Byla A-602-736-13
Dėl sprendimu panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Ramuno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas), teismo posedyje apeliacine tvarka rašytinio proceso budu išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo uždarosios akcines bendroves „Neringos vanduo“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo uždarosios akcines bendroves „Neringos vanduo“ skunda atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agenturai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Edrija“ del sprendimu panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškejas UAB ,,Neringos vanduo“ (toliau – ir pareiškejas; bendrove) su skundu (t. I, b. l. 1-6) kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agenturos (toliau – ir atsakovas; Agentura) direktoriaus 2012 m. kovo 8 d. isakyma Nr. T1-61 ,,Del Europos Sajungos finansines paramos bei bendrojo finansavimo lešu, išmoketu vykdant projekta Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ gražinimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 8 d. isakymas Nr. T1-61); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agenturos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. isakyma Nr. T1-69 „Del 2012 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agenturos direktoriaus isakymo Nr. T1-61 „Del Europos Sajungos finansines paramos bei bendrojo finansavimo lešu, išmoketu vykdant projekta Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ gražinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 19 d. isakymas Nr. T1-69).

5Pareiškejas skunde nurode, kad gincijamais isakymais Projekto galutinis paramos gavejas per 60 kalendoriniu dienu nuo isakymo gavimo dienos i Agenturos saskaita privalo gražinti nurodyta suma bei Lietuvos Respublikos biudžeto lešomis apmoketa pridetines vertes mokescio (toliau – PVM) (18 proc.) lešu dali. Nurode, jog tam, kad skundžiami isakymai galetu buti laikomi teisetais, pagal Finansines paramos, išmoketos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teises aktus, gražinimo i Lietuvos Respublikos valstybes biudžeta taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. gegužes 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Lešu gražinimo taisykles) 5.2.2. punkta turi buti nustatytos dvi salygos, kuriu visumos egzistavimas yra privalomas: 1) projekto vykdytojo UAB „Neringos vanduo“ padarytas teises aktu ir (arba) paramos sutarties nuostatu pažeidimas; 2) didesnes nei priklauso lešu sumos išmokejimo projekto vykdytojui nustatymas. Pareiškejo nuomone, nera nei vienos iš minetu salygu, kad butu pagrindas reikalauti sugražinti UAB „Neringos vanduo“ gautas paramos lešas. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad bendrove nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju. Vykdant Rangos sutarti Nr. ( - ) draudimams ir garantijoms iš Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu apmoketos lešos yra pagristos rangovo ukio subjektu grupes UAB „Edrija“, UAB „Klaipedos inžineriniu tinklu statyba“ ir UAB „Grundolita“ pagrindinio partnerio UAB „Edrija“ išrašytomis PVM saskaitomis fakturomis, atliktu darbu aktais, tarpinio mokejimo pažymomis. Šios išlaidos buvo patirtos per išlaidu tinkamumo laikotarpi (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis). Pažymejo, kad pridedami garantiniu raštu ir draudimo polisu nuorašai patvirtina, kad garantijos ir draudimai buvo susije konkreciai su Rangos sutarties Nr. ( - ) vykdymu (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis). Nurode, jog tiksliai pagal Rangos sutarties Nr. ( - ) sudetine dalimi esancius ikainotus darbu žiniarašcius rangovui už garantijas buvo sumoketa kaip numatyta pagal sutarties salygas, viso 120 000,00 Lt ir už visus draudimus, pagal sutarties salygas – 32 100,00 Lt. Taigi, nebuvo nustatyta, jog butu buvusi sumoketa didesne nei priklauso lešu suma. Todel Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešomis apmokant rangovui už draudimus ir garantijas, UAB „Neringos vanduo“ 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nepažeide. Tvirtino, jog tiek pagal teises aktuose, tiek pagal sutartyje itvirtinta funkciju pasiskirstyma Agenturos pareiga buvo, prieš išmokant Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešas, patikrinti išlaidu tinkamuma. Rangos sutartis Nr. ( - ) buvo sudaryta Agenturai atlikus viešojo pirkimo proceduras. Garantiniai raštai ir draudimo polisai buvo teikiami ne UAB „Neringos vanduo“, bet Agenturai. Agentura, kaip igyvendinancioji institucija, geriausiai žinanti Europos Sajungos ir Lietuvos Respublikos teises aktu reikalavimus del išlaidu tinkamumo, pati 2004 metais parenge pirkimo dokumentus ir rangos sutarties salygas, iskaitant reikalavimus rangovu teikiamoms užtikrinimo priemonems (draudimo polisams ir garantiniams raštams), bei itrauke ju ikainavima i sutarties darbu kiekiu žiniarašcius. Atsakovo parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas reikalavimas, kad rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma. Del to UAB „Neringos vanduo“ teisetai ir pagristai pagal rangovo pateiktas PVM saskaitas fakturas i tarpinio mokejimo pažymas itrauke rangovui moketinas sumas už garantijas ir draudimus pagal sutarties salygas. Visas tarpinio mokejimo pažymas ir rangovo PVM saskaitas fakturas pasiraše Agenturos igalioti atstovai, tokiu budu patvirtindami, jog šios išlaidos pagristai ir teisetai gali buti apmokamos Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešomis. Pažymejo, jog Agenturos 2012 m. kovo 19 d. išvadoje, patikslinancioje 2012 m. kovo 8 d. Agenturos išvada „Del projekto Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ išlaidu garantijoms bei draudimams tinkamumo“, nurodytas Europos Komisijos Regionines pletros generalinio direktorato 2004 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. DGREGIO E3/EBC/iz D(2004), kuriuo Agentura buvo informuota apie Europos Komisijos nuomone išlaidu tinkamumo klausimu. Nepaisant to, Agentura garantiju ir draudimu išlaidas itrauke i ikainuotu darbu kiekiu žiniarašcius, nenustatydama jokiu apmokejimo apribojimu parengtuose pirkimo dokumentuose ir sutarties salygose. Agentura neinformavo UAB „Neringos vanduo“ apie paminetu Europos Komisijos raštu pateikta nuomone. Agentura ir pati i ja neatsižvelge vertindama išlaidu tinkamuma ir tvirtindama apmoketi UAB „Neringos vanduo“ mokejimo pažymas. Teige, kad Agenturai gincijamais isakymais nustatant nurodyta gražinti suma, nebuvo atsižvelgta i finansavimo šaltinius ir ju proporcijas. Nurode, jog skirtumas tarp netinkamu finansuoti lešu ir gražintinu i biudžeta lešu suma 2 233,67 Lt (25 270,25 Lt – 23 036,58 Lt) yra bendroves nuosavos lešos, kurios paskaiciuotos pagal projekto faktiško ivykdymo pagal finansavimo šaltinius procenta, t. y. 8,8 proc. (Sanglaudos fondo dalis – 47 proc., bendrojo finansavimo lešos – 44,2 proc., nuosavos lešos – 8,8 proc.). Kadangi pagal darbu atlikimo aktus galima tiksliai nustatyti, kiek buvo sumoketa draudimu ir garantiju lešu pagal finansavimo šaltinius, todel pareiškejas nesutiko su pažeidime nurodyta i biudžeta gražintina suma 27 464,76 Lt. Tvirtino, kad iš pridedamos UAB „Neringos vanduo“ 2012 m. balandžio 12 d. suvestines matyti, kad savo lešomis (37,1 proc.) pareiškejas apmokejo draudimus ir garantijas: 2007 m. vasario men. i darbu atlikimo aktus buvo itraukta 3 790,17 Lt bankiniu garantiju komisiniu, kovo men. – 62 230,86 Lt bankiniu garantiju komisiniu ir 1 804 Lt už draudimus. I 2007 m. kovo men. bankiniu garantiju suma itrauktos tinkamos finansuoti lešos 38 764,61 Lt ir netinkamos finansuoti lešos sumoje 23 466,25 Lt. Draudimu suma 1 804 Lt yra netinkamos finansuoti lešos. Vadinasi, savo lešomis pareiškejas apmokejo 9 375,26 Lt netinkamu finansuoti lešu. Todel i biudžeta gražintina suma yra tik 20 323,17 Lt (t. y. 25 270,25 Lt – 9 375,26 Lt + 4 428,18 Lt PVM).

6Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agentura atsiliepime i pareiškejo skunda su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista (t. III, b. l. 151-157).

7Atsiliepime nurode, kad kaip ir buvo nurodyta 2012 m. kovo 12 d. faksu iš Agenturos UAB „Neringos vanduo“ išsiusto isakymo Nr. T1-61 kopijoje, projekto Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ galutinis paramos gavejas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutarti Nr. ( - ) netinkamai panaudojo dali Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu – nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, kurios pagristu visa pagal mineta sutarti už garantijas bei draudimus iš Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu apmoketa lešu suma, tuo pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dali bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkta. Kadangi teises aktai Agentura kaip igyvendinancia institucija ipareigoja užtikrinti, kad Europos Sajungos lešomis butu apmokamos tik realiai patirtos išlaidos, kurios turi buti pagristos patvirtintais apskaitos dokumentais, todel Agentura visiškai pagristai nustaciusi pažeidima, nurode UAB „Neringos vanduo“ gražinti neteisetai išmoketu Europos Sajungos bei bendrojo finansavimo lešu dali. Tvirtino, jog priešingai nei teige pareiškejas, Agentura nustate visas butinas salygas pagal Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punkta ir todel prieme sprendima susigražinti neteisetai išmoketu Europos Sajungos bei bendrojo finansavimo lešu dali. Agentura sutiko, kad UAB „Neringos vanduo“ pateike dali Europos Sajungos ir bendrojo finansavimo lešomis padengtas išlaidas garantijoms bei draudimams pagrindžianciu apskaitos dokumentu kopiju, taciau ne visus, butent todel del apskaitos dokumentais nepagristos išlaidu sumos Agentura ir prieme 2012 m. kovo 8 d. Isakyma Nr. T1-61, veliau – 2012 m. kovo 19 d. Isakyma Nr. T1-69. Nurode, kad pareiškejo skundžiami isakymai buvo priimti 2012 m. kovo menesi Agenturoje atlikus pažeidimo tyrima del projekte garantijoms bei draudimams numatytu išlaidu tinkamumo finansuoti Europos Sajungos ir bendrojo finansavimo lešomis. Nurode, jog reikalavimas, kad rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma, yra itvirtintas tiek FIDIC sutarciu bendruju salygu, kurios yra sudetine rangos sutarties Nr. ( - ) dalis, 18.1. dalies 7-oje pastraipoje, tiek Komisijos reglamente (EB) Nr. 16/2003, kuriuo remiantis yra nustatomas Sanglaudos fondo projekto igyvendinimo metu patirtu išlaidu tinkamumas. Agentura išlaidu tinkamuma turi teise tikrinti ne tik prieš išmokant paramos lešas, bet visu projekto igyvendinimo laikotarpiu. Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 3 straipsnio 1 ir 2 dali, projekto igyvendinimas apima visus etapus – nuo parengiamojo planavimo iki patvirtinto projekto užbaigimo, be to, projekto igyvendinimo stadija apima laikotarpi, butina igyvendinimo etapams užbaigti, iki to momento, kai projektas pradeda visapusiškai funkcionuoti. Agenturai nustacius pažeidima, kuris yra susijes su projekto vykdytojui išmoketomis paramos lešomis, turi buti priimamas sprendimas jas susigražinti. Pažymejo, kad projekto vykdytojas negali buti atleidžiamas nuo pareigos gražinti neteisetai išmoketas lešas vien todel, kad toks pažeidimas nustatomas jau atlikus piniginiu lešu pervedima, o ne prieš jas išmokant. Priešingu atveju, projekto vykdytojui butu sudarytos salygos isisavinti lešas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti kriteriju (nagrinejamu atveju, jis nera ju realiai patyres). Pažymejo, jog teises aktai aiškiai nurodo, kad gražintinu lešu suma administruojancios institucijos sprendime turi buti išskaidoma pagal visus projekto finansavimo šaltinius, t. y. nevertinant kiekvieno atskiro mokejimo pagal prie sutarties pridedamus atliktu darbu aktus. Agentura gali tvirtinti mokejimo prašyma tik tada, kai Galutinis paramos gavejas pateikia dokumenta, kuriuo garantuojamos paskolos lešos, numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje (paskolos sutarti, banko garantini rašta, kuriuo isipareigojama suteikti paskola). Tvirtinant mokejimo prašymus, reikalavimas pateikti dokumenta, kuriuo garantuojamos Europos Komisijos sprendima viršijancios paskolos lešos, netaikomos sutartims, kurioms Lietuvos Respublikos finansu ministro 2008 m. sausio 4 d. isakymu Nr. 1K-004 „Del darbo grupes sudarymo“ sudaryta darbo grupe pasiule skirti papildoma finansavima ir šiems pasiulymams pritare Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Remiantis ISPA/Sanglaudos programos igyvendinimo sutartimi Nr. ( - ) del užduociu ir atsakomybes paskirstymo su velesniu pakeitimu (toliau – GPG sutartis), mokejimai pagal projekto rangos, paslaugu ar prekiu tiekimo sutartis turi buti vykdomi pagal Europos Komisijos sprendime del paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo projektui numatytus projekto finansavimo šaltinius, o kai vienas iš projekto rangos, paslaugu ar prekiu tiekimo sutarties finansavimo šaltiniu yra paskolos lešos (kaip buvo šiame projekte), numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje, pradžioje iš paskolos lešu moketina dalis gali buti dengiama ir apmokama iš specialiuju valstybes biudžeto ES sanglaudos fondo programu projektui finansuoti skiriamu bendrojo finansavimo lešu, o kai šios lešos išnaudojamos, bendrojo finansavimo dalis mokama iš galutinio paramos gavejo paskolos lešu. Vadovaujantis tokia mokejimu tvarka, buvo atliekami mokejimai ir pagal sutarti Nr. ( - ). Nurode, jog apskaiciuodama gražintinu lešu suma, Agentura vadovavosi tuo paciu principu kaip ir atlikdama mokejimus pagal sutarti Nr. ( - ), t. y. pripažinta netinkama finansuoti išlaidu suma išskaide proporcingai visiems sutartyje nurodytiems Europos Komisijos sprendimo apimties neviršijantiems finansavimo šaltiniams. Skundžiamuose isakymuose buvo nurodytos visos pagal Lešu gražinimo taisykliu 9 punkta sprendima turincios sudaryti dalys, nurodytas teisinis bei faktinis pagrindas lešu gražinimui. Teige, kad Agentura teisingai apskaiciavo gražintinu lešu suma, kuria išskaidydama pagal finansavimo šaltinius vadovavosi Europos Komisijos sprendime bei rangos sutartyje nustatytomis finansavimo šaltiniu proporcijomis.

8Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista (t. IV, b. l. 82-84).

9Atsiliepime teige, kad priimant gincijamus isakymus, egzistavo abi Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punkte nurodytos salygos. Nurode, jog atsižvelgiant i tai, kad Reglamento reikalavimai nebuvo ivykdyti, t.y. UAB „Neringos vanduo“ nepagrinde visu draudimo ir garantiju išlaidu sumos tinkamais apskaitos dokumentais, konstatuotina, kad Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, o butent jo 5 straipsnio 1 dalis bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktas, yra pažeistas. Atitinkamai, nepagrindus visu išlaidu sumos, konstatuotina, kad nurodyta lešu dalis buvo gauta neteisetai bei nepagristai, todel yra gražintina. Mano, kad Agenturos gincijami isakymai yra priimti tinkamai ivertinus visas teisines bei faktines aplinkybes ir yra teiseti.

10Treciasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Edrija“ atsiliepime su skundu sutiko ir praše ji tenkinti (t. IV, b. l. 97-100).

11Atsiliepime nurode, kad UAB „Edrija“, vadovaujantis 2005 m. gruodžio 28 d. Rangos sutarties Nr. ( - ) bendruju ir konkreciuju salygu reikalavimais, pateike užsakovui UAB „Neringos vanduo“ bei Perkanciajai organizacijai Aplinkos projektu valdymo agenturai visus numatytus draudimus ir garantijas. 2005 m. gruodžio 28 d. Rangos sutarties Nr. ( - ) bendruju ir konkreciuju salygu reikalavimuose nebuvo numatyta pateikti draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, kurios pagristu visa pagal pamineta sutarti už garantijas bei draudimus apmoketa lešu suma, taip pat ir draudimu bei garantiju pateikimo metu ir veliau iš UAB „Edrija“ nereikalavo pateikti apmokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu. Nesutiko, kad pagal 2005 m. gruodžio 28 d. Rangos sutarti Nr. ( - ) laikytinos pagristomis išlaidomis yra už garantijas bei draudimus apmoketos sumos. Atsižvelgiant i tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo numatyto reikalavimo, kad už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma, UAB „Neringos vanduo“ teisetai ir pagristai pagal Rangos sutarties Nr. ( - ) salygas itrauke rangovui moketinas sumas už garantijas ir draudimus.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkricio 8 d. sprendimu (t. V, b. l. 1-11) pareiškejo skunda atmete.

14Pirmosios instancijos teismas apibreže Agenturos, kaip igyvendinanciosios institucijos aplinkos apsaugos srityje, atliekamas funkcijas, vadovaudamasis ES Sanglaudos fondo lešu administravimo Lietuvoje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. rugpjucio 24 d. nutarimu Nr. 1026, 11.1, 11.2., 11.9, 11.11, 11.17 punktais. Taip pat teismas remesi Europos Sajungos paramos naudojimo pažeidimu nustatymo ir šalinimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansu ministro 2005 m. spalio 17 d. isakymu Nr. 1K-307 (toliau – ir Pažeidimu taisykles), itvirtintomis nuostatomis, pagal kurias ES finansine parama administruojancios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sajungos finansines paramos naudojimu. (4, 5.1.4, 5.2.2, 6.12, 7, 9, 12 punktai).

15Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 2004 m. rugsejo 21 d. Agentura (Igyvendinancioji institucija), UAB „Neringos vanduo“ (Galutinis paramos gavejas) ir Neringos savivaldybe pasiraše sutarti, nustatancia santykius tarp šaliu, t.y. atsakomybes pasiskirstyma del pagrindiniu užduociu, aprašytu Finansiniame memorandume Nr. ( - ), vykdymo, igyvendinant projekta „Neringos miesto geriamo vandens ir nuoteku valymo sistemu pletra“; mokejimo proceduras ir finansinius srautus pagal visus tris projektui finansuoti skirtus lešu šaltinius: Europos Sajungos lešas, paskolos lešas, valstybes biudžeto lešas (t. III, b. l. 170-182). UAB „Neringos vanduo“, UAB ,,Edrija“, UAB ,,Klaipedos inžineriniu tinklu statyba“ ir UAB ,,Grundolita“ 2005 m. gruodžio 28 d. sudare rangos sutarti Nr. ( - ), kuria rangovas isipareigojo vykdyti ir baigti projekto „Neringos miesto geriamo vandens ir nuoteku valymo sistemu pletra“ darbus ir ištaisyti bet kuriuos ju defektus (t. III, b. l. 188-190). Sutartyje nustatyta, kad Perkancioji organizacija/Užsakovas isipareigojo sumoketi Sutarties kaina, Rangovui už darbu vykdyma bei ju baigima ir bet kuriu defektu ištaisyma per ta laika ir tuo budu, kurie yra numatyti Sutartyje, arba kita suma, kuri bus moketina pagal Sutarties salygas (PVM bus mokamas Rangovui pagal galiojancius Lietuvos Respublikos teises aktus bei tarptautinius susitarimus, susijusius su šios programos igyvendinimu). Priimta Sutarties suma 12 182 719,50 Lt, kuri susideda iš: Sanglaudos fondo dalies – 5 725 878,16 Lt, Lietuvos Respublikos biudžeto dalies – 5 379 996,94 Lt, Užsakovo dalies – 1 076 844,40 Lt. Pridetines vertes mokestis – 2 192 889,51 Lt. Sutarties kaina, iskaitant PVM yra 14 375 609,01 Lt. Lietuvos Respublikos valstybes kontrole atliko audita del sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ ir suraše 2012 m. sausio 18 d. audito ataskaitos projekta, kuriame nurode, kad išlaidos garantijoms ir draudimams, numatytos sutarties Nr. ( - ) atliktu darbu kiekiu sarašuose, kuriu suma yra 35 276,88 EUR (be PVM), yra netinkamos finansuoti, nes nera irodymu, kad išlaidos buvo realiai padarytos (t. IV, b. l. 2-47). Agentura 2012 m. vasario 29 d. gavo Lietuvos Respublikos finansu ministerijos rašta „Del itariamo pažeidimo tyrimo“ ir 2012 m. kovo 1 d. kreipesi i UAB „Neringos vanduo“ su prašymu pateikti sutartyje Nr. ( - ) numatytu garantiju ir draudimu fakta patvirtinancius bei atitinkamu garantiju ir draudimo imoku sumokejimo fakta patvirtinancius dokumentus. UAB „Neringos vanduo“ 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 17 pateike paaiškinima ir saskaitu kopijas (t. IV, b. l. 50-55). Agentura atliko tyrima del projekte garantijoms bei draudimams numatytu išlaidu tinkamumo finansuoti Europos Sajungos bei bendrojo finansavimo lešomis ir 2012 m. kovo 8 d. parenge tyrimo išvada (t. IV, b. l. 58-60), kurioje nustate, kad sutarties Nr. ( - ) kiekiu žiniarašciuose eiluteje Nr. 1 „Garantijos numatytos pagal sutarties salygas“ numatyta išlaidu suma, lygi 120 000,00 Lt, nebuvo visiškai pagrista UAB „Neringos vanduo“ pateiktais apskaitos dokumentais. Už garantijas apmokejimo dokumentais pagrista tik 93 691,12 Lt, todel 26 308,88 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lešomis apmoketa PVM (18 proc.) lešu dalis, lygi 4 735,60 Lt, pripažintinos netinkamomis finansuoti lešomis; sutarties Nr. ( - ) kiekiu žiniarašciuose eiluteje Nr. 2 „Visi draudimai numatyti pagal sutarties salygas“ numatyta išlaidu suma, lygi 32 100,00 Lt, nebuvo visiškai pagrista UAB „Neringos vanduo“ apskaitos dokumentais. Už draudimus apmokejimo dokumentais pagrista tik 30 296,00 Lt, todel 1804 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lešomis apmoketa PVM (18 proc.) lešu dalis, lygi 204,25 Lt pripažintinos netinkamomis finansuoti lešomis. Bendra pagal sutarti Nr. ( - ) už draudimus ir garantijas netinkamomis finansuoti pripažintu lešu suma: 28 112,88 Lt bei PVM (18 proc.) lešu dalis – 4 939,85 Lt, iš kuriu i Lietuvos Respublikos biudžeta projekto galutinis paramos gavejas tures gražinti 25 627,95 Lt (Europos Sajungos dalis – 13 213,05 Lt, bendrojo finansavimo lešos – 12 414,90 Lt) bei PVM lešu dali, lygia 4 939,85 Lt. Agentura 2012 m. kovo 12 d. raštais Nr. APVA-976 ir Nr. APVA-977 (t. IV, b. l. 56, 58) informavo pareiškeja bei Finansu ir Aplinkos ministerijas apie 2012 m. kovo 8 d. parengtoje tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes. Agentura 2012 m. kovo 8 d. prieme Isakyma Nr. T1-61 (t. IV, b. l. 64), kuriuo nustatyta, kad projekto Nr. ( - ) galutinis paramos gavejas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutarti Nr. ( - ) netinkamai panaudojo dali Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu – nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, kurios pagristu visa pagal pamineta sutarti už garantijas bei draudimus iš Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu apmoketa lešu suma, tuo pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkta. Pareiškejui pateikus papildomus dokumentus, pagrindžiancius išlaidas garantijoms dar 2 842,63 Lt sumai, Agenturos 2012 m. kovo 8 d. isakymas Nr. T1-61 buvo pakeistas 2012 m. kovo 19 d. isakymu Nr. T1-69, atitinkamai patikslinant gražintinu lešu suma (t. IV, b. l. 43). Nurode, kad Projekto galutinis paramos gavejas per 60 kalendoriniu dienu nuo isakymo gavimo dienos i Agenturos saskaita privalo gražinti 23 036, 58 Lt (Europos Sajungos dalis – 11 877,02 Lt, bendrojo finansavimo lešos – 11 159,56 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lešomis apmoketa PVM (18 proc.) lešu dali, lygia 4 428,18 Lt, o pavelavus gražinti, moketi ir 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekviena pradelsta diena.

16Teismas nurode, kad Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punktas numato, kad lešos turi buti susigražinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaike ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teises aktu ir (arba) tarptautiniu sutarciu, ir (arba) paramos sutarties ir del to projekto vykdytojui išmoketa arba už ji sumoketa didesne nei priklauso lešu suma.

17Teismas nustate, jog ginco atveju atsakovas pripažino, kad paramos gavejas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutarti Nr. ( - ) „Neringos miesto vandentiekio ir nuoteku tinklu rekonstrukcija ir pletra“ netinkamai panaudojo dali Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu, nes nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, kurios pagristu visa pagal mineta sutarti už garantijas bei draudimus iš Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu apmoketa lešu suma, tuo pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003, nustatancio specialias išsamias Tarybos reglamento Nr. 1164/94, isteigiancio Sanglaudos fonda, igyvendinimo taisykles del išlaidu priemonems, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas. Vertindamas šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas turejo pagrinda reikalauti gražinti nepagristas mokejimo dokumentais pinigines lešas. Pažymejo, kad Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnyje nurodyti dokumentai ir skirti irodyti, jog buhalterinis irašas yra padarytas teisingai. Reikalavimo pagristuma pateikti garantiju ir draudimu išlaidas irodancius duomenis patvirtina ir FIDIC sutarciu bendruju salygu nuostatos. Pagal 18.1. dalies 7-os pastraipos nuostatas, kai sumokama kiekviena draudimo imoka, draudžiancioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokejimo irodyma; kai irodymai arba draudimo liudijimai yra pateikti, draudžiancioji šalis visada apie tai taip pat privalo pranešti inžinieriui. Atsižvelgiant i tai, teismas nepagristais pripažino pareiškejo argumentus, kad perkanciosios organizacijos parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas reikalavimas, jog rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma. Ivertinus tai, kad mineti Reglamento reikalavimai nebuvo ivykdyti, t.y. pareiškejas nepagrinde visu draudimo ir garantiju išlaidu sumos tinkamais apskaitos dokumentais, teismas pripažino, jog Reglamento 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatos buvo pažeistos. Todel atsižvelgiant i tai, kad draudimo ir garantiju išlaidu sumos dalis nebuvo tinkamai pagrista, atsakovas turejo pagrinda pripažinti, jog mineta piniginiu lešu dalis buvo gauta nepagristai. Pagal Pažeidimu taisykliu 2 punkto nuostatas pažeidimas apibrežiamas kaip Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sajungos teises aktu nuostatu pažeidimas veikimu ar neveikimu, del kurio atsirado ar galejo atsirasti valstybes ir/ ar Europos Bendriju biudžeto nuostoliu. Atsižvelgiant i tai, atsakovas nustate visas gincijamiems isakymams priimti butinas Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punkto taikymo kontekste numatytas salygas. Pažymejo, kad projekto igyvendinimas apima visus etapus – nuo parengiamojo planavimo iki patvirtinto projekto užbaigimo, iskaitant atitinkamas viešumo priemones, be to, projekto igyvendinimo stadija apima laikotarpi, butina igyvendinimo etapams užbaigti, iki to momento, kai projektas pradeda visapusiškai funkcionuoti, o Europos Komisijos sprendimu patvirtinti fiziniai tikslai igyvendinti (Reglamento Nr. 16/2003 3 straipsnio 1, 2 dalys). Todel siekiant veiksmingai administruoti Europos Sajungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lešas projektams, atsakovas išlaidu tinkamuma privalo tikrinti viso projekto igyvendinimo laikotarpiu. Pagal Sanglaudos fondo lešu administravimo Lietuvoje taisykliu 11.9 punkto nuostatas, Agenturai pavesta užtikrinti, jog galutiniu paramos gaveju pateiktuose mokejimo prašymuose butu tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lešu numatyta tinkamumo finansuoti laikotarpi, kurios gali buti irodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kuriu pagristai reikia projektui vykdyti arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lešu salygas ir projekto tikslus ir atitinka teises aktuose nustatytus išlaidu tinkamumo finansuoti reikalavimus

18Vertinant pareiškejo nurodytus argumentus, kad nebuvo atsižvelgta i finansavimo šaltinius ir proporcijas, teismas pažymejo, kad, atsižvelgiant i Lešu gražinimo taisykliu 9 punkte nustatytus privalomus elementus, kurie turi buti nurodyti sprendime, gražintinu lešu suma administruojancios institucijos sprendime turi buti išskaidoma pagal visus projekto finansavimo šaltinius. Nagrinejamu atveju nustatyta bendra projekto suma – 10 531 000,00 EUR (t. III, b. l. 168), iš kuriu 378 000,00 EUR pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis, todel bendra tinkamu projektu išlaidu suma – 10 153 000,00 EUR, kuriu 47 proc. Sudaro ISPA/Sanglaudos fondo lešos. Atsakovo duomenimis atskirai pagal nustatyta ES ir bendrojo finansavimo lešu santyki, buvo išskaidyta rangos sutarties Nr. ( - ) suma (be PVM) (sutarties Nr. ( - ) 4 d.) – 12 182 719,50 Lt, kuria sudaro Sanglaudos fondo dalis – 5 725 878,16 Lt (47 proc. nuo bendros sutarties sumos), Lietuvos Respublikos biudžeto dalis – 5 379 996,94 Lt (44,1609 proc. nuo bendros sutarties sumos), bei UAB „Neringos vanduo“ dalis – 1 076 844,40 Lt (t. y. 8,8391 proc. nuo bendros sutarties sumos).

19ISPA/Sanglaudos programos igyvendinimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos 2004 m. rugsejo 21 d. tarp Agenturos, UAB „Neringos vanduo“ bei Neringos savivaldybes sutarties su velesniais pakeitimais (toliau – GPG sutartis, priedas Nr. 2) pagrindu sureguliuoti tarp Agenturos ir galutinio paramos gavejo UAB „Neringos vanduo“ susikloste santykiai bei atsakomybes pasiskirstymas del pagrindiniu užduociu (t. III, b. l. 170-186). Pažymejo, kad GPG sutarties 3 straipsnio 2 punkto (pakeista 2010 m. spalio 18 d.) pagrindu Agentura peržiuri gautus mokejimo prašymus, saskaitas ir kitus apmokejimui pateiktus dokumentus pagal Europos Komisijos sprendimo del paramos skyrimo Projektui nuostatas, Lietuvos Respublikos teises aktu ir sutartiniu isipareigojimu reikalavimus ir, jei gauti dokumentai yra priimti, juos patvirtina bei gražina patvirtinta saskaita ir kitus apmokejimui pateiktus dokumentus galutiniam paramos gavejui; o kai vienas iš projekto rangos, paslaugu ar prekiu tiekimo sutarties finansavimo šaltiniu yra paskolos lešos, numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje, pradžioje iš paskolos lešu moketina dalis gali buti dengiama ir apmokama iš specialiuju valstybes biudžeto sanglaudos fondo programu projektui finansuoti skiriamu bendrojo finansavimo lešu. Kai išnaudojamos iš specialiuju valstybes biudžeto Europos I Komisijos Sanglaudos fondo programu projektui finansuoti skiriamos bendrojo finansavimo lešos, bendrojo finansavimo dalis mokama iš Galutinio paramos gavejo paskolos lešu. Tokiu atveju Agentura gali tvirtinti mokejimo prašyma tik tada, kai Galutinis paramos gavejas pateikia dokumenta, kuriuo garantuojamos paskolos lešos, numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje (paskolos sutarti, banko garantini rašta, kuriuo isipareigojama suteikti paskola). Tvirtinant mokejimo prašymus, reikalavimas pateikti dokumenta, kuriuo garantuojamos Europos Komisijos sprendima viršijancios paskolos lešos, netaikomos sutartims, kurioms Lietuvos Respublikos finansu ministro 2008 m. sausio 4 d. isakymu Nr. 1K-004 „Del darbo grupes sudarymo“ sudaryta darbo grupe pasiule skirti papildoma finansavima ir šiems pasiulymams pritare Lietuvos Respublikos Vyriausybe (t. III, b. l. 183). Todel GPG sutarties pagrindu, mokejimai pagal projekto rangos, paslaugu ar prekiu tiekimo sutartis turi buti vykdomi pagal Europos Komisijos sprendime del paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo projektui numatytus projekto finansavimo šaltinius, o kai vienas iš projekto rangos, paslaugu ar prekiu tiekimo sutarties finansavimo šaltiniu yra paskolos lešos, pradžioje iš paskolos lešu moketina dalis gali buti dengiama ir apmokama iš specialiuju valstybes biudžeto ES sanglaudos fondo programu projektui finansuoti skiriamu bendrojo finansavimo lešu. Išnaudojus šias lešas, bendrojo finansavimo dalis mokama iš galutinio paramos gavejo paskolos lešu. Vadovaujantis mineta mokejimu tvarka, buvo atliekami mokejimai ir pagal sutarti Nr. ( - ). Atsižvelgiant i tai, atsakovas pagristai pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidu suma išskaide proporcingai visiems finansavimo šaltiniams.

20Ivertines minetas faktines aplinkybes, teismas sprende, kad atsakovas bylai reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste tinkamai nustate ir ivertino faktinius duomenis bei prieme teisetus ir pagristus sprendimus. Atsižvelgiant i tai, nebuvo pagrindo panaikinti Agenturos 2012 m. kovo 8 d. isakyma Nr. T1-61 bei 2012 m. kovo 19 d. isakyma Nr. T1-69.

21III.

22Pareiškejas UAB „Neringos vanduo“ apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 13-16) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – tenkinti pareiškejo skunda.

23Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso sprendime nepasisake, kodel dokumentai: rangovo PVM saskaitos fakturos, atliktu darbu aktai, tarpinio mokejimo pažymos, nelaikytini pridetines išlaidas ir kitas sanaudas konkreciai pagrindžianciais dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme. Teismas taip pat nevertino ir nepasisake del treciojo suinteresuoto asmens UAB „Edrija“ pateiktu irodymu, kuriais jis pagrinde išlaidas draudimams ir garantijoms, iskaitant draudimu ir garantiju administravimo sanaudas. Atsižvelgiant i šiuos irodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškejui ir agenturai pateikti rangovo PVM saskaitos fakturos, atliktu darbu aktai, tarpinio mokejimo pažymos laikytini pakankamais ir tinkamais mokejimo dokumentais tam, kad rangovui butu apmokama Rangos sutarties Nr. ( - ) ikainuotuose darbu žiniarašciuose nurodytos sumos garantijoms ir draudimams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i paminetus irodymus, rodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taike Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dali bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkta.

24Pareiškejas nepagristu laiko pirmosios instancijos teismo argumenta, kad reikalavimo pagristuma pateikti garantiju ir draudimo išlaidas irodancius dokumentus patvirtina ir FIDIC sutarciu bendruju salygu nuostatos. FIDIC Raudonosios knygos 18.1 punkto nuostata iš viso nieko nekalba apie išlaidas banko garantijoms. Be to, pamineta nuostata nereglamentuoja sutarties kainos mokejimo rangovui, jos paskirtis yra užtikrinti, kad rangos sutarties galiojimo laikotarpiu galiotu rangos sutartyje numatytu riziku draudimai, nes draudimo imokos nesumokejimas yra pagrindas draudimo sutarties nutraukimui. Taigi, priešingai negu išvadas daro pirmosios instancijos teismas, FIDIC Raudonosios knygos 18.1 punktas nenustato, kad rangovui bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma.

25Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neivertino to fakto, kad Rangos sutartis Nr. ( - ) yra viešojo pirkimo sutartis. Nei pirkimo dokumentuose, nei ju pagrindu sudarytoje Rangos sutartyje Nr. ( - ) nebuvo numatyta salyga, kad rangovui bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma. Pritarus pirmosios instancijos teismo teiginiams, reikštu, kad sutarties vykdymo laikotarpiu rangovui patyrus didesnes išlaidas garantijoms ir draudimams, negu jos yra nurodytos ikainuotuose kiekiu žiniarašciuose, rangovui turetu buti mokama didesne suma, nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiulyme ir atitinkamai Rangos sutartyje. Taciau tai prieštarauja Rangos sutarties Nr. ( - ) vykdymo laikotarpiu galiojusio Viešuju pirkimu istatymo 15 straipsnio 3 daliai (redakcija 2004 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 30 d.), 18 straipsnio 6 dalies 11 punktui (redakcija 2006 m. sausio 31 d. iki 2007 m. lapkricio 7 d.).

26Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes nepasisake del pareiškejo skunde nurodyto argumento, kad nepagristai 2012 m. kovo 8 d. isakymas Nr. T1-61 buvo grindžiamas Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2 punktu. Pareiškejo isitikinimu, jis nepadare jokio teises aktu ir (ar) paramos sutarties nuostatu pažeidimo. Teismas nevertino, kad iš esmes pagrindas lešu (iskaitant tas, kurios pripažintos netinkamomis) išmokejimui buvo rangovo PVM saskaitos fakturos ir tarpinio mokejimo pažymos, kurias visas pasiraše Agenturos igalioti atstovai, tokiu budu patvirtindami, jog šios išlaidos pagristai ir teisetai gali buti apmokamos Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešomis.

27Tiek pagal teises aktuose (Europos Sajungos sanglaudos fondo lešu administravimo Lietuvoje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2011 m. rugpjucio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (redakcija nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2008 m. liepos 1 d.) 10.1, 10.2, 10.7 punktai), tiek pagal 2004 m. rugsejo 21 d. sutartyje del užduociu ir atsakomybes pasiskirstymo tarp Agenturos ir Pareiškejo itvirtinta funkciju pasiskirstyma, Agenturos pareiga buvo prieš išmokant Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešas, patikrinti išlaidu tinkamuma. Jei tektu pripažinti, kad tinkamomis laikytinos tik banku ir draudiku saskaitomis pagristos lešos (su kuo pareiškejas nesutinka), pirmosios instancijos teismas neivertino, kad ne pareiškejo kaip galutinio paramos gavejo, bet Agenturos veiksmai (netinkamas išlaidu tinkamumo ivertinimas ir mokejimo prašymu patvirtinimas apmokejimui) nuleme tai, kad buvo išmoketos visos ikainuotuose kiekiu žiniarašciuose draudimams ir garantijoms numatytos lešos.

28Teigia, kad pirmosios instancijos teismas Agenturos veiksmu tvirtinant lešu tinkamuma apmoketi (t. y. pasirašant tarpinio mokejimo pažymas ir rangovo PVM saskaitas fakturas) iš esmes neanalizavo, o tik apsiribojo Agenturos teises tikrinti išlaidu tinkamuma viso projekto igyvendinimo laikotarpiu pakomentavimu. Pažymi, kad sprendimo gražinti išmoketas lešas teisinis pagrindas turi esmines reikšmes šio sprendimo vykdymui, kadangi tik Lešu gražinimo taisykliu 5.1 punkte numatytais atvejais (t. y. tik konstatavus, kad administruojanti institucija arba igyvendinanti institucija nesilaike ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teises aktu ir (arba) tarptautiniu sutarciu), gali buti leista gražintina suma gražinti dalimis per 9 menesius (paminetu taisykliu 11 punktas).

29Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agentura atsiliepimu (t. V, b. l. 26-35) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendima palikti nepakeista, o pareiškejo apeliacini skunda atmesti.

30Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tuos rašytinius irodymus, kurie jam buvo pateikti ir kurie susije su ginco dalyku. Agenturos vertinimu, treciojo asmens pateikti papildomi dokumentai del patirtu išlaidu nera tiesiogiai susije su išlaidomis garantijoms bei draudimams, todel negali buti pripažinti kaip šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Teigia, kad teisminio bylos nagrinejimo metu projekto galutinis paramos gavejas UAB „Neringos vanduo“ nepateike jokiu papildomu dokumentu, kurie pagristu visa pagal sutarti Nr. ( - ) garantijoms ir draudimams apmoketa lešu suma.

31Pabrežia, jog remiantis GPG sutartimi UAB „Neringos vanduo“ igijo pareiga saugoti visa su projektu susijusia dokumentacija ir užtikrinti, kad ji butu prieinama Agenturai ir kitoms projekta kontroliuojancioms institucijoms, vadinasi, tik vykdydama šias pareigas, UAB „Neringos vanduo“ turi teise i projekto vykdymo metu patirtu išlaidu finansavima. Kadangi projekto galutinis pramos gavejas UAB „Neringos vanduo“ nepagrinde visu draudimo ir garantiju išlaidu sumos, apmoketos iš Europos Sajungos ir bendrojo finansavimo lešu, todel Agentura visiškai pagristai nustaciusi pažeidima, nurode UAB „Neringos vanduo“ gražinti neteisetai išmoketu Europos Sajungos bei bendrojo finansavimo lešu dali.

32Nurodo, kad pareiškejas apeliaciniame skunde iškele klaidinga hipoteze, jog sutarties vykdymo laikotarpiu rangovui patyrus didesnes išlaidas garantijoms ir draudimams negu jos yra nurodytos ikainuotuose kiekiu žiniarašciuose, rangovui turetu buti mokama didesne suma nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiulyme ir atitinkamai rangos sutartyje. Pabrežia, jog rangos sutartis Nr. ( - ) yra viešojo pirkimo sutartis ir Viešuju pirkimu istatymo 18 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad sudarant pirkimo sutarti, joje negali buti keiciama laimejusio tiekejo pasiulymo kaina, derybu protokole ar po derybu pateiktame galutiniame pasiulyme užfiksuota galutine derybu kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiulyme nustatytos pirkimo salygos. FIDIC sutarciu bendruju salygu 4.10, 4.11 punktai itvirtina pareiga tiekejams/rangovams ivertinti pirkimo dokumentacija ir susijusius duomenis, resursus, reikalingus atlikti pirkimo dokumentuose nurodytus darbus ir pagal tai atitinkamai ivertinti savo galimybes ivykdyti viešojo pirkimo pasiulyme nurodytus darbus nurodytomis kainomis, kurios iš pasiulymo itraukiamos i sudaryta viešojo pirkimo sutarti ir negali buti keiciamos.

33Tvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškejas, Agentura nustate visas butinas salygas pagal Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punkta ir todel prieme sprendima susigražinti neteisetai išmoketu Europos Sajungos bei bendrojo finansavimo lešu dali. Kaip buvo nurodyta Isakyme Nr. T1-61, projekto galutinis paramos gavejas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutarti Nr. ( - ), netinkamai panaudojo dali Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu – nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dali bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkta. Remiantis Lietuvos Respublikos finansu ministro 2005 m. spalio 17 d. isakymu Nr. 1K-307 patvirtintu Europos Sajungos finansines paramos naudojimo pažeidimu nustatymo bei šalinimo ir apribojimu gauti Europos Sajungos finansine parama nustatymo taisykliu su velesniais pakeitimais 2 punkto 5 pastraipa, pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sajungos teises aktu nuostatu pažeidimas veikimu arba neveikimu, del kurio atsirado arba galejo atsirasti valstybes ir/arba Europos Bendriju biudžeto nuostoliu.

34Pabrežia, kad remiantis GPG sutarties normomis, Reglamento Nr. 1386/2002 preambule, teigtina, kad tam, jog butu užtikrinta efektyvi Sanglaudos fondo lešu valdymo ir kontroles sistema, turi buti numatyta pakankama audito seka, o ji laikoma pakankama, jei leidžia patikrinti, ar informacija apie projekto vykdyma yra teisinga pagal sprendimo del paramos skyrimo projektui salygas ir projekto tikslus. Valdymo ir kontroles sistema turi buti užtikrinta visu projekto igyvendinimo metu nuo jo parengiamojo etapo iki finansiniu investiciju panaudojimo pagal atitinkamo sprendimo skirti parama salygas. Iš to seka, kad Agentura, kaip igyvendinancioji institucija, administruojanti iš Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, gali patikrinti išlaidu tinkamuma bet kuriuo projekto igyvendinimo metu ir isitikinti, kad ar yra tenkinamos sprendimo del paramos skyrimo salygos, projektui iškelti tikslai.

35Pažymi, kad pareiškejas skunde taip pat pasisake del Lietuvos Respublikos finansu ministerijai pateikto 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos Regionines pletros generalinio direktorato rašto Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, kuriame nurodyta, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis negali buti atlikimo užtikrinimo garantijos, nes šios išlaidos projekto igyvendinimo pabaigoje galutinio paramos gavejo arba rangovo gali buti atgaunamos, o su draudimais susijusios pridetines išlaidos (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5, 22 straipsniai) yra tinkamos finansuoti, kiek jos yra susijusios su konkreciu vykdomu projektu. Taciau pabrežia, jog administracinio pobudžio išlaidos (pridetines išlaidos), kurios patiriamos draudimams arba garantijoms specialiai konkreciam projektui, tiek pagal Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsni, tiek pagal rašta Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, laikomos tinkamomis finansuoti. Garantiju ir draudimu išlaidos yra priskiriamos Reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio d) punkte nurodytu išlaidu kategorijai „pridetines išlaidos ir kitos sanaudos“ ir jos turi buti konkreciai pagristos bei sažiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Rašte Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648 nebuvo pateikta kitokia nuomone, nei kad yra itvirtinta Sanglaudos fondo lešomis finansuojamu projektu galutiniams paramos gavejams pasiekiamuose teises aktuose.

36Nesutinka, kad tuo atveju, jei tektu pripažinti, kad tinkamomis finansuoti laikytinos tik banku ir draudiku saskaitomis pagristos lešos, turetu buti pripažinta, kad ne pareiškejas, bet Agentura nesilaike Europos Sajungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teises aktu. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pripažino, kad Agentura pagristai nurode gražinti netinkamomis finansuoti pripažintas lešas, nes UAB „Neringos vanduo“ nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dali bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkta. Pabrežia, kad saskaitos apmokejimas nereiškia išlaidu pripažinimo tinkamomis finansuoti iš Sanglaudos fondo lešu, nes teisinis reguliavimas numato priemones susigražinti netinkamas finansuoti išlaidas iš galutinio paramos gavejo ir Agentura šiuo atveju turetu pareiga pašalinti pažeidimu padarinius. Atkreipia demesi, jog neigyvendinus projekto nustatytu terminu ar pažeidžiant Europos Komisijos sprendime del finansavimo skyrimo projektui nustatytus reikalavimus, tiesiogines finansines pasekmes gali kilti tik galutiniam paramos gavejui, nes jis yra naudos gavejas.

37Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu (t. V, b. l. 21-24) prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendima palikti nepakeista ir pareiškejo apeliacini skunda atmesti.

38Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nagrinejamoje byloje nebuvo keliamas klausimas, ar pareiškejo apeliaciniame skunde pamineti dokumentai yra laikytini ar nelaikytini pridetines išlaidas ir kitas sanaudas konkreciai pagrindžianciais dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme, – byloje buvo keliamas klausimas, ar pateikti dokumentai pagrindžia garantijoms ir draudimams faktiškai patirtas išlaidas. Ar išlaidos yra pagristos ir tinkamos finansuoti, ar buvo realiai patirtos ir proporcingos projekto igyvendinimui patiriamoms garantiju ir draudimu išlaidoms (atsižvelgiant i Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas). Atsižvelgiant i tai pareiškejo argumentai del dokumentu laikymo ar nelaikymo pridetines išlaidas pagrindžiancias dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme, yra teisiškai nepagristi.

39Mano, kad pareiškejo argumentai, jog teismas nevertino ir nepasisake del UAB „Edrija“ pateiktu irodymu, yra nepagristi ir prieštaraujantys teismo byloje nustatytoms ir ivertintoms bei sprendime konstatuotoms aplinkybems. Tvirtina, jog, priešingai nei teigia pareiškejas, pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus irodymus, bei nustate visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

40Nurodo, kad pareiškejas nepagristai sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodytas sumas prilygina tinkamoms finansuoti išlaidoms. Atsižvelgiant i tai, kad FIDIC sutarciu bendruju salygu nuostatos yra sudetine rangos sutarties Nr. ( - ) dalis, bei i tai, kad FIDIC sutarciu bendruju salygu 18.1 d. „Bendrieji draudimo reikalavimai“ nuostatas, jog kai sumokama kiekviena draudimo imoka, draudžiancioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokejimo irodyma: kai irodymai arba draudimo liudijimai yra pateikti, draudžiancioji šalis visada apie tai taip pat privalo pranešti inžinieriui; taip pat Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas numatancias, kad garantiju ir draudimu išlaidos turi buti konkreciai pagristos ir tinkamomis finansuoti tik, kai yra realiai patirtos ir proporcingos projekto igyvendinimui patiriamoms garantiju ir draudimu išlaidoms – mano, kad teismo argumentai del atsakovo reikalavimo pagristumo pateikti garantiju ir draudimo išlaidas irodancius dokumentus yra teisiškai pagristi.

41Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ivertines visus byloje pateiktus irodymus, bei nustates visas teisiškai reikšmingas bylai faktines aplinkybes, atsižvelges i teisini reglamentavima pagristai konstatavo, kad pareiškejo argumentai, kad perkanciosios organizacijos parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas reikalavimas, jog rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma, bet banku ir draudiku saskaitomis pagrista suma, yra nepagristi.

42Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad pareiškejas pažeide Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas. Teismas nurode, kad pagal Pažeidimu taisykliu 2 punkto nuostatas pažeidimas apibrežiamas kaip Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sajungos teises aktu nuostatu pažeidimas veikimu ar neveikimu, del kurio atsirado ar galejo atsirasti valstybes ir /ar Europos Bendriju biudžeto nuostoliu. Atsižvelgiant i tai, atsakovas nustate visas gincijamiems isakymams priimti butinas Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2 punkto taikymo kontekste numatytas salygas.

43Teiseju kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Apeliacinis skundas atmestinas.

46Nagrinejamoje byloje gincas kilo del Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agenturos (toliau – ir atsakovas; Agentura) direktoriaus 2012 m. kovo 8 d. isakymo Nr. T1-61 ,,Del Europos Sajungos finansines paramos bei bendrojo finansavimo lešu, išmoketu vykdant projekta Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ gražinimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 8 d. isakymas Nr. T1-61); bei Agenturos 2012 m. kovo 19 d. isakymo Nr. T1-69 „Del 2012 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agenturos direktoriaus isakymo Nr. T1-61 „Del Europos Sajungos finansines paramos bei bendrojo finansavimo lešu, išmoketu vykdant projekta Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ gražinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 19 d. isakymas Nr. T1-69). Šiais isakymais buvo nustatyta, kad projekto Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“ galutinis paramos gavejas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutarti Nr. ( - ) „Neringos miesto vandentiekio ir nuoteku tinklu rekonstrukcija ir pletra“ netinkamai panaudojo dali Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu – nepateike dalies draudimo imoku mokejimo fakta patvirtinanciu dokumentu kopiju, kurios pagristu visa pagal mineta sutarti už garantijas bei draudimus iš Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešu apmoketa lešu suma. Del to Projekto galutinis paramos gavejas per 60 kalendoriniu dienu nuo isakymo gavimo dienos i Agenturos saskaita privalejo gražinti nurodyta suma bei Lietuvos Respublikos biudžeto lešomis apmoketa PVM (18 proc.) lešu dali.

47Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla, atmete pareiškejo skunda ir nepanaikino 2012 m. kovo 8 d. isakymo Nr. T1-61 bei 2012 m. kovo 19 d. isakymo Nr. T1-69.

48Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, patikrinusi byla, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinejo byla, todel naikinti jo priimto sprendimo nera pagrindo.

49Tarybos reglamento (EB) 1164/1994 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog tam, kad butu užtikrintas sekmingas Sanglaudos fondo finansuojamu projektu vykdymas, valstybes nares imasi butinu priemoniu: 1) reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, 2) užkirsti kelia pažeidimams ir imtis priemoniu jiems išvengti, 3) susigražinti visas sumas, kurios buvo prarastos del pažeidimu ar aplaidumo. Išskyrus tuos atvejus, kai valstybe nare ir (arba) igyvendinancioji institucija pateikia irodyma, kad jos nera atsakingos už pažeidima ar aplaiduma, valstybe nare atsako už tai, kad butu gražintos visos neteisetai sumoketos sumos. Tai reiškia, jog tam, kad butu užtikrintas šio reglamento tinkamas vykdymas, turi buti suteikta galimybe susigražinti nepagristai suteiktas pinigu sumas. Nurodyto reglamento II priedo D straipsnio 1 punkte numatyta, jog mokejimai gali buti atliekami tik už realiai padarytas išlaidas. Atsižvelgiant i toki reglamentavima, darytina išvada, jog valstybe turi pareiga susigražinti pinigu sumas, kurios buvo išmoketos ne už realiai padarytas išlaidas.

50Specialias išsamias šio reglamento igyvendinimo taisykles nustatantis Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2003 numato, jog išlaidos, i kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lešas, turi buti realiai padarytos per išlaidu tinkamumo laikotarpi ir turi buti tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos turi buti susijusios su valstybes nares patvirtintu mokejimu, kuri ji realiai padare arba išlaidos buvo padarytos jos vardu, arba, koncesijos atveju, koncesijos turetojo, kuriam už igyvendinima atsakinga istaiga perdave projekto igyvendinima ir patvirtino gautomis saskaitomis-fakturomis arba lygiavertes irodomosios vertes apskaitos dokumentais (5 straipsnio 1 dalis). Taip pat šio reglamento 22 straipsnio 4 dalies d) punktas nustato, kad pridetines išlaidos ir kitos sanaudos turi buti paskirstytos sažiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktas apibrežia, jog išlaidos, kurias apima išlaidu ataskaita, yra faktiškai padarytos per sprendime del paramos skyrimo numatyta tinkamumo laikotarpi, kurios gali buti patvirtintos saskaitomis-fakturomis arba lygiavertes irodomosios vertes patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais; susijusios su darbais, kurie nebuvo iš esmes užbaigti paramos paraiškos pateikimo metu; kurios pagristai reikalingos projekto eigai arba užbaigimui pagal sprendimo skirti parama salygas ir projekto tikslus. Šios normos nurodo, jog galimos tik tokios išlaidos, kurios buvo realiai padarytos per išlaidu tinkamumo laikotarpi, ir jos turi buti patvirtintos tinkamais, reglamente apibrežtais dokumentais.

51Atsižvelgiant i nagrinejamos bylos faktines aplinkybes, Agentura buvo nustaciusi, jog pareiškejo pateiktais apskaitos dokumentais buvo pagrista ne visa už garantijas ir draudimus patirta išlaidu suma. Teiseju kolegija sprendžia, kad Agentura, priimdama tokia išvada, atsižvelge i visus pateiktus dokumentus, kurie pagal mineta reglamentavima galetu pagristi išlaidas. Pareiškejo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas iš viso sprendime nepasisake, kodel tam tikri dokumentai nelaikytini pridetines išlaidas ir kitas sanaudas konkreciai pagrindžianciais dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme, yra nepagristas. Teismas vertino visus tiek pareiškejo, tiek treciojo suinteresuoto asmens pateiktus tiesiogiai su išlaidomis garantijoms ir draudimams susijusius dokumentus ir sprende, jog jie konkreciu atveju nepatvirtino visu išlaidu mokejimo fakto. Pirmosios instancijos teismas remesi Komisijos reglamentu (EB) Nr. 16/2003 bei Nr. 1386/2002 nuostatomis, vertindamas, kokie dokumentai gali patvirtinti, ar išlaidos buvo realiai patirtos ir neturi buti gražintos, ir atsižvelge i visus pateiktus irodymus, kurie buvo aktualus sprendžiant, ar faktiškai patirta išlaidu suma jais buvo pagrista. Remiantis nurodytaja Komisijos reglamento norma, tinkamos sanaudos yra tik tos, kurios yra konkreciai pagristos. Teiseju kolegija sutinka, kad pareiškejas pateike tinkamus išlaidas pagrindžiancius dokumentus, taciau pažymi, kad jie pagrinde tik dali išlaidu sumos. Del to teiseju kolegija laiko pagristu Agenturos reikalavima gražinti butent ta suma, kuri nebuvo paremta pateiktais dokumentais. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, padares tokia pat išvada, prieme teiseta ir pagrista sprendima.

52Pareiškejas apeliaciniame skunde gincijo, kad FIDIC sutarciu bendruju salygu nuostatos nepagrindžia reikalavimo pateikti garantiju ir draudimo išlaidas irodancius dokumentus pagristumo. FIDIC – tai Tarptautines nacionaliniu nepriklausomu inžinieriu konsultantu asociacijos federacijos parengtos ir rekomenduojamos Civilines inžinerines statybos darbu kontrakto salygos. Nagrinejamu atveju FIDIC salygos buvo Rangos sutarties Nr. ( - ) sudetine dalis ir apibreže jos bendrasias salygas. Teismo nurodytas 18.1 punktas nustato draudžianciosios šalies pareiga pateikti mokejimo irodyma, kai yra sumokama draudimo imoka. Teiseju kolegija pripažista, kad teismo argumentas, susijes su šia sutarties nuostata, buvo papildomas, dar karta pabrežiantis mokejimo irodymo reikšme nagrinejamame santykyje tarp pareiškejo ir atsakovo. Šis teismo nurodytas FIDC sutarciu bendruju salygu punktas patvirtina, kad draudžiancioji šalis turi pateikti draudimo imokos mokejimo irodyma. Tai parodo tokio mokejimo irodymo svarba bei leidžia teigti, jog vien sutarties kiekiu žiniarašciuose nurodyta suma negali buti galutine ir veliau pateikti draudimo imokos mokejimo irodymai gali tureti reikšmes. Todel pareiškejo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susije su FIDIC sutarciu bendruju salygu nuostatu reikšme, nekeicia gincijamo sprendimo teisetumo.

53Teiseju kolegija pripažista, kad pareiškejas yra teisus, teigdamas, jog Rangos sutartis Nr. ( - ) yra viešojo pirkimo sutartis. Vis delto, tai nereiškia, kad rangovui patyrus didesnes išlaidas garantijoms ir draudimams, negu jos nurodytos ikainuotuose kiekiu žiniarašciuose, rangovui butu mokama didesne suma, nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiulyme ir atitinkamai Rangos sutartyje. Tai patvirtina ir pareiškejo nurodytos Viešuju pirkimu istatymo 15 straipsnio 3 dalies (nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 30 d. redakcija), bei 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto (nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2007 m. lapkricio 7 d. redakcija) nuostatos. Šie straipsniai itvirtina taisykle, jog sudarant pirkimo sutarti ir visa jos galiojimo laikotarpi negali buti keiciamos sutarties salygos. Taciau nagrinejamu atveju dalis išlaidu turi buti gražinta remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalimi, kadangi išlaidos, i kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lešas, turi buti realiai padarytos. Kadangi pareiškejas nepateike irodymu, patvirtinanciu toki fakta, nepagristai gautos lešos turejo buti gražintos. Todel pareiškejui remtis apeliaciniame skunde Viešuju pirkimu istatymu nebuvo pagrindo.

54Pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino, kad atsakovas nustate visas gincijamiems isakymams priimti butinas Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punkto taikymo kontekste numatytas salygas. Šiame punkte numatyta, kad lešos turi buti susigražinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaike ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teises aktu ir (arba) tarptautiniu sutarciu, ir (arba) paramos sutarties ir del to projekto vykdytojui išmoketa arba už ji sumoketa didesne nei priklauso lešu suma. Pareiškejas klaidingai teigia, kad jis nepadare jokio teises aktu ir (ar) paramos sutarties nuostatu pažeidimo. Remiantis Agenturos 2012 m. kovo 8 d. išvada, pareiškejas nesilaike Komisijos reglamento (EB) 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto, kadangi nebuvo pagrista, jog visos garantiju ir draudimu išlaidos buvo realiai patirtos ir proporcingos projekto igyvendinimui patiriamoms garantiju ir draudimu išlaidoms. Butent del šios priežasties pareiškejui buvo išmoketa didesne nei priklauso lešu suma. Tokia Agenturos išvada pirmosios instancijos teismas pripažino teisinga ir paremta bylos aplinkybiu bei teises aktu analize. Be to, Lietuvos Respublikos valstybes kontrole, atlikusi audita del sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuoteku valymo sistemu išpletimas“, suraše 2012 m. sausio 18 d. audito ataskaitos projekta, kuriame taip pat patvirtino, kad išlaidos garantijoms ir draudimams, numatytos sutarties Nr. ( - ) atliktu darbu kiekiu sarašuose, kuriu suma yra 35 276,88 EUR (be PVM), yra netinkamos finansuoti, nes nera irodymu, kad išlaidos buvo realiai padarytos (t. IV, b. l. 2-47). Taigi, faktas, jog pareiškejas pažeide teises normas nepagrisdamas visu išlaidu dokumentais, buvo pripažintas ne tik Agenturos, bet ir Lietuvos valstybes kontroles, kurios išvada yra oficialus rašytinis irodymas. Nebuvo nustatyta jokiu aplinkybiu, del kuriu butu galima nesutikti su šiu instituciju išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, ivertines pareiškejo pateiktus dokumentus, nusprende, kad ju nepakako patvirtinti visas išlaidas draudimams ir garantijoms. Taigi, konstatuotina, jog nagrinejamu atveju teismas turejo pagrinda spresti, kad pareiškejas nesilaike teises aktu nuostatu ir del to jam buvo išmoketa per didele lešu suma. Toks sprendimas atitiko Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punkto nuostatas.

55Pareiškejas apeliaciniame skunde nepagristai tvirtino nagrinejamoje situacijoje esant Agenturos kaltei. Teiseju kolegija pabrežia, kad atsakovas turi pareiga tikrinti išlaidu tinkamuma ne tik prieš išmokant Europos Sajungos paramos bei bendrojo finansavimo lešas, bet ir viso projekto igyvendinimo laikotarpiu. Remiantis Europos Sajungos Sanglaudos fondo lešu administravimo Lietuvoje taisyklemis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. rugpjucio 24 d. nutarimu Nr. 1026, Agentura buvo ipareigota prižiureti, ar išlaidos yra faktiškai patirtos, visais projekto igyvendinimo etapais. Todel ir po lešu išmokejimo paaiškejus apie pažeidima, t. y. visu išlaidu nepagrindima dokumentais, Agentura turejo pareiga susigražinti nepagristai pareiškejo turimas lešas. Del to pirmosios instancijos teismas prieme teisinga sprendima, pripažindamas, kad Agentura tinkamai vykde savo pareigas.

56Pažymetina, jog Europos Komisijos Regionines pletros generalinio direktorato 2004 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, buvo itvirtinta tokia pati nuostata, kaip ir Komisijos reglamentuose Nr. 16/2003 bei 1386/2002 – tai, jog garantiju ir draudimu išlaidos turi buti konkreciai pagristos ir tinkamos finansuoti tik kai yra realiai patirtos ir proporcingos projekto igyvendinimui patirtoms garantiju ir draudimu išlaidoms. Todel priešingai, nei teige pareiškejas, negalima teigti, jog Agentura neatsižvelge i ši rašta ar kad jis leme skundžiamu isakymu neteisetuma.

57Nepagristi yra apelianto nurodomi procesinio pobudžio atsikirtimai del atsakovo apeliacinio proceso metu atliktu veiksmu. Pareiškejas 2013 m. gegužes 14 d. (pagal gavimo data) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma del paveluotai pateikto atsiliepimo i apeliacini skunda gražinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo agenturai. Prašyme nurode, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkricio 29 d. lydrašciu persiunte pareiškejo apeliacini skunda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame nurode byloje dalyvaujantiems asmenims raštu pateikti atsiliepima per 14 dienu nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo. Pareiškejas tvirtino, kad apeliacinio skundo išsiuntimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo data turetu buti nustatoma pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 29 d. lydrašcio data, o ne pagal pašto spauda ant voko, kuriuo apeliacinis skundas buvo išsiustas atsakovui. Todel pareiškejo manymu atsakovas, išsiuntes atsiliepima 2012 m. gruodžio 17 d., praleido atsiliepimo pateikimo termina. Teiseju kolegija su tokiu pareiškejo teiginiu sutikti negali. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 135 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog apeliacines instancijos teismas išsiuncia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedu nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienu raštu pateikti apeliacines instancijos teismui išsamius atsiliepimus i apeliacini skunda. Taigi, istatyme nera nustatyta, kad terminas skaiciuojamas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo. Tai yra istatymo nustatytas, bet ne teismo paskirtas terminas, todel teismo nuoroda del jo skaiciavimo taisykliu negali pakeisti istatymo nustatyto termino ir sumažinti procesines garantijas. Atsakovas nurode, jog ant jo gauto voko buvo 2012 m. gruodžio 1 d. išsiuntimo žyma, o gavimo data buvo 2012 m. gruodžio 3 d. Pažymetina, kad net skaiciuojant termina nuo 2012 m. gruodžio 1 d., 14 dienu terminas nebuvo praleistas (ABTI 66 straipsnio 4 dalis), paskutine termino diena yra 2012 m. gruodžio 17 d. Butent šia diena ir buvo išsiustas atsakovo atsiliepimas i apeliacini skunda. Del to nera pagrindo teigti, jog jis praleido nustatyta termina. Atsižvelgiant i tai, atsakovo atsiliepimas i pareiškejo apeliacini skunda nebuvo gražintas, bet buvo priimtas.

58Apibendrinant konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ivertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taike teises normas, taikytinas ginco išsprendimui, todel naikinti jo sprendimo nera jokio pagrindo. Del išdestytu priežasciu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškejo apeliacini skunda atmetant.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

60Pareiškejo uždarosios akcines bendroves „Neringos vanduo“ apeliacini skunda atmesti.

61Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendima palikti nepakeista.

62Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Pareiškejas UAB ,,Neringos vanduo“ (toliau – ir pareiškejas; bendrove) su... 5. Pareiškejas skunde nurode, kad gincijamais isakymais Projekto galutinis... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo... 7. Atsiliepime nurode, kad kaip ir buvo nurodyta 2012 m. kovo 12 d. faksu iš... 8. Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 9. Atsiliepime teige, kad priimant gincijamus isakymus, egzistavo abi Lešu... 10. Treciasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Edrija“ atsiliepime su skundu sutiko ir... 11. Atsiliepime nurode, kad UAB „Edrija“, vadovaujantis 2005 m. gruodžio 28 d.... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkricio 8 d. sprendimu (t.... 14. Pirmosios instancijos teismas apibreže Agenturos, kaip igyvendinanciosios... 15. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 2004 m. rugsejo 21 d. Agentura... 16. Teismas nurode, kad Lešu gražinimo taisykliu 5.2.2. punktas numato, kad... 17. Teismas nustate, jog ginco atveju atsakovas pripažino, kad paramos gavejas UAB... 18. Vertinant pareiškejo nurodytus argumentus, kad nebuvo atsižvelgta i... 19. ISPA/Sanglaudos programos igyvendinimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos 2004 m.... 20. Ivertines minetas faktines aplinkybes, teismas sprende, kad atsakovas bylai... 21. III.... 22. Pareiškejas UAB „Neringos vanduo“ apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 13-16)... 23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso sprendime nepasisake, kodel... 24. Pareiškejas nepagristu laiko pirmosios instancijos teismo argumenta, kad... 25. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neivertino to fakto, kad Rangos... 26. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes nepasisake del... 27. Tiek pagal teises aktuose (Europos Sajungos sanglaudos fondo lešu... 28. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas Agenturos veiksmu tvirtinant lešu... 29. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektu valdymo... 30. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tuos rašytinius irodymus,... 31. Pabrežia, jog remiantis GPG sutartimi UAB „Neringos vanduo“ igijo pareiga... 32. Nurodo, kad pareiškejas apeliaciniame skunde iškele klaidinga hipoteze, jog... 33. Tvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškejas, Agentura nustate visas... 34. Pabrežia, kad remiantis GPG sutarties normomis, Reglamento Nr. 1386/2002... 35. Pažymi, kad pareiškejas skunde taip pat pasisake del Lietuvos Respublikos... 36. Nesutinka, kad tuo atveju, jei tektu pripažinti, kad tinkamomis finansuoti... 37. Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 38. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nagrinejamoje byloje nebuvo keliamas... 39. Mano, kad pareiškejo argumentai, jog teismas nevertino ir nepasisake del UAB... 40. Nurodo, kad pareiškejas nepagristai sutarties kiekiu žiniarašciuose... 41. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ivertines visus byloje... 42. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad... 43. Teiseju kolegija... 44. IV.... 45. Apeliacinis skundas atmestinas.... 46. Nagrinejamoje byloje gincas kilo del Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla, atmete pareiškejo skunda ir... 48. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, patikrinusi byla, sprendžia,... 49. Tarybos reglamento (EB) 1164/1994 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog tam,... 50. Specialias išsamias šio reglamento igyvendinimo taisykles nustatantis... 51. Atsižvelgiant i nagrinejamos bylos faktines aplinkybes, Agentura buvo... 52. Pareiškejas apeliaciniame skunde gincijo, kad FIDIC sutarciu bendruju salygu... 53. Teiseju kolegija pripažista, kad pareiškejas yra teisus, teigdamas, jog... 54. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino, kad atsakovas nustate visas... 55. Pareiškejas apeliaciniame skunde nepagristai tvirtino nagrinejamoje... 56. Pažymetina, jog Europos Komisijos Regionines pletros generalinio direktorato... 57. Nepagristi yra apelianto nurodomi procesinio pobudžio atsikirtimai del... 58. Apibendrinant konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 60. Pareiškejo uždarosios akcines bendroves „Neringos vanduo“ apeliacini... 61. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 8 d. sprendima... 62. Nutartis neskundžiama....