Byla 2A-1068/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Nordea Bank Finland Plc apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl sandorių pripažinimo niekiniais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, uždaroji akcinė bendrovė „Indeco: Investment and Development“, uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-Baltic“, Siemens Osakeyhtiö ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“; išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52007 m. sausio 17 d. ieškovas UAB „Urbico“ ir atsakovas Nordea Bank Finland Plc sudarė ilgalaikio kredito sutartį, kurias atsakovas suteikė ieškovui daugiau kaip 21 mln. Eur dydžio kreditą (toliau – Kredito sutartis); kreditas turėjo būti grąžintas iki 2017 m. kovo 17 d. Kredito sutarčiai užtikrinti 2007 m. sausio 17 d. buvo sudaryta sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių (toliau – Palūkanų sutartis), taip pat atsakovui buvo įkeistos reikalavimo teisės, kylančios iš 2006 m. spalio 27 d. ieškovo su trečiuoju asmeniu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sudarytos rangos sutarties (toliau – Rangos sutartis) bei paslaugų sutarties (toliau – Paslaugų sutartis), esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitoje bei vertybiniai popieriai (toliau – Įkeitimo sutartys). 2007 m. liepos 23 d. ieškovas su atsakovu sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurias ieškovas perleido atsakovui visas savo teises, kylančias iš Rangos bei Paslaugų sutarčių (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis).

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Kredito, Palūkanų, Įkeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis ir taikyti restituciją. Ieškovo teigimu, Kredito sutartimi buvo įvykdyta koncentracija, apie kurią pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau – KĮ) buvo privalu iš anksto pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą. Kadangi to padaryta nebuvo, Kredito sutartis prieštarauja imperatyvioms KĮ nuostatoms ir yra niekinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str., KĮ 12 str. 2 d.). Pripažinus niekine Kredito sutartį, niekinėmis laikytinos ir iš jos išvestinės Palūkanų, Įkeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartys. Be to, ieškovo teigimu, Palūkanų sutartis pripažinta negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jos sudarymui nebuvo gautas privalomas ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino Kredito, Palūkanų, Įkeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui daugiau kaip 55 mln. Lt.

9Teismas nustatė, kad pagal Kredito sutarties 11.3 punkto a-f, i papunkčius ieškovas be atsakovo sutikimo neturi teisės: (a) sudaryti ar leisti egzistuoti jokiems įkeitimams, apribojimams ar kitokiems apsunkinimams jo nuosavybės, turto, pajamų ar įsipareigojimų atžvilgiu, (b) didinti prievoles ar įsipareigojimus kitiems bankams, institucijoms ar asmenims pagal kreditų, laidavimo ar garantijų ar kitas panašias sutartis, (c) nutraukti savo pagrindinį verslą ir leisti atlikti bet kokius esminius tuo metu vykdomo verslo pokyčius, jeigu tai pagrįsta atsakovo nuomone gali smarkiai neigiamai paveikti ieškovo galimybes vykdyti savo įsipareigojimus, (d) vykdyti susijungimus, išskaidymus, atsiskyrimus, sujungimus ar kitus panašius ieškovo struktūros pakeitimus, kurie galėtų iš esmės neigiamai paveikti atsakovo poziciją, (e) parduoti, išnuomoti, perduoti ar kitaip perleisti visą ar bet kurią dalį savo turto ar pajamų, išskyrus įprastinę ūkinę veiklą, (f) parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kaip kitaip perleisti atsakovui įkeistą turtą ar teises į jį, pakartotinai jį ar teises į jį įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, (i) išmokėti dividendus, tantjemas, premijas ar kitas pelno išmokas darbuotojams ir kitiems asmenims, paskirstyti ieškovo pelną, o pagal 11.7 punktą ieškovas įsipareigojo be išankstinio atsakovo sutikimo neinvestuoti į jokias kitas įmones. Teismo nuomone, šios Kredito sutarties nuostatos suteikia teisę atsakovui kontroliuoti ieškovo organų sprendimus. Remdamasis Europos Komisijos 2008 m. balandžio 16 d. suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Europos Komisijos suvestinis pranešimas dėl Susijungimų reglamento) 20, 54 ir 61 punktų sistemine analize, teismas padarė išvadą, kad atsakovas įgijo vienasmenę negatyviąją ieškovo kontrolę, t. y. galimybę vienasmeniškai ir absoliučiai kontroliuoti ieškovo sprendimus, kadangi gali vetuoti ieškovo akcininkų ir valdymo organų sprendimus, kurių priėmimo teisė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) ir ieškovo įstatus suteikta išimtinai ieškovo akcininkams ar valdymo organams, ir kurie turi esminę ir strateginę reikšmę ieškovo veiklai. Atsakovui nedavus sutikimo, ieškovo akcininkai ir valdymo organai negalės priimti sprendimų Kredito sutarties 11.3 ir 11.7 punktuose nurodytais klausimais nepažeisdami šalių susitarimo; tokiu būdu atsakovas gali blokuoti ieškovo galimybes atlikti minėtus veiksmus, o tai reiškia lemiamą įtaką. Nors ieškovo akcininkų sprendimai be atsakovo pritarimo netampa niekiniais, tačiau tai pažeistų Kredito sutarties sąlygas, ir todėl tinkamo sutarties vykdymo atveju nepaneigia įgytos negatyvios kontrolės fakto. Be to, įkeitus visas ieškovo akcijas atsakovui, atsakovas įgijo teisę kontroliuoti ieškovo akcininkų sudėtį. Teismo nuomone, aptariama kontrolė yra ilgalaikio pobūdžio, kadangi įgyta 10 m. terminui; toks terminas yra pakankamas pagrindas koncentracijos susiformavimui. Teismas taip pat sutiko su ieškovu, kad pagal Kredito sutartį atsakovas įgijo ir vienasmenę ieškovo turto kontrolę, kadangi sutarties nuostatos draudžia ieškovui savarankiškai disponuoti savo turtu negavus atsakovo išankstinio sutikimo. Tai taip pat vertintina koncentracija. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal KĮ, tiek pagal Europos Sąjungos teisės aktus koncentracija pripažįstama įvykusia, kai ūkio subjektas įgyja teisę kontroliuoti kitą ūkio subjektą, nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis realizuoja. Atsakovo deklaruojami tikslai nustatant aptariamas Kredito sutarties sąlygas neturi teisinės reikšmės ginčui ir nepaneigia įgytos negatyvios kontrolės fakto. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įgijo ekonominę ieškovo kontrolę, nes Kredito sutartis draudė ieškovui kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo ar refinansavimo be atsakovo sutikimo. Teismas pripažino, kad tarp šalių egzistuoja ir struktūriniai ryšiai, kadangi atsakovas per negatyvią kontrolę gali įtakoti ieškovo akcininkų ir valdymo organų priimamus sprendimus, akcininkų sudėtį.

10Teismas sprendė, kad apie šalių koncentraciją privalėjo būti informuota Konkurencijos taryba. KĮ 12 straipsnio 1 dalis draudžia koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims įgyvendinti koncentraciją, apie kurią privaloma pranešti, iki nebus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas leisti sudaryti atitinkamus sandorius. Pagal KĮ 12 straipsnio 2 dalį sandoriai ir veiksmai, prieštaraujantys šio straipsnio 1 daliai, laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių. Teismo nuomone, KĮ 12 straipsnio 2 dalies įtvirtinta nuostata, atsižvelgiant į jos turinį ir gramatinį išdėstymą, laikytina imperatyvia, kurios nesilaikymas sukelia CK 1.80 straipsnio 1 daliai įtvirtintas pasekmes – sandoriai ir veiksmai, atlikti pažeidžiant šį reglamentavimą, yra niekiniai. Pranešimas Konkurencijos tarybai yra būtina sąlyga aptariamų sandorių galiojimui. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl Kredito sutartis pripažintina niekine. Kredito sutartis negaliojančia pripažintina visa apimtimi, kadangi jos 11.3 punkte įtvirtintos atsakovo teisės yra esminės sutarties sąlygos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, ar Konkurencijos taryba būtų išdavusi leidimą ar pripažinusi, kad jo nereikia, kadangi buvo pažeistas KĮ imperatyvas ir Konkurencijos taryba nebuvo informuota apie galimą koncentraciją. Teismas taip pat nurodė nesivadovaujantis byloje pateikta Konkurencijos tarybos išvada, nes ji teismui nėra privaloma ir vertinama kartu su kitais rašytiniais įrodymais; pateikta išvada, kaip joje pačioje nurodoma, yra preliminari, priimta neatsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teismas nurodė sutinkantis su atsakovu, kad teisės aktai jį įpareigoja įvertinti ir riboti riziką, susijusią su kredito ieškovui suteikimu, tačiau, teismo nuomone, jie neįpareigoja atsakovo prisiimti teisę blokuoti ieškovo akcininkų ar valdymo organų priimamus sprendimus ir įgyti negatyvią ieškovo kontrolę. Tokie tikslai gali būti pasiekiami ir kitomis priemonėmis.

11Teismas nurodė, kad, pripažinus Kredito sutartį niekine, baigiasi ir akcesorinės prievolės, kylančios iš šią sutartį užtikrinančių sandorių. Remdamasis tuo, teismas nepasisakė dėl Palūkanų sutarties negaliojimo ieškovo nurodytu savarankišku pagrindu. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės pagal niekinę sutartį gauti palūkanų, netesybų, todėl šios iš ieškovo gautos sumos turi būti grąžintos ieškovui, o ieškovas turi grąžinti iš atsakovo gautą kreditą. Netaikyti restitucijos nagrinėjamu atveju negalima, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl restitucijos taikymo iš esmės nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų atsakovo veikla. Atsakovas privalėjo pranešti Konkurencijos tarybai apie galimą koncentraciją, turėjo žinoti tokio nepranešimo pasekmes. Kita vertus, atsakovas už tai, kad ieškovas be teisinio pagrindo naudojosi atsakovo lėšomis, gali pareikšt savarankišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliantas Nordea Bank Finland Plc prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad Kredito sutartimi buvo įvykdyta koncentracija, kuriai buvo reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas. Sprendime netinkamai įvertinta koncentracijų kontrolės paskirtis ir taikymo sąlygos konkurencijos teisėje. Ūkio subjekto kontrolė gali būti įgyjama vien tik ekonominių santykių pagrindu, tačiau visais atvejais greta turi būti konstatuoti ir struktūriniai ūkio subjektų ryšiai. Nagrinėjamu atveju jokių struktūrinių ryšių tarp apelianto ir ieškovo nėra. Europos Komisijos koncentracijos bylų praktikoje ekonominiai ir struktūriniai ryšiai visais atvejais pasireiškė tokiu kontrolės įgijimu, kuris akcijų, teisės skirti valdybos narius ar kitų priemonių pagalba suteikia teises priiminėti sprendimus esminiais ūkio subjekto veiklos klausimais, objektyviai nesudarant teisinių galimybių kontroliuojamam subjektui elgtis kitokiu būdu. Kitaip tariant, šių struktūrinių ryšių pagalba kontroliuojamas ūkio subjektas be jo kontrolę įgijusio subjekto valios negali savarankiškai priimti tokių sprendimų, kurie būtų apskritai teisėti pagal šio subjekto vidinius steigimo dokumentus ir bendrovių teisės reikalavimus. Tokio pobūdžio teisių Kredito sutartis apeliantui nesuteikė. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo akcininkų sprendimai, priimti be apelianto sutikimo, yra galiojantys ir teisėti. Taigi ieškovo akcininkai be jokių apribojimų bendrovių teisės prasme gali vienašališkai priimti visus sprendimus savo veiklos klausimais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo akcininkai ne kartą vienašališkai ir be apelianto žinios bei sutikimo priėmė atitinkamus sprendimus, kuriuos, anot teismo, esą turi teisę blokuoti apeliantas. Pažymėtina, kad tokių akcininkų sprendimų priėmimas nereiškia, jog Kredito sutartis automatiškai nutraukiama. Nepaisant tokių pažeidimų ir įsipareigojimų nevykdymo, apeliantas ir toliau siekė bendradarbiauti. Akivaizdu, kad paprasčiausius sutartinius kreditavimo santykius su nustatytais kredito grąžinimo ir rizikos suvaldymo saugikliais teismas visiškai nepagrįstai prilygino konkurencijos teisėje įtvirtintai koncentracijai. Tačiau pastarojo instituto paskirtis yra išvengti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje sukūrimo ar jos sustiprinimo, monopolinių ar oligopolinių rinkų atsiradimo, o ne reguliuoti kreditavimo santykius. Nei Europos Komisijos, nei Konkurencijos tarybos praktikoje nebuvo nei vieno atvejo, kai banko sudaryta kredito ar paskolos sutartis būtų prilyginta koncentracijai. Remiantis išdėstytu, yra akivaizdu, kad Konkurencijos tarybos leidimas Kredito sutarties sudarymui nebuvo reikalingas, taigi ir pranešimas jai apie šios sutarties sudarymą neturi visiškai jokios teisinės reikšmės kredito sutarties ir su ja susijusių sandorių galiojimui. Apeliantas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė Konkurencijos tarybos išvada, pritaikė neprotingą restitucijos būdą. Net jeigu ir būtų galima daryti išvadą, kad apie Kredito sutarties sudarymą buvo reikalinga pranešti Konkurencijos tarybai, toks nepranešimas, vadovaujantis favor contractus principu, nedaro įtakos šios sutarties galiojimui.

