Byla 2-13-322/2015
Dėl servituto nustatymo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant ieškovei A. G.,jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Kelmės skyriaus atstovei Danutei Puidokienei, atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ atstovams direktoriui Rimantui Giržadui ir advokatei Eugenijai Povilaitienei, trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovui Arturui Baltrukui, trečiajam asmeniui A. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, su trečiaisiais asmenimis A. G. ir Kelmės rajono savivaldybės administracija dėl servituto nustatymo,

Nustatė

3Ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintus ieškinius, kuriuose nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ „Turto bankas“ įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties žemės sklypą ir administracinį pastatą, esančius ( - ). Pagal ( - ) gatvių detalųjį planą, patvirtintą 2000-05-04, sklypui, esančiam ( - ), priklausė 196 kv.m. ploto servitutas žemės sklypo, esančio ( - ), atžvilgiu. Tačiau sudarius sandorius paaiškėjo, kad atskirų institucijų dokumentai nustato skirtingą nusipirkto žemės sklypo teisinį režimą, o būtent 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėja, patikrinusi UAB „Altagis“ atliktus kadastrinius matavimu priėmė įsakymą, kuriuo nustatė žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro rodiklius, bet dėl neaiškių priežasčių nenustatė servituto( teisė važiuoti transporto priemonėms), todėl šis įsakymas neatitiko anksčiau patvirtintiems detaliojo plano sprendiniams, 2011-05-27 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui “Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), sąlygų nustatymo, taip pat 2011-05-25 darbo grupės protokolui Nr.VK-254, pagal kuriuos yra nustatytas 196 kv.m. servitutas žemės sklypo, esančio ( - ), atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymą nustatant 196 m3 servitutą žemės sklypo, esančio ( - ), atžvilgiu, tačiau jai buvo atsakyta, kad tikslinti įsakymo nėra teisinio pagrindo, kad servitutas turi būti nustatomas savininkų susitarimu arba teismo sprendimu. Taip pat kreipėsi į Kelmės žemėtvarkos skyrių su siūlymu sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau Kelmės žemėtvarkos skyrius atsisakė sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovė nurodė, kad servitutas jai būtinas, kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo ir jame stovinčio komercinės paskirties pastato ir naudoti juos pagal paskirtį. Ieškovė prašo:

41) įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties Nr. 37 8 punktą tekstu: „Servitutai: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per ( - ), žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančio daikto sklypo adresas: ( - ), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;

52) įpareigoti atsakovus papildyti atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. 54/18781 duomenis punktu: „Servitutai: Šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė viešpataujančio daikto savininkams eiti, važiuoti per ( - ), žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį – 196 kv. m, 4 m pločio keliu prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančio daikto sklypo adresas: ( - ), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;

63) nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos matavimų organizacijos“ parengtoje žemės sklypo servituto nustatymo schemoje indeksu S, kurio bendras plotas 196 m2, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) bei šiame sklype esančiame inžineriniame statinyje – kiemo aikštelėje (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiame Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikianti teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio (unikalus Nr. ( - )).

7Atsakovas Vartotojų kooperatyvas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 37 99 metų laikotarpiui išsinuomojo 1630 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), į kurį ieškovė prašo nustatyti servitutą. Sudarant šią sutartį žemės sklypui nebuvo nustatytas servitutas 103, jis įstatymo nustatyta tvarka nėra nustatytas iki šiol, buvo nustatytos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį galiojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 11 straipsnis numatė žemės servitutų nustatymo tvarką. Remiantis šiuo įstatymu, servitutas žemės sklypui turėjo būti nustatytas Šiaulių apskrities viršininko sprendimu, įrašytas į žemės sklypo naudojimo sąlygas ir įregistruotas valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje. Teigia, kad ieškovės ieškinyje minimi Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-04 sprendimas Nr. 19 dėl detaliojo plano patvirtinimo ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-27 įsakymas „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), sąlygų nustatymo“ ir 2011-05-25 darbo grupės protokolas Nr. VK-254 nėra administraciniai aktai, nustatantys servitutą, kuriuo prašoma papildyti valstybinės žemės sutartį, todėl visi patikslinto ieškinio argumentai apie šių dokumentų įrodomąją reikšmę esant servitutą, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, pažymi, kad 2011 metais ieškovės prašymu parengus ir patvirtinus jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, 2000 metų detalusis planas yra pakeistas ir negaliojantis, todėl šiuo planu ieškovė remiasi nepagrįstai. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas „įpareigoti atsakovus papildyti 2000-09-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37 8 punktą“, prieštarauja sutarčių laisvės principui. Niekas negali įpareigoti šalis sudaryti sutartį ar ją papildyti. Sudarant nuomos sutartį, servitutas nebuvo nustatytas, o ieškovė nebuvo ( - ), esančio pastato savininkė. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas papildyti sutartį, į ją įrašant iki šiol nenustatytą servitutą reiškia ne ką kitą, kai tik esamos sutarties esminių sąlygų pakeitimą. Be to, nurodo, kad gavęs nuomotojo sutikimą, pagal įstatyme nustatytą tvarką, turėdamas statybą leidžiančius dokumentus, Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. birželio 30 d. nuomojame žemės sklype įrengė inžinerinį statinį-kiemo aikštelę. Šio statinio įrengimui, dokumentų sutvarkymui panaudojo savo lėšas, statinio vidutinė rinkos vertė – 181000 Lt (52421,22 Eur). Statinys atsakovo nuosavybės teise nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl, remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad atsakovas nereiškia priešieškinio atlyginti nuostolius dėl kiemo įrenginių statymo, nes šioje byloje yra sprendžiamas ieškovės prašomo nustatyti servituto atlygintinumo klausimas. Teigia, kad ieškovės reikalavimas papildyti kadastrinių matavimų bylos duomenis yra netikslus, neaišku kurį iš kadastrinių duomenų bylos dokumentų yra reikalaujama įpareigoti atsakovus papildyti ir kokiu pagrindu. Kadangi iki dabar servitutas nėra nustatytas, todėl nesant dokumento dėl servituto nustatymo ir prašymas papildyti kadastro bylą prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymui ir kadastro tvarkytojas negalėtų tokio įregistruoti. Taip pat nurodė, kad būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą paneigia faktas, kad ieškovė vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nesant jokio servituto, o tai įrodo, kad ieškovė gali naudotis savo pastatu pagal įprastinę jo paskirtį ir nenustačius prašomo servituto.

8Atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl 4 metrų pločio kelio servituto nustatymo teismo sprendimu per valstybinės žemės sklypą yra atmestini ir negali būti tenkinami, nes neatitinka CK 4.126 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl servituto būtinumo. Dėl ieškovės reikalavimo papildyti valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, atsakovė nurodo, kad šie reikalavimai yra neteisėti, nes pažeidžia sutarties laisvės principą, tokie reikalavimai savo turiniu yra nelogiški ir prieštaraujantys kitam reikalavimui (pažymėtam 3 punktu) – servitutą nustatyti teismo sprendimu. Atsakovo nuomone, patenkinus pirmus du patikslinto ieškinio reikalavimus, nebetenka prasmės trečiasis reikalavimas nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą teismo sprendimu. Be to, neaišku kokį servitutą prašoma nustatyti, nes pagal servitutų klasifikatorių indeksas 103 žymi kelio servitutą – viešpataujantį daiktą. Teigia, kad tokiu atveju, ieškovė neturi teisės už valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, spręsti – reikia valstybei, jos žemės sklype viešpataujančio daikto, ar ne. Mano, jog tokie neaiškūs, nekonkretūs ir savo turiniu prieštaringi reikalavimai, kurių ieškovė niekaip negali sukonkretinti, duoda pagrindą manyti, kad yra sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pat piktnaudžiaujama civiliniu procesu.

9Trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies nurodo, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus papildyti kadastrinių matavimų bylos duomenis prieštarauja reikalavimui nustatyti servitutą teismo sprendimu, nes patenkinus pirmus du patikslinti ieškinio reikalavimus jis netenka prasmės. Tačiau reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrįstas, nes ieškovė neturėdama privažiavimo prie savo sklypo iš ( - ) gatvės negali naudotis savo turtu pagal paskirtį.

10Tretysis asmuo A. G. su ieškovės (sutuoktinės) ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

11Ieškinys atmestinas.

