Byla I-1254-968/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui, atsakovės atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Aleksandrai Pečuro,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

41. Pareiškėja L. P. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), 132,40 Eur nurašytas vykdymo išlaidas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

52. Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus AVPK pareigūnai 2016-05-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) byloje Nr. 10N-59298884-16 (toliau – Nutarimas) už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą skyrė 115 Eur baudą. Vilniaus AVPK pareigūnai nustatyta tvarka Nutarimo pareiškėjai neįteikė, tačiau nepaisant to jie perdavė jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri Nutarimu paskirtos baudos išieškojimą perdavė antstoliams. Pagal antstolio 2016-08-18 patvarkymą iš pareiškėjos buvo nurašytos 132,40 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Pareiškėjos nuomone, šios vykdymo išlaidos laikytinos turtine žala, kuri atsirado dėl to, kad Vilniaus AVPK pareigūnai nesilaikė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 313 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo Nutarimą įteikti pareiškėjai ir taip, pažeisdami ATPK 304 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nutarimo vykdymo tvarką, Nutarimu paskirtos baudos išieškojimą perdavė Inspekcijai, kuri savo ruožtu kreipėsi į antstolius. Pareiškėjos teigimu, jeigu jai Nutarimas būtų įteiktas nustatyta tvarka, ji Nutarimu paskirtą baudą būtų sumokėjusi savo noru ir vykdymo išlaidų būtų nepatyrusi. Taip pat pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė nustatyta tvarka apskųsti Nutarimą.

6Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

73. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime (b. l. 30–32) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Nutarimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2016-05-06 jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau 2016-06-14 registruotas laiškas grąžintas policijos įstaigai, kadangi pareiškėja laiško atsisakė (neatsiėmė). Pareiškėjai buvo žinoma apie jai iškeltą ATP bylą bei apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą, tačiau šias aplinkybes ji ignoravo. Toks pareiškėjos neveikimas (ignoravimas) traktuotinas kaip piktnaudžiavimas įstatymo spragomis. Pripažintina, kad būtent pačios pareiškėjos veiksmai sąlygojo neproporcingai didelių jos nuostolių atsiradimą, kurių buvo galima išvengti, jeigu pareiškėja būtų buvusi pakankamai sąžininga, apdairi ir rūpestinga ATP tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu buvo įteiktas pasirašytinai, tačiau pareiškėja nepasinaudojo galimybe susimokėti pusę minimalios baudos, todėl nėra pagrindo tikėti, kad ji ketino geruoju susimokėti visą jai paskirtą baudą. Nors pareiškėja teigia, kad ketino apskųsti Nutarimą, tačiau, nesutikdama su jos atžvilgiu iškelta ATP byla, nesiėmė atitinkamų priemonių, nedalyvavo bylos nagrinėjime arba bent jau nesidomėjo bylos išnagrinėjimo rezultatais. Vilniaus AVPK neatmeta galimybės, kad pareiškėja sąmoningai pasirinko galimybę ignoruoti policijos įstaigos siunčiamus dokumentus ir netgi vengti jų įteikimo, tokiu būdu bandant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir vykdymo proceso metu. Vilniaus AVPK nuomone, pareiškėjos patirtiems nuostoliams susidaryti turėjo įtakos ir jos pačios elgesys, todėl jos reikalavimai atlyginti turtinę žalą ir bylinėjimo išlaidas turėtų būti atmesti arba iš esmės sumažinti. Priešingu atveju, būtų pateisintas ir netgi paskatintas pareiškėjos piktnaudžiavimas įstatymo spraga, t. y. ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudą asmuo turi susimokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos. Šios nuostatos realizavimas yra sisteminė policijos įstaigos problema, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, siekdami išvengti administracinės atsakomybės, sąmoningai vengia policijos įstaigos siunčiamų dokumentų įteikimo.

8Teismo posėdyje Vilniaus AVPK palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

9Teismas

konstatuoja:

10Skundas tenkintinas iš dalies

114. Šioje byloje pareiškėja prašo priteisti 132,40 Eur dydžio turtinę žalą, kurią kildina iš Nutarimo, kuriuo jai skirta administracinė nuobauda (115 Eur bauda), neteisėto perdavimo priverstinai vykdyti antstoliui pasekmių.

125. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

136. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal antstolio patvarkymą už Nutarimu paskirtos baudos išieškojimą, pareiškėjai buvo paskaičiuotos ir nuo jos sąskaitos nurašytos 132,40 Eur dydžio vykdymo išlaidos; tai patvirtina byloje esantys raštiniai įrodymai (b. l. 5, 8–13). Vadinasi, siekiant išspręsti ginčą, būtina nustatyti, ar Vilniaus AVPK pareigūnai, perduodami Nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui, atliko neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir ar tarp tokios jų veikos ir to, kad pareiškėjai buvo paskaičiuotos ir nuo jos sąskaitos nurašytos 132,40 Eur dydžio vykdymo išlaidos, yra priežastinis ryšys.

14Dėl Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtos veikos

157. Ginčui aktualios redakcijos ATPK 304 straipsnio 3 dalyje (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1866 redakcija galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31) buvo nustatyta, kad nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Remiantis ATPK 313 straipsnio 1 dalimi (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31), baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. ATPK 314 straipsnio 1 dalyje (2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31) nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. ATPK 288 straipsnio 2 dalyje (2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31) buvo nustatyta, kad nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai, o jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. LVAT 2015-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1777-146/2015 sistemiškai aiškindamas šias ATPK normas, padarė išvadą, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą – baudą gali būti pradėtas priverstinai vykdyti (perduotas antstoliui) tik po to, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gavęs nutarimą, per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o nesutikdamas su nutarimu ir jį apskundęs, – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos geruoju nesumoka jam paskirtos baudos. Tai reiškia, jog siekiant konstatuoti nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo (priverstinio skolos išieškojimo) procedūros pradžią, būtina nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: pirma, ar nutarimas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo įteiktas asmeniui, kuriam paskirta bauda; antra, ar asmens skundas, jeigu jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nutarimą, buvo nepatenkintas; trečia, ar asmuo per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos arba nuo skundo nepatenkinimo dienos geruoju nesumokėjo nutarimu skirtos baudos.

168. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjai už Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimą paskirta 115 Eur bauda, priimtas 2016-05-03 (b. l. 34), jis pareiškėjai įteiktas nebuvo (b. l. 37–38). Inspekcijos 2016-08-05 išduoto vykdomojo dokumento pagrindu Nutarime nurodytos baudos išieškojimas perduotas antstoliui (b. l. 6–7), kuris, vykdydamas šį išieškojimą, 2016-08-18 priimtu patvarkymu priskaičiavo 132,40 Eur vykdymo išlaidų (b. l. 8). Taigi Vilniaus AVPK Nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui perdavė prieš tai ATPK nustatyta tvarka jo neįteikęs pareiškėjai. Apie Nutarimą pareiškėja sužinojo tik gavusi antstolio patvarkymą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK pareigūnai Nutarimą priverstinio vykdymo procedūrai pradėti, perdavė nesant sąlygų pradėti Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo procedūrą (ATPK 304 straipsnio 3 dalis, 313 straipsnio 1 dalis). Tokie Vilniaus AVPK veiksmai laikytini neteisėtais CK 6.271 straipsnio prasme.

17Dėl priežastinio ryšio

189. Atsakovės atstovas neneigia, kad Vilniaus AVPK Nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui perdavė prieš tai ATPK nustatyta tvarka jo neįteikęs pareiškėjai, taip pat neneigia, kad pareiškėja patyrė vykdymo išlaidas, tačiau nurodo, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju elgėsi nesąžiningai. Nurodo, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe susimokėti pusę minimalios baudos, nesutikdama su jos atžvilgiu iškelta ATP byla, nedalyvavo bylos nagrinėjime, nesidomėjo bylos išnagrinėjimo rezultatais. Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir vykdymo proceso metu, todėl jos patirtiems nuostoliams susidaryti turėjo įtakos ir jos pačios elgesys.

1910. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp šio teismo sprendimo 8 punkte nurodytų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų ir to, kad pareiškėjai buvo paskaičiuotos ir nuo jos sąskaitos nurašytos 132,40 Eur dydžio vykdymo išlaidos, svarbu atsižvelgti į LVAT 2016-11-15 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A2805-624/2016, pateiktus išaiškinimus. Minimoje nutartyje LVAT konstatavo, kad teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2005-11-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007-11-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; LVAT 2008-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008, 2011-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtina sąlyga; sąlyga, be kurios neįmanoma ką pradėti) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr. LVAT 2011-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Be to, CK6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingu ir pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., LAT 2010-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

2011. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo pateikti paaiškinimai patvirtina, kad šio teismo sprendimo 8 punkte nurodyti Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai prisidėjo prie to, kad pareiškėjai kilo turtinė žala (t. y. buvo paskaičiuotos ir nuo jos sąskaitos nurašytos 132,40 Eur dydžio vykdymo išlaidos). Būtent dėl tokių Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė apskųsti Nutarimą ir (arba) sumokėti juo paskirtą administracinę baudą. Kita vertus, teismo nuomone, tai nėra vienintelė turtinės žalos atsiradimo priežastis.

2112. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių atstovų pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad prieš priimant Nutarimą Vilniaus AVPK pareigūnė R. Gruštienė dėl to paties administracinės teisės pažeidimo 2016-03-31 pareiškėjai surašė ATP protokolą Nr. 10AN-SS754409-16 (toliau – Protokolas) kartu su administraciniu nurodymu, kuriuo, vadovaujantis ATPK 2601 straipsniu (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31), pareiškėjai pasiūlyta iki 2016-04-14 į nurodytą Inspekcijos surenkamąją sąskaitą sumokėti 57 Eur baudą, lygią pusei minimalios baudos (b. l. 35). Protokole nurodyta, kad ši ATP byla bus nagrinėjama 2016-05-03 9.00 val., Mėnulio g. 11, 101, Vilniuje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Protokolas pareiškėjai registruotu laišku įteiktas 2016-04-09 (b. l. 36), tačiau ji iki Protokole nurodytos datos savo teise sumokėti pusę minimalios baudos nepasinaudojo, taip pat ji nepasinaudojo teise dalyvauti Protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vyksiančiame ATP bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išsakyti (žr. posėdžio garso įrašo 6.30 – 06.57 min.) ir pareiškėjos skunde išdėstyti (žr. skundo 2 psl., 8 pastraipa, b. l. 2) teiginiai, kad ji būtų sumokėjusi jai paskirtą baudą ir kad ji Protokole nurodytos baudos nesumokėjo, nes niekaip negalėjo susisiekti su Protokolą išrašiusia tyrėja. Taip pat darytina išvada, kad pareiškėjai pasinaudojus Protokole išdėstytomis teisėmis, t. y. sumokėjus pusę paskirtos minimalios baudos arba nustatyta tvarka sudalyvavus ATP bylos nagrinėjimo procese, jai kilusios neigiamos pasekmės (t. y. 132,40 Eur dydžio Nutarimu paskirtos baudos išieškojimo vykdymo išlaidos) galėjo ir neatsirasti.

2213. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, susijusius su Protokolo įteikimo pareiškėjai aplinkybėmis. Jie nepaneigia rašytiniais įrodymais pagrįsto Protokolo įteikimo fakto ir yra nenuoseklūs. Viena vertus, pareiškėjos atstovas teismo posėdyje tvirtino, jog apie tai, kad ji yra padariusi Protokole nurodytą administracinės teisės pažeidimą, pareiškėjai buvo žinoma ir dėl to ji ne kartą telefonu bandė susisiekti su tyrėja (žr. posėdžio garso įrašo 5.25 – 06.15 min.). Kita vertus, pareiškėjos atstovas paneigė faktą, kad ji buvo gavusi Protokolą ir jame išdėstytą nurodymą (žr., pvz., posėdžio garso įrašo 13.40 – 13.42 min.), vėliau pateikė versiją, kad pareiškėjai buvo įteiktas ne Protokolas, o kvietimas nustatyti vairavusį asmenį (žr., pvz., posėdžio garso įrašo 14.34 – 14.38 min.), dar vėliau nurodė, kad Protokolas buvo įteiktas pareiškėjos motinai, kuri jo neperdavė pareiškėjai (žr., pvz., posėdžio garso įrašo 16.00 – 14.35 min.).

2314. Teismas kaip nepakankamai įrodytą atmeta Vilniaus AVPK teiginį, kad pareiškėja sąmoningai piktnaudžiavo įstatymo spragomis ar kad ji sąmoningai pasirinko galimybę ignoruoti policijos įstaigos siunčiamus dokumentus ir netgi vengti jų įteikimo, tokiu būdu bandant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintinas teismo posėdyje išsakytas Vilniaus AVPK atstovės teiginys, kad piktnaudžiavimo faktą, be kita ko, patvirtina tai, kad pareiškėjai teisme atstovauja jos sutuoktinis. Teismo nuomone, ši aplinkybė savaime nepagrindžia pareiškėjos nesąžiningo elgesio nagrinėjamoje situacijoje.

2415. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuo 2016-04-09 iki 2016-04-14 pareiškėja turėjo realią galimybę pagal Protokole esantį nurodymą sumokėti pusę paskirtos baudos arba sudalyvauti ATP bylos nagrinėjime ir sužinoti apie jos atžvilgiu priimtą Nutarimą, tačiau tik dėl jai pačiai žinomų priežasčių šia teise nepasinaudojo. Tai leidžia daryti išvadą, kad toks pareiškėjos neveikimas priežastiniu ryšiu reikšmingai, t. y. didesniu laipsniu nei šio teismo sprendimo 8 punkte nurodyti Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai, susijęs su vėliau jai kilusia pareiga sumokėti Nutarimu paskirtos administracinės baudos vykdymo išlaidas. Teismo nuomone, pareiškėjai kilusią turtinę žalą (t. y. paskaičiuotas ir nuo jos sąskaitos nurašytas 132,40 Eur dydžio vykdymo išlaidas) 60 proc. nulėmė jos pačios neveikimas ir 40 proc. šio teismo sprendimo 8 punkte nurodyti Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistina 52,96 Eur (132,40 Eur*40 proc.) turtinei žalai atlyginti.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

2616. Pareiškėja teismo prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo administraciniame teisme išlaidos. Byloje yra pateikta advokato padėjėjo Algirdo Tomo Parulio ir pareiškėjos 2017-03-01 sudaryta Teisinių paslaugų sutartis (b. l. 44–46). Pagrįsdamas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, suteiktas Teisinių paslaugų sutarties pagrindu, pareiškėjos atstovas teismui pateikė 2017-03-02 išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/3-12, kurioje nurodytos 200 Eur išlaidos už bylos dokumentų peržiūrą ir atstovavimą teisme, taip pat 2017-03-02 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėja sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytą sumą yra apmokėjusi.

2717. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsniu proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis), o šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (3 dalis). Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį detaliau reglamentuoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijose taip pat nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1 (8.19 punktas). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas). Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

2818. Remiantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 822,8 Eur (žr. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalą). Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinės bylos Nr. I-1254-968/2017 duomenų matyti, kad posėdis, kuriame buvo nagrinėjama ši administracinė byla, vyko 2017-03-02 (trukmė 29 min.). Teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas juose objektyviai negalėjo trukti ilgiau nei 1 val. Atitinkamai, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktų nuostatomis, maksimali pareiškėjai už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina suma yra 65,82 Eur (822,8*0,1*1*80 proc.) (žr. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portale skelbiamą informaciją apie 2016 metų 4 ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį). Kaip matyti, pareiškėjos prašomas priteisti atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas (200 Eur) yra ženkliai didesnis už minėtą Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį. Šioje byloje teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad šiuo teismo sprendimu tenkintina tik 40 proc. pareiškėjos reikalavimų, pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistina 26,32 Eur (65,82 Eur *40 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktais, 40, 132, 133 straipsniais, teismas

Nutarė

30Pareiškėjos L. P. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 52,96 Eur (penkiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti bei 26,32 Eur (dvidešimt šešis eurus, trisdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.

31Likusią skundo dalį atmesti.

32Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 4. 1. Pareiškėja L. P. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į... 5. 2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus AVPK pareigūnai 2016-05-03... 6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus... 7. 3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime (b. l.... 8. Teismo posėdyje Vilniaus AVPK palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus,... 9. Teismas... 10. Skundas tenkintinas iš dalies... 11. 4. Šioje byloje pareiškėja prašo priteisti 132,40 Eur dydžio turtinę... 12. 5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama... 13. 6. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal antstolio patvarkymą už... 14. Dėl Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtos veikos... 15. 7. Ginčui aktualios redakcijos ATPK 304 straipsnio 3 dalyje (2011-12-22... 16. 8. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nutarimas, kuriuo... 17. Dėl priežastinio ryšio... 18. 9. Atsakovės atstovas neneigia, kad Vilniaus AVPK Nutarimą priverstinai... 19. 10. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp šio teismo... 20. 11. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu... 21. 12. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu... 22. 13. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu... 23. 14. Teismas kaip nepakankamai įrodytą atmeta Vilniaus AVPK teiginį, kad... 24. 15. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuo 2016-04-09 iki... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. 16. Pareiškėja teismo prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 27. 17. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)... 28. 18. Remiantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis,... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjos L. P. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti... 31. Likusią skundo dalį atmesti.... 32. Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti...