Byla 3K-3-126/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. spendimo ir Kauno apygardos teismo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuroro ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. spendimo ir Kauno apygardos teismo

32011 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams A. M., V. M., H. B., L. D., Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybė, K. G., A. G., D. R. K., J. S., A. P., V. K., P. G. Š., R. D., A. S., R. M., valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialas, UAB „PIX“, J. K. J., S. K., D. M., R. B., R. S., V. L., S. L., V. M., dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo ir servituto nustatymo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti: 2004 m. vasario 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties su A. S. (M) Nr. 19/2004-0023 (toliau – Sutartis) 9 punktą, 2004 m. vasario 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01-671 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/8791 patikslinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/96-3892 nutraukimo ir žemės sklypo ( - ), nuomos“ (toliau – Įsakymas) 4 punktą; įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl kelio servituto, suteikiančio teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypą ( - ) iki žemės sklypų ( - ), nustatyti ne siauresnį kaip 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėms per sklypus ( - ) ir ( - ), toje dalyje, kur nėra pastatų, iki žemės sklypų ( - ) pagal J. D. parengtą planą.

7Ieškovas nurodė, kad Įsakymo 4 punktu ir Sutarties 9 punktu buvo nustatytas 143 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per sklypą, esantį ( - ), iki žemės sklypų ( - ), kartu nurodant, kad ši sąlyga įsigalioja nuomininkui nugriovus ir išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro sklype esantį pastatą. Iki 2008 m. balandžio 9 d. gyventojai į sklypus ( - ) patekdavo per V. M. sklypą ( - ) bei per sklypą ( - ) bet V. M. betono luitu užtvėrė vienintelį kelią iki nurodytų žemės sklypų, todėl gyventojai, gindami savo teises, pateikė J. D. schemą, siekdami nustatyti kelio servitutą, tačiau atsakovai V. M. ir A. M. su pateiktu pasiūlymu nesutiko, nurodydami, kad kelias į naudojamus sklypus gali būti nustatytas per buvusią istorinę įvažą, kuri šiuo metu yra užmūryta. Ieškovo teigimu, tokie atsakovų veiksmai pažeidė Sutarties sąlygas bei trečiųjų asmenų teises, todėl prašė jas apginti.

8Atsakovai V. M. ir A. M. su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad Įsakymo ir Sutarties pagrindu buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovas nenurodė, kokias teisės normas Įsakymas ir Sutartis pažeidžia, nepateikė kelio servituto projekto, todėl prašė ieškinį atmesti.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. spendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Sutarties 9 punktą ir Įsakymo 4 punktą, kitą ieškinio dalį atmetė.

11Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12Teismai konstatavo, kad Įsakymu ir Sutartimi nustatytas kelio servitutas valstybei priklausančioje žemėje, tačiau iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik jį įregistravus. Šiuo atveju kelio servitutas negali būti įregistruotas, nes nenugriautas pastatas žemės sklype ( - ). Tai reiškia, kad kelio servituto nenustatyta, todėl yra pagrindas panaikinti Įsakymo 4 punktą ir Sutarties 9 punktą.

13Servitutų nustatymą valstybinės žemės sklypams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti servitutai projektuojami tada, kai prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pateikia Taisyklių 6.1 – 6.3 punktuose nurodyti asmenys, šiuo atveju prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl kelio servituto nustatymo žemės sklypui ( - ) turi paduoti ( - ) gyventojai. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, šios institucijos valia pareiškiama priimtu sprendimu dėl servituto nustatymo. Kadangi byloje esantis servituto projektas neatitinka Taisyklių reikalavimų, jis negali būti pagrindas servitutui nustatyti. Be to, nustatyta, kad neišnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės neapriboti savininkų V. M., H. B. ir L. D. teisių jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), nes teismuose nagrinėjamos dvi bylos dėl įvažos, kuri suteiktų galimybę nesuvaržyti sklypo ( - ) servitutu, atstatymo.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

16Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 4.126 straipsnio normą, kurioje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. ( - ) namų gyventojų teisės yra pažeistos, nes jie objektyviai turi tik vieną galimybę patekti į savo namus – per žemės sklypą ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso V. M., H. B., L. D. ir toliau per žemės sklypo ( - ) kiemą (ne per pastatą), kurį pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojasi V. M. sutuoktinė A. M.. Pastarųjų siūlomas alternatyvus kelias yra neegzistuojantis, nes istorinė įvaža yra užmūryta. Teismas, esant prašymui įteisinti faktiškai egzistuojantį vienintelį įmanomą servitutą, paliko daugiabučių namų gyventojus visai be servituto, todėl iki tol, kol bus priimtas sprendimas atsakovo V. M. inicijuotuose civilinėse bylose dėl įvažos per pastatą ( - ) atstatymo, servitutas per žemės sklypus ( - ) ir ( - ) g. 16 turėtų būti nustatytas teismo sprendimu. Jeigu įvaža per pastatą ( - ) bus atstatyta ir atsiras kelias prie pastatų ( - ), tuomet servitutas per žemės sklypus ( - ) ir ( - ) pasibaigs išnykus jo būtinumui (CK 4.130 straipsnio l dalies 5 punktas).
  2. Teismai, spręsdami servituto nustatymo klausimą, nepagrįstai taikė Taisykles, nes jos taikytinos nustatant žemės servitutą administraciniu aktu. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ( - ) gyventojai dėl servituto nustatymo žemės sklypui ( - ) turi vadovautis Taisyklėmis ir paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, taikė netinkamą materialiosios teisės normą, kai privalėjo taikyti CK 4.126 straipsnį. Taisyklės negali būti taikomos, nes objektyviai egzistuoja tik vienintelis galimas servitutas – per atsakovams V. M., H. B. ir L. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( - ) ir toliau per žemės sklypą ( - ), kurį nuomojasi A. M.. Vadovaujantis Taisyklėmis, servitutas administracine tvarka gali būti nustatomas privačios žemės sklypams tik tuomet, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas (Taisyklių 2.3 punktas). Žemės sklype ( - ) pagal teritorijų planavimo dokumentą servitutas nėra numatytas, todėl šalių materialiesiems teisiniams santykiams Taisyklės negali būti taikomos. Be to, egzistuojant savininkų nesutarimui dėl servituto nustatymo ir nesant galimybės nenustačius servituto normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, kelio servitutas nustatytinas tik teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis).
  3. Teismai, pažeisdami proceso teisės normas, ir esant byloje rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems esant vienintelį objektyviai egzistuojantį kelią, kuriuo galima patekti į žemės sklypus ( - ), apie kilusį savininkų ginčą dėl servituto nustatymo padarė priešingą išvadą, kad byloje dar nėra išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad būtų neapribotos savininkų V. M., H. B. ir L. D. teisės ir interesai jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ).
  4. Teismai padarė išvadą, kad ieškovo pateiktas architektės J. D. parengtas servituto planas neatitinka keliamų reikalavimų. Teismui nustačius, kad ieškinio pagrindas ar reikalavimas nėra tinkamai suformuluoti, procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, t. y. jeigu pateiktas servituto planas (schema) neatspindi servituto turinio (CK 4.112 straipsnis), turėjo būti paskirtas terminas šiems trūkumams pašalinti. Teismas servituto planą (schemą) priėmė, pateikti kitą servituto planą nereikalavo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad teismas nebuvo paskyręs ieškovui termino savo reikalavimams ir jų pagrindui suformuluoti, yra esminis proceso pažeidimas (CK 115, 138 straipsniai).

17Kasaciniu skundu trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė – prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės.

18Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Servituto tikslas – užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą. Nagrinėjamoje byloje prašomu nustatyti servitutu buvo siekiama užtikrinti tinkamą nekilnojamojo turto, esančio ( - ), naudojimą ir valdymą. Ta aplinkybė, kad servitutas buvo nustatytas (nors dėl atsakovės A. M. kaltės (neveikimo) nebuvo įgyvendintas) Įsakymu, patvirtina servituto būtinybę. Pastatai, esantys ( - ), yra apsupti privačių žemės sklypų ir nėra galimybės į juos patekti kitaip nei per minėtus sklypus. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina servituto nustatymo teismine tvarka poreikį, tačiau bylą nagrinėję teismai, panaikindami esantį (įregistruotą) servitutą, naujo servituto nenustatė, taip pažeisdami CK 4.126 straipsnio 1 dalį.
  2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad būtų neatribotos savininkų V. M., H. B., L. D. teisės ir interesai jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kuriam siekiama nustatyti servitutą, nes V. M. siekia atstatyti istorinę įvažą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik abstrakčiai nurodė, kad teismuose vyksta dar kelios bylos (nenurodant nei kokios konkrečiai bylos, nei kokie reikalavimai jose yra sprendžiami), tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino to, kad šios bylos nėra išnagrinėtos ir jokie sprendimai dar nėra priimti. Teismas nesiaiškino, kokią įtaką tų bylų nagrinėjimui gali turėti galutinis sprendimas šioje byloje, ir atvirkščiai. Taigi, teismai, panaikindami esamą servitutą ir nenustatydami naujo, pažeidė CK 4.111 ir 4.126 straipsnius, tai lėmė neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą. Tokiais sprendimais yra pažeidžiamas gyvenamųjų namų ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės apsaugos principas (Konstitucijos 23 straipsnis) bei CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teisės objektu, nes neužtikrinamas tinkamas patekimas prie jiems priklausančio nekilnojamojo turto.
  3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.130 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes servitutas gali baigtis tik nustatytais pagrindais: jo atsisakius, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui, pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei, išnykus servituto būtinumui, suėjus senaties terminui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 yra pasisakęs, kad servituto pabaigos konstatavimas išnykus jo būtinumui galimas tik tada, kai viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio. Taigi teismas, nenustatęs nė vieno servituto pabaigos pagrindo bei nekonstatavęs, kad nustatyto servituto būtinumas išnyko ir viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad kelio servitutas negali būti įregistruotas, nes nenugriautas pastatas žemės sklype ( - ). Taip apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas servitutą panaikino pagrįstai, be to, tokią išvadą padarė iš esmės prieštaraudamas byloje esantiems akivaizdiems rašytiniams įrodymams, t. y. teigdamas, kad servitutas yra neįregistruotas (nes nenugriautas pastatas) ir nenustatytas, nors byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina esant įregistruotą kelio servitutą. Teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes nutartis nemotyvuota (nenurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiamasi, teigiama, kad administraciniu aktu nustatytas ir įregistruotas servitutas nesukelia teisinių padarinių).
  4. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad servituto nustatymas šiuo atveju yra būtinas, bet jo nenustatė, kartu panaikindami esamą įregistruotą (nors iki šiol ir neįgyvendintą) servitutą, teigdami, kad jis yra tik formalus. Tretieji asmenys neturėjo ir iki šiol neturi tinkamo patekimo prie jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kreipimosi tikslas yra apginti trečiųjų asmenų teisę turėti tinkamą patekimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų, šiuo tikslu prašant nustatyti servitutą per faktinį esamą kelią. Taigi, viešojo intereso apgynimas šioje byloje reikštų prašomo servituto nustatymą o kiti reikalavimai, kuriuos patenkino pirmosios instancijos teismas (panaikinti Sutarties ir Įsakymo atitinkamus punktus) yra tik išvestiniai iš pagrindinio, kad nebūtų dviejų galiojančių servitutų. Teismai neišsprendė ginčo iš esmės, neatkūrė teisinės taikos tarp ginčo šalių, priešingai – sukėlė neigiamų teisinių padarinių asmenims, kurių interesai buvo ginami šioje byloje, nes nenustatė prašomo servituto ir panaikino jau įregistruotąjį. Teismai bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nesiaiškino, ar yra galimybė nustatyti kitokį kelią, jei taip, ar jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitiktų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., tinkamas gaisrinei, greitajai pagalbai ir t. t.), kiek yra realus tokio kelio įrengimas ir kt., taip pažeisdami CPK 2 straipsnį ir 185 straipsnio 1 dalį.

19Ieškovas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo.

20Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo kasacinio skundo.

21Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie ieškovo ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės kasacinių skundų.

22Atsakovė A. M. su kasaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir ginčijamus sprendimus palikti nepakeistus.

23Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl ieškinio dalies, kuri teismo sprendimu buvo patenkinta, šalių ginčo nebuvo. Tiek atsakovai, tiek ieškovai dėl šios dalies ieškinį pripažino, nurodydami, kad Įsakymas ir Sutartis pažeidžia atsakovės ir trečiųjų asmenų teises, nuosavybės neliečiamumo principą, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kauno miesto savivaldybės ginčijamos teismo išvados yra faktinių bylos aplinkybių vertinimas, todėl negali būti kasacinės instancijos nagrinėjimo dalykas (CPK 347, 353 straipsniai). Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno miesto savivaldybė neprieštaravo, kad teismas panaikintų Sutarties 9 punktą ir Įsakymo 4 punktą, todėl neturi teisės ginčyti teismo sprendimo dėl tos dalies, kurios neginčijo pateikiant skundą apeliacinės instancijos teismui.
  2. Kauno miesto savivaldybės kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo pareigą, esant įrodytam ir nepaneigtam servituto poreikiui ir nesutarimo aplinkybėms, nustatyti servitutą tinkamam viešpataujančiojo daikto naudojimui. Kauno apygardos teismas priėjo išvadą, kad neišnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės neapriboti V. M., H. B., L. D. teisių žemės sklype ( - ), kuriam siekiama nustatyti servitutą, ir ši išvada, kasatoriaus nuomone, padaryta neištyrus ir neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų, nenurodant teisės normų. Su tokiais argumentais negalima sutikti, nes Kauno apygardos teismas vertinimą atliko remdamasis byloje nustatytais faktais, kad realiai patekti į sklypus ( - ) galima ne tik nustačius atsakovų prašomą servitutą, bet ir atstačius istorinę įvažą, dėl kurios atstatymo Kauno miesto savivaldybė yra davusi sutikimą ir dėl kurios 2010 metais buvo parengta visa projektinė dokumentacija. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečios teisės normos, nedaro išvadų neteisingų.
  3. Aplinkybė, kad teismas panaikino esamą administraciniu aktu nustatytą servitutą ir nepatvirtino naujo, reiškia tai, kad reikalavimas nustatyti naują servitutą nebuvo tinkamai suformuotas. Servitutas sklype ( - ) buvo suplanuotas detaliojo plano pagrindu. Tokia pati tvarka nustatyta ir detaliojo plano sprendinių pakeitimui (Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktai, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. Dl-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 53 punktas). Tai reiškia, kad naujo kelio servituto klausimas gali būti sprendžiamas tik vieninteliu įstatyme nustatytu būdu – rengiant šios teritorijos detalųjį planą arba atliekant galiojančio detaliojo plano pakeitimus, arba parengiant žemės sklypo planą, prilygintą teritorijų planavimo dokumentui. Teismai pagrįstai atmetė reikalavimą nustatyti ne siauresnį kaip 4 metrų pločio kelio servitutą pagal J. D. parengtą planą, nes tai pažeistų Teritorijų planavimo įstatymą.
  4. Negalima sutikti su Kauno miesto savivaldybės argumentu, kad teismas nenustatė nė vieno CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo, nes nagrinėjamu atveju ginčo servitutai nepradėjo galioti, o iš jų kylančios teisės ir pareigos neatsirado. Dėl to šioje byloje servitutų pabaigos klausimas nespręstinas.
  5. Kauno miesto apylinkės prokuratūra kasaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad teismai pažeidė CK 4.126 straipsnį, nes ( - ) namų gyventojai turi tik vieną galimybę patekti į savo namus - per žemės sklypus ( - ) ir ( - ), nes egzistuoja kelios galimybės išspręsti servituto klausimą, tarp jų – atstačius istorinę įvažą.
  6. Kauno miesto apylinkės prokuratūra nurodo, kad servitutas turėjo būti nustatytas teismo sprendimu, tačiau ieškovo suformuluoto reikalavimo negalima tenkinti, nes servituto nustatymas galimas tik detaliojo plano keitimu arba patvirtinus naują planą.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl būtinumo kaip vienos servituto nustatymo sąlygų

27Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.

28Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismams priimant sprendimus faktiškai egzistavo vienintelis būdas ( - ) namų gyventojams patekti į savo namus: per žemės sklypą ( - ), toliau – per žemės sklypą ( - ), nes administraciniu aktu nustatytas servitutas buvo praktiškai neįgyvendintas (ėjo per pastatą, kurio atsakovė nenugriovė), o atsakovų atsikirtimuose nurodomas kelias per istorinę įvažą – neįmanomas dėl jos nebuvimo. Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį namą ar butą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią arba realiai neegzistuojantis administraciniu aktu nustatytas servitutas. Taigi, teismams nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, buvo pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo faktiškai naudoto kelio vietoje, per žemės sklypą

29( - ), toliau – per žemės sklypą ( - ).

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad servituto esmė suponuoja tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą ir servitutas neįmanomas vien viešpataujančiojo daikto savininko pastangomis. Kaip alternatyva byloje nurodytas servitutas per istorinę įvažą, kuriai atstatyti reikalingas ne tik patalpų savininkų sutikimas, projektinės medžiagos parengimas, patvirtinimas įgaliotose institucijose bei statybos darbai, yra akivaizdžiai sudėtingesnė ir ilgiau trunkanti procedūra, kuriai daryti įtaką ar kurią paspartinti viešpataujančiojo daikto savininkai neturi galimybių, o statinio, esančio sklype ( - ), nugriovimas, kuris būtų pagrindas atsirasti administraciniu aktu nustatytam servitutui, yra daikto likvidavimas, neįmanomas be jo savininko valios (išskyrus paėmimą visuomenės poreikiams).

31Jeigu, kaip teigia atsakovai, atstačius istorinę įvažą, ( - ), namų gyventojams atsirastų galimybė patekti į savo namus nesinaudojant žemės sklypais ( - ), per juos nustatytas servitutas pasibaigtų išnykus jo būtinumui (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad faktinis istorinės įvažos atstatymas gali panaikinti būtinybę nustatyti servitutą, jeigu atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmetę prašymą nustatyti servitutą tuo pagrindu, kad neišnaudotos visos įmanomos ir objektyvios galimybės neapriboti ( - ) sklypo savininkų teisių, ir iš esmės nesprendę servituto nustatymo klausimo esant jo būtinybei (nes šių teismo procesinių sprendimų priėmimo metu istorinė įvaža dar nebuvo atstatyta ir jos tinkamumas naudoti nebuvo vertintas), netinkamai taikė CK 4.126 straipsnį. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme prieš nutarties paskelbimą buvo gauta informacija iš atsakovo V. M., kad istorinė įvaža yra atstatyta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu yra leista atlikti įvažos per patalpas ( - ) atstatymo darbus.

32Teisėjų kolegijos nustatytas CK 4.126 straipsnio pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis netenkinti reikalavimo nustatyti servitutą. Įvažos atstatymo ir tinkamumo naudoti aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas bylos faktų nenustatinėja, bet yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris turi įvertinti, ar atstačius istorinę įvažą išliko būtinumas nustatyti servitutą, ar ši įvaža yra tinkama ir pakankama, kad patenkintų ( - ) namų gyventojų poreikius.

33Dėl servituto, kaip daiktinės teisės, registracijos

34CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Jeigu naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz., statinių pertvarkymu ar nugriovimu, remontu, žemės sklypo pertvarkymu, kelio įrengimu ir pan.), tai servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, tai servitutas, kaip daiktinė teisė, nėra atsiradęs, ir tokio būsimo servituto teisinė registracija negalima.

35Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Įsakymo 4 punktu ir Sutarties 9 punktu nustatytą 143 kv. m kelio servitutą, kuris turėjo įsigalioti nuomininkui nugriovus ir išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro sklype esantį pastatą. Nuomininkė (atsakovė A. M.) pastato nenugriovė ir servitutas, kaip daiktinė teisė, faktiškai nebuvo atsiradęs. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis buvo pagrindas panaikinti jo teisinę registraciją.

36Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu

37Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ( - ) gyventojų bei atsakovų yra susiklostę konfliktiški santykiai, taikiai susitarti ir nustatyti servitutą sutartimi nepavyko, asmenų, negalinčių patekti į jiems priklausantį būstą, teisės pažeidžiamos, todėl yra pagrindas kreiptis teisminės gynybos, konkrečiai – prašyti nustatyti servitutą teismo sprendimu.

38CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį – 4 metrus. Taigi, prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas; šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane, jei jis būtinas. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad pateikta servituto schema ar planas nėra aiškūs arba trūksta tam tikrų duomenų, ieškovui suteikiama galimybė šiuos trūkumus pašalinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas atmesti prašymą nustatyti kelio servitutą vien dėl pateikto kelio servituto plano trūkumų, atsižvelgtina į civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Pernelyg formalizuojant tiek pateikiamų procesinių dokumentų, tiek jų priedų turinį ir atsisakant iš esmės spręsti šalių ginčą vien dėl neesminių kelio servituto plano trūkumų, kurie gali būti ištaisomi proceso metu, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos dėl kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobūdį, tai inter alia lemia aktyvų teismo vaidmenį renkant ir tiriant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008).

39Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovo pateiktas servituto projektas neatitinka Taisyklių reikalavimų, todėl jis negali būti pagrindas servitutui nustatyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios Taisyklės reglamentuoja servituto nustatymą valstybiniame žemės sklype administraciniu aktu, kai servitutas nustatomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Taisyklių 1 punktas), todėl jos ieškovo pateiktam projektui nustatant servitutą teismo sprendimu netaikomos. Dėl šių priežasčių kasacinio skundo argumentai, kad teismai, spręsdami servituto nustatymo klausimą, nepagrįstai taikė Taisykles, o apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ( - ) gyventojai dėl servituto nustatymo žemės sklypui ( - ) turi vadovautis Taisyklėmis ir paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, taikė netinkamą materialiosios teisės normą, kai privalėjo taikyti CK 4.126 straipsnį, laikytini pagrįstais.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Kasaciniame teisme patirta 580,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis ieškinį atmesti, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

44Kitą nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis panaikinti 2004 m. vasario 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2004-0023 9 punktą ir 2004 m. vasario 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01-671 „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/8791 patikslinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties nr. 19/96-3892 nutraukimo ir žemės sklypo ( - ) nuomos“ 4 punktą, palikti nepakeistą.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. 2011 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti: 2004 m. vasario 10 d.... 7. Ieškovas nurodė, kad Įsakymo 4 punktu ir Sutarties 9 punktu buvo nustatytas... 8. Atsakovai V. M. ir A. M. su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad Įsakymo ir... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. spendimu ieškinį... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos... 12. Teismai konstatavo, kad Įsakymu ir Sutartimi nustatytas kelio servitutas... 13. Servitutų nustatymą valstybinės žemės sklypams reglamentuoja Lietuvos... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 16. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas... 17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė – prašo... 18. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Servituto... 19. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens Kauno... 20. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė pareiškimą dėl... 21. Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 22. Atsakovė A. M. su kasaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir... 23. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Dėl ieškinio... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl būtinumo kaip vienos servituto nustatymo sąlygų... 27. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 28. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismams priimant sprendimus... 29. ( - ), toliau – per žemės sklypą ( - ).... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad servituto esmė suponuoja... 31. Jeigu, kaip teigia atsakovai, atstačius istorinę įvažą, ( - ), namų... 32. Teisėjų kolegijos nustatytas CK 4.126 straipsnio pažeidimas sudaro pagrindą... 33. Dėl servituto, kaip daiktinės teisės, registracijos... 34. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir... 35. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti... 36. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu... 37. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o... 38. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą,... 39. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovo pateiktas servituto... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Kasaciniame teisme patirta 580,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria palikta... 44. Kitą nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...