Byla 2A-1116-524/2013
Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl subsidiarinės atsakomybės taikymo, trečiasis asmuo L. L., bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7-850/2013 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams A. P., UAB „KF Aleksandras“, UAB „Swedbank lizingas“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl subsidiarinės atsakomybės taikymo, trečiasis asmuo L. L., bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais: 2008-01-18 automobilio „Nissan Pathfinder“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT067672/PPS, sudarytą tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „KF Aleksandras“, bei automobilio priėmimo - perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Gauer“ ir UAB „KF Aleksandras“, pagal kurį minimas automobilis perduotas UAB „Gauer“. Pripažinus sandorius negaliojančiais ieškovas prašė taikyti restituciją ir priteisti jam iš atsakovų UAB „KF Aleksandras“ ir A. P. subsidiariai 90 880 Lt bei 6 proc. procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. pradžioje UAB „Gauer“ kreipėsi į UAB „KF Aleksandras“ (tuo metu A. P. firmą „Aleksandras“) ir gavo komercinį pasiūlymą už 96 000 Lt įsigyti automobilį „Nissan Pathfinder“. Neturėdama pakankamai lėšų įmonė kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“ dėl finansavimo ir 2008-01-18 tarp UAB „Gauer“, UAB „Swedbank lizingas“ ir A. P. firmos „Aleksandras“ sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu 2008-01-18 tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir A. P. firmos „Aleksandras“ sudaryta minimo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis bei tos pačios dienos trijų šalių pasirašytu aktu automobilis perduotas UAB „Gauer“, jis įregistruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu. Pablogėjus UAB „Gauer“ finansinei padėčiai 2008-06-16 tarp UAB „Gauer“ ir A. Č. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl minimo automobilio pardavimo už 88 000 Lt, pagal ją pirkėjas A. Č. įsipareigojo kreditoriui sumokėti likutinę neišmokėtą 83 354,31 Lt sumą, o likusią 4 646,69 Lt sumą sumokėti UAB „Gauer“. Šias sutarties sąlygas šalys įvykdė, tačiau automobilis buvo paimtas ir grąžintas savininkui – Prancūzijos draudimo bendrovei MACIF, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilis buvo pagrobtas Prancūzijoje. Šios aplinkybės konstatuotos Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-872/2011. Ieškovas turi teisę reikalauti automobilio pirkimo-pardavimo sandorį ir jo perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais. Atsakovui A. P. atsiranda subsidiarinė atsakomybė, kadangi viena tuometinė ginčijamo sandorio šalis – A. P. firma „Aleksandras“- vėliau buvo reorganizuota į UAB „KF Aleksandras“.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-03-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2008-01-18 automobilio „Nissan Pathfinder“ pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, ieškovui iš atsakovų UAB „KF Aleksandras“ ir A. P. (subsidiariai) priteisė 67 470 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-12-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 4 224 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo priteisė 41,54 Lt, o iš atsakovės UAB „KF Aleksandras“ – 119,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5Teismas konstatavo, kad ieškovas automobilį įsigijo esmingai suklydęs dėl sandorio dalyko, t. y. jis nežinojo, jog įsigyjamas automobilis yra vogtas, o žinodamas tikrąją padėtį ieškovas nebūtų šio sandorio sudaręs. Todėl ieškovo reikalavimai pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir jo perdavimo aktą negaliojančiais yra pagrįsti ir tenkintini, pirkimo-pardavimo sutartis nuo pat jos sudarymo momento nesukuria šalims subjektinių teisių ir pareigų, t. y. ji yra niekinė. Teismo nuomone, akivaizdu, kad per ieškovo naudojimosi automobiliu laiką jo vertė sumažėjo, todėl būtų neteisinga ieškovui priteisti visą ieškinyje nurodytą sumą, t. y. sumą, už kurią buvo įsigytas automobilis nepriklausomai nuo to, kad civilinėje byloje Nr. 2-412-872/2011 įrodymų dėl automobilio vertės sumažėjimo pateikta nebuvo. Priteisdamas kompensacijos dydį teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis, kad analogiškos komplektacijos 2006 metų gamybos „Nissan Pathfinder“ automobilio vidutinė kaina 2009 m. gruodžio mėn. buvo 67 470 Lt. Jokių kitų įrodymų dėl automobilio vertės jo valdymo praradimo metu ieškovas nepateikė. Teismas nesivadovavo atsakovės UAB „KF Aleksandras“ nurodytomis Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo žiniaraštyje ir VšĮ „Emprekis“ nurodytomis automobilio atitinkamų laikotarpių kainomis, kadangi jos apskaičiuotos žemiausio komplektacijos lygio automobiliui.