122011m. spalio 5d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 14-4430 ir pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 14-4427 ieškovė nuosavybėn įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą( unikalus Nr. ( - )) ir administracinės paskirties pastatą- Apsaugos poskyrį( unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ką patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( 53-55 b.l., 1t.). Iš to paties išrašo bei 2012 metais patvirtinto sklypo detaliojo plano dokumentacijos ir aiškinamojo rašto( detaliojo plano originalas pridėtas prie bylos) matyti, kad šiam žemės sklypui, kurio naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties pakeistas į komercinės paskirties objektų teritorijos) tiek pagal ankstesnius tiek pagal dabartinius planinius dokumentus yra nustatyti tokie servitutai: kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku ( tarnaujantis), servitutas- teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas( tarnaujantis) ir servitutas- teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas( tarnaujantis). Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, žemės sklypui, adresu ( - ), kaip viešpataujančiam daiktui, nėra nenustatyta ( b.l. 95-102, 1t.). Iš teismui pateikto detaliojo plano matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - )( unikalus Nr. ( - )), kuris 99 metų laikotarpiui pagal valstybinės žemės nuomos sutartį( 83 b.l., 1t.) yra išnuomotas vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, o pastaroji išnuomotame žemės sklype yra įrengusi ir teisiškai įregistravusi statinį- kiemo aikštelę( 74-76 b.l., 1t.). Ieškovė, nurodydama, kad negali patekti į savo žemės sklypą ir naudotis pagal paskirti savo turtu( žemės sklypu ir pastatu) prašo įpareigoti atsakovus papildyti valstybinės žemės nuomos sutarties 8p. bei atsakovo vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ kadastrinių matavimų bylos duomenis įrašant tiek nuomos sutartyje tiek kadastrinių matavimų byloje 103 servitutą „( neatlygintinas)- teisė kitiems asmenims eiti važiuoti per ( - ) žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis( viešpataujančio daikto sklypo adresas ( - ), sklypo plotas 275 kv.m.) Apribojimų plotas 196 kv.m., kelias 4m. pločio“. Ieškovė taipogi prašo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu ( - ), ir šiame sklype esančiame inžineriniame statinyje – kiemo aikštelėje, nuosavybės teise priklausančiame vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ nustatyti kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos matavimų organizacijos“ parengtoje žemės sklypo servituto nustatymo schemoje indeksu „S“, kurio bendras plotas 196 m2..

13Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria( Lietuvos CK 4.126 str. 1d.).Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus rašto( 44-45 b.l.) matosi, kad 2013-01-21 ieškovė buvo informuota, kad pagal jos prašymą nustatyti sandoriu prašomą servitutą( tarnaujantį daiktą) žemės sklype, esančiame ( - ), nėra teisinio pagrindo, todėl nustatymas sandoriu nebus inicijuojamas.

14LR CK 4.111 str. numato, kad servitutas - tai teisė į svetimą kilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą. LR CK 4.126 str. l d. nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

15Servitutu suvaržoma kito asmens - tarnaujančio daikto savininko - nuosavybės teise. Dėl to servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Teismo praktikoje laikoma, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu savininkui be servituto naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LAT 2012-03-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-126/2012.Be to, daikto savininkas, įgyvendinamas savo nuosavybė teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, privalo pateikti įrodymus, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinamas susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu (LAT 2009-05-29 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-2/2009).

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ) ( dabartiniu metu priklausantis ieškovei) suprojektuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-02 sprendimu Nr. 19 „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp ( - ) gatvių detalaus patvirtinimo“, taip pat 2011 metais šiam sklypui pagal VĮ Turto bankas užsakymą atlikti kadastriniai matavimai ( 65 b.l., 1t). Pažymėtina, kad šiose planavimo dokumentuose su ieškovės sklypu besiribojančiam valstybiniam žemės sklypui, esančiam ( - ), ( dabartiniu metu šis sklypas 99 metų laikotarpiui išnuomotas atsakovui - vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, kuris yra įsirengęs ir teisiškai nuosavybėn įregistravęs statinį - aikštelę, kurioje yra turgavietė), nebuvo numatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į ( - ) sklypą iš ( - ). Kaip minėta anksčiau , 2012 metais ieškovė atliko jai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ) detalųjį planavimą, pakeitė žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės į komercinę, kuris toje dalyje pakeitė 2000 metų detalųjį planą, tačiau ir šiame plane ir jo sprendiniuose kelio servitutas – įvažiavimas į ieškovės sklypą iš ( - ) nebuvo numatytas.

17Servituto nustatymas teismo keliu yra susijęs su kito ( tarnaujančio daikto) savininko teisių ir interesų apribojimu, ieškovas turi pateikti įrodymus, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nebūtų ribojamos kitų savininkų teisės. Ieškovė teigia, kad prieš sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ji susipažino tuo metu galiojusiu 2000 metais patvirtintu detaliuoju planu ir suprato, kad jos planuojamam pirkti žemės sklypui priklauso 196 kv.m. pločio servitutas ( kelias) važiuoti per ( - ) žemės sklypą, tačiau sudarius sandorius paaiškėjo, kad atskirų institucijų dokumentai nustato skirtingą nusipirkto žemės sklypo teisinį statusą, netgi prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, dėl to ieškovė negali tinkamai eksploatuoti sklype stovinčio pastato ( negali privažiuoti komercinis transportas ir pan.). Ieškovė reikalauja, kad būtų nustatytas kelio servitutas žemės sklypui ir statiniui, kurie priklauso dviem savininkams. Kaip anksčiau minėta, 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ išsinuomojo 99 metų laikotarpiui 1630 kv.m. žemės sklypą , esantį, ( - ), šioje sutartyje nuomojamam žemės sklypui nebuvo numatyti jokie servitutai, tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai patvirtina ir nekilnojamojo turto registro pažymos ( 83b.l., 1t.). Ieškovės nuomone, į jos sklypą galima patekti per turgavietę, tačiau dėl pareigūnų neveikimo buvo nesilaikoma galiojančio detaliojo plano sprendinių, pažeistas teisėtas visuomenės interesas – ( - ) sklype turėti bendrą pravažiavimo taką ar servitutą prie gretimai esančių sklypų iš ( - ) sklypo pusės. Ieškovės nuomone, 196 kv.m. servitutas per ( - ) sklypą Nustatė 2000-05-04 Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 19, kuriuo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, 2011-0527 Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymas „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) ir 2011-05-25 darbo grupės protokolas Nr. VK-254, vienok atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad nei vienas iš šių dokumentų nėra administracinis aktas, kurio pagrindu galėtų būti nustatytas servitutas( servitutų nustatymo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas). Detalusis planas( plano originalas prijungtas prie bylos) buvo parengtas visam kvartalui, servitutai, tame tarpe ir servitutas 20 „ – teisė kitiems asmenims eiti , važiuoti per savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi , aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius“, plane yra numatytas kiekvienam sklypui, tačiau detaliajame plane nėra konkrečiai nurodyta, kurio žemės sklypo savininkas turės teisę naudotis kito konkretaus savininko nuosavybe, servitutų planai, nurodant jų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus nenurodyti, servitutai kaip daiktinės teisės viešajame registre neįregistruotos, kadangi visos šios sąlygos yra nustatomos ir registruojamos atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisme liudytoju apklaustas V. K., vyriausiasis Kelmės rajono savivaldybės architektas paaiškino, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai apie esančius statinius, į sklypą , esantį ( - ) pagal detaliojo plano sprendinius galima patekti per turgavietės teritoriją, tačiau servitutinio kelio detaliajame plane nubrėžto nėra. Tokiu būdu teigti, kad 2000 metų detaliuoju planu servitutas jau buvo nustatytas ir įpareigoti atsakovus papildyti nuomos sutartį ir kadastrinių matavimų bylą, nėra pagrindo, todėl pirmas ir antras ieškovės reikalavimai atmestini. Be to, pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų tuomet, kai ieškovė dar nebuvo žemės sklypo, esančio ( - ), savininke, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus pildyti valstybinės žemės nuomos sutartį yra sutarties esminių sąlygų pakeitimas, kurio tenkinimas, atsakovams nesutinkant, reikštų sutarties laisvės principo pažeidimą.

18Dėl trečio ieškovės reikalavimo. Servituto nustatymas teismo keliu yra susijęs su kito ( tarnaujančio daikto) savininko teisių ir interesų apribojimu, ieškovas turi pateikti įrodymus, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nebūtų ribojamos kitų savininkų teisės.

19Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“, turėdamas nuomotojo( valstybės įgaliotos institucijos ) sutikimą ir statybą leidžiančius dokumentus išnuomotame žemės sklype, ( - ), yra įrengęs inžinerinį statinį- kiemo aikštelę. Kaip nurodė atsakovo atstovai statinio įrengimui, dokumentų sutvarkymui panaudojo savo lėšas, statinio vidutinė rinkos vertė 181000 Lt. Šio statinio teisėtumas neginčijamas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, atsakovas, vartotojų kooperatyvas „ Kelmės prekyba“, nuomojamame sklype yra įrengęs turgavietę. Pagal atsakovo pateiktą projektą aikštelės trinkelių danga yra pritaikyta tik lengviesiems automobiliams, jų parkavimui ir prekybai iš lengvųjų automobilių, bet ne sunkiasvorėms mašinoms( ieškovė servituto būtinumą grindžia būtent prekių pristatymu į parduotuvę). Kaip matyti iš atsakovo atstovo paaiškinimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovei vykdant pastato rekonstrukciją, važiuojant sunkiasvorėmis mašinomis trinkelių dalis trinkelių dangos yra sugadinta. Turgavietė yra prekyvietė, ten stovi laikinieji statiniai – turgaus pavilijonai, vyksta prekyba. Turgavietėje eismas yra draudžiamas, visa aikštė naudojama kaip pėsčiųjų zona, nuolat vaikšto žmonės, todėl servituto nustatymas ir kelio įrengimas neabejotinai keltų grėsmę ir prekybininkams ir pirkėjams, be to, pagrįstas atsakovo vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ teiginys, kad dėl kelio įrengimo sumažėtų ir prekybininkų ir pirkėjų skaičius, atitinkamai ir atsakovo pajamos.

20Ieškovė reikalauja servituto, kad galėtų patekti( važiuoti transporto priemonėmis) per atsakovams priklausantį žemės sklypą ir aikštelę, todėl ieškovei šioje byloje tenka pareiga pagrįsti prašomo nustatyti servituto būtinumą.

21Iš detaliojo plano matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), ribojasi ( - ) gatvėje su pėsčiųjų taku( šaligatviu) ir automobilių stovėjimo aikštele, ši aplinkybė viena iš esminių dėl kurios atsakovai su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškovė gali savo turtą naudoti pagal paskirtį ir be servituto nustatymo. Ieškovė nurodė, kad ( - ) gatvėje tarp jai priklausančio pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės yra šaligatvis, kuriuo vaikšto žmonės, todėl prekių pristatymas į parduotuves, kurios yra įsikūrusios rekonstruotame pastate, yra ne tik kad apsunkintas, bet ir neįmanomas. Nurodytiems teiginiams patvirtinti ieškovė pateikė iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Eismo saugumo komisijos gautus atsakymus( b.l.119, 120, 122,123, 127). Pažymėtina, kad ieškovė įsigijo visuomeninės paskirties patalpas, todėl keisdama paskirtį į komercinę, atlikdama pastato rekonstrukciją ieškovė turėjo pareigą svarstyti ir vertinti savo galimybes ar galės vystyti komercinę veiką ar turės tam tinkamas sąlygas. Kita vertus, nei viename iš ieškovės teismui pateiktų institucijų atsakymo nėra kategoriškų draudimų ar ribojimų, yra akcentuoti atitinkami reikalavimai, būtini prekybai vykdyti, eismo saugumui užtikrinti, tačiau ieškovė esamoje situacijoje neatliko jokių veiksmų, faktiškai nieko nesprendė, todėl institucijų atsakymų pateikimas teismui yra aiškiai formalus, įpareigojimo pateikti įrodymus, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes dėl savo teisių įgyvendinimo, vykdymas. Ieškovė kitų įrodymų, patvirtinančių , kad dėl objektyvių priežasčių įvažiavimas iš ( - ) gatvės nėra galimas nepateikė, taip pat ir teismo neprašė išreikalauti įrodymų patvirtinančių jos poziciją. Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė tiesioginių kliūčių, patekti į savo sklypą iš ( - ) gatvės ir naudoti pagal paskirtį, buvimą. Kita aplinkybė, o būtent, kad ieškovė pakeitė sklype stovinčio pastato paskirtį iš administracinio į komercinės paskirties, atliko pastato rekonstrukciją, vykdė statybos darbus ir jokių kliūčių patekti į savo sklypą iš ( - ) jai nebuvo sudaryta, įrodo, kad esant poreikiui patekimas į jos sklypą galimas ir iš ( - ) gatvės.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas yra pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (t. y. tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2007-02-27 d. nutartis Nr. 3K-3-82/2007 m.). Teismas daro išvadą, jog šioje civilinėje byloje duomenų apie tai, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei jai priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį, nėra ir ieškovė tokių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. Be to, ieškovė atsakovui nėra pasiūliusi konkretaus ir sąžiningo atlyginimo už prašomą nustatyti servitutą, todėl darytina išvada, jog ieškovė pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje suformuotą imperatyvą, t. y. teikti protingo atlyginimo už servituto nustatymą pasiūlymą. Ieškovės prašymas neatlygintino servituto, motyvuojant tokį prašymą dėl pareigūnų neveikimo pažeisto teisėto visuomenės ( kitų Dariaus ir Girėno gatvėje gretimai esančių žemės sklypų savininkų) intereso, tai yra viešo intereso gynimu, yra nepagrįstas, kadangi jokie pareigūnų aktai nėra ginčijami, jokie kiti asmenys nėra pareiškę reikalavimų, analogiškų ieškovės reikalavimas ir nėra įgalioję ginti ieškovę atstovauti ar ginti jų interesus. Servituto nustatymas šiuo atveju yra išimtinai privataus pobūdžio.

23Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tokiomis nustatytomis sąlygomis servituto nustatymas iš esmės ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teises labiau, negu yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti bei tokiu būdu būtų iš esmės pažeisti proporcingumo ir turto savininkų interesų pusiausvyros principai, be to, ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog nenustačius jos prašomo servituto, ieškovė objektyviai negalės naudotis savo turtu pagal jo tikslinę paskirtį, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

24Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Ieškinį atmetus, byloje spręstinas klausimas dėl atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Iš teismui pateikto pareiškimo, advokato išlaidų apskaičiavimo, antstolio PVM sąskaitos faktūros (4 t., 25-29 b. l.) matyti, kad atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ yra sumokėjęs 144 Lt, t. y. 41,71 Eur žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą, 242 Lt, t. y. 70,09 Eur – antstoliui Tomui Ubartui už faktinių aplinkybių konstatavimą Kelmės turgavietėje bei 5500, t. y. 1592,91 Eur advokatei Eugenijai Povilaitienei už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, advokatė Eugenija Povilaitienė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, jos procesiniai dokumentai paruošti kvalifikuotai, advokatės kontora yra kitoje vietoje nei teismas. Įvertinus šias aplinkybes, laikoma, jog prašomas priteisti atlyginimas advokatei už atsakovo atstovavimą nėra per didelis, t. y. atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl, priteistinos visos atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos – 5500 Lt (1592,91 Eur). Iš ieškovės atsakovui Vartotojų kooperatyvui yra priteistina viso 1704,71 Eur (41,71 Eur + 70,09 Eur + 1592,91 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

25Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei yra priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 14,74 Eur (1 t., 1 b. l., 2 t., 1 b. l., 3 t., 1 b. l., 4 t., 1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

27Ieškovės A. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ su trečiaisiais asmenimis A. G. ir Kelmės rajono savivaldybės administracija dėl servituto nustatymo atmesti.

28Priteisti iš A. G., a. k. ( - )\, Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, įmonės kodas ( - ), 1704,71 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis eurus 71 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš A. G., a. k. ( - ), valstybei 14,74 Eur (keturiolika eurų 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G.... 3. Ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintus ieškinius, kuriuose nurodė, kad... 4. 1) įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės... 5. 2) įpareigoti atsakovus papildyti atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės... 6. 3) nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos... 7. Atsakovas Vartotojų kooperatyvas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2000 m.... 8. Atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė... 9. Trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas su... 10. Tretysis asmuo A. G. su ieškovės (sutuoktinės) ieškiniu sutinka ir prašo... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. 2011m. spalio 5d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.... 13. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria( Lietuvos CK... 14. LR CK 4.111 str. numato, kad servitutas - tai teisė į svetimą kilnojamąjį... 15. Servitutu suvaržoma kito asmens - tarnaujančio daikto savininko - nuosavybės... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ) ( dabartiniu... 17. Servituto nustatymas teismo keliu yra susijęs su kito ( tarnaujančio daikto)... 18. Dėl trečio ieškovės reikalavimo. Servituto nustatymas teismo keliu yra... 19. Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“, turėdamas nuomotojo(... 20. Ieškovė reikalauja servituto, kad galėtų patekti( važiuoti transporto... 21. Iš detaliojo plano matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas,... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į... 23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo... 24. Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios... 25. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei yra priteistinos išlaidos,... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu,... 27. Ieškovės A. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie... 28. Priteisti iš A. G., a. k. ( - )\, Vartotojų kooperatyvui „Kelmės... 29. Priteisti iš A. G., a. k. ( - ), valstybei 14,74 Eur (keturiolika eurų 74... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...