Byla 2A-2027-230/2019
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostaka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Elektrostaka“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kortas“ 30 000 Eur įsiskolinimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Algraižė” sudarė 2015 m. spalio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Algraižė“ perleido ieškovei 30 000 Eur reikalavimą į atsakovę, kuri pagal sutartį Nr. 115, sudarytą 2014 m. gruodžio 31 d., ir pagal sutartį Nr. 102, sudarytą 2014 m. gruodžio 3 d. (2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra ALG Nr. 122, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra ALG Nr. 127, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra ALG Nr.135) yra skolinga pradinei kreditorei UAB „Algraižė“ 98 574,97 Eur. 2015 m. lapkričio 3 d. ieškovė raštu dėl reikalavimo teisės perleidimo kreipėsi į atsakovę, prašydama apmokėti 30 000 Eur skolą, tačiau skola ieškovei nesumokėta. Atsakovė pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo gavo 2015 m. lapkričio 5 d.

82.

9Atsakovė UAB „Kortas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Algraižė“ buvo sudarytos 2014 m. lapkričio 31 d. statybos subrangos sutartis Nr. 115/2014.12.31 ir 2014 m. gruodžio 3 d. subrangos sutartis Nr. 102, kurių pagrindu UAB „Algraižė“ už atliktus darbus pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras bendrai 1 423 497,62 Eur sumai. Atsakovė su UAB „Algraižė“ yra pilnai atsiskaičiusi, likusi tik sulaikyta 71 174,88 Eur suma. Sutarčių pagrindu sulaikytą 71 174,88 Eur sumą atsakovė išmokės tik pradiniam kreditoriui UAB „Algraižė“ pateikus draudimo bendrovės laidavimo raštus. Šiai dienai draudimo bendrovės laidavimų raštų UAB „Algraižė“ nėra pateikusi, taip pat nėra pasirašyti ir darbų baigimo aktai, todėl atsakovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išmokėti šios sulaikytos sumos. UAB „Algraižė“ atliko darbus su defektais, kuriuos atsakovė taisė. Dėl atliktų defektų taisymo darbų atsakovė turi teisę išskaičiuoti iš sulaikytos sumos 52 114,19 Eur dydžio patirtas išlaidas taisant darbų defektus, todėl šiai dienai sulaikyta suma yra 17 896,77 Eur. Defektai nuolat atsiranda, todėl ateityje atsakovė turės taisyti ir daugiau UAB „Algraižė“ paliktų defektų, dėl ko sulaikyta suma gali dar sumažėti. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 15 d., nors PVM sąskaitos faktūros Nr. 122, Nr. 127 ir Nr. 135, kurių pagrindu buvo perleista reikalavimo teisė, buvo apmokėtos (išskaičiuojant sulaikomą sumų). Iš buhalterinės lentelės aiškiai matyti, jog su UAB „Algraižė“ buvo atsiskaityta, o atsakovė yra nesumokėjusi tik sulaikytų sumų. Nei reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną, nei šiuo metu UAB „Algraižė“ neturėjo ir neturi teisės pagal įstatymą į atsakovės sulaikytas sumas, todėl UAB „Algraižė“ negalėjo perleisti ir reikalavimo teisės.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Elektrostaka“ iš atsakovės UAB „Kortas“ 30 000 Eur įsiskolinimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 950 Eur žyminį mokestį, o valstybei 21,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

144.

15Teismas nustatė, kad tarp UAB ,,Kortas“ ir UAB ,,Algraižė“ buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 3 d. statybos subrangos sutartis Nr. 102 (ieškinyje nurodyta Nr. 25) ir 2014 m. gruodžio 31 d. statybos subrangos sutartis Nr. 115/2014.12.31. Rangovas UAB ,,Algraižė“ išrašė užsakovui UAB ,,Kortas“ 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 122 – 217 723,13 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 127 – 10 768,50 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 135 – 3 200,99 Eur sumai. Nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. sausio 29 d. UAB ,,Kortas“ (pardavėjas) išrašė UAB ,,Algraižė“ (pirkėjas) PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina, kad su pradine kreditore vyko atsiskaitymai sudengiant įsiskolinimus, tačiau nepatvirtina, kad šiais sudengimais buvo apmokėtos konkrečios sąskaitos ALG Nr. 122, ALG Nr. 127, ALG Nr. 135.

165.

17Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m spalio 15 d. UAB „Elektrostaka“ ir UAB „Algraižė” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. 2015 m. lapkričio 3 d. ieškovė raštu dėl reikalavimo teisės perleidimo kreipėsi į atsakovę, pranešė, kad UAB „Elektrostaka“ ir UAB „Algraižė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė tampa naujuoju kreditoriumi pagal atliktus darbus ir rašte nurodytas sutartis tarp atsakovės ir UAB „Algraižė“, prašė apmokėti 30 000 Eur kreditinį reikalavimą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo gavo 2015 m. lapkričio 5 d., su kuo sutiko ieškovės ir atsakovės atstovai, ginčo dėl to nėra. Byloje pateikta UAB ,,Kortas“ ir UAB ,,Algraižė“ tarpusavio atsiskaitymo suvestinė, iš kurios matyti, kad buvo atliekami pradinio kreditoriaus ir atsakovės tarpusavio skolų sudengimai, tačiau nėra galimybės identifikuoti, ką pripažįsta ir atsakovės atstovė, ar tarpusavio atsiskaitymo suvestinėje nurodytais mokėjimais buvo padengtos reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 122, Nr. 127 ir Nr. 135. Kitų duomenų, patvirtinančių minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą (sudengimą), byloje nėra.

186.

19Teismas sprendė, kad atsakovė su ieškove pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 122, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 127 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 135 neatsiskaitė. Duomenų, sudarančių pagrindą daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Atsakovė jokių svarių įrodymų, išskyrus tarpusavio atsiskaitymo suvestinę (buhalterinę lentelę), pagrindžiančių savo nurodytas aplinkybes byloje nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 30 000 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kortas“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Teismas netyrė, ar atsakovė buvo apskritai skolinga pradiniam kreditoriui, bet reikalavo įrodymų, kad pavedimuose, užskaitymo aktuose ir kituose susijusiuose dokumentuose būtų expressis verbis nurodyta, jog atsakovė atsiskaitė būtent pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 122 (87 029,93 Eur), 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 127 (8 899,59 Eur), 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 135 (2 645,45 Eur).

261.2.

27Atsakovė įrodinėjo, kad ji UAB „Algraižė“ nėra nieko skolinga, būtent pati UAB „Algraižė“ yra skolinga atsakovei ir pateikė to įrodymus, taigi įrodinėjimas apie atsiskaitymą išimtinai tik pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 122, Nr. 127 ir Nr. 135 netenka jokios prasmės, nes teismo turėjo būti vertinami duomenys pagal visas faktines aplinkybes, o ne tik pagal atskiras sąskaitas faktūras.

281.3.

29Iš abiejų atsakovės ir UAB „Algraižė“ sudarytų sutarčių nuostatų matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl fiksuotos kainos mokėjimo už pilnai įvykdytus subrangovo prisiimtus įsipareigojimus, rangovui turint teisę išskaičiuoti 5 procentų mokėjimo už atliktus darbus dalį, sutariant, kad ši dalis bus grąžinta subrangovui jam pateikus draudimo bendrovės laidavimo raštą, užtikrinantį tinkamą subrangovo prievolių garantiniu laikotarpiu įvykdymą, arba atitinkamai turėjo būti išmokėta po 1 metų (pirmosios sutarties atveju) arba po 5 metų (antrosios sutarties atveju) nuo galutinio darbų baigimo akto pasirašymo, kas buvo sutarta laikyti tinkamu subrangovo įsipareigojimų objektuose atlikimu (neatleidžiant subrangovo nuo pareigos savo sąskaita ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius subrangovo atliktų darbų defektus). Tai reiškia, kad subrangovo sąskaitų faktūrų išrašymo faktas jokiu būdu nebuvo laikomas tinkamu pagal šią faktūrą atliktų darbų pripažinimo faktu, o galutinis atsiskaitymas privalėjo būti atliktas tik pasirašius galutinį darbų baigimo aktą (atitinkamai subrangovui iki tol ištaisius rangovo ar užsakovo nustatytus trūkumus).

301.4.

31Teismas ginčą sprendė iš bendro įsipareigojimų konteksto ištraukus tik tris subrangovo išrašytas sąskaitas faktūras ir vertinant, ar rangovas atliko subrangovui mokėjimus, atlyginančius būtent šias tris sąskaitas faktūras, nesigilinant į šalių pasirašytų subrangos sutarčių nuostatas ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir jų faktinio vykdymo aplinkybes.

321.5.

33UAB „Algraižė“ atsakovei už atliktus darbus pagal sutartis išrašė 16 sąskaitų faktūrų bendrai 1 423 497,52 Eur sumai. Atsakovė atliko UAB „Algraižė“ už jos atliktus darbus pagal sutartis 47 bankinius pavedimus bendrai 1 315 120,42 Eur sumai. Atsakovė iki 2015 m. lapkričio 5 d., kai gavo ieškovės pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, UAB „Algraižė“ išrašė 20 PVM sąskaitų faktūrų bendrai 10 145,77 Eur sumai. Be to, 2015 m. spalio 16 d. atsakovė iš UAB „Grindalita“ gavo tos pačios dienos pranešimą, kuriuo pranešė, kad 2015 m. spalio 15 d. UAB „Algraižė“ ir UAB „Grindalita“ sudarė reikalavimo teisės į atsakovę perleidimo sutartį 17 920,65 Eur sumai. 2015 m. spalio 20 d. atsakovė atliko 17 920,65 Eur įskaitymą, kadangi šiai dienai UAB „Grindalita“ buvo skolinga atsakovei 21 913,76 Eur, po 17 920,65 Eur reikalavimo teisės įskaitymo, UAB „Grindalita“ atsakovei liko skolinga 3 993,11 Eur. Tuo pačiu tai reiškia, kad 17 920,65 Eur įskaityta suma sumažėjo atsakovės skola UAB „Algraižė“. Taigi iki ieškovės pranešimo apie reikalavimo teisės perėmimą atsakovė teoriškai buvo skolinga UAB „Algraižė“ 9 135,80 Eur (1 352 322,64 Eur – 1 315 120,42 Eur – 10 145,77 Eur – 17 920,65 Eur), t. y. tris kartus mažiau nei pareikalavo ieškovė.

341.6.

35Tam, kad nuo sulaikytos sumos (ši suma rezervuota įsipareigojimams garantiniu laikotarpiu, jei nebūtų pateiktas draudimo bendrovės laidavimo raštas) likę 9 135,80 Eur būtų pervesti ieškovei ar UAB „Algraižė“, pastaroji turėjo tinkamai atlikti savo sutartinius įsipareigojimus, įskaitant galutinį darbų baigimo akto pasirašymą. Nors UAB „Algraižė“ sąskaitas faktūras už atliktus darbus (įskaitant ir tas, iš kurių ieškovė kildina reikalavimo teisės perleidimą) ir išrašinėjo, tačiau visų darbų pagal sutartis neatliko, t. y. neįgijo teisės į pilną sutartyse numatyto dydžio apmokėjimą. Šios aplinkybės yra patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-634-516/2017. Taigi atsakovė turėjo teisę nemokėti ieškovei ir minėtų 9 135,80 Eur (kol UAB „Algraižė“, perleidusi ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę, pilnai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį).

361.7.

37Byloje nekilo ginčas, kad UAB „Algraižė“ jos statytuose objektuose atsiradusių defektų nešalino, o defektus šalino atsakovė savo jėgomis UAB „Algraižė“ sąskaita. Taigi UAB „Algraižė“ pačiai netaisant jos atliktų darbų defektų ir nepateikus atsakovei draudimo bendrovės laidavimo rašto, atsakovė buvo priversta pati savo jėgomis šalinti UAB „Algraižė“ atliktų darbų defektus, o defektų šalinimo darbų verte buvo mažinami atsakovės įsipareigojimai UAB „Algraižė“, šiuo atveju 52 114,19 Eur suma.

381.8.

39Visų savo įsipareigojimų UAB „Algraižė“ neįvykdė, todėl neįgijo ir teisės į pilną sutarties kainos apmokėjimą. Be to, kadangi pagal antrosios sutarties nuostatas UAB „Algraižė“ nepateikus draudimo bendrovės laidavimo rašto, sulaikytą sumą atsakovė įgijo teisę laikyti ir negrąžinti UAB „Algraižė“ 5 metus nuo galutinio darbų baigimo akto pasirašymo, o 2016 m. balandžio mėnesį UAB „Algraižė“ vis dar nebuvo pabaigus net statybos užbaigimo procedūrų ir parengusi statybos užbaigimo akto, akivaizdu, kad UAB „Algraižė“ kaip pradinis kreditorius, o taip pat ir ieškovė, kaip naujasis kreditorius, vis dar neįgijo teisės bent jau į likusią 16 858,48 Eur sulaikytos sumos dalį, nes nesuėjo 5 metų terminas nuo statybos užbaigimo pagal antrąją sutartį.

408.

41Ieškovė UAB „Elektrostaka“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

422.1.

43Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių skolų sudengimo faktą, nors teismas suteikė papildomą terminą atsiskaitymui su pradiniu kreditoriumi pagrįsti.

442.2.

45Kaip matyti iš atsakovės pateiktos suvestinės, pati atsakovė nurodo, kad mokėjimas UAB „Drustila“ atliktas pagal 2015 m. lapkričio 24 d. antstolio patvarkymą 2015 gruodžio mėnesį. Kiti sudengimai atlikti 2016 metais sausio – kovo mėnesiais, t. y. jau po informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Jei vadovautis atsakovės pateikta suvestine, tai pagal ją atsakovė nepagrįstai atliko pavedimų ir užskaitų po informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą 63 452,20 Eur sumai.

462.3.

47Atsakovė nurodo, kad ji pagal 2015 m. spalio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Grindalita“ sumokėjo UAB „Grindalita“, atliekant įskaitymą. 2015 m. spalio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Grindalita“, yra identiška ginčo perleidimo sutarčiai, t. y. perleistas reikalavimas pagal tas pačias UAB „Algraižė“ PVM sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovė akivaizdžiai pateisina atsiskaitymą su UAB „Grindalita“ atliekant įskaitymą, dėl kurio atlikimo fakto byloje apskritai nėra jokių duomenų, ir kartu teigia, kad nebuvo skolinga ir neturėjo sumokėti ieškovei pagal analogišką reikalavimo perleidimo sutartį, nors su UAB „Grindalita“ atlikto atsiskaitymo neginčija ir jį pateisina.

482.4.

49Atsakovė niekaip nepagrindė, kad buvo atsiskaityta būtent pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras.

50IV.

51Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

539.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

5510.

56Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės UAB ,,Kortas“ ir UAB ,,Algraižė“ 2014 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 102 (t. 1, b. l. 129-140) ir 2014 m. gruodžio 31 d. statybos subrangos sutartis Nr. 115/2014.12.31 (t. 1, b. l. 113-128). Subrangovas UAB ,,Algraižė“ išrašė užsakovui UAB ,,Kortas“ 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 122 – 217 723,13 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 127 – 10 768,50 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 135 – 3 200,99 Eur sumai (t. 1, b. l. 22-24). Ieškovė UAB „Elektrostaka“ ir UAB „Algraižė” sudarė 2015 m. spalio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Algraižė“ perleido ieškovei 30 000 Eur reikalavimą į atsakovę UAB „Kortas“, šalys sutartyje konstatavo, kad UAB „Kortas“ yra skolinga kreditoriui (UAB „Algraižė“) 98 574,97 Eur (pagal PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 122 –87 029,93 Eur, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 127 – 8 899,59 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 135 – 2 645,45 Eur (t. 1 b. l. 20-21).

5711.

58Ieškovė UAB „Elektrostaka“, remdamasi reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kortas“ 30 000 Eur įsiskolinimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5912.

60Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, kadangi sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ji atsiskaitė su UAB „Algraižė“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, kad su UAB „Algraižė“ yra atsiskaityta, kuriuos atsakovė grindė tarpusavio atsiskaitymų suvestine, iš kurios matyti, jog buvo atliekami tarpusavio skolų sudegimai, nes teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog suvestinėje nurodytais mokėjimais padengtos būtent ginčo sąskaitos faktūros.

6113.

62Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas netyrė, ar atsakovė apskritai yra skolinga pradinei kreditorei UAB „Algraižė“ ir ginčą nepagrįstai sprendė, iš bendro šalių įsipareigojimų konteksto ištraukdamas tik 3 subrangovo UAB „Algraižė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir vertindamas tik atsiskaitymus pagal jas. Nurodo, kad atsakovė pagal sutarčių nuostatas turėjo teisę sulaikyti 5 % dydžio mokėjimų sumą už atliktus darbus, kuri grąžinama pateikus draudimo bendrovės laidavimo raštą, o galutinis atsikaitymas privalėjo būti atliktas tik pasirašius galutinį darbų baigimo aktą, kuris nepasirašytas. Be to, buvo nustatyti UAB „Algraižė“ atliktų darbų defektai, kuriuos šalino pati atsakovė, todėl pagal sutartį turi būti mažinami įsipareigojimai UAB „Algraižė“.

63Dėl aplinkybių, kurias būtina aiškintis, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą

6414.

65Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra pareikštas remiantis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Atsakovė (skolininkė UAB „Kortas“), atsikirsdama šiam reikalavimui, bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad ji nėra skolinga pradinei kreditorei (UAB „Algraižė“), t. y. faktiškai teigė, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo perleistas negaliojantis reikalavimas.

6615.

67CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Taigi, naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P Nr. 3K-3-394/2009; kt.).

6816.

69Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus aspektas – reikalavimo perleidimo ryšys su pagrindine prievole. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

7017.

71Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; kt.).

7218.

73Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra subrangovo (UAB „Algraižė“) reikalavimas rangovui (atsakovei UAB „Kortas“) sumokėti už atliktus subrangos darbus pagal subrangos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kadangi reikalavimo teisė ieškovei UAB „Elektrostaka“ buvo perleista remiantis atsakovės UAB „Kortas“ ir pradinės kreditorės UAB „Algraižė“ sudarytomis statybos subrangos sutartimis, skolininkės (atsakovės UAB „Kortas“) prievolė atsiskaityti subrangovui už atliktus darbus pagal nurodytas sutartis vertintina sutartyse nurodytų sąlygų kontekste. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, apsiribojo tik tuo, kad atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų dėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodytų trijų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo ir netyrė atsakovės įsiskolinimo UAB „Algraižė“ pagrįstumo reikalavimo teisės perleidimo metu, t. y. iš esmės nenustatinėjo ir nevertino esminių bylos aplinkybių.

7419.

75Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Tai taikytina ir subrangos sutartiniams santykiams. Vienos rangos (subrangos) sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu subrangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, rangovas turi teisę taikyti tam tikras sutartyje numatytas pasekmes.

7620.

77Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp naujosios kreditorės ir skolininkės dėl reikalavimo teisės perleidimo vykdymo kilusį ginčą, turėjo nustatyti, kokius atsikirtimus atsakovė galėjo pareikšti subrangovui (pradinei kreditorei) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir pagal tai apibrėžęs nagrinėjimo dalyką byloje tirti faktines aplinkybes dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo. Taigi teisingam ginčo išsprendimui būtina išanalizuoti, kokius atsikirtimus į subrangovo reikalavimą apmokėti už atliktus darbus gali reikšti rangovas pagal sudarytų sutarčių sąlygas.

7821.

79Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius.

8022.

81CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytas draudimas reiškia, jog kreditorius gali perleisti tik turimą ir galiojantį reikalavimą, nes tik toks gali būti įgyvendintas, t. y. patenkintas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu.

8223.

83Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje s Nr. 3K-3-199/2008).

8424.

85Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje visų pirma reikia nustatyti, ar skolininkė (atsakovė) UAB „Kortas“ buvo skolinga pradinei kreditorei UAB „Algraižė“, o jeigu buvo – tai kokio dydžio sumą būtent 2015 m. spalio 15 d reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu, nes UAB „Algraižė“ galėjo perleisti reikalavimo teisę, tik jeigu ji tokią teisę turėjo, be to, būtent tokios apimties, kokia buvo cesijos sutarties sudarymo metu.

8625.

87Nustačius, kad pradinė kreditorė UAB „Algraižė“ perleido naujajai kreditorei UAB „Elektrostaka“ reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo, tai gali reikšti, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir sudarant šią sutartį pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.

8826.

89Pirmosios instancijos teismas pažeidė aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas dėl nagrinėjimo dalyko byloje sprendžiant ginčą tarp skolininkės ir naujosios kreditorės dėl iš statybos rangos sutarties kilusio reikalavimo, įgyto iš pradinės kreditorės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, kadangi aukščiau nurodytų aplinkybių iš viso nenustatinėjo, nors atsakovė ir reiškė atsikirtimus, kad ji UAB „Algraižė“ nebebuvo skolinga. Atsiskaitymo pagal tris konkrečias PVM sąskaitas faktūras aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visų UAB „Algraižė“ ir UAB „Kortas“ atsiskaitymo santykių, kadangi šalis siejo pakankamai ilgą laiką besitęsiantys sutartiniai statybos rangos ir iš to kylantys tęstiniai atsiskaitymo santykiai.

90Dėl bylos procesinės baigties

9127.

92Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. ar skolininkė (atsakovė) UAB „Kortas“ buvo skolinga pradinei kreditorei UAB „Algraižė“, o jeigu buvo – tai kokio dydžio sumą būtent 2015 m. spalio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu, nesiaiškino atsakovės nurodomų atsikirtimų dėl pagal subrangos sutartis numatytos atsakovės teisės sustabdyti mokėjimus už atliktus darbus, kai subrangovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų dėl įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, dėl atsakovės teisės iš subrangovui vykdomų mokėjimų išskaičiuoti sumas, susijusias su subrangos sutarčių sąlygų pažeidimu (pvz., atlikus darbus su trūkumais), priešpriešinių reikalavimų įskaitymu ir pan. Šių aplinkybių aiškinimasis sudaro bylos esmę, o jų nenustatymas laikytinas bylos esmės neatskleidimu.

9328.

94Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

9529.

96Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl nurodytų aplinkybių visapusiško išsiaiškinimo. Nors atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti yra pateikusi kai kuriuos įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamoje byloje negali įvertinti pateiktų įrodymų ir padaryti tam tikras išvadas dėl faktinių aplinkybių, kadangi byloje trečiuoju asmeniu nėra įtraukta pradinė kreditorė UAB „Algraižė“, kuriai atsakovė reiškia pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir kas yra susiję ir su atsiskaitymu pagal sutartis. Tik įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Algraižė“, nepažeidžiant pastarosios teisių, galima išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes.

97Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

98Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

99Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Elektrostaka“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovė UAB „Kortas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad tarp UAB ,,Kortas“ ir UAB ,,Algraižė“ buvo sudaryta... 16. 5.... 17. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m spalio 15 d. UAB „Elektrostaka“ ir... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad atsakovė su ieškove pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kortas“ prašo panaikinti Alytaus... 24. 1.1.... 25. Teismas netyrė, ar atsakovė buvo apskritai skolinga pradiniam kreditoriui,... 26. 1.2.... 27. Atsakovė įrodinėjo, kad ji UAB „Algraižė“ nėra nieko skolinga,... 28. 1.3.... 29. Iš abiejų atsakovės ir UAB „Algraižė“ sudarytų sutarčių nuostatų... 30. 1.4.... 31. Teismas ginčą sprendė iš bendro įsipareigojimų konteksto ištraukus tik... 32. 1.5.... 33. UAB „Algraižė“ atsakovei už atliktus darbus pagal sutartis išrašė 16... 34. 1.6.... 35. Tam, kad nuo sulaikytos sumos (ši suma rezervuota įsipareigojimams garantiniu... 36. 1.7.... 37. Byloje nekilo ginčas, kad UAB „Algraižė“ jos statytuose objektuose... 38. 1.8.... 39. Visų savo įsipareigojimų UAB „Algraižė“ neįvykdė, todėl neįgijo ir... 40. 8.... 41. Ieškovė UAB „Elektrostaka“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą... 42. 2.1.... 43. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių skolų sudengimo... 44. 2.2.... 45. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos suvestinės, pati atsakovė nurodo, kad... 46. 2.3.... 47. Atsakovė nurodo, kad ji pagal 2015 m. spalio 15 d. reikalavimo teisės... 48. 2.4.... 49. Atsakovė niekaip nepagrindė, kad buvo atsiskaityta būtent pagal reikalavimo... 50. IV.... 51. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 53. 9.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. 10.... 56. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės UAB ,,Kortas“ ir UAB ,,Algraižė“... 57. 11.... 58. Ieškovė UAB „Elektrostaka“, remdamasi reikalavimo teisės perleidimo... 59. 12.... 60. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, kadangi sprendė, jog... 61. 13.... 62. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad... 63. Dėl aplinkybių, kurias būtina aiškintis, vertinant reikalavimo perleidimo... 64. 14.... 65. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra pareikštas remiantis... 66. 15.... 67. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be... 68. 16.... 69. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus aspektas – reikalavimo... 70. 17.... 71. Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas... 72. 18.... 73. Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra subrangovo... 74. 19.... 75. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį... 76. 20.... 77. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp naujosios kreditorės ir... 78. 21.... 79. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo... 80. 22.... 81. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį... 82. 23.... 83. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK... 84. 24.... 85. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje visų pirma reikia nustatyti, ar... 86. 25.... 87. Nustačius, kad pradinė kreditorė UAB „Algraižė“ perleido naujajai... 88. 26.... 89. Pirmosios instancijos teismas pažeidė aptartas įstatymo ir teismų praktikos... 90. Dėl bylos procesinės baigties ... 91. 27.... 92. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aukščiau nurodytų... 93. 28.... 94. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos... 95. 29.... 96. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo... 97. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 98. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir... 99. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....