Byla 3K-3-516/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS (AB ,,If draudimas“ teisių perėmėjas) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui UAB ,,Įrengimas“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – UAB ,,Lūšna“, UAB ,,Čili Bistro“, UAB ,,Varia ir partneriai“ KŪB.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl civilinę atsakomybę pagal statybos rangos bei atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančių materialinės teisės normų bei įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 121 090 Lt nuostolių atlyginimo; 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Čilija“ (dabar – UAB ,,Čili Bistro“) 2006 m. spalio 30 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta UAB ,,Čilija“ civilinė atsakomybė, vykdant viešojo maitinimo veiklą. 2007 m. kovo 29 d. UAB ,,Čilija“ nuomojamose patalpose, esančiose Vilniuje, Vokiečių g. 8, kurios nuosavybės teise priklauso UAB ,,Lūšna“, kilo gaisras. Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą, pripažino, kad įvykis yra draudiminis ir išmokėjo UAB ,,Lūšna“ 116 960 Lt draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas pagal draudimo sutarties sąlygas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos (nuostolių) padarymą asmenį. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. rašte pateiktomis išvadomis, kad kilusio gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus elektros variklyje, pagal 2004 m. sausio 19 d. statybos rangos sutartį ir šios sutarties 2004 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą, sudarytą UAB ,,Čilija“ ir atsakovo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dūmų šalinimo automatikos sistemas ginčo patalpose savo rizika, medžiagomis ir įrenginiais įrengė atsakovas. Atsakovas yra profesionali statybos darbų įmonė, kuri turi teisę atlikti statinio dalies projektavimo ir statinio dalies statybos darbus vėdinimo ir oro kondicionavimo statybos darbų srityje. Atsakovas netinkamai įvykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas ir neužtikrino, kad vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga veiktų patikimai, nekeltų gaisro ar sprogimo kilimo ir plitimo. Atsakovo suteiktų garantijų atliktiems darbams ir įrenginiams terminai, kilus gaisrui, nebuvo pasibaigę. Ieškovas nurodė, kad atsakovas per visą įrenginių eksploatacijos laikotarpį jokių pretenzijų dėl netinkamo jų naudojimo nepareiškė. Ieškovas reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškė ir tuo pagrindu, kad pagal 2005 m. kovo 22 d. UAB ,,Čilija“ ir atsakovo sudarytą vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutartį atsakovas taip pat vykdė įrengtų sistemų nuolatinę priežiūrą, todėl atsakomybė jam atsiranda ir dėl netinkamai suteiktų atlygintinų paslaugų. Ieškovas nurodė, kad atsakovui, kaip verslo įmonei, kyla atsakomybė be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

7Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinys netenkintas.

8Teismas nustatė, kad UAB „Čilija“ 2006 m. spalio 30 d. sudarė draudimo sutartį su ieškovu, pagal kurią buvo apdrausta trečiojo asmens UAB „Čilija“ civilinė atsakomybė, vykdant viešojo maitinimo veiklą nuomojamose patalpose, esančiose Vilniuje, Vokiečių g. 8; draudiminė apsauga galiojo nuo 2006 m. lapkričio 1 iki 2007 m. spalio 31 d. Ginčo patalpose 2007 m. kovo 29 d. kilo gaisras. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. rašte nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus elektros variklyje. Teismas pripažino, jog atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Čilija“ 2004 m. sausio 19 d. sudaryta rangos sutartis dėl vidaus santechnikos montavimo darbų, kurią vykdant buvo įrengta vėdinimo sistema ginčo patalpose, laikytina statybos rangos sutartimi, statybos darbų atlikimas bei techninio aptarnavimo ir serviso teikimo paslaugos yra atsakovo verslas, todėl už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą jam kyla atsakomybė be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žalos atsiradimo fakto šalys neginčija. Tuo tarpu atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. raštas nėra pakankamas įrodymas. Teismas, remdamasis UAB ,,Systemair“ 2004 m. vasario 18 d. garantiniu raštu, nustatė, kad ventiliatoriaus varikliui nustatytas 24 mėnesių garantinis terminas, tačiau remdamasis UAB ,,Systemair“ 2007 m. rugsėjo 6 d. pranešimu sprendė, kad atsakovo įsigytam ventiliatoriui šis terminas apskritai netaikytas, nes įrenginio montavimas objekte neatitiko bendrųjų tokio tipo įrenginių montavimo principų - virš viryklės esančiame gaubte nesumontuoti riebaliniai filtrai. Teismas nustatė, kad atsakovui atsakomybė negali atsirasti ir dėl netinkamo 2005 m. kovo 22 d. UAB ,,Čilija“ ir atsakovo sudarytos vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutarties nuostatų vykdymo. Sutartyje nenumatyta grilio dūmtraukio priežiūra, todėl atsakovas patalpose, kuriose kilo gaisras, neturėjo pareigos vykdyti nei elektros variklio, nei dūmtraukio priežiūros. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimo (CPK 178 straipsnis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

10Teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo ne gedimas ventiliatoriaus variklyje, o netinkama grilio dūmtraukio eksploatacija - nebuvo įrengtas riebalų gaudytuvas, todėl pašalinėms degioms medžiagoms (karštiems riebaliniams garams) patekus ant ventiliatoriaus variklio galėjo kilti gaisras. Pagal atsakovo ir UAB ,,Čilija“ sudarytą statybos rangos sutartį atsakovas nebuvo įsipareigojęs įrengti riebalų gaudytuvą, todėl nėra atsakingas dėl gaisro padarytų nuostolių. Teisėjų kolegija nurodė, kad, net ir pripažinus, jog gaisro priežastis buvo ventiliatoriaus variklio gedimas, atsakovui nekiltų atsakomybė, nes šiam varikliui taikytinas dvejų metų garantinis terminas gaisro dieną buvo pasibaigęs. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog gaisro priežastis buvo atsakovo neteisėti veiksmai vykdant statybos rangos sutartį, todėl nėra sutartinei atsakomybei pagal statybos rangos sutartį taikyti būtinų sąlygų. Vėdinimo sistemos ir kondicionavimo sistemų techninio aptarnavimo sutarties pagrindu reiškiamus ieškovo reikalavimus teisėjų kolegija atmetė konstatavusi, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas pagal vėdinimo ir kondicionavimo sistemų techninio aptarnavimo ir serviso sutartį buvo įsipareigojęs vykdyti ir dūmtraukio priežiūrą ir šį įsipareigojimą vykdė netinkamai.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

131. Dėl CK 6.154-6.157 straipsnių, 6.684 straipsnio 1 dalies, 6.695 straipsnio 1 dalies, 6.697 straipsnio 1-3 dalių pažeidimo. Teismai, spręsdami atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, nepagrįstai netaikė ir nesivadovavo CK 6.684, 6.695, 6.697 straipsniuose įtvirtintomis imperatyviosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangovo pareigą vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, taip pat garantuoti atliktų darbų kokybę. Teismai nustatė, kad pagal aptartą rangos sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti darbus, nepažeisdamas projekto, Statybos techninių reglamentų (toliau – STR) ir kitų taisyklių normų bei techninių specifikacijų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo atliekamiems darbams reikalavimus inter alia nustatė STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ normos, kuriose nustatyta, jog vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų elementai turi būti sandarūs, sistemų įranga ir ortakiai neturi būti gaisro ir sprogimo priežastis, sprogių ir kenksmingų medžiagų sklidimo kanalas ar židinys (29, 30 punktai); vėdinimo, oro kondicionavimo įranga turi veikti patikimai (32 punktas); šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrenginiai neturi kelti gaisro ar sprogimo kilimo ir plitimo pavojaus (37 punktas); vėdinimo sistemos privalo būti tokio tipo ir taip išdėstytos, kad būtų maksimaliai ribojamas sprogiųjų ir degiųjų oro mišinių (dujų, garų, aerozolių) plitimas (38 punktas); vėdinimo sistemose cirkuliuojančio oro parametrai neturi kelti gaisro ar sprogimo pavojaus (40 punktas); šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga turi būti išdėstyta taip, kad gaisro ar sprogimo pavojus būtų kuo mažesnis (41 punktas). Atsakovas nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, dėl kurių atsakovo rizika, medžiagomis ir įrenginiais įrengtos vėdinimo, kondicionavimo dūmų šalinimo automatikos sistemoje kilo gaisras. Verslo subjektui taikoma griežtoji (objektyvioji) civilinė atsakomybė; tokiu atveju neteisėti veiksmai ir kaltė yra neišskiriami, jų buvimo atskirai įrodyti ieškovas neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Kluonas“, bylos Nr. 3K-3-580/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).

142. Dėl garantinius terminus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo (CK 6.697 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl pasibaigusio ventiliatoriaus variklio garantijos termino nepagrįsta, nes šalis siejančių statybos rangos santykių metu sukurtam statybos objektui privalėjo būti taikomas rangos sutartimi suteiktas penkerių metų garantinis terminas įrengimo (montavimo) darbams. Byloje pateiktas UAB ,,Systemair“ pranešimas apie trečiojo asmens patalpose sumontuotam varikliui suteikiamus garantinius terminus yra surašytas praėjus pusei metų nuo gaisro kilimo dienos (2007 m. rugsėjo 6 d.). Be to, rašte nurodoma, kad atsakovui parduotas variklis pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 40780, o trečiojo asmens patalpose sumontuotas variklis, kuris atsakovo įsigytas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SYS 28668. Taigi, kasatoriaus teigimu, darytina išvada, kad teismai rėmėsi dokumentu, kuriame nurodytos aplinkybės apie kitą nei sumontuotas gaisro patalpose ventiliatoriaus variklis ir todėl nesusijusios su šio ginčo dalyku. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta variklio gedimo priežastis – nenustatyta, ar variklis sugedo dėl jo paties techninių ypatumų, ar gedimą sąlygojo netinkamas variklio montavimas. Kasatoriaus nuomone, teismai taip pat neatsižvelgė į CK 6.697 straipsnio normas, nustatančias rangovo pareigą per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Statybos objektu laikytini ne tik atskiri rangovo įsigyti medžiagos ir įrenginiai, o visi statybos darbai, t. y. taip pat ir vėdinimo kondicionavimo sistemų įrengimo darbai, kuriems taikytini normatyviniai statybos rodikliai, nustatyti STR 2.09.02:2005. Teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal šio akto nuostatas darbų rodikliai taikomi ne tik atskiriems įrenginiams, bet ir šios įrangos įrengimui. Įrengimo (montavimo) darbams rangos sutartimi suteiktas penkerių metų garantinis terminas, kilus gaisrui, nebuvo pasibaigęs, todėl byloje nepagrįstai netaikytos CK 6.697 straipsnio normos.

153. Dėl CK 6.193-6.195 straipsnių pažeidimo. Teismai netinkamai aiškino atsakovo ir UAB ,,Čilija“ 2005 m. kovo 22 d. sudarytą vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutartį, nurodydami, kad sutartyje grilio dūmtraukio priežiūra neįrašyta. Dūmtraukis ir jame esantis ventiliatorius variklis yra vėdinimo sistemos įrangos elementas - jos sudėtinė dalis, o atsakovas aptarnavimo sutartimi įsipareigojo vykdyti visos oro vėdinimo, kondicionavimų sistemos techninę profilaktiką ir servisą, todėl ta aplinkybė, kad sutartyje atskirai neįvardyta grilio dūmtraukio priežiūra, negali būti laikoma kaip pašalinanti atsakovo pareigą vykdyti savo įsipareigojimus; toks sutarties vertinimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, iškreipia tikruosius šalių ketinimus ir neatitinka sutarties tikslo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas vykdė ventiliatoriaus variklio priežiūrą, nes dieną, prieš kylant gaisrui, atliko jo remonto darbus.

164. Dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo (CPK 178 straipsnis). Teismai vadovavosi bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog gaisro priežastis buvo atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau teismai neatsižvelgė į statybos rangos sutarties ypatumus. Remiantis CK 6.697 straipsniu, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. 3K-3-585/2008 ir kt.).

175. Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 179-185 straipsniai). Skundžiamais teismų sprendimais atmestos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. rašte pateiktos išvados, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo ventiliatoriaus variklio gedimas, nes jos prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad gaisras kilo dėl to, jog dūmtraukyje nebuvo įrengti riebalų filtrai. Šios aplinkybės patvirtintos kaip įrodytos, neatsižvelgus į UAB ,,Systamair“ pateikto rašto ydingumą, atsakovui neįrodžius būtinybės eksploatuojant ventiliatoriaus variklius įrengti riebalų filtrus, byloje nenustatytas ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp šio įrenginio trūkumų ir gaisro kilimo priežasties, nebuvo paskirta ir atlikta ekspertizė dėl gaisro priežasčių tyrimo.

186. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB ,,Kaišiadorių žalvarnis”, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB ,,Baltijos TV”, bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.).

19Su kasaciniu skundu sutiko prisidėjimą prie kasacinio skundo pateikęs trečiasis asmuo UAB ,,Čili Bistro“.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsakovo teigimu, kasatorius bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad gaisras ginčo patalpose kilo dėl ventiliatoriaus variklio gedimo, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl variklio gedimo priežasties, o nustačius priežastį – dėl darbų kokybės garantijos taikymo. Kasatoriaus reikalavimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. rašte išreikšta nuomonė dėl gaisro priežasties nepatvirtinta įrodymais. Kasatorius nesiėmė papildomų priemonių (pvz., skirti nepriklausomą ekspertizę), kad surinktų įrodymus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tikrąją gaisro priežastį. Teismai teisingai įvertino visas 2005 m. kovo 22 d. UAB ,,Čilija“ ir atsakovo sudarytos vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutarties sudarymo aplinkybes, analogiškų tų pačių šalių sudarytų aptarnavimo sutarčių turinio skirtumus, sąskaitose už atliktus priežiūros darbus nurodytas darbų kainas, liudytojų parodymus. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad ginčą nagrinėję teismai pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas. Kasatoriui neįrodžius, jog gaisras kilo dėl ventiliatoriaus variklio ar atliktų darbų defekto, atsakovui nekilo pareiga įrodyti parduoto daikto ar atliktų darbų defektą šalinančias aplinkybes.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia tam pačiam atsakovui dviem skirtingais faktiniais ir juridiniais pagrindais – kaip rangovui pagal statybos rangos sutartį ir kaip tiekėjui pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu nurodyti pagrindai sutartinės civilinės atsakomybės požiūriu yra savarankiški ir vienas kito nepaneigia, todėl kasatoriaus ieškinio pagrįstumas turi būti išnagrinėtas tiek pagal statybos rangos, tiek pagal atlygintinų paslaugų santykius reglamentuojančias teisės normas.

24Dėl iš statybos rangos sutarties kilusios rangovo civilinės atsakomybės

25

26Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus.

27Minėta, kad užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, tuo tarpu rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus - pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis).

28Kasacinio teismo praktikoje, vertinant užsakovo ir rangovo atsakomybės už tinkamą statybos rangos sutarties vykdymą ribas, išaiškinta, kad, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008).

29Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinis teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. ir kt. v. Z. K., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Rokiškio sūris, bylos Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.).

30Nagrinėjamoje byloje kasatorius, civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu perėmęs užsakovo reikalavimo teisę, reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo įrengtoje vėdinimo sistemoje kilusio gaisro. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įstatyme įtvirtintą reguliavimą ir pirmiau nurodytas teismų praktikos nuostatas bei ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, šioje byloje nagrinėjimo dalykas inter alia yra šios esminės aplinkybės: ginčo statybos rangos sutarties dalykas, kokybės reikalavimai, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turi atitikti statybos objektas, taikytini garantiniai darbų kokybės terminai, statybos objekto defektų faktas, aplinkybės, šalinančios rangovo atsakomybę.

31Kasatorius reikalavimus grindžia tuo, kad statybos rangos sutarties objektas inter alia turi atitikti STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ normas, kuriose nustatyta, jog vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti įrengtos taip, kad jų įrenginiai ir vėdinimo sistemose cirkuliuojančio oro parametrai nekeltų gaisro ar sprogimo pavojaus ir maksimaliai sumažintų gaisro ar sprogimo galimybę; tai, kad atsakovo rizika, medžiagomis ir įrenginiais įrengtoje vėdinimo sistemoje per statybos rangos sutarties garantinį laikotarpį kilo gaisras, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad atsakovas vėdinimo sistemą įrengė netinkamai, nepasiekė normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytų reikalavimų ir yra atsakingas už gaisro padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai kasatoriaus reikalavimų pagrįstumo tinkamai neįvertino: teismai neapibrėžė ginčo statybos rangos sutarties dalyko, kokybės reikalavimų, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo atitikti statybos rangos darbų rezultatas, nevertino, ar gaisro kilimas vėdinimo sistemoje reiškia statybos objekto defektą.

32Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nustatinėdami gaisro kilimo priežastį bylą nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles. Pirma, sprendimus grįsdami tuo, kad kasatorius neįrodė atsakovo (rangovo) veiksmų neteisėtumo, teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes, minėta, ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo. Antra, bylą nagrinėję teismai nepakankamai motyvuotai atmetė Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tyrimo akto išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus variklyje. Civiliniame procese galiojant labiausiai tikėtino fakto taisyklei, vien tai, kad tyrimo išvadoje gaisro priežastis nurodyta kaip labiausiai tikėtina, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios išvados įrodomąją reikšmę, būtina įvertinti išvados santykį su tyrimo medžiaga ir kitais bylos įrodymais, jeigu tokia išvada nepaneigiama svaresniais įrodymais, jos įrodomoji reikšmė byloje turi būti pripažįstama. Apeliacinės instancijos gaisro kilimo priežastimi laikė tai, kad grilio dūmtraukyje nebuvo įrengtas riebalų gaudytuvas; teisėjų kolegija vertina, kad ši teismo išvada nepagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais: nenurodyti normatyviniai dokumentai, kuriais remdamasis teismas pripažino, kad riebalų gaudytuvo įrengimas dūmtraukyje būtinas; teismo išvados dėl gaisro priežasties padarytos neapklausus įvykį tyrusių priešgaisrinės apsaugos specialistų, teismas nemotyvavo, kokie objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina jo išvadą, kad labiau tikėtina gaisro priežastis yra ne ventiliatoriaus variklio gedimas, kaip tyrimo išvadoje nurodė priešgaisrinės apsaugos specialistas, o karštų riebalinių garų nuo pirmame aukšte esančio grilio patekimas ant ventiliatoriaus variklio. Gaisro kilimo priežasčių nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl byloje, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalyje ir CPK 212 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neištyrė su gaisro kilimo priežastimi susijusių faktinių aplinkybių.

33Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad gaisras kilo vėdinimo sistemoje, kurią pagal ginčo statybos rangos sutartį įrengė atsakovas, bylą nagrinėjusių teismų nustatytos ir bylos dalyvių nekvestionuojamos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios faktinės aplinkybės, taip pat faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo kilimo priežastimis, bylą nagrinėjusių teismų tinkamai neįvertintos teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už statybos objekto kokybę, kontekste. Nustačius faktines gaisro kilimo priežastis, jos turi būti vertinamos pagal CPK 6.684 straipsnio normas, reglamentuojančias rangovo pareigą laikytis statybos normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, bei CK 6.695 ir CK 6.697 straipsnio normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už statybos objekto kokybę.

34Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ventiliatoriaus variklio, kaip įrenginio, gedimui pagal statybos rangos sutarties 5.1 punkte šalių sulygtas sąlygas taikytinas ne penkerių metų ar dešimties metų terminas, nustatytas statybos darbams, o specialus gamintojo nustatytas garantinis terminas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad gamintojo nustatytas garantinis terminas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu gedimas įvyksta dėl paties įrenginio konstrukcinių trūkumų, tuo tarpu ventiliatoriaus variklio montavimo darbams, kaip ir kitiems sutartyje nurodytiems santechnikos montavimo darbams (statybos objekto kokybei), atitinkamai taikytini penkerių arba dešimties metų garantiniai terminai. Dėl garantinių terminų taikymo ir teisinių pasekmių turi būti sprendžiama byloje tinkamai konstatavus statybos objekto defekto faktą ar tokio fakto nebuvimą.

35Dėl iš atlygintinų paslaugų sutarties kilusios civilinės atsakomybės

36Sprendžiant ginčus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Tik tinkamai atskleidus šalių pareigų turinį galima padaryti išvadą dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų viseto ir nuspręsti dėl reikalavimų taikyti atsakomybę pagrįstumo. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Įstatyminės sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

37Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją teikti veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio ginčo atveju teismas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti ir pagal CK 6.724 straipsnyje nustatytas subsidiaraus kitų CK normų, inter alia, bendrųjų rangos sutarties nuostatų, taikymo paslaugų sutartims taisykles.

38Nagrinėjamu atveju kasatorius reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė inter alia tuo, kad atsakovas pažeidė vėdinimo įrangos ir kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutartį, pagal kurią buvo įsipareigojęs vykdyti šių objektų techninį aptarnavimą ir servisą, t. y. prižiūrėti jų saugumą ir atitiktį normatyvinių dokumentų reikalavimams. Bylą nagrinėję teismai dėl šios dalies kasatoriaus reikalavimus atmetė laikydami, kad grilio dūmtraukio techninė priežiūra sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra neteisėtų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryšio kaip sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada padaryta tinkamai neišaiškinus sutarties turinio, teismams pažeidus reikalavimus visas sutarties sąlygas aiškinti jų tarpusavio kontekste, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, bei visapusiškai neištyrus ginčo sprendimui aktualių faktinių aplinkybių. Bylą nagrinėjusių teismų nenustatyta atsakovo įsipareigojimų pagal ginčo sutartį apimtis, kokius reikalavimus turėjo atitikti atsakovo prižiūrima vėdinimo sistema, neįvertinta, ar atsakovas tinkamai vykdė vėdinimo sistemos priežiūrą, inter alia, ar faktinės gaisro kilimo priežastys gali būti vertinamos kaip vėdinimo sistemos defektai, kuriuos atsakovas turėjo nustatyti ir kuriems pašalinti turėjo imtis priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėdinimo sistemos priežiūra negali apsiriboti atskirų įrenginių techninių aptarnavimu, todėl teismų konstatuota aplinkybė, kad gaisras kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, nepakankama atsakovo atsakomybei pagal aptarnavimo sutartį paneigti – spręstina, ar dūmtraukis yra vėdinimo sistemos dalis, ar vėdinimo sistema be riebalų filtro grilio dūmtraukyje atitiko saugumo nuo gaisro reikalavimus ir galėjo būti eksploatuojama, taip pat kam tokiu atveju tenka atsakomybė už netinkamos vėdinimo sistemos eksploatavimą. Be to, kaip buvo minėta, byloje tinkamai nenustatyta, kad gaisro kilimo priežastis buvo būtent netinkamas dūmtraukio įrengimas ar eksploatavimas.

39Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tiek spręsdami dėl kasatoriaus reikalavimų atsakovui iš statybos rangos sutarties, tiek dėl atsakovo sutartinės atsakomybės pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, netaikė ginčo sprendimui materialinių įstatymų, kuriuos turėjo taikyti, ir padarė procesinės teisės normų taikymo klaidų, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Šiuo pagrindu skundžiama apeliacinio teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

40

41Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

42Kasacinės instancijos teisme patirta 90,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl civilinę atsakomybę pagal statybos rangos bei... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 121 090 Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 7. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinys netenkintas.... 8. Teismas nustatė, kad UAB „Čilija“ 2006 m. spalio 30 d. sudarė draudimo... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 10. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinus byloje pateiktus įrodymus,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 13. 1. Dėl CK 6.154-6.157 straipsnių, 6.684 straipsnio 1 dalies, 6.695... 14. 2. Dėl garantinius terminus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo... 15. 3. Dėl CK 6.193-6.195 straipsnių pažeidimo. Teismai netinkamai... 16. 4. Dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo (CPK 178... 17. 5. Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimą reglamentuojančių... 18. 6. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 19. Su kasaciniu skundu sutiko prisidėjimą prie kasacinio skundo pateikęs... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsakovo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo... 24. Dėl iš statybos rangos sutarties kilusios rangovo civilinės... 25. ... 26. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas)... 27. Minėta, kad užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo... 28. Kasacinio teismo praktikoje, vertinant užsakovo ir rangovo atsakomybės už... 29. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos... 30. Nagrinėjamoje byloje kasatorius, civilinės atsakomybės draudimo... 31. Kasatorius reikalavimus grindžia tuo, kad statybos rangos sutarties objektas... 32. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nustatinėdami gaisro kilimo... 33. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad gaisras kilo vėdinimo sistemoje, kurią... 34. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ventiliatoriaus variklio,... 35. Dėl iš atlygintinų paslaugų sutarties kilusios civilinės... 36. Sprendžiant ginčus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, visų... 37. Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų... 38. Nagrinėjamu atveju kasatorius reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė... 39. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 40. ... 41. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 42. Kasacinės instancijos teisme patirta 90,70 Lt išlaidų, susijusių su... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...