Byla 3K-3-73/2012
Dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys P. B., Kauno rajono policijos komisariatas, draudimo akcinė bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. V. U. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys P. B., Kauno rajono policijos komisariatas, draudimo akcinė bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Byloje kilo ginčas dėl institucijos, išmokėjusios policijos pareigūnui, kuris buvo sužalotas eismo įvykyje tarnybos metu, specialiųjų teisės aktų nustatyto dydžio kompensaciją, regreso teisės į eismo įvykį sukėlusį asmenį įgyvendinimo.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmokėtą 35 965,20 Lt kompensaciją ir 1722,24 Lt draudimo išmoką.

6Atsakovas, teigdamas, kad jis dėl eismo įvykio nukentėjusiam pareigūnui atlygino žalą baudžiamojo proceso metu, o ieškovo išmokėta kompensacija yra valstybės teikiama socialinė garantija, skiriama neatlygintinai, nesutiko atlyginti ieškovui išlaidų.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo išmokėta sužalotam pareigūnui dvidešimt keturių darbo užmokesčių dydžio kompensacija negali būti laikoma institucijai padaryta žala, nes ši kompensacija išmokama nustačius su tarnyba susijusio draudžiamojo įvykio faktą bei padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir nesiaiškinama, kokią turtinę ar neturtinę žalą dėl sužalojimo patyrė pareigūnas; kompensaciją moka valstybės institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis; valstybė iš anksto numato draudžiamųjų įvykių galimybę ir lėšas kompensacijoms išmokėti; tokiomis išmokomis ir kompensacijomis valstybė suteikia papildomas socialines garantijas asmenims, kurių darbas yra susijęs su padidinta profesine rizika. Teisėjų kolegija sprendė, kad kaip nurodytos kompensacijos išmokėtų lėšų išieškojimas iš atsakovo reikštų žymų jo padėties pabloginimą, kuris nebūtų pagrįstas nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai padarytos žalos atlyginimu.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ? patenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. V. . 30 000 Lt regresiniam reikalavimui patenkinti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas turi regreso teisę reikalauti visos išmokėtos 37 687,44 Lt kompensacijos sumos iš žalą padariusio asmens, kuris neginčijo šios sumos (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių; tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 30 000 Lt, teisėjų kolegija nusprendė sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį iki 30 000 Lt.

9Trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasaciniame skunde, prie kurio prisidėjo atsakovas, keliami teisės normos, kuria ieškovas grindžia savo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto, atitikties Konstitucijai, taip pat CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, klausimai.

10Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme buvo gautas Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 6/2010 (bylos Nr. 7/2010) dėl: 1) CK 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) CK 6.290 straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, regreso teisė išieškoti išmokėtas draudimo sumas ir kompensacijas iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų nustatyta Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenustatyta aiški kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį išmokėjusių įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilęs Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas dėl kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį išmokėjusios įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties buvo tiesiogiai susijęs su nurodytame Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme iškeltu įvardytos teisės normos atitikties atitinkamoms Konstitucijos normoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui aspektu. Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas suformuluotas civilinėje byloje, kurios aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos kasacinės bylos. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė šios kasacinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą byloje Nr. 7/2010.

12Nustatyta, kad dėl nurodyto teismo prašymo Konstituciniame Teisme 2012 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstatuotina, kad aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, yra išnykusios, todėl byla pagal trečiojo asmens prašymą atnaujintina (CPK 167 straipsnio 1 dalis).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 167 straipsniu,

Nutarė

14atnaujinti civilinės bylos pagal trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą nagrinėjimą ir paskirti teismo posėdžio datą 2012 m.

15d. 9 val.

16Apie nutarties priėmimą pranešti ir nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai