Byla e2-1198-186/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. T. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Technologinių inovacijų grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovams K. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių inovacijų grupė“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „EHS kompiuteriai“ pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo K. T. 82 260,09 Eur žalos atlyginimo dėl iššvaistyto, pasisavinto ir administratoriui neperduoto bendrovės turto; solidariai priteisti iš atsakovų K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 111 634,79 Eur žalos atlyginimo dėl bendrovės veiklos perkėlimo į susijusią bendrovę; priteisti iš atsakovo K. T. 5 procentų, o iš atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, turtines teises, kilnojamuosius daiktus ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė prašomo taikyti turto arešto mastą: atsakovo K. T. atžvilgiu – 193 894,88 Eur, atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atžvilgiu – 111 634,79 Eur. Prašyme nurodė, kad dėl ieškinyje nurodytų jau atliktų atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, yra akivaizdi grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies – nutarė areštuoti atsakovams K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant 111 634,79 Eur sumos, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovams priklausančias pinigines lėšas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimus reiškia dviem savarankiškais pagrindais. Iš prašomos priteisti 193 894,88 Eur sumos tik dalį (111 634,79 Eur) ieškovė galėtų panaudoti kreditorių interesams patenkinti. Dėl būtinybės priteisti likusią 82 260,09 Eur sumą iš įmonės akcininko ir buvusio vadovo ieškovė ne tik nepateikė aiškių argumentų, kurie pašalintų ieškinio priėmimo stadijoje kylančias abejones, bet ir pripažino ieškinio sumą įvardijusi kaip preliminarią, kuris bus tikslinama bylos eigoje, gavus papildomus įrodymus, kuriuos ieškovė prašo išreikalauti. Todėl teismas sprendė, kad suvaržymų taikymas didesnei, nei 111 634,79 Eur, sumai prieštarautų šalių interesų pusiausvyros principui, suteiktų nepagrįstą pranašumą savarankiškais pagrindais reikalavimą reiškiančiai ieškovei išplėsti laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
  3. Spręsdamas dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas, pirma, pripažino, kad ieškovės reikalavimų sumos yra didelės ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui. Antra, ieškovė įrodinėja atsakovų veiksmų nesąžiningumą sudarant sandorius, kuriais, ieškovės tvirtinimu, buvo siekiama perkelti ieškovės turtą ir veiklą. Be to, ieškinyje nurodoma, kad bendrovės vadovas veikė išimtinai vieno asmens, t. y. didžiausio bendrovės akcininko – UAB „Technologinių inovacijų grupė“ interesais, taip pat buvo abiejų šių bendrovių vadovas. Šios aplinkybės leidžia kaip tikėtiną vertinti galimybę, kad nepritaikius suvaržymų atsakovai gali imtis veiksmų, siekdami išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Trečia, teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
  4. Atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ pateikė prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su UAB ,,ALSO Lietuva“, ,,F9 Distribution Baltic“, UAB, UAB ,,ACC Distribution“, UAB ,,ABC Data Lietuva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Elektrum Lietuva, UAB, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, Omniva LT UAB, UAB „Baltic Post“, J. M., Circle K Lietuva, UAB, Telia Lietuva, AB, UAB „Veld“, UAB „Servisa ICT“, UAB „LK service“, AB SEB banku, Luminor Bank AB, UAB „Interneto vizija“, advokatų profesine bendrija „iLAW“. Tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašė pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 2 121,18 Eur sumai.
  5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ prašymą patenkino iš dalies – pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas UAB „Technologinių inovacijų grupė“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su: AB „Energijos skirstymo operatorius, Elektrum Lietuva, UAB, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“ pagal atsakovei išrašomas sąskaitas; AB SEB banku ir Luminor Bank AB pagal iki šios nutarties priėmimo sudarytose kredito sutartyse numatytus prievolių vykdymo grafikus; J. M. už patalpų nuomą (521,32 Eur per mėnesį); UAB „LK service“, UAB „Interneto vizija“, UAB, Telia Lietuva, Omniva LT UAB, UAB „Baltic Post“, UAB „Veld“, UAB „Servica ICT“, advokatų profesine bendrija „iLAW“ už teikiamas paslaugos ir Circle K Lietuva, UAB už tiekiamas prekes, atsiskaitymams su šiais kreditoriais skiriant ne didesnę kaip 2 000 Eur sumą per mėnesį; UAB „ALSO Lietuva“, „F9 Distribution Baltic“, UAB, UAB „ACC Distribution“ už tiekiamą produkciją, atsiskaitymams su šiais kreditoriais skiriant ne didesnę kaip 30 000 Eur sumą per mėnesį.
  6. Teismas iš atsakovės pateikto 2018 m. balandžio 30 d. Pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą nustatė, kad antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, areštavo atsakovės sąskaitose esančias lėšas. Duomenys apie atsakovės finansinę padėtį ir vykdomos veiklos pobūdį atskleidžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia grėsmę bendrovės veiklai, nes bendrovė nebegali atsiskaityti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, tiesioginei veiklai vykdyti būtinas telekomunikacijų ir siuntų paslaugas, negali tęsti prekybinės veiklos, neturėdama galimybės atsiskaityti už tiekiamą produkciją. Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nagrinėjamu atveju išlaikys proceso šalių interesų pusiausvyrą, nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų, juolab, kad pati ieškovė turėtų būti suinteresuota, jog atsakovė toliau vykdytų veiklą, generuotų pajamas, kurios ieškinio patenkinimo atveju galėtų būti priteistos. Patenkinęs šį atsakovės prašymą, teismas nebesprendė alternatyvaus atsakovės prašymo dėl nuostolių užtikrinimo.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. Atsakovai K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios priemonės galėjo būti pritaikytos tik tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi teismui patikimų duomenų apie nesąžiningus atsakovų veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė tokių duomenų nepateikė.
    2. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 pagal ieškovės BUAB „EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovė taip pat įrodinėjo, kad K. T., būdamas ieškovės vadovu, neva, teikė prioritetą atsakovės interesams, t. y. pastarojo subjekto atžvilgiu tariamai sudarinėjo kitų kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą – teismas toje byloje atmetė, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad areštavus įmonės lėšas, galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptų nemokia.
    3. Ieškovė nurodo analogiškas aplinkybes toms, kurias išdėstė savo pareiškime dėl BUAB „EHS kompiuteriai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau ta byla dar nėra išnagrinėta, todėl jokie atsakovų neteisėti veiksmai nėra konstatuoti.
    4. Didžiąją dalį atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, todėl taikomas lėšų areštas užkerta kelią atsiskaityti su tiekėjais. Tokia situacija veda įmonę prie neišvengiamos nemokumo būsenos ir bankroto.
  2. Ieškovė BUAB „EHS kompiuteriai“ atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Didelė ieškinio suma yra viena iš svarių aplinkybių ir pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Atsakovai neįrodinėjo, kad pagal jų finansinę padėtį ieškinio suma nėra didelė.
    2. Atsakovų pateikiami kitų bylų procesiniai sprendimai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje ir vien dėl pateiktų nutarčių, kurios buvo priimtos kitoje byloje, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Tose nutartyse priimti sprendimai nėra susiję su atsakovu K. T..
    3. Vien tai, jog dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovų sąžiningumo buvimą. Pateikto ieškovės ieškinio pakanka spręsti apie atsakovų nesąžiningumo buvimą tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    4. Šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų eiliškumas iš esmės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, o tai, kad antstolis nagrinėjamu atveju areštavo atsakovų pinigines lėšas, neleidžia teigti, jog šie principai buvo pažeisti, nes, kaip matyti, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių turimą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, kuris galėtų būti areštuojamas.
  3. Ieškovė BUAB „EHS kompiuteriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismui nebuvo pagrindo iš esmės vertinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentų, kol apeliacinės instancijos teisme nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo.
    2. Patenkinus prašymą, atsakovė su nurodytais kreditoriais gali atsiskaityti suteikdama jiems pirmumo teisę prieš ieškovę. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl net ir leidus atsakovei atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, negali būti garantuojamos nei stabilios ir nuolatinės pajamos, nei iš veiklos gaunamas pelnas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsiskaičius su nurodytais kreditoriais, atsakovės finansinė padėtis nepablogės. Atsakovė daugiau jokio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, neturi.
    3. Ne visi prašyme išvardyti subjektai tiesiogiai susiję su atsakovės vykdoma veikla. Advokatų kontora atstovauja atsakovo interesams teisme, tačiau tiesiogiai negali nulemti atsakovo vykdomos veiklos ir iš jos gaunamų pajamų. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės panašioje situacijoje jau buvo išaiškinęs, jog nepaneigiant profesionalių teisinių paslaugų svarbos, siekiant pažeistų teisių gynybos, šių paslaugų gavimas vis tik sietinas ne su įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017).
    4. Atsakovė savo prašyme nedetalizavo, kiek atsakovei konkrečiai su kuriuo kreditoriumi reikia atsiskaityti kiekvieną einamąjį mėnesį, o teismas skundžiamoje nutartyje užuot atmetęs tokį nepagrįstą prašymą, iš dalies jį tenkino nurodydamas bendras sumas, iš kurių atsakovė gali atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nenurodė, su kuriuo subjektu konkrečiai kokia suma turi teisę atsiskaityti atsakovė, todėl atsakovei sudarytos sąlygos, susitarus su kažkuriuo iš minimų tiekėjų, tiesiog pasiimti pinigus ir atsiskaitomąsias sąskaitas palikti tuščias, nenurodant tokių lėšų išmokėjimo pagrindo, dėl ko akivaizdu, laikinosios apsaugos priemonės prarandą savo prasmę. Teismas net nevertino, ar visi nurodyti įsipareigojimai nėra vienkartinio pobūdžio, ar jie yra tęstinis bendradarbiavimas.
  4. Atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atsiliepime prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Pagal CPK 152 straipsnio 3 dalį, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nestabdo nutarties vykdymo. Todėl nepaisant atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo, atsakovė susiduria su suvaržymais, kurie iš esmės apsunkina jos vykdomą veiklą ir atsakovė turi teisę teikti teismui prašymą pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Antstoliui sudarant turto aprašą, atsakovės sąskaitose nebuvo lėšų, kurios viršytų arešto sumą, o tai reiškė, kad atsakovė neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pagrindinę atsakovės pajamų dalį sudaro pajamos, gautos iš pirkėjų už parduotas prekes, kurias atsakovė įsigyja iš tiekėjų. Be to, pritaikyti apribojimai trukdė atsakovei mokėti nuomos mokestį už patalpas, kuriose vykdoma veikla, atsiskaityti su komunalinių ir kitų įmonės veiklai būtinų paslaugų teikėjais, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kredito įstaigoms. Atsakovei negalint vykdyti šių mokėjimų, grėstų bankrotas.
    3. Atsakovė prašyme konkrečiai nurodė, kokius mokėjimus kokiems kreditoriams reikia atlikti, siekiant tęsti veiklą. Prie prašymo pridėjo šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

10Teismas konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė ir po to pakeitė laikinąsias apsaugos priemones.

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB „Technologinių inovacijų grupė“ balansą, dokumentus apie tiekėjams mokėtinas sumas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, šie negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė su pateiktais įrodymais yra susipažinusi, dėl jų priėmimo ir vertinimo galėjo pasisakyti atsiliepime. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima atsakovų pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

14Dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovai atskirajame skunde neginčija teismo išvados, kad ieškinio dalis dėl 111 634,79 Eur žalos atlyginimo priteisimo yra tikėtinai pagrįsta. Tačiau atsakovai nesutinka, kad ieškovė įrodė kitą būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančią realią grėsmę, kad nesiėmus šių priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  3. Atsakovai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti atsakovo turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas gali pasunkėti. Dėl šio argumento pažymėtina, kad didelė ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja minėta grėsmė, atsižvelgė ne tik į tai, kad ieškinio suma pagal byloje pateiktus duomenis, teismo vertinimu, atsakovams yra didelė, bet atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovai ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdami perimti ieškovės turtą ir veiklą, tuo tikslu buvo delsiama inicijuoti ieškovei bankroto bylą. Akivaizdu, kad tokie veiksmai, kuriais grindžiama ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala, šių asmenų atžvilgiu laikytini nesąžiningais. Todėl teismas pagrįstai darė prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti teismo sprendimo, jei šis būtų palankus ieškovei, realaus įvykdymo.