6Teismas pripažino, kad A. P. atsakomybė yra subsidiari, kadangi jis kaip pertvarkyto neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis trejus metus atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinio asmens registre.

7Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimo. Nurodo, kad UAB „KF Aleksandras“ yra sąžiningas automobilio įgijėjas, nes įsigijimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis ieškomas. Automobilį iš Prancūzijos piliečio Jacques Sebag 2007-11-05 nupirko L. L., automobilis 2008-01-16 parduotas UAB „Hansa lizingas“, kuri jį perdavė UAB „Gauer“, o pastaroji 2008-06-16 automobilį pardavė ieškovui, kuris automobilį netrukdomai valdė iki 2010-06-09, kai pradėtas ikiteisminis turimas. Aplinkybė, kad automobilis plėšimo būdu 2007-11-04 buvo pagrobtas iš Jacques Sebag, tapo žinoma tik ikiteisminio tyrimo metu. Visą sandorių grandinę sudariusiems asmenims esant sąžiningiems, teisinio priežastinio ryšio grandinė tarp automobilį pavogusio asmens neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos išlieka nenutrūkusi. Civilinė atsakomybė atsakovams neatsiranda, kai žala kyla dėl neteisėtos trečiojo asmens veiklos. Žala ieškovui atsirado dėl automobilį pavogusio asmens, o ne dėl atsakovės UAB „KF Aleksandras“ veiksmų, todėl ieškovas turėtų reikšti reikalavimą tiesiogiai kaltam asmeniui pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Taikius restituciją, UAB „KF Aleksandras“ padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieškovo nuostoliai būtų visiškai atlyginti. Be to, UAB „KF Aleksandras“ 2011-12-16 kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo BK 188 str. (sukčiavimas) pagrindu L. L., kaip pardavusiam galimai vogtą automobilį. Teismas privalo stabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Ieškovas automobiliu naudojosi daugiau nei 2,5 metų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti iš atsakovo dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas automobiliu naudojosi ne iki 2009 m. gruodžio mėn., o iki 2010-08-09. Apeliantų nuomone, piniginis ekvivalentas turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis CK 6.147 str. 2 dalies taisyklėmis ir, apeliantų skaičiavimu, sudaro 13 419,20 Lt. Teismas pripažino negaliojančia automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, tačiau paliko galioti lizingo sutartį tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Gauer“, tokiu būdu lizingo bendrovei nėra jokių pasekmių iš restitucijos taikymo, o tik finansinė nauda. Apeliantų įsitikinimu, byloje nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos vindikacijos, o ne restitucijos taisyklės. Teismas taip pat nesudarė galimybių atsakovui A. P. posėdyje kalbėti gimtąja rusų kalba (t. 2, b. l. 124–135).

8Ieškovas atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovų argumentas, jog ieškovas ieškinį turėjo reikšti automobilį pavogusiam asmeniui, neatitinka pirkėjo gynimą reglamentuojančių teisės normų tais atvejais, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą. Atsakovė UAB „KF Aleksandras“ nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme L. L. trečiuoju asmeniu į bylą netraukė, šioje byloje jam klausimų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atsakovų argumentas, kad civilinė byla privalo būti sustabdyta, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovų pareiškimą, yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminis tyrimas įstatyme nenumatytas privalomu civilinės bylos sustabdymo pagrindu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti ir fakultatyviu civilinės bylos stabdymo pagrindu, kadangi baudžiamojoje byloje nėra pareikšta tapačių reikalavimų. Nepagrįsti ir atsakovų argumentai dėl automobilio likutinės kainos – patys atsakovai teisme rėmėsi automobilio kaina 2009 m. gruodžio mėn. duomenimis. Atsakovai siekia suklaidinti teismą, nes ir su apeliaciniu skundu pateikė VšĮ „Emprekis“ išrašus skirtingų komplektacijų automobiliams. Atsakovas A. P. teismo posėdžių metu kalbėjo lietuviškai, suprato jam užduodamus klausimus ir tinkamai į juos atsakinėjo. Atsakovas turėjo advokatą, neprašė skirti vertėjo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad jam nebuvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus, yra nepagrįstas (t. 2, b. l. 136–146).

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Dėl ieškovo tinkamumo ir 2012-06-18 reikalavimo perleidimo sutarties.

11Šioje byloje nustatyta, kad pradinė ieškovė UAB ,,Gauer‘‘ pagal reikalavimo perleidimo sutartį (t.2, b.l.6) perleido savo reikalavimo teisę į atsakovų A. P. ir UAB „KF Aleksandras“ įrodinėjamą skolą. 2012-09-07 pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi pakeitė šios bylos pradinį ieškovą (t.2, b.l.11). CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. CPK 48 str. nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka pakeičia šalį jos teisių ir pareigų perėmėju, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pakeisti ieškovą yra pagrindas tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo ieškovo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Šiuo atveju skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas ar atskiras informavimas dėl reikalavimo perleidimo fakto nėra reikalavimo perleidimo sąlyga. Pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl reikalavimo perleidimo sutarties 2.1.1,p. ir 5 p. ieškovo pakeitimo stadijoje nėra analizuojami, nes šie punktai susiję su sutarties vykdymu, o reikalavimo perleidimo sutarties vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

12Dėl vertėjo dalyvavimo.

13Iš bylos teismo posėdžių protokolų nustatyta, kad atsakovas A. P. dalyvavo 2013-01-10 teismo posėdyje kartu su atstovu adv. R. K. (t.2, b.l. 73), kituose posėdžiuose dalyvavo tik jo atstovas advokatas. Šiame teismo posėdyje nei atsakovas, nei jo atstovas nepareiškė prašymo iškviesti vertėjo, protokole buvo užfiksuotas atsakovo paaiškinimas, jis atsakinėjo į klausimus (t.2, b.l.78-80). Be to, byloje buvo paskelbta pertrauka iki 2013-02-20 ir po pertraukos atsakovas ir jo atstovas neprašė teismo paskirti vertėjo, atsakovas teikė paaiškinimus teismui (t.2, b.l.112). Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas nesupranta valstybinės (lietuvių) kalbos. Taip pat nėra duomenų, kad šalių susirašinėjimas ar kiti procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikiami surašyti rusų kalba. Todėl atsakovo paaiškinimai teisme sudarė pagrindą teismui teigti, kad valstybinė kalba jam yra suprantama. Kolegija pažymi, kad LR CPK 7-8 str. įpareigoja asmenis rūpintis bylos eiga, tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, bendradarbiauti su teismu, todėl tuo atveju, jei atsakovas iš tikro nesuprato valstybinės kalbos jis privalėjo kreiptis į teismą dėl vertėjo, tačiau net ir po pertraukos tokio prašymo nepateikė. CPK 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Teisė naudotis vertėjo paslaugomis asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu ir ja pasirūpinti turi patys proceso dalyviai pareikšdami prašymą, tokio prašymo atsakovas ir jo atstovas nepateikė, todėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 3d. 2p., nenustatyta.

14Šioje byloje nustatyta, kad 2008-01-08 tarp UAB,,Hansa Lizingas‘‘ ir A. P. komercinės firmos ,,Aleksandras‘‘ buvo sudaryta ginčo automobilio, kurio kaina buvo 96 000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l.41), tačiau šios sutarties 1.2 p. ginčo automobilio pirkėjo teisės buvo perkeltos UAB ,,Gauer‘‘ pagal atsakovės A. P. komercinės firmos ,,Aleksandras‘‘ komercinį pasiūlymą ( t.1, b.l.42). 2008-06-17 pabaigos aktas įrodo, kad UAB ,,Gauer‘‘ už ginčo automobilį sumokėjo (t. 1, b.l.46). Pridėta civilinė byla Nr. 2-412-872/2011 įrodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-10-18 sprendimu A. Č. iš UAB ,,Gauer‘‘ buvo priteisti 88 000 Lt. Paminėti įrodymai įrodo, jog UAB ,,Gauer‘‘ ginčo automobilį įsigijo iš atsakovo, o vėliau jį pardavė A. Č. Pridėta baudžiamoji byla įrodo, jog ginčo automobilis jo pardavimo metu buvo vogtas, todėl 2010-06-09 nutarimu baudžiamojoje byloje jis buvo grąžintas teisėtam jo savininkui (baudžiamoji byla, b.l. 109-110), todėl įrodyta, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavėjas neturėjo nuosavybės teisės į parduodamą daiktą, todėl jos negalėjo perduoti UAB,,Gauer‘‘, o ši vėliau A. Č. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku.

15Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008 yra išaiškinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo parduotas vogtas automobilis ir šios aplinkybės pardavėjas neginčija. Nustatyta ir tai, kad nei atsakovas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nors pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, tačiau esminės įtakos iš esmės teisingam skundžiamam teismo sprendimui neturi. Kolegija konstatuoja, jog ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.80 str. pagrindu kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis ir todėl yra niekinis, negalintis sukelti teisinių pasekmių, nes byloje įrodyta, jog A. P. komercinė firma ,,Aleksandras‘‘ 2008-01-08 nuosavybės teisių į parduodamą daiktą neturėjo. Todėl objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Aplinkybė, kad automobilis yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Automobilio grąžinimo teisėtam jo savininkui šalys nekvestionuoja (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininku. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau ( CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl neteisingai priteistos kainos yra nepagrįsti, nes ginčo pirkimo - pardavimo sutartis įrodo, kad UAB ,,Gauer‘‘ už automobilį sumokėjo atsakovui 96 000 Lt, pirmosios instancijos teismas priteisė 67 470 Lt įvertindamas vidutinę tokio automobilio kainą 2009 m. gruodžio mėn., atsižvelgdamas į jo nusidėvėjimą, ieškovas šios sprendimo dalies neskundė, todėl keisti ar naikinti šios sprendimo dalies apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

16Dėl lizingo bendrovės atsakomybės.

17Iš ginčo sutarties nustatyta, kad UAB Hansa Lizingas sutartyje buvo nurodyta pirkėju, o ieškinys pirkėjui CK 6. 323 str. pagrindu negali būti pareikštas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl neteisingai pritaikytos restitucijos yra nepagrįsti.

18Dėl bylos stabdymo.

19Šioje byloje įrodyta, jog ginčo automobilis buvo paimtas iš pirkėjo UAB ,,Gauer‘‘ nustačius jo vagystės faktą, todėl stabdyti šios bylos nagrinėjimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nėra pagrindo, nes CK 6.323 str. taikymui svarbu įrodyti daikto atiteisimo iš pirkėjo faktą, todėl jokių prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, reikšmingų šiai bylai baudžiamojoje byloje nebus nustatyta. Išaiškintina atsakovams, jog savo teises jie gali ginti baudžiamojoje byloje, pareikšdami civilinį ieškinį.

20Paminėtais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

21Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

22Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais: 2008-01-18... 4. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-03-08 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Teismas konstatavo, kad ieškovas automobilį įsigijo esmingai suklydęs dėl... 6. Teismas pripažino, kad A. P. atsakomybė yra subsidiari, kadangi jis kaip... 7. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 8. Ieškovas atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Dėl ieškovo tinkamumo ir 2012-06-18 reikalavimo perleidimo sutarties.... 11. Šioje byloje nustatyta, kad pradinė ieškovė UAB ,,Gauer‘‘ pagal... 12. Dėl vertėjo dalyvavimo.... 13. Iš bylos teismo posėdžių protokolų nustatyta, kad atsakovas A. P. dalyvavo... 14. Šioje byloje nustatyta, kad 2008-01-08 tarp UAB,,Hansa Lizingas‘‘ ir A. P.... 15. Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-29 nutartyje... 16. Dėl lizingo bendrovės atsakomybės.... 17. Iš ginčo sutarties nustatyta, kad UAB Hansa Lizingas sutartyje buvo nurodyta... 18. Dėl bylos stabdymo.... 19. Šioje byloje įrodyta, jog ginčo automobilis buvo paimtas iš pirkėjo UAB... 20. Paminėtais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo... 21. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 22. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą palikti nepakeistą, o...