Byla 2A-1351-601/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Izoldos Nėnienės ir Virginijos Gudynienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims AB DNB bankas, AB bankui Swedbank, Bigbank AS filialui, UAB „SB lizingas“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Gelvora“, antstolei A. A., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

  • Santuoką, sudarytą ( - ), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp M. P. ir D. P. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
  • Nepilnametės dukters A. P. (gim. ( - )) ir I. P. (gim. ( - )) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina ieškove M. P..
  • Nustatyti minimalią bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis A. ir I., t. y. nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametes mergaites kiekvieno mėnesio II savaitgalio šeštadieniais 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti jas šeštadieniais 18 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
  • Priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. ir I. išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms įpareigoti atsakovą D. P. mokėti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą ( - ), esančią AB bankas SWEDBANK, iki einamojo mėnesio 20 dienos. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. P..
  • Transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo, palikti ieškovei M. P., neišmokant jokios kompensacijos atsakovui D. P..
  • Įpareigoti atsakovą D. P. su visa jo manta ne vėliau nei per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išsikraustyti iš M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ), Kaunas.
  • Po santuokos nutraukimo ieškovės pagal 2012-06-15 Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. ( - ) įgytas teises bei pareigas kreditoriui AB DNB bankui, pagal 2015-11-27 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį įgytas teises bei pareigas kreditoriui AB bankui SWEDBANK; pagal 2015-08-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) įgytas teises bei pareigas kreditoriui Bigbank AS; pagal 2016-04-18 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) įgytas teises bei pareigos kreditoriui UAB „SB lizingas“, - palikti M. P. kaip asmenines ieškovės M. P. prievoles.
  • Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Gelvora“ palikti asmeninėmis D. P. prievolėmis;
  • Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes „P.“, „P..

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (t. 3, b. l. 95-108).

  • Santuoką, sudarytą ( - ), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp M. P. ir D. P. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  • Po santuokos nutraukimo paliko M. P. pavardę „P.“, D. P. – „P.“.
  • Nepilnamečių vaikų A. P. ir I. P. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina ieškove M. P..
  • Nustatė D. P. bendravimo su vaikais A. P. ir I. P. tvarką:

81. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

92. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 18 val. iki 20 val., šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

103. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. jų ugdymo įstaigų rengiamų renginių metu, būdamas blaivus.

114. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. ryšių priemonėmis be apribojimų.