  4. Tokios išvados nepaneigia kiti atsakovų atskirajame skunde nurodyti argumentai. Atsakovų teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 pagal ieškovės BUAB „EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ dėl įskaitymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasi analogiškomis aplinkybėmis, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino. Toks argumentas pirmiausia atmestinas dėl to, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas skiriasi nuo minėtosios bylos, taip pat skiriasi ieškinių sumos, be to, minėtoje byloje K. T. nėra atsakovas. Vien tai, kad teismas kitoje civilinėje byloje spręsdamas tos pačios ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįžvelgė jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nereiškia, kad šioje byloje ieškovės prašymas taip pat turi būti atmestas. Juolab kad minėtoje byloje bankroto administratorius ginčijo ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu. Viena iš šio instituto taikymo sąlygų yra sandorio šalių nesąžiningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Iš Liteko duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtąją bylą, priėmė sprendimą ieškinį patenkinti, tuo pačiu pripažindamas, kad atsakovė buvo nesąžininga.
  5. Atsakovai taip pat teigia, kad byla pagal administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „EHS kompiuteriai“ bankroto pripažinimo tyčiniu dar nėra išnagrinėta, todėl jokie atsakovų neteisėti veiksmai nėra konstatuoti. Dėl šio argumento pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys atsakovams yra pareikštas dėl žalos atlyginimo. Viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti yra atsakovų neteisėti veiksmai. Ieškovė savo ieškinyje, be kita ko, nurodė faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie, administratoriaus manymu, patvirtina atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą civilinės atsakomybės taikymo aspektu, bet į šias aplinkybes, kaip minėta, nagrinėjamu atveju gali būti atsižvelgiama ir vertinant tikėtiną atsakovų nesąžiningumą. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina ieškinyje pareikštus reikalavimus ir jų pagrindu nurodytas aplinkybes bei įrodymus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu iš ieškovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, pats administratoriaus pareiškimas dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu jau suponuoja išvadą dėl atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, K. T., kuris yra ir ieškovės vienintelės akcininkės atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ vadovas, galimo nesąžiningumo.
  6. Atsakovų atskirojo skundo argumentas, kad dėl skundžiama nutartimi pritaikytų apribojimų atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ kyla nemokumo ir bankroto rizika, nesudaro pagrindo visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Juolab kad vėlesne nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašyme nurodytus tokius argumentus, pats pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikindamas dalį nustatytų apribojimų atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“.
  7. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nustačius, kad šiuo atveju yra abi būtinos šios nutarties 16 punkte nurodytos sąlygos, konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

  1. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
  2. Pasikeitus aplinkybėms byloje (pateikus naujų duomenų), teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones gali pakeisti (CPK 148 str.) arba panaikinti (visiškai ar iš dalies) (CPK 149 str.), be kita ko, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami minėtieji principai.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai pateikė atskirąjį skundą, bet taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kadangi atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 str. 3 d.), nesutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti tokio atsakovės prašymo, kol apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovų atskirojo skundo dėl pirmosios nutarties.
  4. Ieškovės skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikindamas dalį nustatytų apribojimų atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“, t. y. leisdamas atsiskaityti su nutartyje nurodytais kreditoriais, neviršijant nustatytų limitų per mėnesį.