15Ieškovas RUAB „Urbico“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

16Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad įvyko koncentracija, kuriai buvo reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas. Apeliantas klaidingai teigia, kad kontrolę gali suteikti tik teisės pagal bendrovių teisę (balsavimo teisės, teisės skirti valdymo organų narius ir kt.). Kontrolės įgijimo priemonių ratas nėra apibrėžtas, kontrolė gali kilti tiek iš subjektinių teisių, tiek iš faktinių aplinkybių, jei tai leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai. Nagrinėjamu atveju po ginčo sandorių sudarymo ieškovo kasdienės veiklos ir strateginiai verslo sprendimai turėjo būti derinami su apeliantu pastarajam įgijus veto teisę sprendimų nesuderinti. Tokio poreikio derinti atsiradimas ir reiškė kontrolės pokytį – iš vieno asmens de jure vienvaldės ieškovo kontrolės kontrolė de facto tapo tiek pagrindinio akcininko, tiek apelianto. Pažymėtina, kad apelianto kontrolės šaltiniu buvo ne tik Kredito sutartis, bet ir su ja susijusios sutartys. Apelianto turimos teisės pagal sutartis ir faktinės aplinkybės suponavo, kad apeliantas turėjo lemiamą įtaką (veto) tiek dėl ieškovo strateginės veiklos, tiek dėl kasdienių veiklos sprendimų. Nepaklusus apelianto veto, ieškovo veikla dėl nesugebėjimo iš karto grąžinti visą kreditą būtų buvusi nutraukta. Nors apeliantas nuolat akcentavo, kad jo turimos teisės yra skirtos kredito grąžinimui užtikrinti ir yra įprastinė jo politika, tačiau kontrolės įgijimo tikslas apskritai nėra koncentracijos požymis. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nesirėmė Konkurencijos tarybos išvada, teisingai sprendė, kad nepranešimas Konkurencijos tarybai apie Kredito ir susijusių sutarčių pagrindu atsiradusią koncentraciją lemia visų šių sutarčių negaliojimą, taip pat tinkamai taikė restituciją.

17Tretieji asmenys Siemens Osakeyhtiö ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo tenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepimuose pateikiami argumentai, iš esmės panašūs nurodytiems apeliaciniame skunde.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl Kredito, Palūkanų, Įkeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis KĮ 12 straipsnio 2 dalies pagrindu

21KĮ tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (KĮ 1 str. 1 d.). Viena iš priemonių, leidžiančių pasiekti, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, yra ūkio subjektų koncentracijų kontrolė, atliekama Konkurencijos tarybos (KĮ redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. kovo 1 d., 14 str. 1 d. 3 p.; toliau sprendime remiamasi šia KĮ redakcija). Tokia kontrolė yra išankstinė – apie koncentraciją turi būti pranešama iki jos įgyvendinimo (KĮ 10 str. 1 d., 11 str. 2 d.). Pagal KĮ 12 straipsnio 1 dalį koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas leisti vykdyti koncentraciją. Šiai nuostatai prieštaraujantys visų ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, kaip nustato KĮ 12 straipsnio 2 dalis, laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių.

22Koncentracija gali pasireikšti skirtingomis formomis. Viena iš jų – ūkio subjekto kontrolės įgijimas (KĮ 3 str. 14 d. 2 p.). Pagal KĮ ūkio subjekto kontrolė, be kita ko, gali būti įgyjama įsigyjant įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarant sutartis ar kitu būdu (KĮ 3 str. 14 d. 2 p.). Kontrolė apibrėžiama kaip visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant: 1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto; 2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto valdymo organų sprendimams ar personalo sudėčiai (KĮ 3 str. 15 d.). Tuo tarpu lemiama įtaka pagal KĮ yra padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ar personalo sudėties (KĮ 3 str. 17 d.). Iš esmės panašiai aptariama koncentracijos forma apibūdinama ir 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Susijungimų reglamentas), iš esmės taikomo Bendrijos mastu veikiančioms koncentracijoms, 3 straipsnyje. Koncentracijos aptariamos ir pirmosios instancijos teismo nurodytame Europos Komisijos suvestiniame pranešime dėl Susijungimų reglamento.

23Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant, įvyko tarp apelianto ir ieškovo koncentracija ar neįvyko, esminę reikšmę turi vertinimas, ar apeliantas ieškovo atžvilgiu įgijo lemiamą įtaką. Pirmosios instancijos teismas apelianto lemiamą įtaką iš esmės kildino iš apelianto teisės blokuoti strateginių ieškovo sprendimų priėmimą, kontroliuoti ieškovo akcininkų sudėtį, turtą, taip pat iš apelianto ekonominės kontrolės ir tarp šalių susiklosčiusių struktūrinių ryšių.

24Pirmosios instancijos teismo nagrinėtos Kredito sutarties 11.3 punkto a-f, i papunkčių ir 11.7 punkto nuostatos reguliuoja klausimus, kurios ieškovas turi derinti su apeliantu. Tokie klausimai priklauso ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdymo organo kompetencijai. Teismas teisingai konstatavo, kad šiais klausimais priimtų sprendimų nesuderinimas su apeliantu nedaro jų neteisėtais bendrovių teisės prasme, tačiau nepagrįstai vertino, jog tai nepaneigia apelianto įgytos negatyvios kontrolės. Būtent ieškovo galimybė savarankiškai priimti teisėtus ir galiojančius sprendimus parodo, kad įrodinėjama apelianto lemiama įtaka nėra reali ir neišvengiama – apeliantas neturi teisių (priemonių) objektyviai primesti ieškovui savo valios. Apeliantas nei Kredito sutartimi ir iš jos išplaukiančiais kitais sandoriais, nei pasinaudodamas kokiomis nors faktinėmis aplinkybėmis neįgijo teisių (priemonių), kurios neleistų ieškovui priimti teisėtų sprendimų savo veiklos klausimais. Vienintelė pasekmė nesilaikant aptariamų Kredito sutarties sąlygų yra ta, kad tai laikoma šios sutarties pažeidimu ir suteikia apeliantui teisę ją nutraukti. Kita vertus, Kredito sutarties nutraukimas turi atitikti imperatyvias teisės normas ir principus, ieškovas tokį nutraukimą gali ginčyti teisme. Tai, kad Kredito sutarties nutraukimas ieškovui būtų nepalankus, savaime neparodo apelianto ieškovo atžvilgiu įgytos lemiamos įtakos konkurencijos teisės prasme, nepaneigia ieškovo galimybės šią sutartį nutraukti. Aptartą apelianto negalėjimą įgyvendinti savo sprendimų ieškovo atžvilgiu patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, iš kurių matyti, kad ieškovas nevykdė aptariamomis Kredito sutarties nuostatomis prisiimtų įsipareigojimų (t. 4, b. l. 26, 32-33).

25Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė struktūriniai ryšiai. Apeliantas nepatenka į ieškovo organų struktūrą, neturi teisės jų formuoti. Tai, kad ieškovo akcijos yra įkeistos apeliantui, nereiškia, kad akcininkai praranda esmines jiems akcijų suteikiamas teises, įskaitant teisę spręsti dėl kitų organų formavimo (ABĮ 15, 16 str.). Kaip matyti, akcijų įkeitimas neribojo disponavimo jomis, toks disponavimas vyko (t. 1, b. l. 66-71). Teismas ieškovo turto kontrolę, taip pat ekonominę ieškovo kontrolę kildino iš jau minėtos neteisingai nustatytos apelianto galimybės vienvaldiškai kontroliuoti strateginius ieškovo sprendimus, todėl dėl šių aplinkybių papildomai nepasisakytina.

26Pažymėtina, kad nei Konkurencijos tarybos, nei Europos Komisijos praktikoje nepavyko aptikti sprendimų, kuriuose analogiška ar labai panaši situacija būtų pripažinta koncentracija. Tokių precedentų nenurodo ir ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovo cituojama AB „City Service“ v. Konkurencijos taryba byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, nes joje vienas iš ūkio subjektų buvo įgijęs daugiau kaip trečdalį kito subjekto akcijų. Būtent akcijų, iš jų kylančių ar joms analogiškų teisių įgijimas pagal Konkurencijos tarybos bei Europos Komisijos praktiką ir gali suponuoti kontrolės įgijimą. Europos Komisijos suvestiniame pranešime dėl Susijungimų reglamento nurodoma, kad: galimybė pasinaudoti lemiama įtaka turi būti faktinė (16 p.); tam, kad sutartimi būtų perduota kontrolė, sutartyje turi būti numatyta panaši kitos įmonės valdymo ir išteklių kontrolė, kaip ir įsigyjant akcijų ar turto; be valdymo ir išteklių kontrolės perdavimo, tokios sutartys taip pat turi galioti labai ilgai (paprastai jose neturi būti numatyta sutartines teises perduodančios šalies galimybė pirma laiko nutraukti sutartį) (18 p.); išimtinėmis aplinkybėmis dėl ekonominės priklausomybės kontrolė gali būti įgyta de facto, jei, pavyzdžiui, su tiekėjais ar klientais sudaromos labai svarbios ilgalaikės tiekimo sutartys arba suteikiami kreditai, kurie kartu su struktūriniais ryšiais leidžia daryti lemiamą įtaką (20 p.).

27Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ir papildomos argumentus, turinčius patvirtinti apelianto įgytą kontrolę, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė (CPK 320 str. 1 d.).

28Ieškovo teigimu, Reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantui buvo perleistas didelės vertės ieškovo turtas, kas savaime lemia kontrolės atsiradimą. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, tokia sutartis buvo tik viena iš Kredito sutarties užtikrinimo priemonių. Pagal jos nuostatas apeliantas įgijo teisę reikalauti iš trečiojo asmens vykdyti mokėjimus pagal su ieškovu sudarytas sutartis apeliantui, kai ieškovas nevykdo jam savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį (4 p.). Padengus visą ieškovo įsiskolinimą pagal Kredito sutartį, likusi lėšų dalis yra grąžinama ieškovui (2 p.). Pastebėtina, kad būtent apelianto finansavimas sudarė sąlygas ieškovui apskritai gauti šias lėšas iš trečiojo asmens (Kredito sutarties 2 p.). Remiantis išdėstytu aptarta aplinkybė nelaikytina patvirtinančia kontrolę konkurencijos teisės prasme.

29Ieškovo nuomone, apelianto įgytą kontrolę parodo ir tai, kad apeliantas patvirtino ieškovo restruktūrizavimo planą bei paskyrė restruktūrizavimo administratorių. Tačiau, nepaisant to, ar Kredito sutartyje esančios ir pirmosios instancijos teismo vertintos sąlygos egzistuotų ar ne, būtų sudaryti kiti ginčijami išvestiniai sandoriai iš Kredito sutarties ar ne, paties kredito suteikimas, kurį savaime laikyti kontrolės įgijimo priemone nėra pagrindo, sudarė sąlygas tapti apeliantui didžiausiu ieškovo kreditoriumi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tokiam kreditoriui suteikiamomis teisėmis (įstatymo redakcijos, galiojusios 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., 4, 15 str.), įtakoti restruktūrizavimo procesą. Priešingai nei teigia ieškovas, restruktūrizavimo administratorių paskyrė teismas, o ne pats apeliantas (t. 1, b. l. 26; t. 4, b. l. 34) (ĮRĮ 7 str. 3 d.). Taigi nurodyto taip pat negalima laikyti kontrolės įgijimu konkurencijos teisės prasme.

30Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad koncentracija tarp šalių neįvyko, nes apeliantas ieškovo atžvilgiu neįgijo lemiamos įtakos. Neįvykus koncentracijai, nereikėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, todėl toks nesikreipimas nedaro ginčijamų sandorių niekiniais.

31Dėl Palūkanų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu

32CK 1.82 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, gali būti pripažinti negaliojančiais, jei kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Ieškovo teigimu, Palūkanų sutarčiai sudaryti buvo privalomas ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas ir apeliantas tai žinojo, tačiau toks pritarimas nebuvo gautas.

33CK 1.79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, galį jį patvirtinti; patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 punktą preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Iš byloje esančių duomenų (t. 5, b. l. 66, 91, 123) matyti, kad ieškovas naudojosi ginčijamoje sutartyje aptartomis teisėmis – gavo iš apelianto palūkanas. Be to, toks sandoris buvo užfiksuotas ieškovo atitinkamo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje, kuri buvo patvirtinta ieškovo visuotinio susirinkimo (t. 5, b. l. 48-68, 71-94, 105-126). Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti Palūkanų sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu negalima.

34Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

35Dėl kitų klausimų

36Paskutinę darbo dieną iki paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 9, b. l. 107, 121-136). Nuo ieškovo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo buvo prabėgęs pusmetis (t. 7, b. l. 1, 9, 21). Atsižvelgiant į tai, toks rašytinių paaiškinimų pateikimas laikytinas nesąžiningu savo teisių naudojimusi, todėl jie teisėjų kolegijos nebuvo vertinami (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Priešingu atveju būtų pažeista ir ieškovui oponuojančių bylos dalyvių teisė pateikti tinkamus atsikirtimus į šiuos paaiškinimus.

37Apeliantas prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija tokio poreikio nenustatė, todėl ginčas apeliacine tvarka išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme byloje dalyvaujančių asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1, 5 d.). Apeliantas tokiomis išlaidomis nurodo 62 023,01 Lt sumą (t. 5, b. l. 192-219), trečiasis asmuo Siemens Osakeyhtiö – 38 921,55 Lt (t. 6, b. l. 141-145), o trečiasis asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – 16 233,67 Lt (t. 6, b. l. 147-165). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei atstovų darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegija protingomis atlygintomis išlaidomis pripažįsta: 10 000 Lt apeliantui, 7 000 Lt trečiajam asmeniui Siemens Osakeyhtiö ir 5 000 Lt trečiajam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (CPK 98 str. 2 d.).

40Tenkinus apeliacinį skundą, atlygintinos ir šių asmenų apeliaciniame procese patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 98 str. 3 d.). Apeliantas tokiomis išlaidomis laiko 19 734,88 Lt sumą (t. 9, b. l. 92-94, 97), trečiasis asmuo Siemens Osakeyhtiö – 8 180,38 Lt (t. 9, b. l. 104-105), o trečiasis asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – 6 983,21 Lt (t. 9, b. l. 112-120). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad šiems asmenims teisinę pagalbą teikė tie patys atstovai, protingomis atlygintomis išlaidomis pripažįstama: 5 000 Lt apeliantui, 2 500 Lt trečiajam asmeniui Siemens Osakeyhtiö ir 2 500 Lt trečiajam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

41Apeliantui grąžintinas 8 490 Lt dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 199), nes tokio mokesčio nagrinėjamu atveju mokėti nereikėjo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

42Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

43Priėmus sprendimą atmesti ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytos bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d., 331 str. 6 d.).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

46Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ (j. a. k. 120094467) atsakovui Nordea Bank Finland Plc (j. a. k. 1680235-8) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), trečiajam asmeniui Siemens Osakeyhtiö (j. a. k. 0113901-02) 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų), trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (j. a. k. 124644360) 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

47Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ (j. a. k. 120094467) atsakovui Nordea Bank Finland Plc (j. a. k. 1680235-8) 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų), trečiajam asmeniui Siemens Osakeyhtiö (j. a. k. 0113901-02) 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų), trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (j. a. k. 124644360) 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

48Grąžinti atsakovui Nordea Bank Finland Plc (j. a. k. 1680235-8) 8 490 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (2012 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6214).

49Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paliktas galioti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2007 m. sausio 17 d. ieškovas UAB „Urbico“ ir atsakovas Nordea Bank... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Kredito, Palūkanų,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nustatė, kad pagal Kredito sutarties 11.3 punkto a-f, i papunkčius... 10. Teismas sprendė, kad apie šalių koncentraciją privalėjo būti informuota... 11. Teismas nurodė, kad, pripažinus Kredito sutartį niekine, baigiasi ir... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliantas Nordea Bank Finland Plc prašo panaikinti pirmosios instancijos... 14. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad Kredito sutartimi buvo... 15. Ieškovas RUAB „Urbico“ prašo atmesti apeliacinį skundą.... 16. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad įvyko koncentracija,... 17. Tretieji asmenys Siemens Osakeyhtiö ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Dėl Kredito, Palūkanų, Įkeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutarčių... 21. KĮ tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos... 22. Koncentracija gali pasireikšti skirtingomis formomis. Viena iš jų – ūkio... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant, įvyko tarp apelianto ir ieškovo... 24. Pirmosios instancijos teismo nagrinėtos Kredito sutarties 11.3 punkto a-f, i... 25. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp... 26. Pažymėtina, kad nei Konkurencijos tarybos, nei Europos Komisijos praktikoje... 27. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ir papildomos argumentus,... 28. Ieškovo teigimu, Reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantui buvo perleistas... 29. Ieškovo nuomone, apelianto įgytą kontrolę parodo ir tai, kad apeliantas... 30. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad koncentracija tarp šalių... 31. Dėl Palūkanų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1... 32. CK 1.82 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad sandoriai, sudaryti... 33. CK 1.79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, turinti teisę sandorį... 34. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Dėl kitų klausimų... 36. Paskutinę darbo dieną iki paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos... 37. Apeliantas prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme byloje... 40. Tenkinus apeliacinį skundą, atlygintinos ir šių asmenų apeliaciniame... 41. Apeliantui grąžintinas 8 490 Lt dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už... 42. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 43. Priėmus sprendimą atmesti ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir... 46. Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 47. Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 48. Grąžinti atsakovui Nordea Bank Finland Plc (j. a. k. 1680235-8) 8 490 Lt... 49. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi...