Byla 2S-650-56/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

2kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Ritos Kisielienės,

3rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieškinį atsakovei J. M. dėl neteisėtų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu komisijos, susidedančios iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau -Utenos RAAD) direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektės, 2003-05-12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype Brusavankos kaime, Zarasų rajone (sklypo kadastrinis Nr. ( - ) buvimas; Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005-01-27 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 1; Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 11. Įpareigoti J. M. per nustatytą terminą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) nurodant, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo, statinys nugriaunamas J. M. lėšomis.

7Nurodė, kad Komisija apžiūrėjusi J. M. sklypą 2003-05-12 aktu nustatė, kad šiame sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai ir tarpusavyje vietomis surištų dalinai aptašytų pamatų bei rūsio liekanos. Akte nurodyta, kad tai turėtų būti arba gyvenamojo namo, arba ūkinio pastato pamatai. Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2010-09-10 specialisto paaiškinime nurodė, kad akte galimai buvę pamatai aprašyti abstrakčiai. Akte išdėstyta hipotetinė nuostata, kad tai turėtų būti arba gyvenamo namo arba ūkinio pastato pamatai nepagrįsta visiškai jokiais argumentais. nebuvo nustatyta, kokio būtent pastato - gyvenamojo namo, ūkinio, kt. - yra šios liekanos. VGTU Geodezijos instituto matininkė-ekspertė atlikusi ekspertizę remiantis archyvine-kartografine medžiaga 2009-11-25 ekspertizės akte Nr. 1843 pateikė išvadą, kad Zarasų rajono savivaldybėje Turmanto seniūnijoje ( - ) kaime esančio sklypo (kad. Nr. ( - ), priklausančio J. M., ribose 1930-2003 m. laikotarpiu pastatai neidentifikuoti. Ši kvalifikuoto specialisto išvada paneigia 2003-05-12 akte nustatytas aplinkybes apie sklype esančius išlikusius pastato pamatus. Komisija neatitiko Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyto būtino viešojo administravimo subjektui kriterijaus - neturi įstatymų suteiktos viešojo administravimo teisės, ji veikė ir priėmė Aktą be įstatyminio pagrindo. Be to, Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003-05-22 išdavė J. M. (toliau -Statytoja) patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 34., neatsižvelgdama į tai, kad sklypas yra saugomoje teritorijoje (kraštovaizdžio draustinis, vandens telkinių apsaugos zona), ir miškų ūkio paskirties, todėl nepakanka laikytis Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų, būtina paisyti ir įstatymais nustatyto miškų ūkio paskirties žemės naudojimo režimo. Pagal Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytą reguliavimą akivaizdu, kad teisė į statybą miškų ūkio žemėje negali būti realizuota. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką, Statytoja jai priklausančiame sklype negalėjo realizuoti Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., 20 str. 3 d. 4 p. nustatytos teisės į statybą net ir tuo atveju, jei buvusios sodybos faktas būtų buvęs įrodytas teisėtu Saugomų teritorijų įstatyme nustatytu būdu, kadangi visas sklypo plotas yra miško žemė, todėl sąvadas statyti miško žemėje sodybos pastatus iš viso negalėjo būti išduotas. 2005-01-27 statinio pripažinimo naudoti aktu Nr. 1 pripažintas tinkamu naudoti savavališkai pastatytas statinys ir jo priklausiniai. Aktas priimtas statytojai nepateikus būtinų pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimas tinkamais naudoti tvarka" 27 p. ir šio reglamento 3 priede nurodytų dokumentų - statybos leidimo, projekto schemų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriaus vadovaujama komisija 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti aktu Nr. 11 pripažino malkinę 31 lž su terasa tinkama naudoti. 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti aktu Nr. 11 pripažintas tinkamu naudoti savavališkai pastatytas statinys. Aktas priimtas Statytojai nepateikus būtinų pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimas tinkamais naudoti tvarka" 27.1. p. ir šio reglamento priede nurodytų dokumentų - supaprastinto statinio projekto ar projekto schemos, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Ieškinyje ieškovas suformulavo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl J. M. nuosavybės teise priklausančių statinių (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) esančių J. M. priklausančiame žemės sklype ( - ) kaime, Zarasų rajone (sklypo kadastrinis Nr. ( - ).

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) k., Zarasų r., nuosavybės teise priklausančius J. M..

10Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, gali pasikeisti atsakovei J. M. priklausančių pastatų savininkas, kuris turės teisę šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Teismo vertinimu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių J. M. gali statinius parduoti arba kitaip parleisti kitiems asmenims, kas apsunkins bylos nagrinėjimą ir trukdys galimo sprendimo įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad siekiant išvengti, galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo jį vykdyti, taikytina prokuroro prašoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CK 145 str. 1 d. 2 p.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12Atsakovė J. M. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas, nes ieškovo prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovei. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo pasunkėjimui nebuvo, ir ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis formaliais pagrindais ir visiškai nevertino realios rizikos įvykdyti teismo sprendimą tikimybės bei nemotyvavo kokiu atsakovės elgesiu ir veiksmais galėjo būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad atsakovė valdydama nekilnojamojo turto objektus ilgą laiką neketina jų perleisti tretiesiems asmenims. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą, nes skundžiama nutartimi buvo pritaikytos neproporcingos pažeidimo pobūdžiui laikinosios apsaugos priemonės.

14Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti galioti.

15Nurodo, kad siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakanka tik prielaidos, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o vertinant prielaidų pagrįstumą turi būti vertinama ar esamomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas pagal teisinį reglamentavimą turi galimybę imtis veiksmų kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškovas teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo pateikti įrodymų apie atsakovės realius ketinimus perleisti turimą turtą kitiems asmenims. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo pobūdį bei padarė pagrįstą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turi būti taikomos.

16Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

17Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

18Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.

19Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183 str. 185 str.).

20Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl komisijos, susidedančios iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau -Utenos RAAD) direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektės, 2003-05-12 akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype Brusavankos kaime, Zarasų rajone (sklypo kadastrinis Nr. ( - ) buvimas; Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005-01-27 statinio pripažinimo naudoti akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu; Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti akto Nr. 11 pripažinimo negaliojančiu bei J. M. įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) nurodant, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo, statinys nugriaunamas J. M. lėšomis. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį tenkino ieškovo, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre draudžiantį atsakovei J. M. perleisti tretiesiems asmenims jai nuosavybės teise priklausantį turtą pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) k., Zarasų r.

21Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis atsakovė J. M. atskirajame skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas ir laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis formaliais pagrindais bei neįvertino, kad atsakovei jau ilgą laiką valdant areštuotus statinius jokios grėsmės, kad ji juos perleis tretiesiems asmenims ir tuo apsunkins teismo sprendimo įvykdymą, nebuvo, todėl teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo pripcipą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.

22Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

23Bylos duomenys rodo, kad ieškovas ginčija administracinius sprendimus susijusius su atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų nugriovimu. Teisėjų kolegijos vertinimu teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų paneigta atsakovės galimybė perleisti jos valdomą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, kas būtų sudarę prielaidas apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar net neįvykdomumą bei galimai sąlygotų tolimesnį šalių bylinėjimąsi ir galimai restitucijos taikymą, kas prieštarautų proceso ekonomijos ir koncentruotumo principamas, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bei tuo, kad perleidus statitinius tretieisiems asmenims atsirastų naujas sąžiningas įgyjėjas ir kaip naujasis statinių savininkas turėtų teisę ginti savo nuosavybės teises.

24Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis ekonomiškumo principo. Tai reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaudos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti realų teismo sprendimo užtikrinimą. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą t.y laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesukeltų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

25Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas taikė reikalavimo pobūdį atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones ir sudarė pakankamas prielaidas tinkamam ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškimo ir proporcingumo bei teisingumo principus.

26Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovė ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, kad ieškovas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantė realizavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

28Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

30Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį civinėje byloje Nr. 2-972-731/2010 palikti nepakeistą, o atsakovės J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Ritos Kisielienės,... 3. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras su ieškiniu kreipėsi į... 7. Nurodė, kad Komisija apžiūrėjusi J. M. sklypą 2003-05-12 aktu nustatė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo... 10. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, gali... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 12. Atsakovė J. M. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują... 13. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Civilinio... 14. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą... 15. Nurodo, kad siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakanka tik... 16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 17. Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo... 18. Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas... 19. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas... 20. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl komisijos, susidedančios... 21. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis atsakovė J. M.... 22. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad... 23. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas ginčija administracinius sprendimus... 24. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios... 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas taikė reikalavimo... 26. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios... 28. Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 30. Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį civinėje...