  5. Ieškovės teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytiems atsakovės kreditoriams teismas suteikė pirmumo teisę prieš ieškovę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Taip pat teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog atsiskaičius su nurodytais kreditoriais, atsakovės finansinė padėtis nepablogės, atsižvelgiant į ekonomikos ciklus bei į tai, kad atsakovė daugiau jokio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, neturi. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
  6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ veikla susijusi su kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos prekyba didmenine bei mažmenine prekyba. Atsakovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, kad antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, areštavo atsakovės pinigines lėšas, neviršijant 111 634,79 Eur sumos. Byloje nėra duomenų, kad pritaikius šiuos apribojimus, atsakovei dar būtų likę lėšų, kuriomis būtų galima laisvai disponuoti (CPK 178 str.). Pagal pateikto balanso duomenis, atsakovė tokio dydžio lėšų neturėjo. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, pripažintina, kad tokiai ūkinei veiklai vykdyti būtinos apyvartinės lėšos, už kurias būtų galima atsiskaityti su prekių tiekėjais, taip pat atsiskaityti už patalpų nuomą, komunalines ir kitas įprastinei ūkinei veiklai vykdyti būtinas paslaugas, vykdyti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Nevykdant tokių mokėjimų, atsakovei kiltų nemokumo rizika ir grėstų bankrotas, o tai, kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, neatitiktų ir pačios ieškovės, kuri siekia prisiteisti iš atsakovės piniginių lėšų, intereso. Nors ieškovė teisi, kad atsiskaitymai su nurodytais kreditoriais dar nereiškia, jog atsakovės finansinė padėtis nepablogės, tačiau akivaizdu, kad uždraudus tokius atsiskaitymus, atsakovės finansinė padėtis tikrai nepagerėtų, bet, kaip minėta, gali dar labiau pablogėti.
  7. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė be piniginių lėšų daugiau jokio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, neturi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį, aprašė dvi atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ vardu registruotas transporto priemones, be to, aprašytas kitam atsakovui K. T. priklausantis nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.
  8. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė savo prašyme nedetalizavo, kiek atsakovei konkrečiai su kuriuo kreditoriumi reikia atsiskaityti kiekvieną einamąjį mėnesį, todėl teismas turėjo atmesti tokį prašymą. Tačiau atsakovė kartu su prašymu teismui pateikė konkrečius duomenis apie savo atsiskaitymus su kreditoriais pastaruoju laikotarpiu, kurių pagrindu teismas ir nustatė atitinkamas sumas, kurias leido išmokėti kiekvieną mėnesį konkrečiam kreditoriui. Priešingai nei teigia ieškovė, minėti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės nurodyti atsiskaitymai nėra vienkartinio pobūdžio, o yra susiję su nuolatiniu bendradarbiavimu atsakovei vykdant savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovių apskaita yra reglamentuota teisės aktuose ir atsiskaitymai už prekes bei paslaugas įforminami išrašant sąskaitas faktūras, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovei sudarytos sąlygos, susitarus su kažkuriuo iš nurodytų tiekėjų, pasiimti iš sąskaitų pinigus, nenurodant jokio lėšų išmokėjimo pagrindo.
  9. Ieškovė nesutinka su teismo leidimu atsakovei atlikti mokėjimus advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ už teikiamas teisines paslaugas, kuris skundžiamoje nutartyje motyvuotas tuo, kad atsakovei negali būti ribojama įstatyminė teisė turėti atstovą byloje. Šis ieškovės argumentas yra pagrįstas, nes Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogišku klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant bendrovei vykdyti tam tikrus atsiskaitymus, būtinybės apmokėti už teisines paslaugas aspektu jau yra konstatuota, kad nepaneigiant profesionalių teisinių paslaugų svarbos, siekiant pažeistų teisių gynybos, šių paslaugų gavimas vis tik sietinas ne su įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017 23 punktą). Pažymėtina ir tai, kad lėšų areštas netrukdė teikti teisines paslaugas atsakovei iki teismo nutarties, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo. Be to, iš Liteko duomenų matyti, kad atsakovei minėtos kontoros advokatas atstovauja ne vienoje teisminėje byloje. Dėl to Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis pakeistina, panaikinant nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su advokatų profesine bendrija „iLAW“ už teikiamas paslaugas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 3 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas, juolab kad atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas.

17Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su advokatų profesine bendrija „iLAW“ už teikiamas paslaugas. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai