Byla 2-417-287/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atnaujinimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant pareiškėjai O. V., jos atstovui advokatui K. V., suinteresuotiems asmenims I. D., V. K., A. B., suinteresuoto asmens atstovei S. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D., V. K., A. B., A. B., nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, ir

Nustatė

3Pareiškėja O. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. (miręs ( - )) iki žemės nacionalizavimo, t.y., iki 1940-07-21 nuosavybės teise V. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajone, valdė 9,39 ha žemės sklypą bei pripažinti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į turėtą J. B. žemę ir šį terminą atnaujinti. Juridinio fakto nustatymas jai reikalingas nuosavybės teisės į išlikusį tėvo J. B. turtą – žemę atkūrimui. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad tai, jog jos tėvas J. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė nurodytą žemę įrodo jos pačios parodymai, Lietuvos archyvų generalinės direkcijos 1994-04-01 Šiaulių apygardos pažymėjimas Nr. 2-3-40-B, kuriame nurodyta, kad suvisuomeninat žemę 1947 metais, iš J. B. buvo paimta 9,39 ha žemės, esančios Radviliškio valsčiaus V. kaime. Be to, kad J. B. nuosavybės teise valdė nurodytą žemę įrodo ir tai, kad iki šiol J. B. žemė yra laisva.

4Pareiškėja O. V. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir parodė, kad pati ji buvo maža, tik trijų metų iki žemės nacionalizacijos, tačiau iš tėvukų žino, kad jie turėjo žemės, važiuodavo malti miltų, vykdavo kūlimai. Prisimena, kad užėjus karui, kai pradėjo bombarduoti, bėgo, tėvukas ją nešė ant kupros į tokį didelį griovį, nes tame griovyje buvo sunešta mėsa, duona, javai. Tėtis sakydavo, kad jeigu kas, bus ko pavalgyti. Karas prasidėjo 1939 ar 1940 metais. Jos tėtis B. turėjo 9,39 ha žemės V. kaime. Žemė buvo visai netoli namų, prie griovio buvo takas ir už to tako buvo tėvuko žemė. Žino, kad tėvukas turėjo daugiau žemės, bet prasilošė ir liko tik tiek, kurią valdė, dirbo. O iš kur tėvukas gavo žemę ir kuriais metais, ji nežino. Tik iš pasakojimų žino, kad turėjo žemės. Atsimena, kad tėvukai turėjo du arklius, keturias karves, paršų, padargų, vežimų, plūgų, kurie vėliau buvo konfiskuoti. Tėvuko žemė ribojosi su K. žemėmis. Ten buvo dvaras, tačiau tėvuko žemė nesiribojo su dvaru. Vėliau, jaunystėje apie žemę ji nesidomėjo, nes tai nerūpėjo. 1954 metais ji išėjo iš tėvų namų ir apsigyveno K. G. kaime ir visą laiką dirbo kolūkyje. Tėvai liko gyventi V. kaime, tačiau jie gyveno nebe toje senoje sodyboje, o gyveno pačiame V. kaime, nes karo metu buvo sugadintas senosios sodybos namo stogas. Ta sena sodyba neišlikusi. Tėvuko žemė buvo toliau nuo tos senosios sodybos, sodybos pastatai buvo ne ant tėvuko žemės, o ant kieno žemės, ji nežino. Tėvai žemės nebedirbo nuo tada, kai atėmė arklius, karves, padargus, o konkrečiai nuo kada neatsimena. Dėl žemės susigrąžinimo ji pradėjo rūpintis tada, kai giminės pradėjo sakyti, jog tėvukas turėjo žemės, kodėl nesirūpina. Iš Šiaulių archyvo gavo pažymą, kurią nuvežė į Rozalimo seniūniją. Seniūnijoje pateikė tokius dokumentus, kokių prašė. Po to ji susirgo, sesuo Adelė taip pat sirgo ir niekas nebeieškojo, nebesirūpino dėl žemės. Iš R. seniūnijos gavo laišką, kad reikia kreiptis į teismą, ieškojo liudytojų V. kaime, bet visi senesni jau buvo išmirę. Ji neturi dokumentų, kad tėvukas iki 1940 metų valdė žemę. Apie tai paliudys liudytojos. Ji nežino, iš kur tėvukas gavo žemę, kada gavo, nes nebuvo suinteresuota ir tėvukai to nesakė, tik sakydavo, kad jų žemė. Dabar žemė priklauso žemės ūkio bendrovei. Jos išsilavinimas 7 klasės. Jau 20 metų kaip pensininkė, pensija 600 litų. Jau du metus serga onkologine liga, o prieš tai buvo operuotos abi akys, operuotas kelis. Iki 2003 metų ji nesirgo, ligos prasidėjo po 2003 metų. Ji turi keturis vaikus, gimusius 1964, 1967, 1973 ir 1980 metais. Jauniausia dukra gyvena šalia jos, tame pačiame name, sūnus gyvena Šiauliuose, viena dukra Airijoje, kitas sūnus Škotijoje. Pas gydytojus sūnus nuveždavo, o dėl žemės vaikai nepadėjo pasirūpinti, važinėjo ir rūpinosi viena. Jos buvo keturios seserys, tai yra, ji, A., J. ir A. Kai kreipėsi dėl žemės, sesuo A. dar buvo gyva, o dabar jau mirusi.

5Suinteresuotas asmuo ir suinteresuoto asmens A. B. atstovė I. D. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir parodė, kad tik iš mamos pasakojimų žino, kad tėvukai turėjo žemės. Buvo pati pradžia žemės grąžinimo, kai mama pasakė, kad turėjo žemės ir tada ji kreipėsi į Šiaulių archyvą, gavo pažymą, kad yra 9,39 ha žemės V. kaime. Kai gavo dokumentą iš Šiaulių archyvo, tada kreipėsi į Vilniaus centrinį archyvą, tačiau gavo atsakymą, kad nėra išlikusių jokių to laikotarpio notarinių dokumentų. Mama tuo metu buvo labai ligota, sirgo ir O. V. nuvežė dokumentus bei parašė prašymą dėl žemės grąžinimo. Jos mama A. B. buvo J. B. dukra. Mama jai pasakojo, kad žemė buvo pralošta, kad jos buvo daug daugiau, kad likęs tik likutis, kad žemę pralošė tėvukas, nes eidavo lošti, o pralošus, reikėdavo atsiskaityti žeme, o kaip buvo iš tiesų ji nežino ir negali pasakyti. Mama nesakė konkretaus kiekio, kiek tėvukas pralošė žemės. Mama sakydavo, kad tėvuko tėvai buvo turtingi. Mama pasakojo, kad viską paėmė į kolūkius, pasakojo apie laikotarpį iki 1948 metų, kad paėmė arklius, žemę. Ji pati net nežino, kokioje vietoje buvo senelio žemė. Mano, jeigu dokumentuose pažymėta, tai gal J. B. ir turėjo žemės, o kad iki 1940 metų turėjo, tokių dokumentų neturi.

6Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, nurodė, kad viską teisingai papasakojo I. D.. Ji pati apie žemę girdėjo tik iš tėvukų pasakojimo, senelio pasakojimo, nes kai senelis mirė, jai jau buvo 17 metų. Atsimena, kad seneliai gyveno V. kaime. Apie pirmą senelių sodybą nieko nežino. Senelis tik kalbėdavo, kad turėjo žemės, kad buvo savanoris, kad ponas davė žemės, kad žemės buvo gavęs kaip savanoris.

7Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir parodė, kad neturi ką pasakyti, nes prosenelių nepažinojo, o su močiute apie tokius dalykus kaip žemę, kiek turėjo, ar valdė, nėra kalbėję.

8Suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu, kaip nepagrįstu, nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi atlikus pretendentės O. V. atkurti nuosavybės teises į J. B. išlikusį nekilnojamąjį turtą byloje turimų dokumentų analizę, nustatyta, kad trūksta nuosavybės teises įrodančių dokumentų, analizėje nurodyta, kad žemė gauta iš dvaro po 1940 metų, todėl pareiškėja net tris kartus 2000, 2001 ir 2003 metais buvo informuota apie būtinybę pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime yra nurodoma, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas, kuris gali būti nustatomas, tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą, tai yra, reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne kas šia žeme naudojosi po nacionalizavimo. Toliau atsiliepime nurodoma, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises turi pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjos argumentas, kad terminą pateikti dokumentus jai sutrukdė aplinkybė, jog nuo 2006 m. iki 2009 m. ji buvo gydoma nuo vėžio ligos, atmestinas, nes ši aplinkybė neįrodo, jog buvo objektyvių kliūčių nuo 1996 m. iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

9Suinteresuoto asmens atstovė S. S. teismo posėdyje atsiliepimą į pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą atmesti ir parodė, kad pareiškėja pareiškime nurodė, jog liudytojos gali paliudyti apie žemės valdymą nuosavybės teise iki nacionalizacijos, tačiau mažamečiai asmenys negali konkrečiai nurodyti, kiek ir kokios žemės J. B. iki nacionalizacijos valdė, todėl nelaiko, kad tokia aplinkybė yra įrodyta. Kad niekas nėra padavę prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri pagal pareiškėją priklausė J. B., nei paneigia, nei įrodo nuosavybės teise valdytą žemę. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus jokių įrodymų, pagrindžiančių J. B. nuosavybės teisę iki 1940 metų liepos 22 dienos, tai yra, iki žemės nacionalizacijos, nėra. Dėl termino praleidimo pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, gali pasakyti tiek, kad aplinkybės, kurios lėmė termino praleidimą turėjo egzistuoti iki termino pabaigos, o termino pabaiga nustatyta piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme yra 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja jokių termino praleidimo aplinkybių nepateikė, todėl mano, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių.

10Liudytoja S. B. teismo posėdyje parodė, kad kai ji buvo 11 ar 12 metų, su mama ir tėčiu atvažiuodavo pas B., V. tėvus, į svečius V. kaime. Jie dažnai nuvažiuodavo pas B., B. atvažiuodavo pas juos, nes B. buvo jos mamos sesuo. Ji atsimena, kaip kartu su A. ir J. lakstė po tuos laukus, kur jos tėvai ir B. vaikščiojo. B. sakydavo, kad čia jų žemė, arkliai, karvės, kiaulės. Jos lakstydavo, o B. jos tėvams rodydavo žemę, sakydavo, kad jų žemė. Ji matė prisodintų bulvių, prisėtų javų. B. gyveno pačiame V. kaime, o žemė buvo netoli namų, medžiai ir už tų medžių buvo žemė. Ji atsimena, kaip dėdė J. B. sakydavo, kad jo žemės yra 9 ha, kad jo gyvuliai ir javai gražesni, nei tų „bagočių“. Tą laiką ji atsimena iki karo. A. ir J. buvo O. V. seserys. Kai jos kartu lakstydavo, O. tuo laiku dar lopšyje gulėjo. Vėliau, suaugę jos apie žemę nekalbėdavo, nes tada žemės niekas nebeturėjo. Iš kur J. B. buvo gavęs žemę, ar pirko, ar kas padovanojo, nežino. Tiksliai nepamena, kokie buvo metai, kada jie buvo atvykę pas B.

11Liudytoja O. J. P. parodė, kad ji gyveno V. kaime ir pro dvarą eidavo į mokyklą, į kurią pradėjo eiti nuo septynių metų, kartu su ja eidavo ir B. A. ir Ada, jos ją palydėdavo ir ji matydavo, kad netoli miško J. B. su arkliais dirbdavo žemę. Matė du arklius, dvi karves. P. B. sakydavo, kad tai jų žemė. Mergičkos sakė, kad žemės yra 9 ha. J. buvo vyriausia ir ji tai sakė. Iš kur J. B. turėjo tos žemės, nesakė, sakė tik kad turėjo 9 ha. B. žemė buvo V. dvaro teritorijoje, dvarininkas buvo J., bet jį 1940 metais išvežė į Sibirą. Kai B. dirbo žemę, dvarininkas J. dar buvo. Užėjus rusams, J. buvo išvarytas, gal ir ta žemė buvo išdalinta. B. žemė turėjo rubežių, buvo toliau nuo dvaro. Su J. B. apie žemę ji niekad nekalbėjo, o kalbėjo tik su jo dukromis. Gal J. B. ir buvo savanoris, bet ji buvo vaikas ir tas nerūpėjo.

12Iš O. V. prašymo (6 b. l.) matyti, kad pareiškėja O. V. 1996 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą R. apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. turėtą žemę 9,39 ha, esančią V. kaime, Pakruojo rajone.

13Iš Šiaulių apygardos archyvo pažymėjimo (7 b. l.) matyti, kad 1947 metų Radviliškio valsčiaus V. apylinkės žemės apskaitos žiniaraščiuose yra duomenys apie B. J., S. žemę V. kaime, kur skiltyje „iš viso žemės ūkyje“ įrašyta 9,39 ha.

14Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos (8 b. l.) matyti, kad žinių apie J. B. V. kaime turėtą žemę nepilnai išlikusiuose Šiaulių apskrities ipotekos įstaigos, notarų bei kitų archyvinių fondų dokumentuose nerasta.

15Iš gimimo ir santuokos aktų įrašų (9, 10 b. l.) matyti, kad O. B. – V., gimusi ( - ), yra J. B. duktė.

16Iš mirties liudijimo (14 b. l.) matyti, kad B. J., S. mirė ( - ).

17Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimo (15 b. l.) matyti, kad skyrius informavo pareiškėją O. V. 2003-03-27, jog ji prie savo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę nėra pateikusi nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad J. B. iki 1940 m. valdė 9,39 ha žemės V. kaime.

18Iš 2012-05-09 išrašo iš medicininių dokumentų (18 b. l.) matyti, kad pareiškėja O. V. serga išemine širdies liga nuo 2006 m., abiejų akių glaukoma ir katarakta po operacijų 2006 m. ir 2009 m., tiesiosios žarnos vėžiu po 2011-04-21 operacijos.

19Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų (25, 118 b. l.) matyti, kad pareiškėja yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

20Iš 2006-11-07 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties (52 b. l.) matyti, kad nepilnametei A. B. yra nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja paskirta I. D..

21Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimų (70, 71, 73 b. l.) matyti, kad skyrius informavo pareiškėją O. V. net tris kartus (1999 m., 2000 m. ir 2001 m.), kad ji nėra pateikusi archyvinių dokumentų ar teismo sprendimo apie J. B. valdytą 9,39 ha žemę V. kaime iki 1940 m. liepos 22 d.

22Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus analizės (72 b. l.) matyti, kad pareiškėja O. V. tris kartus informuota apie tai, kad trūksta nuosavybės teisę įrodančių dokumentų į J. B. 9,39 ha žemės sklypą ir pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus konstatuota, jog žemė gauta iš dvaro po 1940 m.

23Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 10.2 punktu išaiškino, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

26Pareiškėjai ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

27Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neįrodytas, prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nepagrįstas, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

28Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal tuometinius įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo tvarką bei sąlygas. Nuosavybės teisės atkuriamos šio įstatymo 2 straipsnyje išvardintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija (17 straipsnio 1 dalis). Kartu su piliečio prašymu turi būti pateikiami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (10 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais yra išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (9 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.

29Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą. Tokia išvada darytina lingvistiškai bei sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas.

30Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009 bei 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-273/2011).

31Tiek pareiškėja O. V., tiek liudytojos S. B. ir Ona J. P. iki žemės nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. buvo mažametės, atitinkamai dviejų su puse metų, beveik vienuolikos metų ir beveik aštuonių metų amžiaus. Pareiškėja nurodė tik tiek, kad ji apie tėvuko J. B. žemės valdymą žino tik iš tėvukų pasakojimų, tai yra, kad turėjo žemės ir ją dirbo, prisimena, kad vykdavo kūlimai, kad turėjo du arklius, keturias karves, paršų ir įvairių padargų, o kiek iš viso žemės ir kokiu pagrindu J. B. valdė ji nurodyti negalėjo. Liudytojos nurodė, kad jos tuo laiku bendraudavo su J. B. vyresniosiomis dukterimis J., A. ir A., su kuriomis prisimena, kad lakstydavo po laukus, kad kartu eidavo į mokyklą, matydavo, kad J. B. dirbdavo žemę ir kad J. B. ir jo dukros sakydavo, kad tai jų žemė, tačiau nei viena liudytoja negalėjo nurodyti, iš kur J. B. gavo ir valdė tą žemę. Tokie pareiškėjos O. V. ir liudytojų S. B. bei O. J. P. parodymai, kaip mažamečių asmenų bei paremti prielaidomis, nuogirdomis, visiškai nepatvirtina J. B. žemės valdymo fakto iki žemės nacionalizavimo ir nesuteikia teismui jokio pagrindo daryti prielaidą, kad J. B. iki 1940 m. liepos 22 d. valdė nuosavybės teise 9,39 ha žemės V. kaime, Pakruojo rajone, tuo labiau, kad ir pareiškėjos pateiktas vienintelis archyvinis dokumentas nurodo, kad tik 1947 metų Radviliškio valsčiaus V. apylinkės žemės apskaitos žiniaraščiuose yra duomenys apie B. J., S. žemę V. kaime, kur skiltyje „iš viso žemės ūkyje“ įrašyta 9,39 ha. Pareiškėja O. V. dar nurodė, kad 9,39 ha žemės sklypas iki šiol yra laisva žemė, dirbama žemės ūkio bendrovės. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ta aplinkybė, kad į pareiškėjos nurodytą žemės sklypą daugiau niekas nepretenduoja ar jis yra neužimtas, neduoda teismui pagrindo nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu fakto, nes tokia aplinkybė pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises į žemę gali būti reikšminga tik sprendžiant nuosavybės teisės atkūrimo būdo pasirinkimą. Suinteresuotais asmenimis byloje įtrauktos V. K., I. D. ir A. B. apie J. B. valdytą žemę iki 1940 metų negalėjo nieko reikšmingo nurodyti, nes V. K. ir I. D. apie tai žinojo tik iš tėvų ir senelio pasakojimų, o A. B. net to negirdėjo.

32Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises turi pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja O. V. teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą ir prašė teismo pripažinti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į J. B. turėtą žemę ir šį terminą atnaujinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, nes pagal šiuos kriterijus yra vertinami asmens veiksmai ir elgesys konkrečioje situacijoje. Nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra aiškiai nustatyta, kokiais dokumentais gali būti įrodinėjamos nuosavybės teisės į žemę. Visi teisės aktai yra skelbiami viešai ir prieinami kiekvienam asmeniui. Jeigu pareiškėjai trūko gebėjimų pačiai suvokti teisės aktų nuostatas, ji turėjo elgtis rūpestingai ir galėjo savo teisių įgyvendinimą pavesti kompetentingam atstovui, ką pastaruoju metu, kreipdamasi į teismą, pareiškėja ir darė: jai buvo suteikta iš dalies nemokama antrinė teisinė pagalba.

33Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra, termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos konkrečių faktinių aplinkybių ir tokių faktinių aplinkybių vertinimas bei atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - ne) priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).

34Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 1996 m. lapkričio 6 d., iki nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo galutinio termino – 2003 m. gruodžio 31 d., pareiškėja buvo net tris kartus raštu informuota, kad ji nėra pateikusi nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, jog J. B. iki nacionalizavimo valdė 9,39 ha žemės V. kaime, taip pat jai buvo nurodyta, kad turi teisę pateikti teismo sprendimą, kad dėl savo ligų pareiškėja pradėta gydyti (operuota) tik 2006 metais, jau pasibaigus įstatymo nustatytam dokumentų pateikimo terminui. Visi šie byloje esantys dokumentai patvirtina, jog valstybės įgaliota institucija žinojo, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą žemę, kad tarp institucijos ir pareiškėjos vyko susirašinėjimas, kuris įrodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytais terminais buvo informuota apie tai, jog trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurių ji nėra pateikusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagrindo terminą atnaujinti nėra ir terminas neatnaujintinas, nes pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, kad praleido terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl svarbių priežasčių, sudarančių prielaidas šį terminą atnaujinti.

35Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 444, 445 straipsniais, teismas

Nutarė

36Pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D., V. K., A. B., A. B., nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atnaujinimo atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Pareiškėja O. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti... 4. Pareiškėja O. V. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį... 5. Suinteresuotas asmuo ir suinteresuoto asmens A. B. atstovė I. D. teismo... 6. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, nurodė, kad... 7. Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir parodė,... 8. Suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 9. Suinteresuoto asmens atstovė S. S. teismo posėdyje atsiliepimą į... 10. Liudytoja S. B. teismo posėdyje parodė, kad kai ji buvo 11 ar 12 metų, su... 11. Liudytoja O. J. P. parodė, kad ji gyveno V. kaime ir pro dvarą eidavo į... 12. Iš O. V. prašymo (6 b. l.) matyti, kad pareiškėja O. V. 1996 m. lapkričio... 13. Iš Šiaulių apygardos archyvo pažymėjimo (7 b. l.) matyti, kad 1947 metų... 14. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos (8 b. l.) matyti, kad... 15. Iš gimimo ir santuokos aktų įrašų (9, 10 b. l.) matyti, kad O. B. – V.,... 16. Iš mirties liudijimo (14 b. l.) matyti, kad B. J., S. mirė ( - ).... 17. Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimo (15 b. l.) matyti, kad... 18. Iš 2012-05-09 išrašo iš medicininių dokumentų (18 b. l.) matyti, kad... 19. Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų... 20. Iš 2006-11-07 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties (52 b. l.) matyti,... 21. Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimų (70, 71, 73 b. l.)... 22. Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus analizės (72 b. l.) matyti, kad... 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato... 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56... 26. Pareiškėjai ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK... 27. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 28. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 29. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 30. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 31. Tiek pareiškėja O. V., tiek liudytojos S. B. ir Ona J. P. iki žemės... 32. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 33. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais,... 34. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja su... 35. Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 36. Pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D., V. K., A. B.,... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...