Byla e2-1204-464/2017

Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Aargau“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-2231-258/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aargau“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Aargau“ ir UAB „Sun Industries“ 402 281,71 Eur dydžio įsiskolinimą, 7 proc. metinių palūkanų už negrąžintą atsakovės UAB „Aargau“ paskolos sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Aargau“ 2012-10-03 sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00385, pagal kurią ieškovė suteikė šiai atsakovei 321 500 Eur dydžio paskolą. Ieškovė ir atsakovė UAB „Sun Industries“ 2012-10-16 sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Sun Industries“ laidavo atsakovės UAB „Aargau“ prievolių pagal ginčo paskolos sutartį vykdymą. Atsakovei UAB „Aargau“ netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal ginčo paskolos sutartį, t. y. laiku nemokant paskolos grąžinimo įmokų ir už paskolos suteikimą nustatytų palūkanų, ieškovė ginčo paskolos sutartį nutraukė nuo 2016-08-17. Atsakovė UAB „Aargau“ ir po ginčo paskolos sutarties nutraukimo didžiosios dalies paskolos sumos negrąžino, todėl iš skolininko ir laiduotojo solidariai priteistina skola, palūkanos ir delspinigiai pagal ginčo paskolos sutartį.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viso atsakovių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ir būsimas pinigines lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sąskaitose, taip pat turtinių teisių areštą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-16 nutartimi prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 402 281,71 Eur sumai. Nesant ar nepakankant piniginiams reikalavimams užtikrinti atsakovių kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovių turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 402 281,71 Eur sumos, leidžiant atsakovėms iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
5. Vilniaus apygardos teisme 2017-04-11 gautas bendras atsakovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašoma: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą, t. y. iš UAB „Aargau“ areštuotų piniginių lėšų leidžiant UAB „Aargau“ periodiškai atsiskaityti su UAB „Gudruolis“, UAB „Audifina“, Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu D. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Sun Industries“ pagal pateiktas sąskaitas bei sumokėti mokėtinus mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besąlygiškai būtinas tinkamam UAB „Aargau“ funkcionavimui; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sumažinant jų mastą, t. y. iš UAB „Sun Industries“ areštuotų piniginių lėšų leidžiant UAB „Sun Industries“ periodiškai atsiskaityti su UAB „Arginta“, UAB „Audifina“, Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu D. K., ADB „Gjensidige“, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „Bitė Lietuva“, AB Telia Lietuva („Omnitel“) pagal pateiktas sąskaitas bei sumokėti mokėtinus mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besąlygiškai būtinas tinkamam UAB „Sun Industries“ funkcionavimui; 3) nustatyti, kad bendra atsakovei UAB „Aargau“ leidžiama per mėnesį atsiskaitymams su tiekėjais suma negali viršyti 1 000 Eur, o atsakovei UAB „Sun Industries“ – 1 500 Eur, neskaičiuojant privalomų mokesčių ir įmokų valstybės / savivaldybės biudžetams; į nurodytas atsiskaitymams su tiekėjais leidžiamas panaudoti sumas neįskaitomas darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis ir su darbo užmokesčiu susiję privalomi mokesčiai ir įmokos valstybės / savivaldybės biudžetams; 4) leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
6. Šį prašymą motyvavo tuo, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės itin apsunkina bei blogina atsakovių turtinę padėtį. Neturėdamos galimybės atsiskaityti su paslaugų teikėjais (kreditoriais), atsakovės kiekvieną dieną gali patirti nuostolius dėl netinkamų atsakovių piniginių įsipareigojimų vykdymo, o tai tik dar labiau blogina atsakovių turtinę padėtį, kelia grėsmę tolesniam pajamų (t. y. areštuoto turto) didėjimui. Taigi tokiu būdu yra pažeidžiami tiek atsakovių ir jų kreditorių, tiek pačios ieškovės interesai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 nutartimi atsakovių UAB „Aargau“ ir UAB „Sun Industries“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo netenkino.
8. Teismas sprendė, kad patenkinus atsakovių prašymą būtų nepagrįstai suvaržyti ieškovės interesai, nes atsakovėms būtų suteikiama teisė atsiskaityti su visais kreditoriais ar jų didžiąja dalimi, išskyrus su pačia ieškove. Nenustačius atsakovių nurodomų kreditorių, su kuriais prašoma leisti atsiskaityti, pirmenybės prieš ieškovę, nėra pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Atsakovės nepateikė duomenų, kad neatsiskaičius su jų nurodomais kreditoriais atsakovių veikla sutriktų ar kad su nurodomais kreditoriais buvo atsiskaitinėjama iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovės UAB „Aargau“ ir UAB „Sun Industries“ atskirajame skunde prašo prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-2231-258/2017 su atskiruoju skundu pateikiamus naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovių vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškinio sumos byloje, t. y. dėl ieškovės nurodomos faktiškai išmokėtos paskolos dydžio, ieškovės pagal ginčo paskolos sutartį priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžio bei pagrįstumo, taigi ir ieškinio prima facie (tikėtino) pagrįstumo. Todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų palikti galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones esama apimtimi. Teismas, nors ir nurodė, kad ieškovės materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, šių aplinkybių nevertino. Taigi skundžiama nutartis šiuo atžvilgiu yra be motyvų, todėl vien šiuo pagrindu naikintina esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-11359-960/2017 dėl paskolos sutarčių, įskaitant ir ginčo paskolos sutartį, nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ginčo paskolos sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu, apskritai išnyktų šios bylos pagrindas ir ginčo paskolos sutartis privalėtų būti toliau vykdoma. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla.
2. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovės pagrindė tiek jų veiklos pajamas, tiek ir būtinas veiklos išlaidas. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones esama apimtimi, atsakovės būtų priverstos samdyti brangiai apmokamus darbuotojus, nors šiuo metu atsakovės perka būtinas paslaugas iš išorinių tiekėjų, o tai yra ekonomiškai pagrįsta. Būtinosios išlaidos paslaugų tiekėjams savo esme prilygintinos darbuotojų darbo užmokesčiui. Priežiūros, apsaugos, draudimo ir kitos išlaidos pirmiausia skirtos ieškovės naudai areštuoto turto išlaikymui ir apsaugai. Teismo nurodyti kaip trūkstami įrodymai, kad iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo su nurodomais kreditoriais buvo atsiskaitinėjama, į bylą nebuvo teikiami kaip nesusiję su byla. Tačiau siekdamos paneigti šią nepagrįstą išvadą, atsakovės teikia papildomus su tuo susijusius įrodymus. Prašoma leisti kas mėnesį tiekėjams išmokėti suma (iš viso 2 500 Eur) neviršija skirtumo tarp atsakovės UAB „Aargau“ pajamų ir įmokos pagal ginčo paskolos sutartį, todėl ir šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas negali neigiamai paveikti ieškovės interesų.
3. Atsakovėms pritaikytos neproporcingos ir ekonomiškai nepagrįstos laikinosios apsaugos priemonės, nes taikomi suvaržymai trikdo atsakovių įprastinę veiklą, taip pat užkerta kelią įgyti veiklai būtinas paslaugas ar prekes, kyla atsakovių bankroto rizika.
10. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime prašo atmesti atsakovių prašymą prijungti naujus įrodymus, taip pat atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Atsakovių nurodyti argumentai, kuriais ginčijama paskola, jos dydis, grąžinimas ir palūkanų dydis, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Todėl į šiuos atsakovių argumentus nėra detaliai atsikertama.
2. Ieškovė įrodė, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokia grėsmė teismų praktikoje preziumuojama, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Atsakovės anksčiau į bylą teiktuose dokumentuose pačios nurodė, jog atsakovių turtinė padėtis yra sudėtinga, o ieškovės turimi reikalavimai ženkliai viršija atsakovių turimo turto vertę ir lėšas. Nuosavybės teise atsakovei UAB „Aargau“ priklausančių fotovoltinių saulės elektrinių bendra vidutinė vertė yra 58 300 Eur, kas yra net 5 kartus mažiau nei ieškinio reikalavimas. Atsakovių gaunamos pajamos nėra pakankamos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Kadangi atsakovės žinojo, kad teismai reikalauja papildomų įrodymų, tačiau kartu su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jų nepateikė, apeliacinės instancijos teisme atsakovėms nebegali būti suteikta teisė teikti papildomus įrodymus (CPK 314 str.).
3. Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog leidimas atlikti kitus būtinus mokėjimus, susijusius su palaikymu normalios bendrovės ūkinės komercinės veiklos funkcionavimu, faktiškai reikštų piniginių lėšų arešto panaikinimą, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų (civilinė byla Nr. 2-70/2012). Nagrinėjamu atveju dar labiau praplėtus areštuotų lėšų disponavimą ir atsakovėms leidus per mėnesį atlikti papildomus mokėjimus, faktiškai būtų panaikintas piniginių lėšų areštas bei iškreiptas šalių pusiausvyros principas.

4Teisėja

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

11. Apeliantės (atsakovės), kurių prašymas sumažinti taikyto turto arešto mastą, leidžiant atlikti tam tikras jų veiklos tęstinumui būtinas operacijas iš areštuotų lėšų, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų – apeliantės UAB „Aargau“ pajamų ir išlaidų duomenis, banko sąskaitos išrašą, kitos apeliantės UAB „Sun Industries“ duomenis apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą. Apeliantės nurodė šiuos duomenis teikiančios reaguodamos į pirmosios instancijos teismo iškeltas abejones, ar mokėjimai tiekėjams, su kuriais prašoma leisti atsiskaityti, buvo vykdomi iki nusprendžiant nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teikiami įrodymai gali būti svarbūs vertinant atskirojo skundo argumentų, susijusių su ūkinės komercinės veiklos vykdymo realumu ir lėšų poreikiu tokiai veiklai vykdyti, pagrįstumą. Tokiu atveju konstatuotina vėliau kilusi šių duomenų pateikimo į bylą būtinybė, minėti įrodymai prijungtini prie apeliacinės bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 314 str., 338 str.).

6Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prielaidų ir sąlygų

13. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantės iš esmės prašė sumažinti joms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, papildant leistinų atlikti iš areštuotų piniginių lėšų operacijų sąrašą mokėjimais tiekėjams, su kuriais atsiskaitymas, anot apeliančių, svarbus siekiant užtikrinti apeliančių veiklos tęstinumą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė padaręs išvadą, kad apeliančių nurodomi kreditoriai, su kuriais prašoma leisti atsiskaityti, neturi pirmenybės prieš ieškovę.
15. Tačiau tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo padaryta nepakankamai įsigilinus į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslus bei neatsižvelgus į būtinybę užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tik vienos iš šalių – t. y. kreditoriaus interesų užtikrinimas, šios šalies prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies – įmonės, kurios turtas yra areštuojamas dar iki kilusio šalių ginčo galutinio išsprendimo teisme, absoliučiai visos ūkinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be išimties šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės bankroto. Elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliančių turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakako ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl buvo aprašytos ir apeliančių piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, kas neabejotinai suvaržo galimybę vykdyti atsiskaitymus už paslaugas, būtinas apeliančių veiklos tęstinumui užtikrinti. Ir nors pirmosios instancijos teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, šios konkrečios leistos vykdyti operacijos gali būti ir nepakankamos, siekiant, kad įmonių ūkinė komercinė veikla nenukentėtų vien dėl pradėto teisminio proceso.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės nepateikė duomenų dėl galimo jų veiklos sutrikdymo, jeigu nebūtų atsiskaitoma su nurodytais kreditoriais. Kaip matyti iš apeliančių 2017-04-11 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, apeliantės teikė argumentus ir dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų ribojimų keliamos grėsmės jų įmonių veiklos tęstinumui (prašymo 2.43 p.). Šiame prašyme yra išsamiai aptarta apeliančių vykdomos veiklos specifiką, o pridėti įrodymai leidžia spręsti, jog apeliančių pajamų šaltinis sietinas su pajamomis, kurias generuoja saulės jėgainių eksploatavimas. Todėl, apeliančių teigimu, išlaidos, susijusios su tinkamu šios eksploatacijos užtikrinimu, yra būtinos veiklos tęstinumui užtikrinti.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei pinginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015). Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai leidžia įsitikinti, kad apeliantės veiklą faktiškai vykdo, apeliantė UAB „Aargau“ gauna pajamas iš saulės jėgainių sugeneruojamos elektros energijos. Juridinių asmenų registrui pateikta UAB „Aargau“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantė per 2016 metus gavo 82 859 Eur pardavimo pajamų, jos veikla buvo pelninga, kaip ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2015 m.) (CPK 179 str. 3 d.). Esant tokiai situacijai, atskirojo skundo argumentai, kad draudimas vykdyti bet kokius atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais prieštarauja ir pačios ieškovės interesams, nes kyla grėsmė įmonės veiklos tęstinumui, užkertamas kelias pajamų gavimui, iš esmės yra teisingi.
18. Ieškovės atsiliepimo į skundą teiginiai, jog vien ginčo dėl didelės pinigų sumos buvimas savaime patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir todėl eliminuoja net galimybę leisti atlikti pinigines operacijas iš areštuotų lėšų, neatitinka aktualiausių (naujausių) Lietuvos apeliacinio teismo praktikos išaiškinimų, jog vien didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali tik padėti išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo galutinio išsprendimo, bet savaime materialinių vertybių nekuria, todėl jų taikymas galimas tik esant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
19. Vadinasi, tokia aplinkybė, kaip didelė ginčo suma, negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, atitinkamai, vien didelė ginčo suma negali kliudyti išspręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar turto arešto masto pakeitimo. Pažymėtina, kad net ir pasitvirtinus ieškovės argumentams, kad jos turimi reikalavimai ženkliai viršija apeliančių turimo turto vertę ir lėšas, kad apeliančių gaunamos pajamos nėra pakankamos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei, negalėjimas įvykdyti būsimą teismo sprendimą būtų nulemtas ne leidimo iš areštuotų piniginių lėšų leisti atlikti tam tikrus mokėjimus, būtinus veiklos tęstinumui užtikrinti ir pajamoms generuoti, bet fakto, kad apeliantės neturi pakankamai turto, kurio vertės užtektų reikalavimams patenkinti (t. y. ieškovės reikalavimo ir apeliančių turimo turto disproporcijos).
20. Nesutiktina ir su tokiais ieškovės atsikirtimų argumentais, kad apeliantėms leidus per mėnesį atlikti papildomus mokėjimus, faktiškai būtų panaikintas piniginių lėšų areštas bei iškreiptas šalių interesų balansas. Kaip minėta, leidimas atlikti papildomus mokėjimus sietinas tik su būtiniausiomis išlaidomis, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, o šių mokėjimų vykdymo teisėtumo kontrolė yra užtikrinama antstolio (CPK 145 str. 6 d.), kuri yra pakankama ieškovės interesų apsaugos priemonė.
21. Kita vertus, analizuojamos konkrečios situacijos aplinkybės teikia pagrindą vertinimui, kad apeliančių prašymo nepatenkinimas joms galėtų padaryti daug didesnę žalą, nei ji galėtų kilti ieškovei, jeigu apeliantėms būtų leista atlikti jų nurodytus mokėjimus paslaugų teikėjams.
22. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apeliančių prašymą dėl leidimo vykdyti konkrečius mokėjimus išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti būtiniausius mokėjimus, susijusius su įmonės veiklos tęstinumu (CPK 329 str. 1 d.).

7Dėl operacijų, kurios gali būti atliekamos su areštuotomis lėšomis

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visi apeliančių įvardijami mokėjimai yra susiję su įmonės veiklos būtiniausiomis išlaidomis, reikalingomis veiklos tęstinumui užtikrinti. Todėl apeliančių prašymas tenkintinas iš dalies, leidžiant atsiskaitymus su visais apeliančių išvardintais tiekėjais, išskyrus teisines paslaugas apeliantėms teikiančia Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ ir advokatu D. K. Nepaneigiant profesionalių teisinių paslaugų svarbos, siekiant pažeistų teisių gynybos, šių paslaugų gavimas vis tik sietinas ne su įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu, bet su tokios veiklos organizavimu, kuris galėtų būti nukreiptas ir į turto gausinimą, neapsiribojant būtinų sąlygų saulės jėgainių eksploatavimui užtikrinti sudarymu, bei su teisminiais procesais, juolab pačioms apeliantėms pripažįstant, kad nurodytų subjektų teisinės paslaugos teikiamos ne vienoje teisminėje byloje.
24. Priešingai nei atsiliepime į apeliančių prašymą pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nurodė ieškovė, su atskiruoju skundu pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Gudruolis“ už žemės sklypų nuomą buvo mokama ir iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, todėl šia nutartimi leistina vykdyti atsiskaitymus ir su UAB „Gudruolis“ už žemės sklypų, reikalingų saulės jėgainių eksploatacijai užtikrinti, nuomą.
25. Apeliantės, prašydamos, be kita ko, leisti sumokėti ir mokesčius valstybei, nurodo, jog šiuo metu byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis leidžiama mokėti tik tuos mokesčius valstybei, kurie susiję su darbuotojų darbo užmokesčiu. Su tokiu apeliančių vertinimu nesutiktina, nes Vilniaus apygardos teismui 2016-09-16 nutartimi nusprendus nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš taikytų ribojimų padaryta išlyga ir leista apeliantėms iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Taigi nurodyta teismo nutarties formuluotė suponuoja išvadą, jog apeliantėms leidžiami ne tik su darbo užmokesčio mokėjimu sietinų, bet visų mokesčių į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus mokėjimai, todėl nėra tikslinga dar kartą leisti vykdyti šiuos mokėjimus.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui (CPK 145 str. 6 d.), o paties teismo nustatomi panaudotinų sumų ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016). Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat siekiant užtikrinti šia nutartimi leidžiamų atsiskaitymų vykdymo teisėtumo kontrolę, įvertinus, jog kiekvieną mėnesį apeliančių išlaidų dydis gali skirtis, konkrečią lėšų sumą, kuri per kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, pavestina nustatyti įstatymo leidėjo nurodytam subjektui – antstoliui, kuriam apeliantės turi pateikti įrodymus, susijusius su lėšų poreikių toms operacijoms atlikti.
27. Ieškovės pareikštų reikalavimų preliminaraus pagrįstumo vertinimas pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną jau buvo atliktas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-196/2017), ir teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareikštas ieškinys galėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, jog apeliančių nurodomos aplinkybės – paskolos dydis, grąžinimas ir palūkanų dydis, kuriomis apeliantės grindžia ieškinio nepagrįstumą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris nespręstinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Aargau“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ 2017 m. balandžio 11 d. prašymą tenkinti iš dalies.

10Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aargau“ (įmonės kodas 302800990) iš jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų leidžiama atlikti šias operacijas: atsiskaityti su uždarąja akcine bendrove „Gudruolis“ už žemės sklypų, esančių Ponkiškių kaime, Alytaus rajone, nuomą, su uždarąja akcine bendrove „Audifina“ už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, su akcine bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros energiją, su uždarąja akcine bendrove „Sun Industries“ už paslaugas, susijusias su saulės elektrinių priežiūra, pagal pateiktas sąskaitas.

11Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ (įmonės kodas 302766189) iš jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų leidžiama atlikti šias operacijas: atsiskaityti su uždarąja akcine bendrove „Arginta“ už saulės jėgainių priežiūros ir aptarnavimo paslaugas, su uždarąja akcine bendrove „Audifina“ už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, su akcine draudimo bendrove „Gjensidige“ už įmonių turto draudimo paslaugas, su uždarąja akcine bendrove „Ekskomisarų biuras“ už apsaugos paslaugas, su uždarąja akcine bendrove „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“, akcine bendrove, už elektroninių ryšių paslaugų teikimą, pagal pateiktas sąskaitas.

12Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, ir kuri gali būti tik mažesnė, bet ne didesnė už kiekvienai iš atsakovių per mėnesį leistiną panaudoti sumą.

13Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.