  • Priteisė iš D. P. nepilnametės dukters A. P. išlaikymui po 160 Eur kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo iki nepilnametės dukters pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
  • Priteisė iš D. P. nepilnametės dukters I. P. išlaikymui po 160 Eur kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo iki nepilnametės dukters pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
  • Priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms įpareigojo D. P. mokėti į M. P. atsiskaitomąją sąskaitą ( - ), esančią AB bankas SWEDBANK, iki einamojo mėnesio 20 dienos. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė M. P..
  • Butą, esantį adresu ( - ), Kaunas, pripažino asmenine M. P. nuosavybe.
  • Padalino santuokos metu įsigytą turtą – M. P. priteisė transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ).
  • Po santuokos nutraukimo M. P. prievolę AB DNB bankui pagal 2006-10-11 kreditavimo sutartį Nr. ( - ), paliko M. P. kaip asmeninę M. P. prievolę.
  • Po santuokos nutraukimo M. P. pagal 2012-06-15 Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. ( - ) įgytas teises bei pareigas kreditoriui AB DNB bankui, paliko M. P., kaip asmenines M. P. prievoles.
  • Po santuokos nutraukimo M. P. pagal 2015-11-27 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį įgytas teises bei pareigas kreditoriui AB bankui SWEDBANK, paliko M. P., kaip asmenines M. P. prievoles.
  • Po santuokos nutraukimo M. P., pagal 2015-08-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) įgytas teises bei pareigas kreditoriui Bigbank AS, paliko M. P., kaip asmenines M. P. prievoles.
  • Po santuokos nutraukimo M. P., pagal 2016-04-18 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) įgytas teises bei pareigos kreditoriui UAB „SB lizingas“, paliko M. P., kaip asmenines M. P. prievoles.
  • Po santuokos nutraukimo prievoles – skolas už laikotarpį iki 2016-11-17, kylančias iš komunalinių paslaugų tiekimo butui ( - ), Kaunas, kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“ pripažino solidariomis M. P. ir D. P. prievolėmis.
  • Po santuokos nutraukimo D. P. prievolę pagal Kauno apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12746-886/2014 kreditoriui UAB „Gelvora“ paliko asmenine D. P. prievole.
  • Priteisė M. P. iš D. P. 310,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  • Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  • Ieškinio reikalavimą dėl D. P. iškeldinimo paliko nenagrinėtą.
  • Priteisė iš M. P. 13,26 Eur pašto išlaidas valstybei.
  • Priteisė iš D. P. 154,96 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  • Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad atsakovas D. P. piktnaudžiauja alkoholiu. Vyresnioji šalių dukra A. nurodė, jog tėtis kartais būna neblaivus. Dar iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovui D. P. buvo nustatytas neblaivumas, kai į namus buvo iškviesti medikai atsakovui praradus sąmonę. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir tuo pasireiškė jo kaltė dėl santuokos nutrūkimo. Ieškovė iš būsto išsikraustė dėl atsakovo veiksmų, t. y. jo piktnaudžiavimo alkoholiu, patarus ją konsultuojančiam psichologui, kad išvengtų neigiamos aplinkos sau ir vaikams. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė su vaikais išsikraustė iš šeimos būsto, šiuo atveju nėra pagrindas spręsti, kad dėl ieškovės kaltės ji paliko sutuoktinį. Kadangi ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo nustatyta, todėl ieškinį šioje dalyje teismas tenkino visiškai. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina. Dėl bendravimo tvarkos teismas pažymėjo, kad vaikai nori bendrauti su tėvu ir sutaria su atsakovo motina, vienintelė grėsmė, dėl kurios gali būti sprendžiamas tėvo bendravimo su vaikais ribojimas yra jo piktnaudžiavimas alkoholiu. Sprendė, kad nėra pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaikais, jam esant blaiviam. Tačiau, atsižvelgdamas į šiuo metu esančias atsakovo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygas, t. y. nėra galimybių pas atsakovą nakvoti, o vaikai ir nenori, – nustatė bendravimo tvarką be nakvynių. Teismas, įvertinęs vaikų amžių, kad vaikai yra lankantys ugdymo įstaigas, gyvenantys su mama bute, 5 ir 7 metų amžiaus vaikų poreikius maistui, aprangai, jų dalį komunalinių mokesčių, būtinas išlaidas higienos reikmenims, ugdymo priemonėms (tarp jų ir kompiuteriui), poilsiui, sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 320 Eur. Teismas įvertinęs atsakovo amžių, kad yra darbingas, turtinti aukštąjį išsilavinimą, tačiau niekur nedirbantis, darbo sutartį nutraukė bendru su darbdaviu sutarimu, siūlomų darbų atsisako, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis neturi galimybių, todėl ir pareigos teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas sprendė, kad ieškovas turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti minimaliems vaikų poreikiams. Atsižvelgdamas į nustatytus vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, sprendė, kad vaikų poreikius patenkins 160 Eur išlaikymas kiekvienam iš vaikų, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o tokio išlaikymo priteisimas nepažeis šalių teisių. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nuo 2004 m. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tuo metu ieškovei sudarius kredito sutartį ir iš gautų kredito lėšų įsigijus butą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad šalių santykiams 2004 m. – 2009 m. taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Tačiau atsižvelgdamas šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kad ieškovė, vesdama bendrą ūkį su atsakovu, ir kartu gyvendama, viena, vertinant tik jos galimybes grąžinti kreditą, sudarė kredito sutartį, viena sudarė buto pirkimo – pardavimo, darė išvadą, kad šių sandorių sudarymas šalių susitarimu neapėmė jų bendrosios jungtinės veiklos. Tokias teisines pasekmes atsakovas puikiai suprato, nes yra turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir daug metų dirbęs pagal specialybę ir turėjo teisę tapti nurodytų sandorių šalimi. Nors nuo 2009 iki 2016 m. bendromis sutuoktinių lėšomis sumokėta 8 735,17 Eur kredito ir palūkanų, tačiau atsižvelgiant į kredito likutį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Butas, ( - ), Kaunas, yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Automobilį, kurio įsigijimui ieškovė paėmė vartojimo kredito, teismas priteisė ieškovei. Teismui pripažinus, jog butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kreditoriui neprieštaraujant dėl prievolės pripažinimo asmenine ieškovės, atsakovui nesudarius sutarties su kreditoriumi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo prievolę modifikuoti, todėl prievolę pripažino asmenine ieškovės prievole. Dėl prievolių AB „Kauno energija“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Gelvora“ teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas, į kurį buvo tiekiama energija, vanduo, ir kuriam buvo tiektos komunalinės paslaugos, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, o paslaugomis faktiškai vienas naudojosi atsakovas, sprendė, kad prievolės kyla abiems, nes tiek turto savininkas, tiek tame turte gyvenantis ir besinaudojantis paslaugomis asmuo turi pareigą mokėti už šias paslaugas. Kauno apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12746-886/2014 iš D. P. kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai priteista skola, tačiau jo kreditoriui neišreiškus nuomonės, skolą paliko asmenine atsakovo prievole. Teismas sprendžia, kad šioje byloje reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo negali būti nagrinėjamas, todėl ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo (t. 3, b. l. 148-150):

  • Sprendimo dalį, kuriuo teismas savo sprendimu ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmesti;
  • Nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis, nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su jomis bet kuriuo metu, atsižvelgiant į jų interesus bei mokymosi, auklėjimo ir gyvenimo režimą;
  • Mažametėms dukroms A. ir I. P., nustatyti po 50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, vieną kartą per mėnesį;
  • Bendro gyvenimo laikotarpį nuo 2004 m. rudens iki 2009-05-29 m. pripažinti faktine santuoka, o butą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaunas, įgytą 2006-10-05 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ), pripažinti įsigytu faktinėje santuokoje atsakovo ir ieškovės bendrąja daline nuosavybe;
  • Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą;

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyti teiginiai apie tariamus santuokos nutrūkimo priežastis, visiškai neatitinka tikrovės. Per visus 13 bendro gyvenimo metus atsakovas nepasirodė neblaivus viešoje vietoje, nepažeidė viešosios tvarkos ir bendro elgesio taisyklių. Teismas dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais rėmėsi išimtinai ieškovės teiginiais. Liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir jo asocialaus elgesio. Nepagrįstai nurodyta, kad santuoka faktiškai nutrūko 2014-08-15. Iki 2015-11-02 su ieškove buvo vedamas bendras ūkis ir palaikomi santuokiniai ryšiai. Ieškovės elgesys, kai ji paliko atsakovą, buvo netikėtas ir priežastis neaiški; ieškovė periodiškai riboja atsako galimybes bendrauti su dukromis. Ieškovė su vaikais apsigyvenusi atokiame miesto rajone. Ji piktnaudžiauja, sąmoningai ir be jokio pagrindo riboja atsakovo teisę bendrauti atsakovui su vaikais. Turi būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kad atsakovas su dukromis turėtų teisę bendrauti bet kuriuo metu, atsižvelgiant į jų interesus, mokymosi, auklėjimo ir gyvenimo režimą; teismas buvo šališkas ir neobjektyvus nustatydamas išlaikymo dydį po 160 Eur kiekvienai iš dukrų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti rašytinius įrodymus apie jos pajamas ir turtinę padėtį, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl teismas priėmė sprendimą neišsiaiškinęs visų aplinkybių, susijusių su byla, buvo neobjektyvus ir pažeidė proporcingumo principą. Atsakovas yra bedarbis ir oficialiai įsiregistravęs darbo biržoje, gauna 311 Eur dydžio bedarbio pašalpą. Ieškovė užima vadovės pareigas ir jos pajamos yra reikšmingai didesnės. Iš atsakovo galėtų būti priteistas išlaikymas dukroms ne daugiau kaip 50 Eur per mėnesį, iki tol kol atsakovo turtinė padėtis nepasikeis; nuo 2004 m. rudens šalys pradėjo gyventi atsakovo motinos bute ( - ), Kaunas, kuriame gyveno iki 2006 m. gruodžio mėn., kol įsikėlė į butą ( - ), Kaunas, įgytą 2006-10-05. Šalys santuoką ( - ) sudarė jau gyvendami ginčo bute. Tokiu būdu laikotarpis nuo 2004 m. rudens iki 2009-05-29 laikytinas faktine santuoka, o ginčo butas įsigytas faktinės santuokos metu ir pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Butui paimtas kreditas buvo mokamas iš bendrų šeimos lėšų. Atsakovas finansiškai prisidėjo prie buto pagerinimo. Ieškovė piktnaudžiauja, pakeitusi bute spynas apsunkina atsakovo buitį, taiko psichologinį spaudimą. Ieškovė atsiliepimu prašo D. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 153-161).

15Atsiliepime nurodomi šie argumentai: atsakovo apeliaciniame skunde keliami reikalavimai dėl maksimalios bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis, faktinės santuokos pripažinimo bei buto, unikalus numeris

16( - ), esančio ( - ), Kaunas, nuosavybės yra keliami nesavalaikiai. Šios aplinkybės nebuvo keliamos apelianto priešieškiniu, nebuvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-3292-896/2017. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje nenagrinėtinas; gyvenant su apeliantu, jis nuolat pažeidinėjo savo kaip sutuoktinio pareigas. Jis buvo susiradęs meilužę. Visą santuokos laikotarpį apeliantas nuolat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Sutuoktinis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, nuolat provokuodavo konfliktus, namuose nuolat tvyrojo įtampa, kas labai neigiamai veikdavo nepilnametes dukras. Ginčydamas teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės atsakovas nesuformuluoja nei apeliacinio skundo dalyko, nei pagrindo; apeliantas civilinės bylos nagrinėjimo metu net nebandė procesiniais dokumentais prašyti maksimalios bendravimo tvarkos su savo dukterimis. CPK 306 str. 2 d. yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teismas pagrįstai įvertino, kad apeliantas neturi gyvenamosios vietos, kad nėra galimybių kur vaikams miegoti ir kad jie patys nenori likti su nakvyne; teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo dukrų išlaikymui po 160 Eur, nustatęs, kad jis yra darbingo amžiaus, darbingas asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, daug metų dirbęs pagal specialybę; kad darbo sutartis tarp apelianto ir buvusio jo darbdavio nutraukta šalių sutarimu; apeliantui buvo siūlomi darbai, tačiau apeliantas jų atsisakė. Išlaikymas turėtų būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

20Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo datos

21Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo priėmimo ir paskelbimo data nurodyta 2016 m. sausio 16 d., kai iš civilinės bylos duomenų akivaizdu, jog šis sprendimas priimtas ir paskelbtas 2017 m. sausio 16 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodant pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, todėl jis ištaisytinas, konstatuojant, jog apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas 2017 m. sausio 16 d. (CPK 276 str.).

22Dėl santuokos nutraukimo

23Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (rėmėsi išimtinai ieškovės teiginiais) ir nepagrįstai nustatė, jog jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl to kaltas dėl santuokos nutraukimo. Nurodo, jog ieškovė, dėl jam nesuprantamų priežasčių, 2015 m. lapkričio 2 d. jį paliko, išeidama kartu su vaikais gyventi kitur. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę dėl santuokos iširimo - dėl pastovaus alkoholio vartojimo - pripažino remdamasis ne tik ieškovės paaiškinimais, kaip nurodo apeliantas. Byloje nustatyta, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad 2014-11-28 apeliantui nustatytas 2,23 promilės girtumas, prieš tai buvo netekęs sąmonės, tuo metu sutuoktinė medikams paaiškino, kad sąmonės neteko gulėdamas lovoje, toks atvejis trečias per dvi savaites (t. 1, b. l. 39-41). Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2014-09-14 apie 23.41 val. Kauno AVPK gautas pranešimas apie tai, kad adresu ( - ), Kaune, vyksta konfliktas tarp neblaivaus vyro D. P. ir žmonos M. P.. Apeliantas nurodė, kad žmona sukėlė konfliktą, kai jis grįžo išgėręs (t. 1, b. l. 42). Ieškovė nuo 2015-07-29 lankėsi psichologo kabinete dėl psichotraumuojančios ilgalaikės situacijos šeimoje. Jai su vaikais buvo rekomenduota pakeisti gyvenamąją vietą, kur ji su vaikais galėtų gyventi skyrium nuo sutuoktinio (apelianto). Ieškovė 2015-11-20 raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu padėti spręsti susidariusią situaciją dėl apelianto bendravimo su vaikais, argumentuodama tuo, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Nurodė, kad 2015-11-13 vaikus sutuoktinis pasiėmė iš darželio blaivus, apie 20 val. atvykusi pasiimti vaikų rado sutuoktinį visiškai neblaivų (t. 1, b. l. 61). UAB „BMP“ raštas patvirtina, kad apeliantas į kliniką pas šeimos gydytoją du kartus yra atvykęs neblaivus (t. 3, b. l. 84). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo yra apelianto kaltė – jo dažnas alkoholio vartojimas ir dėl to šeimoje buvę pastovūs konfliktai, vyraujanti psichologinė įtampa. Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Taigi, pripažinus, kad dėl santuokos nutraukimo yra apelianto kaltė, o ieškovei prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš esmės nėra svarbu, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, nes tai neturi reikšmės teismo sprendimui, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.60 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo

25Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P. ir I. P. tokią tvarką:

26- D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

27- D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 18 val. iki 20 val., šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

28- D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. jų ugdymo įstaigų rengiamų renginių metu, būdamas blaivus.

29- D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. ryšių priemonėmis be apribojimų. Apeliantas prašo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis, nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su jomis bet kuriuo metu, atsižvelgiant į jų interesus bei mokymosi, auklėjimo ir gyvenimo režimą. Nurodo, kad ieškovė riboja jo bendravimą su dukromis. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, prašydamas nustatyti maksimalią bendravimo su vaikais tvarką, nenurodė, kokia ji turėtų būti (nesuformulavo aiškaus prašymo), todėl vien dėl to nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas yra labai abstraktus ir nesprendžiantis iš esmės ginčo, t. y. iš esmės būtų nenustatyta jokia bendravimo su vaikais tvarka, kas skatintų tolimesnius ginčus tarp šalių. Pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka negali būti pripažinta minimalia ir pažeidžiančia apelianto ar nepilnamečių vaikų interesus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apeliantui nustatė aiškiai intensyvesnę bendravimo tvarką su vaikais, negu prašė ieškovė (bendrauti vieną mėnesio šeštadienį), kuri laikytina pakankama nagrinėjamu atveju. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nustatyta bendravimo tvarka yra nepakankama ir, kad būtina nustatyti ją dar maksimalesnę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, pasikeitus aplinkybėms, gali būti keičiama pagal kiekvienos iš šalių ieškinį.

30Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

31Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo po 160 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnametėms dukroms (sutinka mokėti po 50 Eur), nurodydamas, kad jo turtinė padėtis (nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje) neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui. Prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji užima vadovės pareigas ir jos pajamos žymiai didesnės. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad apelianto turtinė padėtis nėra gera, t. y. neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (pašalpa apie 311 Eur). Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, t. y. ji turi butą, įsigytą už gautą kreditą (įkeistas), turi transporto priemonę Toyota Corolla Verso (pirma registracija 2004 m.), dirba trejuose darbuose, darbo užmokestis apie 1200 Eur (atskaičius mokesčius; Sodra duomenys). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį pakanka po 320 Eur, todėl iš apelianto priteisė po 160 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų, nors ieškovė prašė priteisti iš apelianto po 200 Eur kas mėnesį išlaikymą vaikams. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis (160 Eur) yra per didelis ir neatitinkantis apelianto galimybių teikti tokį išlaikymą. Visų pirma, pažymėtina, kad priteisto išlaikymo dydis (kiekvienam vaikui po 160 Eur kas mėnesį) yra pakankamai nedidelis (viso 320 Eur asmeniui), leidžiantis užtikrinti tik būtinas vaikams vystytis sąlygas. Antra, apeliantas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, todėl neabejotinai turi galimybę dirbti ir gauti pakankamas pajamas tam, kad išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Trečia, nors ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju geresnė, tačiau nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu bei su tuo susijusiomis laiko sąnaudomis. Ketvirta, neabejotinai ieškovė, esant galimybei skirs didesnę sumą vaikų išlaikymui nei 160 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui tam, kad būtų patenkinti ne tik būtini vaikų poreikiai, o ir didesni. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apelianto priteistas išlaikymas dukroms po 160 Eur per mėnesį nėra per didelis ir leidžiantis užtikrinti tik būtinas vaikams vystytis sąlygas.

32Dėl buto, esančio ( - ), Kaune, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

33Nustatyta, kad šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2004 m. 2006 m. spalio 9 d. ieškovės vardu įregistruotas butas, esantis ( - ), Kaunas (toliau – butas), įsigytas ieškovei gavus iš banko kreditą. Šalių santuoka sudaryta 2009 m. Ieškovė nurodo, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas nurodo, kad butas yra įgytas faktinėje santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas butą pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, motyvuodamas tuo, jog tarp šalių nenustatytas susitarimas butą įgyti bendrai jungtinės veiklos pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010). Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos reguliuojančios asmenų bendrą gyvenimą, neįregistravus santuokos (CK 3.229 str., 3.230 str. ir kt.). Pažymėtina, kad šios normos taikytinos tais atvejais, kai šalys yra įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šalys turi išreikšti savo valią gyventi partnerystėje ir ją įregistruoti. Faktinis šalių gyvenimas kartu, kuris nėra įregistruotas, nėra reglamentuojamas apelianto nurodomų teisės normų (CK 3.229 str., 3.230 str. ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams taikytinos teisės normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos santykius. Pareiga įrodyti, buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (asociacijos sutarties), įgyjant butą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tenka apeliantui (CPK 178 str.), tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Gyvenimo kartu faktas nėra pakankamas pagrįsti susitarimą dėl jungtinės veiklos ir siekio butą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Apeliantui manant, jog jis prisidėjo prie kredito, už kurį ieškovė įsigijo butą, grąžinimo ar buto pagerinimo (vertės padidinimo), jis turi teisę reikšti ieškinį dėl kompensacijos priteisimo. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad laikotarpis nuo 2004 m. iki šalių santuokos sudarymo (( - )) laikytinas faktine santuoka, dėl ko butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, jog gyvenimas kartu gali būti prilygintas santuokai ir tuo pagrindu gali būti taikomos teisinės pasekmės, kurios numato sutuoktinių turto teisinį rėžimą, t. y. kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, nagrinėjamu atveju, butas įgytas iki santuokos sudarymo yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), kol nėra įrodyta priešingai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.), todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

352017 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi apeliantui buvo atidėtas 524 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki civilinė byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinas 524 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.). Taip pat iš apelianto valstybei priteistinos 31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Viso iš apelianto valstybei priteistina 555 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Ištaisyti 2016 m. sausio 16 d. pirmosios instancijos teismo sprendime esantį rašymo apsirikimą, nurodant, jog šis pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2017 m. sausio 16 d.

38Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. ( - ) 555 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas ( - ), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

40Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą, ieškiniu... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. 1. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 9. 2. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 10. 3. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 11. 4. D. P. bendrauja su vaikais A. P.... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo (t. 3, b. l.... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: ieškovės patikslintame... 15. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: atsakovo apeliaciniame skunde keliami... 16. ( - ), esančio ( - ), Kaunas, nuosavybės yra keliami nesavalaikiai. Šios... 17. Teisėjų kolegija... 18. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja... 20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo datos... 21. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo... 22. Dėl santuokos nutraukimo... 23. Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų... 24. Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo... 25. Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto bendravimo su nepilnamečiais... 26. - D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 27. - D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 28. - D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 29. - D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir... 30. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo... 31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo... 32. Dėl buto, esančio ( - ), Kaune, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe... 33. Nustatyta, kad šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2004 m.... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. 2017 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi apeliantui buvo atidėtas... 36. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 37. Ištaisyti 2016 m. sausio 16 d. pirmosios instancijos teismo sprendime esantį... 38. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (... 40. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....