Byla 2A-306-881/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1581-647/2012 pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo G. J. 59 054,09 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2008 m. gegužės 31 d. policijos pareigūnas A. A., bandydamas sulaikyti nuo pareigūnų sprunkantį kelių eismo taisykles pažeidusį atsakovą, šoko iš automobilio ir neišlaikęs pusiausvyros parkrito ant žemės susižalodamas dešinį petį. Pareigūnui buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad policijos pareigūnas A. A. buvo sužalotas tarnybos metu vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų jam priklauso 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kaip tą numato Statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punktas. A. A. buvo išmokėta 59 054,09 Lt. Ieškovų teigimu, šią sumą privalo atlyginti atsakovas, kuris nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, taip sukeldamas žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas senaties terminas. Trečiasis asmuo byloje A. A. susižalojo 2008 m. gegužės 31 d., ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012 m. balandžio 18 d., t. y. ženkliai praleidus įstatymo nustatytą trejų metų senaties terminą. Ieškovai praleisto senaties termino atnaujinti neprašė, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra praleistas ieškininės senaties terminas, todėl šiuo pagrindu ieškinys yra atmestinas (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

7Be to, teismas pateikė savo įvykių versiją. Teismas nurodė, kad 2008 m. gegužės 31 d. nuo 7.00 val. iki 19.30 val. trečiasis asmuo A. A. kartu su Patrulių būrio vyriausiuoju patruliu P. B. dirbo maršrute Rudamina-Juodšiliai. Pareigūnai dirbo tarnybiniu automobiliu „Audi 80“, kurį vairavo P. B.. Apie 13.30 val. Rudaminos kaime pareigūnai pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį motociklą, pažeidėjas G. J., su kuriuo kartu važiavo A. M., nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir nuvažiavo kelio Vilnius-Lyda link. Pareigūnai ėmė persekioti minėtą motociklą „Honda CBR 900“, valst. Nr. ( - ), persekiojant pažeidėją, pastarasis sustojo P. sodyboje, policijos pareigūnai sulaikė pažeidėjus. Pareigūnas P. B. pasakė, kad reiktų iškviesti tralą (vilkiką) motociklui nuvežti, tačiau jo kolega trečiasis asmuo A. A. jo nekvietė, nes nusprendė pats nuvažiuoti motociklu ir pastatyti jį į aikštelę; atsakovas G. J. ir A. M. buvo įsodinti į policijos automobilį, kurį vairavo liudytojas P. B., o trečiasis asmuo A. A. sėdo ant motociklo ir važiavo su atsakovo motociklu iš paskos, jį vairuodamas, bet neturėdamas įgūdžių vairuoti tokio tipo transporto priemonę, trečiasis asmuo A. A. jo nesuvaldė, nuvažiavo į šalikelę, griuvo ir susižalojo petį. Trečiasis asmuo A. A. susižalojo dėl savo kaltės, veikdamas pažeidžiant jo veiksmus reglamentuojančius teisės aktus. Teismo nuomone, galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens A. A. įvykio versija, išklausęs liudytojų parodymus, suabejojo ir ieškovo atstovas, nurodęs, kad žalos dydis galėtų būti mažinamas. Taigi įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad Vilniaus r. PK atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 57-IS-542010-01-05 bei 2010 m. sausio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-384 „Dėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK VTS KPP specialisto A. A. traumos tarnybos metu“ yra neišsamūs, atlikti gavus tik suinteresuotų pareigūnų paaiškinimus, nebuvo apklaustas net pažeidėjas G. J., todėl teismas šiais dokumentais, priimdamas sprendimą, nesivadovauja.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio senaties ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 punktą, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, šiuo atveju – kompensacijos išmokėjimo. Pareigūnui kompensacija buvo išmokėta 2009 m. spalio 14 d., o į teismą ieškovai kreipėsi 2012 m. balandžio 17 d., nepraleidę CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

10Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas G. J. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skundžia sprendimą tik toje dalyje, kuria ieškinys atmestas dėl ieškinio senaties termino taikymo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ir kitus teisinius bei faktinius argumentus. Taigi, nors dalyje dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas suklydo, kiti teismo argumentai yra pagrįsti ir teisingi. Ieškinys atmestinas nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmetamas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

14Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją tarnybinių pareigų vykdymo metu sužalotam pareigūnui, pareiškia reikalavimą priteisti ją iš kaltininko.

15Nurodytu klausimu tiesiogiai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012, kasacinis teismas išaiškino, kad kadangi policijos įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, tai suponuoja išvadą, jog išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

16Nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo (pareigūnas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, t. y. 2008 m. gegužės 31 d., taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą šio įvykio metu, pasibaigė 2011 m. gegužės 31 d. Tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo dienos, kada policijos įstaiga išmokėjo išmoką žalą patyrusiam pareigūnui, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, nėra teisiškai reikšminga, nes, minėta, regreso (arba plačiąja prasme – subrogacijos) teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo.

17Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

18CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos, tik jeigu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikiamas prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Atsakovo pateikta sąskaita už teisinę pagalbą neįrodo atsakovo patirtų išlaidų fakto, nes joje nėra jokių duomenų apie faktinį jos apmokėjimą. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai