgaliojimą jam sudaryti hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas atitinkamų piniginių sumų grąžinimas fiziniam asmeniui, įkeičiant butą. Vėliau, pilnai įvykdžius įsipareigojimus, hipoteka buvo išregistruota. Taigi, motina juo pasitikėjo, o jis nepiktnaudžiavo jos interesais. Pažymėjo, kad bute gyveno visa jo šeima, jeigu būtų veikęs prieš motinos interesus, tokiu būdu būtų veikęs ir prieš savo šeimos interesus, o to tikrai nebuvo. Atsiradusios pasekmės vienodai skausmingos visai šeimai.
  32. Nesutinka su ieškinio argumentais, kad motina buvo blogos sveikatos, prastai matė, jos sveikata buvo gera ir orientavimasis buvo gilus ir visavertiškas. Notarė jai išaiškino rusų kalba visas pasekmes, motina aiškiai nurodė, kad supranta kokiems tikslams išduodamas įgaliojimas, patvirtino, kad supranta įgaliojimo pasekmes, t.y. ji suprato savo veiksmų reikšmę ir juos pilnai valdė, todėl notarė pagrįstai patvirtino 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą. Tvirtina, jog ginčijami sandoriai pilnai atitiko įstatymo nuostatas ir jų pripažinimui negaliojančiais nėra jokių nei faktinių, nei teisinių pagrindų. Prašė ieškinį atmesti.
  33. Notarė D. Š. pateikė teismui atsiliepimą (t.1, b.l. 155-160), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 17 d. S. D. atvyko į Vilniaus miesto 6 notarų biurą su sūnumi A. D.. Prieš įgaliojimo išdavimą ir tvirtinimą buvo nustatytos jų tapatybės, ieškovė kalbėjo rusiškai, tačiau patvirtino, kad lietuvių kalbą supranta gerai. Įgaliojimo išdavimo metu su ja buvo bendraujama rusų kalba, jai išsamiai buvo išaiškintos įgaliojimo prasmė, esmė, galimos pasekmės – ji neabejotinai visa tai suprato. Susitikimo metu ji nesiskundė nei regėjimo, nei kitais sveikatos sutrikimais, pokalbis vyko sklandžiai, atsakinėjo tiksliai, pokalbis buvo abipusis, įgaliojimą pasirašė užtikrintai, rašysena buvo aiški. Jos sveikatos būsena abejonių nekėlė, puikiai orientavosi, buvo aktyvi, suprato įgaliojimo esmę ir prasmę. Šis įgaliojimas nebuvo vienintelis, 2009-08-18 S. D. buvo išdavusi įgaliojimą sūnui, kurio turinys buvo labai panašus. Notarei abiem atvejais nekilo abejonių dėl S. D. sveikatos būsenos. Tvirtina, kad nei S. D. amžius, nei jos sveikatos būklė nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.
  34. Notarė nurodė, kad tvirtindama įgaliojimą atliko visus įstatymo nustatytus veiksmus, nepažeidė dėl LR Notariato įstatymo, nei LR Notarų garbės etikos kodekso nuostatų, buvo apdairi ir objektyvi, atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nebuvo priežasties, kadangi S. D. veiksnumas, sveikatos būklė nekėlė jokių abejonių, kad ji suprato savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Teismo ekspertizės aktą prašo vertinti kritiškai, nes ekspertai išvadas daro apimdami ir laikotarpius po ginčijamo sandorio sudarymo, t.y. kai liga jau žymiai progresavo (2012-2014 m.), kas nurodoma ekspertizės akto 7 p., daro išvadas retrospektyviai. Pažymėjo, kad Alzheimerio liga turi nemažai stadijų, pradinėse stadijose liga neturi esminės reikšmės gebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau ekspertai neanalizuoja, kokioje stadijoje S. D. buvo ginčijamo sandorio metu, kiek paūmėjusi liga, nedetalizuoja, kas rodo, kad būtent tada ji jau nieko nesuvokė, nors iš įrašų matyti, kad kritinis laikotarpis buvo po 2011 m. pabaigoje, nors tuo tarpu 2010 m. sausio – kovo mėn. nėra jokių medicininių įrašų apie visišką asmens nesuvokimą, daugiausia tik apie atminties šlubavimą. MMSE rezultatai 2010 m. buvo 21 balas iš 23, kovo mėn. 17 balų, t.y. lengvas pažinimo sutrikimas. Abejotinas rėmimasis L. D., kuri tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimais, ekspertai turėtų remtis tik objektyviais duomenimis, vengti bet kokių suinteresuotų asmenų paaiškinimų. Ekspertizėje nėra pateikiamas S. D. veiksmų, atliktų ekspertizėje aptariamu momentu įvertinimas priimant galutinį sprendimą dėl asmens nesuvokimo, t.y. neįvertina, kad ji 2009 m. pasirašė kitą įgaliojimą, 2012 m. gavusi antstolės pranešimą suvokė savo teisių pažeidimą, pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kas yra vertintina kaip didelis ekspertizės trūkumas. Pažymi, kad medicininiai įrašai atsiranda tik po 2011 m., nuolatinės slaugos poreikis nustatytas tik 2012-11-22, neveiksnia pripažinta tik 2014-02-27, kas leidžia teigti, jog iki to laiko poreikio nebuvo.
  35. Notarės vertinimu, S. D. atliktų veiksmų visuma rodo, kad jos elgesys buvo logiškas, nuoseklus, protingas ir netgi jai pačiai naudingas, o ekspertizės akto išvados teismo turi būti vertintinos kritiškai
  36. LR, atstovaujama VĮ Turto bankas ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra, atmesti reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

  1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. D., gim. 1927-06-10, išdavė įgaliojimą 2009-08-18 sūnui A. D., kuriuo ji leido įkeisti bet kuriam Lietuvos Respublikos bankui ar kredito įstaigai ar fiziniam/juridiniam asmeniui jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ) už A. D. vardu gaunamo kredito lėšas iš bet kurio Lietuvos Respublikos banko ar kredito įstaigos, fizinio/juridinio asmens; parduoti šį butą už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, šiuo tikslu atstovauti ją įstaigose, organizacijose, sudaryti preliminarią sutartį dėl turto pardavimo, pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo priėmimo aktą notarų biure, atlikti kitus įgaliojime išvadintus veiksmus.
  2. 2010-12-17 d. S. D. įgaliojo sūnų A. D. įkeisti bet kuriam Lietuvos Respublikos bankui ar kredito įstaigai ar fiziniam/juridiniam asmeniui savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), už jos ar bet kurio kito fizinio/juridinio asmens gaunamo kredito lėšas iš bet kurio Lietuvos Respublikos banko ar kredito įstaigos ar fizinio/juridinio asmens; šiuo tikslu atstovauti jos interesus visose įstaigose, įmonėse ar organizacijose bei atlikti kitus veiksmus, išvardintus įgaliojime (t.1, b.l. 18).
  3. 2010-12-17 Paskolos sutartimi Nr. 10-00077 LTL KU Mėmelio taupomoji kasa suteikė 700 000 Lt kreditą R. M.; paskolos grąžinimas užtikrintas buto, unikalus Nr. ( - ), antriniu įkeitimu (t.1, b.l. 14-15).
  4. 2010-12-17 Laidavimo sutartimi A. D. laidavo už paskolos gavėją R. M. kreditoriui KU Mėnelio taupomoji kasa, kredito suma 700 000 Lt (t.1, b.l. 89-90).
  5. 2010-12-17 buvo išduotas paprastasis vekselis 700 000 Lt sumai, vekselio gavėjas KU Mėmelio taupomoji kasa, davėjas R. M., laiduotojai A. D., I. V..
  6. 2010-12-13 vienašaliu sutikimu A. V. sutiko, kad S. D. įkeistų jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), antrine hipoteka KU Mėmelio taupomoji kasa. Kreditorius pareiškia, kad atsisakys šio turto hipotekos ir skolininkui A. D. pateiks hipotekos lakšto originalą su įrašu apie prievolės įvykdymą, kai į jo sąskaitą bus įskaityta 417 788,88 Lt skola.
  7. 2010-12-20 pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas 01/1/200/0019062, kur skolininkas R. M., kreditorius KU Mėmelio taupomoji kasa, įkeičiamas turtas – butas ( - ) savininkas S. D., sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – Paskolos sutartis Nr. 10-00077 LTL, sudaryta 2010-12-17 d.. Pastabos 3 p. nurodoma, kad įkeičiamas daiktas yra įkeistas A. V., sutartinės hipotekos lakštu ir yra įkeičiamas šiam hipotekos kreditoriui sutinkant; 4 punktu patvirtinama, kad A. D., kaip S. D. atstovas užtikrina, kad įgaliojimas, kurio pagrindu atstovas veikia, yra galiojantis ir neatšauktas, taip pat nėra kitų įstatyme nustatytų įgaliojimo pasibaigimo pagrindų.
  8. 2012-05-15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi naujuoju KU Mėmelio taupomoji kasa kreditoriumi tampa UAB „Z.B.V“ (t.3, b.l. 176-179).
  9. 2012-05-23 įregistruotas sutartinės hipotekos lakšto pakeitimas ir atžyma apie kreditoriaus pasikeitimą, t.y. sutartinės hipotekos reikalavimas, kylantis iš 2010-12-17 paskolos sutarties Nr. 10-00077 pagal 2012 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį yra perleistas UAB „Z.B.V“.
  10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarta išieškoti iš R. M. UAB ZBV 595 088,51 Lt negrąžinto kredito, 48 211,49 Lt nesumokėtų palūkanų, viso 643 300 Lt, 142 Lt žyminio mokesčio bei 10 proc. fiksuotų palūkanų nuo 2012-09-10 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – butą ( - ).
  11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu S. D. pripažinta neveiksnia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi S. D. nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja paskirta marti L. D., ji skirta ir turto administratore.
  12. Byloje buvo paskirta ekspertizė ir teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės akte 2015 m. birželio 2 - rugpjūčio 12 d. Nr. 78TPK-153/2015 konstatuota, kad ieškovė S. D. 2010 -12-17 sandorio sudarymo metu bei vėlesniu laikotarpiu sirgo įgyta silpnaprotyste – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių. Nuo 2010 m. kovo mėn. S. D. kliniškai diagnozuota Alzheimerio liga, vidutinio sunkumo demencija, pasireiškusi atminties, orientacijos, dėmesio, mąstymo, socialinio elgesio, rašymo įgūdžių pablogėjimu.
  13. Nustatyta, kad A. D. mirė 2015 m. sausio 15 d., S. D. mirė 2015-09-25 d., I. V. mirė 2016-07-23 d. Į bylą yra įstoję nurodytų asmenų teisių perėmėjai. M. D. pagal 2016-01-06 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo S. D. turtą (t. 2, b.l. 222-226).
  14. Ieškovas, S. D. teisių perėmėjas ginčo sandorius – įgaliojimą, sutartinės hipotekos sandorį ginčija remiantis Civilinio kodekso 1.89 straipsnio nuostatomis ir aplinkybėmis apie jai diagnozuotą ligą ginčui aktualiu laikotarpiu ir vėlesniu.
  15. Pagal CK 2.137 str. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Įgaliojimui taikomos sandorių bendrosios normos.
  16. Šiuo atveju, ginčijamu įgaliojimu S. D. suteikė teisę savo sūnui A. D. įkeisti, parduoti savo nuožiūra ir sąlygomis, padovanoti vaikaitei jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ).
  17. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009). Taigi, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi, ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
  18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu S. D. pripažinta neveiksnia. Byloje atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios 2015 m. birželio 2 - rugpjūčio 12 d. Nr. 78TPK-153/2015 akte yra konstatuota, kad sandorio sudarymo momentu bei vėlesniu laikotarpiu S. D. sirgo demencija, vėliau prasidėjusia Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertės teigimu, 2010-02-18 neurologo konsultacijos metu įtarta Alzheimerio liga, demencija, 2010 m. kovo mėnesiais diagnozuota demencija, sergant Alzheimerio liga, 2010 m. vasario mėn. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas – MMSE 21 balas, stebėta sutrikusi tiriamosios orientacija laike, susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Kovo mėnesį konstatuotas vidutinis pažinimo sutrikimas MMSE 17 balų, kas rodo, kad liga buvo progresuojanti, dinamika blogėjanti. Diagnozuota vidutinio sunkumo demencija. Remiantis vėlesniais psichiatro įrašais, demencijos reiškiniai progresavo. 2012 m. tiriamoji pakartotinai tirta psichiatro, konstatuotas sunkus pažinimo sutrikimas (MMSE 9 balai), dėl demencijos 2012 m. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ekspertų vertinimu, tiriamoji sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo pasekmių. Teismo vertinimu, įvertinus ekspertizės akto išvadas, teismo posėdyje apklaustos ekspertės J. D. parodymus, medicininę bylos dokumentaciją (t.1, b.l. 20-84), ekspertizės išvadose ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų pakanka, daryti išvadą dėl S. D. negebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti dėl jai diagnozuotoms medicininės ligos. Ir nors notarės vertinimu, sandorį sudariusios L. D. veiksmai nekėlė abejonių dėl šio asmens gebėjimo suvokti sandorio esmę, teismo vertinimu, notaras nėra specialias medicinines žinias turintis asmuo, kuris galėtų tinkamai diagnozuoti asmens būklę iš momentinio susitikimo su klientu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pateikta kitų įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytas išvadas, papildomos ekspertizės šalys byloje neprašė (CPK 178 str.). Dėl nurodyto, 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu.
  19. Pripažinus Įgaliojimą negaliojančiu, pripažintinas negaliojančiu ir 2010 m. gruodžio 17 d. hiptekos lakštas, pasirašytas R. M., A. D. ir Kredito unijos Mėmelio taupomoji kasa, kuriuo S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), įkeistas už R. M. prievoles KU Mėmelio taupomoji kasa (CK 1.81 str. 1 d.).
  20. Ieškovas byloje prašo taikyti restituciją ir išregistruoti sutartinę hipoteką (CK 1.81 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.), motyvuodamas tuo, kad pripažinus hipotekos lakštą negaliojančiu turi būti panaikinti viešuosiuose registruose šiam turtui nustatyti apsunkinimai 2010 m. gruodžio 17 d. įkeitimo pagrindu – panaikinta sutartinė hipoteka, taip pat nurodo, kad kreditorius KU Mėmelio taupomoji kasa buvo nesąžiningas.
  21. Atsakovas UAB „Z.B.V“ byloje prašo taikyti CK 4.197 str. 6 d., bei juos laikyti sąžiningais kreditoriais.
  22. CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad jis yra sąžiningas kreditorius. Pažymėtina, kad Hipotekos sandoris – daiktinės teisės atsiradimo sandoris, šio sandorio tikslas užtikrinti pagrindinę prievolę, todėl pagrindinės prievolės subjektai, elgdamiesi sąžiningai, privalo atskleisti šalutinės prievolės subjektui – įkaito davėjui – pagrindinės prievolės atsiradimo aplinkybes, prievolės turinį ir jos pasibaigimo pagrindus. Svetimo daikto hipotekos atveju nuosavybes teise valdomą daiktą kreditoriui įkeičia kitas asmuo, ne skolininkas. Šio sandorio šalys yra kreditorius, skolininkas ir kitas asmuo.
  23. Teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad nėra nuginčytos ir galiojančios 2010 m. gruodžio 17 d. Paskolos sutartis, Paprastasis vekselis, Laidavimo sutartis. Sudarant ginčijamus sandorius A. A. D. veikė pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, todėl kreditorius KU Mėmelio taupomoji kasa turėjo pagrindą daryti išvadą, kad sandoris (įgaliojimas) išduotas įstatymo nustatyta tvarka, sutinkamai su Notariato įstatymo nuostatomis. Svarbu yra ta aplinkybė, kad A. D. gyveno įkeičiamame bute, kas sudarė pagrindą manyti, kad sūnus ir motina veikia bendrais tikslais. Pagal bylos medžiagą, Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir laidavimu, vekseliu, todėl kredito unijai neturėjo kilti abejonių dėl paskolos grąžinimo bei jos užtikrinimo tinkamumo, finansinio pajėgumo skolininko ir laiduotojų grąžinti paskolą. Byloje taip pat nustatyta, kad kredito paskirtis dalyje dėl 417 788,80 Lt buvo skirta padengti skolą pirminiam A. D. kreditoriui A. V., kurio reikalavimo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ir ginčo turtui buvo nustatyta pirminė hipoteka (t.1, b.l. 69). Taigi, šiuo atveju taip nekilo abejonių dėl siekio refinansuoti skolą. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad hipotekos kreditorius žinojo ar galėjo žinoti apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad šie pažeidimai tapo nustatyti tik bylos nagrinėjimo eigoje, byloje paskyrus teismo psichiatrinę ekspertizę ir nustačius aplinkybę, kad S. D. sandorio sudarymo momentu buvo neveiksni. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nekėlė abejonių net ieškovės advokatei, sudariusiai su S. D. 2012-11-13 Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Teismo vertinimu, šeimos nariai, žinodami ar turėdami žinoti S. D. sveikatos būklę turėjo imtis priemonių savalaikiai inicijuoti asmens neveiksnumo nustatymo procesą, o ne šia aplinkybe remtis įrodinėjant hipotekos kreditoriaus nesąžiningumą. Taigi, šiuo atveju teismas laiko, kad atsakovas yra sąžiningas kreditorius, todėl teismas byloje taiko CK 4.197 str. 6 d. palieka galioti hipotekos kreditoriaus teises. Hipotekos kreditoriui šiuo atveju hipotekos daiktinė teisė išlieka galioti.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė 1431,56 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 231,70 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 237,49 Eur išlaidų už ekspertizę. Atsakovas UAB „Z.B.V.“ bylos nagrinėjimo metu patyrė 6306,75 Eur (T.3., b.l. 165-166, 190-195) teisinės pagalbos išlaidų.
  2. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, atmetant ieškovo reikalavimus atsakovo UAB „Z.B.V.“ atžvilgiu pripažinus jį sąžiningu kreditoriumi. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tokią procesinę ir materialinę bylos baigtį konkrečiu atveju, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, todėl vadovaudamasis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovo UAB „Z.B.V.“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir ieškovo.
  4. Teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovui suteiktų paslaugų pobūdį ir kiekį, sprendžia, kad 6306,75 EUR suma atstovavimo išlaidoms atlyginti viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. Remiantis minėtų rekomendacijų 4 p. neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio. Remiantis išdėstytais argumentais ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki protingo ir pagrįsto dydžio ir iš ieškovo atsakovui priteistina 4300 EUR suma atstovavimo išlaidoms atlyginti.

11Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 5, 49, 176–185, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

12Ieškovo M. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

13Pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 17 d. S. D. (a.k. ( - ) sudarytą ir Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarės D. Š. patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865), kuriuo S. D., ( - ), suteikė teisę A. D., ( - )., įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) už bet kurio asmens prievoles, parduoti šį butą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ar jį padovanoti vaikaitei J. D..

14Pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos lakštą, pasirašytą R. M., S. D. atstovo A. D. ir Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovo H. Č., ir patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarą biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. 6913), kuriuo ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai.

15Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovo M. D. (a.k. ( - ) atsakovui UAB „Z.B.V.“ (į.k. 300093655) 4300 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

17Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai