Byla 2-282-913/2012

Dėl žalos aplinkai atlyginimo

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei, dalyvaujant ieškovui Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ričardui Juozainiui, bendraieškio LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovei Živilei Žilėnienei, atsakovui M. S., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir bendraieškio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą kartu su bendraieškiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba, prašydami priteisti Valstybinei miškų tarnybai iš atsakovo M. S. 5529,78 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovas tiksliai nenustatytu laiku, jam kartu su kitais bendrasavininkais bendros nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Anykščių miškų urėdijos, Svėdasų girininkijos ( - ) kvartale, ( - ) sklype, ketvirtos miškų grupės brandžiame miške, tyčia savavališkai nukirto ir išvežė 83 vnt. žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tūris 7,163 ktm). Viso M. S. savavališkai nukirto ir išvežė 106,342 ktm brandžių žalių medžių ir padarė žalą aplinkai, tuo pažeisdamas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 punktą ir Miškų įstatymo 17 str. 1 punktą. Žala gamtai apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės 2004-05-15 nutarimo Nr. 570 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ pakeitimu, atrankiniu kirtimu, iškirstų medžių matavimų žiniaraščiais, biržės taksavimo lapais. Anykščių miškų urėdijos Svėdasų girininkijos ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype žala aplinkai skaičiuojama: nukirstos žalios pušys, eglės buvo nukirstos plynu kirtimu, todėl taikoma 40 Lt/ktm; nukirstos žalios pušys, eglės buvo nukirstos brandžiame medyne, todėl taikomas 1,3 koeficientas; nukirstos žalios pušys, eglės sudarė 103,342 ktm medienos tūrio, todėl žala aplinkai – 106,342 ktm x 40 Lt/ktm x 1,3 lygu 5529,78 Lt. Atsakovas gera valia padarytos žalos neatlygino, todėl ieškovas, gindamas viešąjį interesą, prašo priteisti Valstybinei miškų tarnybai iš atsakovo 5529,78 Lt padarytos žalos gamtai atlyginimo.

3Bendraieškio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovė ieškinį palaikė pilnai.

4Atsakovas M. S. ieškinio nepripažino. Posėdžio metu paaiškino, jog jis atliko sanitarinį kirtimą, kadangi miške buvo įsiplieskęs kirvarpų židinys. Nurodė, jog jis pušų nekirto, o kirto tik egles – 60 vienetų. Sanitariniam kirtimui jokių leidimų nereikia. Bendrasavininkų apie ketinamą atlikti sanitarinį medžių kirtimą neinformavo. Nors privačių miškų įstatymas bei miškų tvarkymo ir naudojimo taisyklės miško savininką įpareigoja mišką tvarkyti bei prižiūrėti, tačiau aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai tokius veiksmus laiko pažeidimu. Prašo ieškinį atmesti.

5Ieškinys tenkinamas pilnai.

6Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūra 2010 m. lapkričio 29 d. nustatė, kad M. S. bendros nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Anykščių miškų urėdijos, Svėdasų girininkijos ( - ) kvartale, ( - ) sklype, ketvirtos miškų grupės brandžiame miške, tyčia savavališkai nukirto ir išvežė 83 vnt. žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tūris 7,163 ktm) (b.l. 9-12; 13-14).

7Atsakovas neginčijo, kad kirtimą atliko, tačiau teigė, kad atliko sanitarinį kirtimą, kuriam leidimas nėra reikalingas, be to, teigė, jog iškirto mažesnį medžių kiekį, nei nurodo ieškovai. Šie atsakovo argumentai, dėstomi procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, atmestini kaip nepagrįsti.

8Anykščių rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.3.-248-266/2011 esantys liudytojų A. M. ir R. Ž., kurios yra minėto miško sklypo bendrasavininkės (b.l. 16-17) parodymai, kuriuose jos teigė, kad „miške nėra jokių kirvarpų“, o jų brolis joms „nesakė, kad miške yra sausuolių“ (adm. bylos Nr. A2.3.-248-266/2011 b.l. 34), bei liudytojų G. S. ir S. S. parodymai, kuriuose teigiama, jog „pažeidėjas kirto medžius, kurie buvo atsilupusia žieve, kadangi buvo kirvarpų židinys“, „kai buvau nuvažiavęs į mišką mačiau sausuolius ir jų tikrai buvo nemažas židinys“, „vežant medžius matėsi, kad jie sausuoliai, nes jie buvo sausi“ (adm. bylos Nr. A2.3.-248-266/2011 b.l. 35; 46), yra prieštaringi, todėl vertinti kritiškai.

9Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2011-03-14 rašte „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M. S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“ nurodyta, kad buvo nukirstos žalios pušys ir eglės (b.l. 8). Šis oficialus rašytinis įrodymas nėra paneigtas kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kaip teismas jau yra pažymėjęs, liudytojų parodymai, duoti nagrinėjant bylą Nr. A2.3.-248-266/2011, kuri yra prijungta prie šios civilinės bylos (b.l. 30), yra prieštaringi, todėl teismas vertina juos kaip nepatikimus ir nepakankamus (CPK 185 str.).

10Atsakovo M. S. nurodoma aplinkybė, kad jis iškirto mažesnį medžių kiekį, nei nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2011-03-14 rašte „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M. S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“ nėra grindžiama įrodymais. Tačiau net jei ir būtų nustatyta, jog buvo iškirstas mažesnis medžių kiekis, nei yra nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2011-03-14 rašte „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M. S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“, atsakovo civilinės atsakomybės klausimas neišnyktų, kadangi iškertamų medžių kiekis neturi įtakos žalos gamtai padarymo faktui konstatuoti, jei kirtimas yra atliktas neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo arba miškotvarkos projekto.

11Pažymėtina, kad 1997 m. liepos 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktas nustato, kad leidimas kirsti mišką nėra reikalingas atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. Aplinkybę, kad miške, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Anykščių miškų urėdijos, Svėdasų girininkijos ( - ) kvartale, ( - ) sklype buvo atliktas plynas kirtimas, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vyriausiojo specialisto paaiškinimai, duoti Anykščių rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.3.-248-266/2011, kur jis nurodė, kad „šiuo atveju buvo atliktas plynas miško kirtimas“ (adm. bylos Nr. A2.3.-248-266/2011 b.l. 33). Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 punktas nustato, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms. Šių nuostatų 13 punktas nustato, kad jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose draudžiami. Šio nutarimo 15 punktas numato, kad projektuojant kirtimus tam tikrų miškų grupių miškuose, privaloma atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus, o 15.4 punktas numato, kad II, III ir IV miškų grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Šis norminis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog atlikti IV grupės miško plyną sanitarinį kirtimą galima tik turint miškotvarkos projektą. Duomenų, jog atsakovas tokį projektą buvo sudaręs, nėra.

12Kadangi įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir išvežė 83 vnt. žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tūris 7,163 ktm), byloje nėra, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis iškirto mažesnį medžių kiekį (CPK 178 str.). Kaip nepagrįstas atmetamas ir argumentas, jog atsakovas atliko sanitarinį kirtimą, kuriam leidimas nėra reikalingas, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog buvo atliktas plynas kirtimas, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo ar miškotvarkos projekto (CPK 185 str. 1 d.).

13Šios kategorijos bylų specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas.

14Atsakovas nenuginčijo kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl žalos aplinkai, dėl kurios ieškovas teikia ieškinį, atsiradimo. Ieškovo kartu su bendraieškiu nurodyta aplinkybė, jog atsakovas M. S. jam kartu su kitais bendrasavininkais nuosavybės teise priklausančiame miške atliko žalių medžių kirtimą, nėra paneigta byloje esančiais įrodymais, todėl laikytina visiškai įrodyta. Atsakovo kaltė dėl žalos gamtai padarymo yra nustatyta ir dėl to kyla jo civilinė atsakomybė (CK 6.246 - 249 str.). Žalos aplinkai dydis, padarytas atsakovui M. S. neteisėtai nukirtus 83 vienetus žalių eglių ir 5 vienetus žalių pušų, paskaičiuotas remiantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.8-12), todėl iš atsakovo bendraieškio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos naudai priteistina 5529,78 Lt dydžio suma gamtai padarytos žalos atlyginimo.

15Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 142 Lt žyminio mokesčio ir 20,80 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

16Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 str. teismas,

Nutarė

17Ieškinį tenkinti visiškai.

18Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (į/k 302471705) naudai iš atsakovo M. S. (a/k ( - ) 5529,78 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis litus ir 78 centus) žalos atlyginimo.

19Iš atsakovo M. S. į valstybės biudžetą priteisti 162,80 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

20Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.