Byla 2A-647-425/2012
Dėl žalos aplinkai atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-282-913/2012 pagal ieškovų Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą kartu su bendraieškiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba, prašydami priteisti Valstybinei miškų tarnybai iš atsakovo M. S. 5 529,78 Lt. Ieškovas paaiškino, jog atsakovas tiksliai nenustatytu laiku, jam kartu su kitais bendrasavininkais bendros nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ( - ), ketvirtos miškų grupės brandžiame miške, tyčia savavališkai nukirto ir išvežė 83 vnt. žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tūris 7,163 ktm). Viso M. S. savavališkai nukirto ir išvežė 106,342 ktm brandžių žalių medžių ir padarė žalą aplinkai, tuo pažeisdamas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 punktą ir Miškų įstatymo 17 str. 1 punktą. Žala gamtai apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės 2004-05-15 nutarimo Nr. 570 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ pakeitimu, atrankiniu kirtimu, iškirstų medžių matavimų žiniaraščiais, biržės taksavimo lapais. ( - ) sklype žala aplinkai skaičiuojama: nukirstos žalios pušys, eglės buvo nukirstos plynu kirtimu, todėl taikoma 40 Lt/ktm; nukirstos žalios pušys, eglės buvo nukirstos brandžiame medyne, todėl taikomas 1,3 koeficientas; nukirstos žalios pušys, eglės sudarė 103,342 ktm medienos tūrio, todėl žala aplinkai – 106,342 ktm x 40 Lt/ktm x 1,3 = 5 529,78 Lt. Atsakovas gera valia padarytos žalos neatlygino, todėl ieškovas, gindamas viešąjį interesą, dėl žalos priteisimo kreipėsi į teismą.

5Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos naudai iš atsakovo M. S. 5 529,78 Lt žalos atlyginimo bei į valstybės biudžetą 162,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog jis atlikęs sanitarinį kirtimą, kuriam leidimas nėra reikalingas bei iškirtęs mažesnį kiekį medžių, yra nepagrįsti, todėl juos atmetė. Teismas pažymėjo, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl juos vertino kritiškai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2011-03-14 rašte „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M. S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“ nurodyta, kad buvo nukirstos žalios pušys ir eglės, šis dokumentas nėra paneigtas ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybę, kad miške, esančiame ( - ) sklype buvo atliktas plynas kirtimas, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vyriausiojo specialisto paaiškinimai. Teismas darė išvadą, kad atlikti IV grupės miško plyną sanitarinį kirtimą galima tik turint miškotvarkos projektą. Duomenų, jog atsakovas tokį projektą buvo sudaręs, nėra. Įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir išvežė 83 vnt. žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tūris 7,163 ktm), byloje nėra, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis iškirto mažesnį medžių kiekį ar kad atliko sanitarinį kirtimą, kadangi miškas iškirstas plynai. Teismas vertino, kad žalos aplinkai dydis, padarytas atsakovui M. S. neteisėtai nukirtus 83 vienetus žalių eglių ir 5 vienetus žalių pušų, paskaičiuotas remiantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.8-12), todėl iš atsakovo bendraieškio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos naudai priteisė 5529,78 Lt dydžio suma gamtai padarytos žalos atlyginimo.

6Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-282-913/2012 dėl žalos aplinkai atlyginimo, priteisti apelianto turėtas 500 Lt bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidų. Apeliantas pažymėjo, jog sprendimas buvo priimtas remiantis vien ieškovų parodymais. Atsakovas pažymėjo neneigiantis, kad miške atliko sanitarinį kirtimą, nurodė, kad prižiūri ir rūpinasi mišku, atsodina iškirstus medžius. Šiuo metu jau yra atsodinęs ne tik savo iškirstus medžius, bet ir bendrasavininkės A. M. iškirstus plotus. Atsakovas pažymėjo, kad jis elgiasi kaip rūpestingas miško savininkas, nes daug metų dirbo eiguliu ir į jo pareigas įėjo miško želdinimas, jaunuolynų ugdymas, biržių paruošimas kirtimui, todėl jis tikrai išmanantis miško ūkinę veiklą. Teismas nevertino liudytojų S. S. ir G. S. paaiškinimų, jog atsakovas pjovęs nudžiūvusius medžius, miške buvo matomas kinvarpų židinys. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog medžius toje pačioje vietoje kirto ir A. M.. Nupjautų medžių apžiūra vyko be paties atsakovo, kadangi tuo metu jis gulėjo ligoninėje, todėl atsakovas nurodė nežinantis, kokius kelmus Aplinkos apsaugos departamento specialistui rodė skundą padavusi A. M.. Apeliantas nurodė iškirtęs apie 12 kubų sausų medžių. Teismas visiškai nevertino atsakovo argumentų, kad 15 arų miško plote negali būti nukirsta daugiau kaip 100 kubų medienos. Iš atsakovui priklausančio žemės sklypo kartografinės duomenų bazės fragmento matyti, kad 1 ha yra tik 350 kubinių metrų medienos, todėl 0,15 ha negali būti 103,342 ktm medienos tūrio. Teismas nevertino atsakovo pateiktų nuotraukų ir filmuotos medžiagos, iš kurių matyti, kad šiuo metu situacija miške vėl sudėtinga, pilna išvartų, sausuolių, akivaizdžiai matosi kirvarpų išgraužti medžiai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kirtimai buvo atliekami nepranešus bendrasavininkams. Kaip matyti iš protokolo administracinėje byloje, R. Ž. visiškai nesidomėjo mišku ir jokių pretenzijų nekelia, bendrasavininkė O. Ž. parodė, jog brolis minėjęs, kad vykdo kirtimą, nes medžiai užpulti kirvarpų ir pažymėjo, kad mišku nesidomi. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

7Ieškovė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad iškirstų medžių kiekis buvo mažesnis, o net jei medžių buvo iškirsta ir mažiau, atsakovo civilinės atsakomybės klausimas neišnyktų, kadangi kirtimas atliktas neturint leidimo ar miškotvarkos projekto. Ieškovė nurodė, kad teisinis reglamentavimas plynus sanitarinius kirtimus leidžia vykdyti tik stichinių nelaimių vietose, be to, plynais kirtimais numatytą kirsti medyną pagal savininko ar valdytojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį apžiūri regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą kirsti, įgaliotas atstovas ir valdos savininkas. Atsakovas tokio brėžinio kompetentingos institucijos atstovui nepateikė. Atsakovas savavališkais veiksmais nukirsdamas ir išveždamas 106,342 ktm brandžių žalių medžių padarė žalą aplinkai dėl neteisėto kirtimo IV grupės miškuose, kurią, vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d. privalo atlyginti. Ieškovė pažymėjo, jog miškas nėra vienalytis ir vienodo tankumo. Atlikus nukirstų kelmų matavimus ( - ) sklype buvo nustatytas neteisėtai iškirstos medienos tūris 106,342 ktm. Valstybinė miškų tarnyba paaiškino, jog miškų inventorizacijos duomenys (užfiksuoti taksoraštyje) nebūna visiškai tikslūs, kadangi jie nustatomi vizualizacijos metodu. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

8Ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu prašė apelianto M. S. apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-06-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-282-913/2012 palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė atlikęs sanitarinį kirtimą ar iškirtęs mažiau medžių nei buvo nustatyta teismo. Apklaustų liudytojų paaiškinimai buvo prieštaringi, todėl vertinti kritiškai, kaip nepatikimi ir nepakankami. Atsakovas nepaneigė Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2011-03-14 rašte nurodytų aplinkybių, jog buvo nukirstos žalios eglės ir pušys, šis įrodymas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Buvo nustatyta, kad miško plotas buvo iškirstas plynu kirtimu, o pagal norminius aktus, plyni sanitariniai kirtimai gali būti atliekami tik turint miškotvarkos projektą, tačiau tokio projekto atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog atsakovui ir bendrasavinkiams priklausančiame žemės sklype atliko žalių medžių kirtimą, ši aplinkybė laikytina visiškai įrodyta, o sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žalos gamtai padarymo fakto bei žalos atlyginimo. 2010-11-29 Utenos regiono aplinkos apsaugos Anykščių rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. Č. pagal 2010-11-23 gautą A. M. paaiškinimą (adm. teisės pažeidimo byla Nr. A2.3-248-266/2011, b. l. 11) nuvykęs į ( - ) sklypą nustatė, jog buvo nukirstos 83 eglės (99,179 ktm.) bei 5 pušys (7,163 ktm.) (ATP byla, b. l. 12). 2011-03-14 aplinkos apsaugos inspektorius V. Č. surašė M. S. Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 08-AB-20, nurodė, kad atsakovas pažeidė LR ATPK 621 str. 3 d. 1 p., 622 str. 3 d. 1 p. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūra 2011-03-14 rašte „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M. S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“ nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ už nukirstas žalias egles ir pušis taikomas 40 Lt/ktm. žalos dydis, o kadangi medžiai nukirsti brandžiame medyne, taikomas 1,3 koeficientas, todėl visas žalos aplinkai dydis yra 5 529,78 Lt (b. l. 8). Anykščių rajono apylinkės teismas 2011-06-16 nutarimu pripažino M. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 621 str. 3 d., 622 str. 3 d. ir subendrinus nuobaudą, paskyrė 5 000 Lt baudą. Panevėžio apygardos teismas 2011-08-05 nutarimu panaikino Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą ir M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o šiuo atveju šis terminas praleistas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas bylą nutraukė dėl suėjusios nuobaudos skyrimo senaties, o ne dėl to, jog minėtas pažeidimas nebuvo padarytas.

12Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Apeliantas M. S. pripažįsta, jog medžius kartu su R. Ž., A. M. ir O. Ž. nuosavybės teise valdomame sklype jis kirtęs, tačiau teigia, jog medžiai buvo sausuoliai bei užpulti kirvarpų. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas M. S. savo teiginiams, jog nukirsti medžiai buvo sausi arba užpulti kirvarpų, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apklausti liudytojai G. S. ir S. S. nurodė, jog miške buvo sausuolių medžių ir atsakovas kirto ir vežė būtent juos, tačiau apklaustos sklypo bendrasavininkės R. Ž. ir O. Ž. nurodė neturėjusios žinių, kad joms priklausančiame miške būtų buvusių sausuolių medžių ar kad būtų buvęs kirvarpų židinys, bendrasavininkė A. M. pažymėjo kiekvieną mėnesį besilankantį nuosavame miške ir sausuolių nepastebėjusi. Nukirstų medžių kamienus apžiūrėjęs ir pažeidimo protokolą surašęs inspektorius V. Č. taip pat nurodė, jog iš kelmų matėsi, kad nupjauti žali sveiki medžiai, išpjautas brandus eglynas. Liudytojų G. S. ir S. S. paaiškinimai prieštarauja kitų apklaustų liudytojų nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad sklypo bendrasavininkės geriau žinojo faktinę miško padėtį nei nukirstus medžius padėję išvežti atsakovo pažįstami asmenys, o aplinkos apsaugos inspektorius turi pakankamai žinių ir darbo patirties nustatyti, kurie iš nupjautųjų medžių buvo sausuoliai, o kurie sveiki. Net ir tuo atveju, jei medžiai būtų buvę sausuoliai, vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 ir 13 punktais, sanitariniam plynam kirtimui yra reikalingas miškotvarkos projektas arba brėžinys, tačiau atsakovas tokio projekto nepateikė, leidimas kirsti medžiams taip pat nebuvo išduotas. Įvertinęs išvardintas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas M. S. iškirsdamas 83 egles bei 5 pušis atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to padarė žalą aplinkai.

13Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. numato, jog yra pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Atsakovas neteisėtais veiksmais plynai iškirsdamas miško dalį padarė žalą aplinkai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo Žala gamtai pagrįstai apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ taisyklėmis ir sudaro 5 529,78 Lt. Kadangi, kaip jau buvo minėta, žala aplinkai atsirado dėl atsakovo M. S. neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią žalą iš atsakovo priteisė.

14Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie šiuo metu atsiradusius kirvarpų židinius bei džiūstančius medžius nagrinėjamai bylai ir joje nustatytoms aplinkybėms teisinės reikšmės neturi, o atsakovas, norėdamas atlikti sanitarinius ar kitokius kirtimus, privalo tai daryti vadovaudamasis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis.

15Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

17Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai