Byla 3K-3-209/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. U. (M. U.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui M. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, turto padalijimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo formos ir dydžio nustatymą, išlaikymo skolos priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1987 m. rugsėjo 26 d., dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti butą, esantį ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) lygiomis dalimis (po ½ dalį) padalyti šalims šį butą, 1,14 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 3) padalyti šalims priklausančius automobilius; 4) nustatyti dukters A. U., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui ½ dalį atsakovui priklausančio buto, esančio ( - ), ir 144 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario mėn. neteikia dukteriai išlaikymo, todėl, jos nuomone, išlaikymas turi būti priteisiamas konkrečiu turtu.

7Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; 2) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš jo dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; 4) po ½ dalį padalyti bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį žemės sklypą; 5) padalyti šalims priklausančius automobilius. Atsakovas nurodė, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti, gauna 400 Lt neįgalumo pensijos, todėl dukters išlaikymui galėtų teikti tik 200 Lt per mėnesį; nesutinka, kad išlaikymas dukteriai būtų priteistas buto dalimi, nes, atsakovo teigimu, pajamų jis gauna nuolat ir gali teikti išlaikymą pinigais. Atsakovo teigimu, jis visą laiką teikė išlaikymą dukteriai, todėl nėra pagrindo teigti, kad susidarė išlaikymo skola.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, pripažino, kad ½ dalis buto, esančio ( - ), yra bendroji jungtinė nuosavybė, priteisė ją atsakovui ir įpareigojo atsakovą sumokėti ieškovei 19 250 Lt kompensaciją, padalijo kitą santuokoje įgytą turtą, nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

10Teismas, spręsdamas išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai priteisimo klausimą, nustatė, kad ieškovė su dukterimi, sugyventiniu, motina ir pilnamečiu broliu V. U. Gyvena 5 kambarių, 182 kv. m ieškovės motinai priklausančiame name, esančiame ( - ). Mergaitei sudarytos geros sąlygos augti ir lavintis, ji sveika, mokosi Pagirių gimnazijoje, baigė 1-ąją klasę, papildomai lanko šokių būrelį. Atsakovas gyvena 2 kambarių bute, esančiame ( - ), registruotame jo vardu. Ieškovė dirba UAB ,,Maksima Lt“ salės darbuotoja ir gauna per mėnesį 1055 Lt darbo užmokesčio; remia materialiai pilnametį sūnų. Atsakovas dirba sargu ir gauna 750 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, taip pat 400 Lt nedarbingumo išmoką (atsakovui nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis). Nors ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui reikia 800 Lt per mėnesį, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog vaikui yra tik septyneri metai ir jo poreikiai mažesni nei suaugusio žmogaus, taip pat į šalių gaunamas pajamas, sprendė, kad šalys turi galimybę teikti vaikui 600 Lt išlaikymą per mėnesį, todėl priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą turtu, pažymėjo, kad išlaikymas šia forma priteistinas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis tėvas neturi nuolatinių pajamų ar vengia išlaikyti vaiką. Atsakovas turi nuolatinių pajamų ir gali teikti išlaikymą pinigais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtu, ieškovei kiltų pareiga ne tik užtikrinti kasdienius vaiko poreikius, bet ir prisiimti turto savininko prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, jį remontuoti ir kt.). Teismas pažymėjo, kad nors ieškinyje nurodyta, jog atsakovas neteikė išlaikymo dukteriai nuo 2009 m. vasario mėnesio, todėl susidariusi išlaikymo skola, tačiau reikalavimo ją priteisti nepareikšta; remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nuolat teikė išlaikymą dukteriai po 100 Lt kas mėnesį, vieną kartą davė 500 Lt; ieškovė nepateikė įrodymų, jog šio išlaikymo nepakako ar ieškovė turėjo daugiau išlaidų vaiko išlaikymui nuo 2009 m. vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo (2011 m. kovo 18 d.); iki 2009 m. vasario mėnesio šalys kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. kartu išlaikė vaiką. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti išlaikymo skolos pinigais ar turtu.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta priteisti atsakovui ½ dalį buto, esančio ( - ), atsakovas įpareigotas sumokėti ieškovei 19 250 Lt kompensaciją, priteista iš atsakovo dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ir dėl šių dalių priėmė naują sprendimą: priteisė iš atsakovo dukters išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, iš viso – 14 400 Lt, išlaikymą nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, iš viso – 47 133 Lt, turtu: pripažino šalių dukteriai nuosavybės teisę į 3/4 dalis buto, esančio ( - ); pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, esančio ( - ); kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis, kuris yra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, yra minimali mėnesinė alga, t. y. 800 Lt, todėl sprendė, jog kiekviena šalis turi teikti nepilnametei dukteriai 400 Lt išlaikymą kas mėnesį. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas teikė dukteriai nurodyto dydžio išlaikymą nuo 2009 m. vasario 1 d. (kai šalys pradėjo gyventi skyrium), todėl sprendė, jog iš atsakovo priteistina dukters išlaikymo skola, susidariusi nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. Aplinkybę, kad atsakovas mokėjo kas mėnesį dukters išlaikymui po 100 Lt ir vieną kartą sumokėjo 500 Lt, teisėjų kolegija vertino kaip atsakovo prisidėjimą prie vaiko teisės į būstą užtikrinimo, nes nuo 2009 metų vasario mėn. ieškovė su dukterimi gyveno atskirai, ir šios sumos neįskaitė į priteistiną išlaikymo skolos dydį. Teisėjų kolegija sprendė, kad išlaikymo skola, taip pat išlaikymas nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės turi būti priteisiami natūra, t. y. ¾ dalimis atsakovui priklausančio buto, esančio ( - ). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaikymo forma užtikrins vaiko teisę į būstą, saugias ir stabilias jo gyvenimo sąlygas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra tik 50 proc., jis gauna neįgalumo pensiją, šalių santykiai yra konfliktiški.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas M. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą turtu, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.196 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išlaikymo formą, nukrypo nuo šiais klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su vaiko amžiumi, jo sveikatos būkle, pomėgiais ir pan., šalių turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, to, ar jos gaunamos nuolat, šalių gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir pan., nors kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Kasatoriaus įsitikinimu, nurodytos aplinkybės yra labai svarbios, nes, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad tiek ieškovės, tiek kasatoriaus turtinė padėtis yra lygiavertė (sunki), tačiau apeliacinės instancijos teismui vis tiek priteisus išlaikymą turtu, bus pažeisti vaiko interesai, nes ieškovė didžiąją dalį gaunamų pajamų turės skirti ne dukteriai, o priteistam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu vaikui dėl turto priteisimo natūra kyla didesnės prievolės, teismas turi spręsti, ar tikslinga taikyti tokį išlaikymo priteisimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, iš kokių lėšų vaikas bus išlaikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad, ieškovei perleidus priteistą turtą, vaikas liktų be būsto.

162. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su šalių dukters poreikiais, šalių turtine padėtimi, neįvertino, ar šalių galimybės teikti išlaikymą yra lygios, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo kriterijus, nepaisė šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

17E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

18G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008), todėl netinkamai nustatė iš jo priteistino išlaikymo dydį.

193. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju priteistina išlaikymo skola už trejus metus nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, taip pat nustatydamas jos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio

2018 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos netyrė reikšmingų aplinkybių, susijusių su šalių gyvenimo skyrium ir išlaikymo teikimu, neatsižvelgė į tai, kad, šalims gyvenant atskirai, kasatorius teikė dalį išlaikymo.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. U. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Ieškovės nuomone, kasacinio skundo teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais ar aplinkybėmis. Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau tik dvi iš jo nurodomų nutarčių yra aprobuotos ir paskelbtos biuletenyje Teismų praktika, todėl tik į jas teismai privalo atsižvelgti, nagrinėdami bylas, kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

232. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus išlaikymą turtu. Ieškovė pažymėjo, kad kasatorius jau ilgą laiką neteikia šalių dukteriai išlaikymo ir, kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, susidarė 14 400 Lt išlaikymo skola, kurios kasatorius neginčija ir nepateikė jos dydį paneigiančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės išmokos nėra įmanomos dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Ar vaiko teisių užtikrinimui yra naudinga vietoj išlaikymo skolos ir dalies būsimų periodinių išmokų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes. Jei turto perdavimu vaikams galima panaikinti išlaikymo skolą ir užtikrinti būsimų periodinių išmokų mokėjimą, o jo atidavimas natūra vaikams yra naudingas, tai nebūtų protinga vien formaliais sumetimais versti naudotis priverstine išieškojimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje

24J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes apie kasatoriaus pajamų nepakankamumą teikti dukteriai tinkamą išlaikymą, susidariusią skolą, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas neturi savo gyvenamojo ploto, dalis buto priteistina ieškovei, su kuria vaikas lieka gyventi, pagrįstai sprendė, jog vaiko interesus labiausiai atitiks išlaikymo priteisimas konkrečiu turtu. Šią poziciją patvirtina ir byloje pateikta vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada.

253. Ieškovė vertina kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė priteistino išlaikymo dydį. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad ji kartu su ieškiniu pateikė išlaidų šalių dukters poreikiams patenkinti apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog vaikui per mėnesį reikia skirti 800 Lt. Kasatorius šių išlaidų būtinumo nepaneigė. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaiko būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti būtinas bent jau minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovės teigimu, priteisus iš kasatoriaus neprotingai mažą išlaikymą, likusią išlaikymo dalį turėtų skirti ieškovė, taip būtų pažeidžiamas tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principas (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

264. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistina išlaikymo skola, kuri apskaičiuotina nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, nes nuo tada kasatorius neteikė išlaikymo, kuris būtų patenkinęs būtinuosius vaiko poreikius.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

30CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

31Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

32Spręsdami priteistino iš kasatoriaus išlaikymo jo nepilnametei dukteriai dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėję teismai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir kasatoriaus turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kasatoriaus ir ieškovės turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą (abu gauna apie 1000 Lt pajamų per mėnesį, nutraukus santuoką ir padalijus turtą, turi bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį ( - ), kasatorius turi dviejų kambarių butą, esantį ( - ) (½ dalis buto jam priteista, kita dalis – paveldėta), taip pat 1/3 dalį negyvenamosios patalpos, esančios ( - )), atsižvelgęs į nedidelį vaiko amžių (tuo metu – aštuoneri metai), į tai, kad jis neturi specialiųjų poreikių, konstatavo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 600 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, sprendė, kad vaiko minimalūs poreikiai gali būti patenkinami tada, kai jiems skiriamas minimalios mėnesinės algos išlaikymas, todėl priteisė iš kasatoriaus vaiko išlaikymui 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Kasatoriaus teigimu, nustatyta išlaikymo dalis yra per didelė, jis neturi finansinių galimybių šią teikti.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nors apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo nurodė, kad priteistinas išlaikymo dydis sietinas su minimalia mėnesine alga, tačiau jo nustatytas kas mėnesį abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis – 800 Lt, yra pagrįstas ir atitinka vaiko poreikius bei tėvų galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys ne tik nuolat gauna pajamų, bet ir turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą, butą, dalį negyvenamosios patalpos). Byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kad šis turtas nelikvidus. Pažymėtina, kad kasatorė byloje pateikė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 800 Lt.

34Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2008 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008, suformuotos praktikos priteistino išlaikymo dydžio nustatymo klausimais, tačiau nepateikia argumentų, kokių konkrečiai nurodytose nutartyse pateiktų išaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė, taip pat kad šių nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios, todėl jose pateiktais išaiškinimais turėjo būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje.

35Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normos ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

36Dėl išlaikymo formos parinkimo

37Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

38Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.

39Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatorius turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, apeliacinės instancijos teismas – kad tokia kasatoriaus galimybė yra suvaržyta, todėl sprendė, jog išlaikymas vaikui priteistinas turtu – kasatoriui pripažintina asmeninės nuosavybės teise buto dalimi. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes jis turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, be to, priteisus išlaikymą turtu, vaikui nepagrįstai būtų perkeliamos turto išlaikymo prievolės, šį pardavus, vaikas ir jo motina (ieškovė) liktų be gyvenamojo būsto.

40Minėta, kad paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Tačiau pažymėtina, kad tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą tokia forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Šioje byloje teismų nustatyta, kad kasatorius yra tik iš dalies darbingas (jam nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis), todėl jo galimybės nuolat uždirbti pajamų yra ribotos. Gaunamos pajamos iš darbo yra 750 Lt, kita pajamų dalis – 400 Lt – neįgalumo pensija. Kasatorius serga cukriniu diabetu, todėl jis turi nuolat pirkti ir vartoti vaistus. Atsižvelgdama į tai, kad kasatoriaus gaunamos pajamos, iš kurių, jo nuomone, jis teiktų išlaikymą dukteriai, yra nedidelės, taip pat į kasatoriaus sveikatos būklę, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymo jam kasatoriui priklausančiu nekilnojamuoju turtu priteisimas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepateikta argumentų, jog, priteisus išlaikymą turtu, būtų pažeidžiamos kasatoriaus nuosavybės ar naudojimosi gyvenamuoju būstu teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad kasatorei, kaip vaiko turto uzufrukto teise tvarkytojai, perleidus turtą tretiesiems asmenims, vaikas netektų gyvenamosios vietos, nepagrįsta, nes byloje teismų nustatyta, jog kasatorė su dukterimi gyvena jos motinai priklausančiame name, kuriame yra visi patogumai ir užtikrintos sąlygos vaikui augti ir vystytis.

41Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo formos parinkimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui iš kasatoriaus priteistinas jam priklausančia nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), dalimi.

42Dėl išlaikymo skolos priteisimo

43Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

44Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2009 m. vasario mėnesio. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos (kaip ir šiuo metu) šalių nepilnametis vaikas gyveno su ieškove. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius kas mėnesį skirdavo dukters išlaikymui 100 Lt, vieną mėnesį yra skyręs 500 Lt. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 800 Lt, kasatoriui tenkanti išlaikymo dalis yra 400 Lt per mėnesį, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš kasatoriaus priteistina išlaikymo skola. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai, jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iš esmės viena teikė išlaikymą vaikui, kartu ir užtikrindama jo kasdienių poreikių tenkinimą, kasatoriaus teiktas išlaikymas buvo labai nedidelis, į parinktą vaiko interesus atitinkančią išlaikymo teikimo formą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatyta išlaikymo skolos suma.

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo skolą, netinkamai nustatė datą, iki kurios ji gali būti priteisiama. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad išlaikymo skola priteisiama nuo 2009 m. vasario 1 d. (šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki 2012 m. vasario 1 d. Minėta, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo priimtas 2011 m. kovo 18 d., tai reiškia, kad išlaikymo skola turėjo būti apskaičiuojama ir priteisiama iki šios datos, o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl išlaikymo ir jo skolos dydžio nekeičiama, tai nesikeičia ir bendra priteistino išlaikymo suma. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl išlaikymo ir jo skolos priteisimo.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymą ir formos parinkimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Ieškovė prašo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

49Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas N. Plėdys; už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo 1000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš kasatoriaus 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

50Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 18,24 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti ieškovei D. U. (a. k. ( - )) iš atsakovo M. U. (a. k. ( - )) 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

54Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. U. (a. k. ( - )) 18,24 Lt (aštuoniolika litų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką,... 7. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad santuoka iširo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 10. Teismas, spręsdamas išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai priteisimo... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas M. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. 1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas... 16. 2. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl... 17. E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2007 m. vasario 7 d. nutartis,... 18. G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta... 19. 3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad... 20. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr.... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. U. prašo kasacinį skundą... 22. 1. Ieškovės nuomone, kasacinio skundo teiginiai apie apeliacinės instancijos... 23. 2. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės... 24. J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Ieškovės teigimu, apeliacinės... 25. 3. Ieškovė vertina kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės... 26. 4. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė,... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl išlaikymo dydžio nustatymo... 30. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo... 31. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 32. Spręsdami priteistino iš kasatoriaus išlaikymo jo nepilnametei dukteriai... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra... 34. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas... 35. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu,... 36. Dėl išlaikymo formos parinkimo... 37. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1... 38. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis... 39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatorius turi galimybę teikti... 40. Minėta, kad paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis,... 41. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Dėl išlaikymo skolos priteisimo... 43. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką,... 44. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2009 m.... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Ieškovė prašo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.... 49. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei kasacinės instancijos... 50. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 53. Priteisti ieškovei D. U. (a. k. ( - )) iš atsakovo M. U. (a. k. ( - )) 1000... 54. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j.... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...