Byla Ik-229-562/2013
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Nustatė

2Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 11-15, 59-65) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerijos) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1D-6559-(2); 2) priteisti solidariai iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti solidariai iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Skunduose pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 16631 jam paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Iki 2010 m. sausio 1 d. jam buvo mokama 1 351,43 Lt (kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) dydžio valstybinė pareigūnų pensija. Nuo 2010 m. sausio mėnesio pareiškėjas gavo sumažintą iki 1 111,42 Lt valstybinę pareigūnų pensiją, todėl kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau Vidaus reikalų ministerija 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1D-6559-(2) atsisakė tai padaryti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Nr. XI-537) (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris nustato valstybinių, taip pat ir pareigūnų bei karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Vidaus reikalų ministerija taikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai apribojo jo teisę į nuosavybę ir teisę pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais išaiškinimais ir pažymi, kad dėl prieštaraujančio Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino ir neišmokėjo jam skirtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies. Tokios faktinės aplinkybės apima visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas ir sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų Vidaus reikalų ministerijos veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogiją). Įsigaliojus aukščiau nurodytam neteisėtam teisiniam reglamentavimui dėl pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo, pareiškėjas susidūrė su neišsprendžiamomis finansinėmis problemomis, todėl pareiškėjas, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, ketino įsidarbinti. Pareiškėjo ketinimą įsidarbinti, patvirtina ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 10 d. įgijo vairavimo CE kategoriją bei ieškojo tolimųjų reisų vairuotojo darbo, tačiau negalėjo įsidarbinti, kadangi tokiu atveju pareiškėjui paskirta valstybinė pensija būtų sumažinta dar daugiau, t. y. iki 80 procentų, todėl įsidarbinimas nebeteko prasmės. Esant aukščiau nurodytam neteisėtam teisiniam reguliavimui, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta paskirta valstybinė pensija bei apribota galimybė laisvai pasirinkti darbą bei gauti teisingą atlygį už jį, dėl negalėjimo užsidirbti pinigų pragyvenimui pareiškėjui sutriko sveikata, kilo depresinės nuotaikos bei nesutarimai šeimoje.

4Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 65).

5Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime (b. l. 32-34) atsakovės pažymėjo, kad teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, t. y. įstatymas ar kitas teisės aktas laikomi teisėtais ir privalo būti taikomi tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Teigia, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota jo valstybinė pensija, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Neteisėtumas gali pasireikšti įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Abiem atvejais konstatuojamas teisės viešpatavimo principo pažeidimas, todėl visi valstybinio valdymo institucijų mimami sprendimai (administraciniai aktai) turi būti pagrįsti įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta valstybės valdžios institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti Vidaus reikalų ministerijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Tik nustačius visas paminėtas sąlygas atsiranda prielaidos pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimui. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymą sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės atsiradimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjas, reikalaudamas iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, pagal 2010 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 992 atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

7Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 57).

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime (b. l. 23-24) nurodė, kad, nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pagal jo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal formulę apskaičiuotas pareiškėjo V. M. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8224, taigi jį pritaikius ir buvo perskaičiuota valstybinė pareigūnų ir karių pensija (1 351,43 Lt * 0,8224 = 1 111,42 Lt). Tokio dydžio pensija pareiškėjui buvo mokama nuo 2010 m. vasario mėnesio (už 2010 m. sausį) iki 2010 m. rugsėjo mėnesio (atitinkamai už 2010 m. rugpjūtį). Toliau pareiškėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas. Įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato.

10Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 24).

11Skundas atmestinas.

12Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjui V. M. nuo 2000 m. liepos 1 d. neterminuotai paskirta 905,22 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 25-26), 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2/17-1351 nuspręsta mokėti V. M. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį – 991,43 Lt nuo 2004 m. gegužės 1 d. (b. l. 27), o 2009 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 11SP-1644 nuspręsta mokėti V. M. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2009 m. birželio 8 d. (b. l. 29). Pareiškėjas 2010 m. liepos 23 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrą prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką, nes nuo 2010 m. sausio gauna ne 1 330 Lt, o sumažintą iki 1 106 Lt pensiją (b. l. 30). Vidaus reikalų ministerija 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1D-6559-(2) pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 31). Sprendime nurodoma, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui, kuriame nustatytas valstybinių, taip pat ir pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) buvo perskaičiuota pritaikius koeficientą 0,8224 ir mokama 1111,42 Lt valstybinė pensija, bei pažymima, kad nėra teisinio pagrindo jam mokėti 1 351,43 Lt pensiją ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką.

13Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010 m. sausio 1 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo teisėtumo.

14Pagal 1994 m. gruodžio 12 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

152009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas.

16Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

17Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

182011 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 straipsnyje nustatyta skirtinga Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

20Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

21Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 31). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui nuo 2004 m. gegužės 1 d. paskirta 991,43 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri kartu su mokomu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (360 Lt) nuo 2009 m. birželio 8 d. sudarė 1 351,43 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui mokama 1 111,42 Lt pensija.

22Kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

23Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, kurie Konstitucinio Teismo pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai, taigi jo veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 1D-6559-(2) yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl minėto sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

24Vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir dėl žalos atlyginimo.

25Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

26Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Nutarė

27Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.

28Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kurį... 3. Skunduose pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000 m.... 4. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir... 5. Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama... 6. Atsiliepime (b. l. 32-34) atsakovės pažymėjo, kad teisėje galioja įstatymo... 7. Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos... 9. Atsiliepime (b. l. 23-24) nurodė, kad, nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus... 10. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie... 11. Skundas atmestinas.... 12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų... 13. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių... 14. Pagal 1994 m. gruodžio 12 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730... 15. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris,... 16. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir... 17. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo... 18. 2011 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris... 20. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4... 21. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta pritaikius... 22. Kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus,... 23. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms,... 24. Vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pažymėtina, kad... 25. Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip... 26. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 27. Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.... 28. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka...