Byla 2A-545-273/2016
Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-876/2015 pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui R. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškinyje prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas R. P. yra G. J. tėvas, o ji yra jo duktė; 2) priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą vaikui G. J. po 145 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai N. J., iki dukra taps pilnametė; 3) dukrai priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną N. J.; 4) nustatyti G. J. gyvenamąją vietą su motina N. J., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

4Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino ir pradėjo draugauti 2012 m. spalio mėn. Atsakovas lankydavosi pas ją ir jie ne kartą intymiai bendravo. 2013 m. rugsėjo mėn. ieškovė pasijuto esanti nėščia. ( - ) jiems gimė dukra G.. Gimus dukrai atsakovas pripažino esąs dukros tėvas. Atsakovas ne vieną kartą buvo atvykęs pas ieškovę, dukrai atveždavo sauskelnių. Ieškovė nusprendė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes mano, kad kiekvienas vaikas turi žinoti, kas yra jo tėvas ir gauti išlaikymą iš abiejų tėvų. Ieškovė nurodė, kad dukters maitinimui reikia apie 174 Eur (600 Lt) per mėnesį, drabužiams, avalynei, ugdymo priemonėms – 116 Eur (400 Lt) per mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Dukra G. visą laiką gyvena su ieškove nuo gimimo dienos, todėl mano, kad jos gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, vaiko motina. Ieškovas yra pasiturintis ir pajėgus mokėti ieškovės prašomą sumą. Taip pat nurodė, kad jos turimomis žiniomis, atsakovas turi nekilnojamojo turto, automobilių ir kt. Taip pat patikslino, kad šiuo metu ji niekur nedirba, yra motinystės atostogose, gyvena iš santaupų, daug padeda artimieji giminaičiai. Artimiausiu metu planuoja įsidarbinti. Su atsakovo broliu jokių intymių santykių niekada neturėjo, jie nei karto nebuvo susitikę dviese, palaikė tik draugišką bendravimą iki jo mirties. Dėl pateiktos teismui taikos sutarties nurodė, kad jos patvirtinti šiuo metu nepageidauja.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad R. P. yra G. J. tėvas, o G. J. yra R. P. dukra; 2) nustatė G. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina N. J. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 3) priteisė iš atsakovo R. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. spalio 8 d.) iki vaiko pilnametystės; 4) ieškovę N. J. paskyrė G. J. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisė iš atsakovo R. P. 1021,50 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, 84 Eur žyminio mokesčio ir 9,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, teismas nurodė, kad nors proceso metu atsakovas teigė, kad jis nėra mergaitės tėvas, neturėjo santykių su ieškove, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ekspertizės akte pateiktą išvadą. Atsakovas taip pat neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, ar atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų galima paneigti tėvystę. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada, byloje nėra duomenų, kurie ją paneigtų, todėl sprendė, kad R. P. tėvystė įrodyta.

8Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS paaiškinimais, kad nepilnametė G. J. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose švaru, tvarkinga, yra visi patogumai, nepilnametei G. J. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepripažino tėvystės, nepareiškė jokio noro jog G. J. gyventų su juo, taip pat į tai, kad atsakovas turi kitą šeimą, sprendė, jog nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove N. J., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus.

9Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas atsižvelgęs į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatavo, jog mergaitės poreikių patenkinimo suma yra 247 Eur, ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį, nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Teismas nurodė, kad nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad N. J. privalo užtikrinti vaiko gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint mažametį vaiką yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Teismas sprendė, jog nustatant šalių išlaikymo dydį N. J. dalis turi būti mažesnė, išlaikymo dydį paskirstant po 130 Eur iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 117 Eur dalį privalės teikti ieškovė.

10Dėl išlaikymo priteisimo pradžios, teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. P. ieškovei N. J. nuo vaiko gimimo dienos davė 650 Eur, kuriuos ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo iš atsakovo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad duota pinigų suma ir vaiko išlaikymui teismo priteista 130 Eur dydžio suma atitinka 5 mėnesių vaiko išlaikymo laikotarpį (650 Eur / 130 Eur – 5 mėn.). Ieškinys teismui pateiktas 2014 m. spalio 8 d. tai yra kaip vaikas buvo apie 5 mėn. amžiaus. Teismas nurodė, kadangi išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra gavusi 650 Eur iš atsakovo, todėl teismas laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas ir nėra pagrindo jį priteisti.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-11 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3457-4091 ir 2014-09-30 papildymas, Nr. TP-2-(2.2)-14-P-3457-4381, kurio pagrindu ieškovei N. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Teismui pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos: 2014-11-06 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. TP-7-(2.10)-4022, 2015-02-26 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. TP-7-(2.10)-922, 2015-06-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. TP-7-(2.10)-2640, pagal kurias teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. J. valstybės patirtas išlaidas iki 2015-06-26 sudaro – 467,07 Eur advokato užmokestis ir 608,20 Eur kitų su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų, viso – 1075,27 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 95 proc. (iš prašomos 145 Eur išlaikymo dydžio sumos, todėl priteistina 130 Eur – 90 proc. patenkinto reikalavimo ir dėl tėvystės nustatymo - 100 proc. patenkinto reikalavimo), iš atsakovo valstybei teismas priteisė: iš 1075,27 Eur – 1021,50 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, iš 9,84 Eur – 9,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat iš 88 Eur žyminio mokesčio – 84 Eur (47 Eur už išlaikymo priteisimą - 12 mėn. x 130 Eur = 1560 Eur – 3% = 47 Eur ir 41 Eur už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Byloje šalys 2015-04-22 sudarė taikos sutartį, kuria buvo išsprendę savo nesutarimus ir pateikė ją teismui patvirtinti. 2015-05-04 atsakovė, dėl nesuprantamų priežasčių, pateikė teismui prašymą netvirtinti taikos sutarties. Taigi, byloje, be ieškiniu suformuotų reikalavimų, yra atsiradę dar du reikalavimai. T. y. šalių reikalavimas patvirtinti sutartį ir atsakovės reikalavimas netvirtinti taikos sutarties. Nors atsakovas daug kartų byloje kėlė klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo / netvirtinimo klausimo išsprendimo, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų neišsprendė, todėl laikytina, kad teismas, savo sprendimu išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, kas realiai sudaro absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus.
  2. Teismas, rašytinius įrodymus dėl ieškovės gautų pinigų sumos „nuneigė” vien ieškovės žodiniu paaiškinimu, kad ji, neva, pripažįsta tik 650 Eur. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė CPK 185 str. bei priėmė sprendimą akivaizdžiai prieštaraudamas rašytiniams bylos įrodymams. Be to teismas nutylėjo tai, jog šitie pinigai iš atsakovo buvo gauti šantažo būdu, ieškovei šantažuojant atsakovą, bei naudojant psichologinį smurtą, atsakovui grasinant, jog jei jis nemokės pinigų, ieškovė papasakos atsakovo sutuoktinei apie vykstančią bylą. Iš skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas, praktiškai neatsižvelgė ir nevertino nei vieno atsakovo į bylą pateikto įrodymo.
  3. Atsakovas vykdo individualią veiklą, t. y. atsakovas jau beveik 10 metų yra pats sau sukūręs darbo vietą. Pastaruoju laiku (nuo ekonominės krizės pradžios 2008 ir dėl ES santykių su Rusija pablogėjimo ir Rusijos automobilių rinkos uždarymas) iš atsakovo vykdomos veiklos gaunamas menkas pajamas, teismas interpretavo kaip “bedarbystę” ir “sąmoningai pasirinktą, neva, netinkamą gyvenimo būdą”. Toks teismo elgesys akivaizdžiai demonstruoja šališkumą atsakovo atžvilgiu.
  4. Teismo šališkumas atsakovo atžvilgiu pasireiškia ir tuo, kad pateikęs eilę įrodymų apie savo turtinę padėtį, atsakovas pateikė ir rašytinį įrodymą 2015-06-19 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR 1042-6183 kopiją. Tačiau teismas šį rašytinį įrodymą nelaikė įrodymu, nors įrodymų tyrimo stadijoje jį ištyrė.
  5. Teismo priteisto išlaikymo 130 Eur į mėnesį G. J., atsakovas objektyviai neturi galimybės teikti ir realybėje atsakovas neteiks. Be to, tokios apimties išlaikymas G. J., pažeidžia atsakovo sūnaus, gyvenančio su atsakovu teisę į išlaikymą, atitinkantį jo poreikius.
  6. Teismas nepagrįstai ir netinkamai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Taikos sutartį ieškovė pasirašė tik atsakovo psichologinio spaudimo poveikyje, net nepasitarus su savo advokatu. Pasikonsultavus su savo advokatu paaiškėjo, kad ji buvo surašyta labai nenaudingomis ieškovei sąlygomis ir kas svarbiausia labai nekvalifikuotai teisiniu požiūriu. Teismas nebūtų galėjęs jos patvirtinti, kadangi tėvystės pripažinimui taikomos kitos teisinės priemonės. Todėl šios sutarties ieškovė atsisakė ir tai patvirtino teisme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme taip pat atsisakė šios sutarties oficialiai tai pareikšdamas teismo posėdžio metu ir pradėjo neigti savo tėvystę dukters atžvilgiu, teigdamas, kad dukters ieškovė susilaukė intymiai bendraudama su jo šiuo metu mirusiu broliu. Todėl jokių reikalavimų dėl minėtos taikos sutarties tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo neliko.
  2. Ieškovė teisme pripažino gavusi 650 Eur iš atsakovo ir juos panaudojo dukters išlaikymui, nors būdama nesąžininga galėjo šios sumos ir nepripažinti. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė gavusi 700 Eur, nors pirmosios instancijos teisme nė neginčijo ieškovės nurodytos 650 Eur sumos.
  3. Ieškovė prašė priteisti mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos iš atsakovo, kas mėnesį ir yra įsitikinusi, kad atsakovas yra pajėgus tokią sumą mokėti. Vien jau tai, kad atsakovą atstovavo du teisininkai ir važinėjo dideliais atstumais į teismo posėdžius, daug ką pasako apie atsakovo finansines galimybes. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą dukrai vadovavosi nusistovėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatant išlaikymo dydį ir priteisė mažesnį išlaikymą, negu, kad galėjo priteisti, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.
  4. Ne visai suprantami atsakovo samprotavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo teigimu jam nesuprantamos už ką iš jo priteistos „kitos“ išlaidos, tarsi atsakovas nežinotų, kad atsakovui neigiant tėvystę iškilo būtinybė atlikti DNR ekspertizę, o už jos atlikimą atsakovui taip pat privalu sumokėti. Kalbant apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ieškovės nuomone visos atsakovo pretenzijos dėl 5 proc. bylinėjimosi išlaidų priteisimo jo naudai išnyktų Kauno apygardos teismui priteisus ieškovės prašomą išlaikymą dukrai G. J. po 145 eurų kas mėnesį iki dukra taps pilnametė.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

17Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

18Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

19Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių dukrai minimaliems poreikiams patenkinti būtinas 247 Eur per mėnesį išlaikymas. Teismas ištyręs šalių turtinę padėtį konstatavo, kad ieškovės pajamos yra apie 180 Eur į mėnesį. Ieškovė nuosavybės teises turi butą Šakiuose, o atsakovas R. P. teigė, kad šiuo metu pajamų neturi, duomenų apie šeimos pajamas nepateikė, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 6 žemės sklypus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas klaidingai interpretavo jo turtinę padėtį, nevertino pateiktą rašytinį įrodymą – 2015-06-19 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR 1042-6183 kopiją ir tuo, apelianto nuomone, buvo šališkas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikto dokumento tik dalis, t.y. pirmas ir devintas lapai ir šis dokumentas neįrodo atsakovo finansinės padėties. Toks apelianto pateikto dokumento vertinimas nelaikytinas teismo šališkumu. Pažymėtina, kad apeliantas, kritikuodamas teismo sprendimą dėl jo turtinės padėties vertinimo ir išlaikymo priteisimo, nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų bylai svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės dėl kitokio išlaikymo dydžio nustatymo, negu priteisė pirmosios instancijos teismas.

20Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas R. P. yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, darbingas, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, paklausią šaltkalvio - remontininko specialybę, todėl turi galimybę dirbti ir užsidirbi pajamas reikalingas savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad N. J. privalo užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint mažametį vaiką yra apribotos galimybės daugiau laiko skirti darbui, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 eurų. Teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovė yra gavusi iš atsakovo 650 eurų nuo vaiko gimimo dienos, kas atitinka penkių mėnesių vaiko išlaikymo laikotarpį, todėl pagrįstai sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas ir išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2014 m. spalio 8 d.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius deklaratyvius teiginius, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymo nepilnametei dukrai, kad jis turi nepilnametį sūnų, kuriam yra trylika metų ir jo poreikiai yra didesni, nei vienerių metų kūdikio, tačiau šios aplinkybės, negali pateisinti atsakovo pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymą.

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, t.y. nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl pateiktos į bylą šalių taikos sutarties tvirtinimo ar netvirtinimo. Nors į bylą yra pateikta šalių pasirašyta taikos sutartis (t.1, b.l. 84), tačiau ieškovė N. J. 2015-05-04 pateikė teismui prašymą (t.1, b.l. 85), kuriuo atsisakė taikos sutarties patvirtinimo, nurodydama, kad taikos sutartį pasirašė nepasitarusi su savo advokatu ir supratusi, kad taikos sutartis sudaryta jai nenaudingomis sąlygomis. Sutinkamai su CK 6.958 straipsnio 1 dalimi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Kadangi taikos sutartis tarp šalių nebuvo patvirtinta, todėl šalims nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir tai nelaikytina procesinių teisės normų pažeidimu, įtakojančiu teismo sprendimo priėmimą.

24Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimu dalimi, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos t.y. advokato užmokestis sudaro 467,07 eurų o „kitos“ su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos sudaro 608,20 eurų. Apelianto manymu, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negalėjo realiai patirti „kitų“ išlaidų, nes teisės normos tokių išlaidų nenumato. Tačiau pažymėtina, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, kuria buvo paskirta genominė ekspertizė nurodyta, kad ekspertizės išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Tokiu atveju, apmokėjus ekspertizės išlaidas, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, pagrįstai sutinkami su CPK 96 straipsnio 1 dalies reikalavimais priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo.

25CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi atsakovas tokio rašytinio prašymo į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui.

26Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

28Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškinyje prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas R. P. yra G. J.... 4. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino ir pradėjo draugauti 2012 m.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį... 7. Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, teismas nurodė, kad nors... 8. Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, teismas, remdamasis... 9. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas... 10. Dėl išlaikymo priteisimo pradžios, teismas padarė išvadą, kad atsakovas... 11. Dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad byloje yra Kauno valstybės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. J. prašo atsakovo apeliacinį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį... 18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių dukrai... 20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant... 24. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimu dalimi, kuriuo... 25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti... 29. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....