Byla 2-2316-559/2020
Dėl pažeistų teisių gynimo nesusijusių su daikto valdymo netekimu, atsakovės R. K. patikslintą priešieškinį ieškovui V. D. dėl neatlygintino servituto nustatymo; tretieji asmenys: G. S., A. S., Jonavos rajono savivaldybės administracija, UAB „Jonavos vandenys“, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovui V. D., atstovės R. K. atstovams J. K. ir advokato padėjėjui V. B., nedalyvaujant atsakovei R. K., tretiesiems asmenims G. S., A. S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovui, UAB „Jonavos vandenys“ atstovui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei R. K. dėl pažeistų teisių gynimo nesusijusių su daikto valdymo netekimu, atsakovės R. K. patikslintą priešieškinį ieškovui V. D. dėl neatlygintino servituto nustatymo; tretieji asmenys: G. S., A. S., Jonavos rajono savivaldybės administracija, UAB „Jonavos vandenys“, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas V. D. ieškinį palaiko iš dalies, ieškiniu prašė atstatyti jo pažeistas teises, įpareigoti atsakovę R. K. vieno mėnesio laikotarpyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), 3 lietaus kanalizacijos vamzdžius, šulinuką; patraukti 3 metrus nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) ribos, prie gyvenamojo namo, esančio ( - ), pristatytus priestatus: malkinę apie 2,14 x 12,5 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,80 iki 2,12, prie pirties pastato pristatytą medinių lentų malkinę 5,0 x 6,0 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,93 m iki 4,12 m (toliau statinys Nr. 2).

5Teismo posėdyje ieškovas atsisakė reikalavimo dalyje dėl prie pirties pristatytos 5,0 x 6,0 m dydžio malkinės patraukimo (2 t., b. l. 6). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą 0,1487 ha ploto ( - ), gyvenamąjį namą ( - ), su kiemo statiniais, esančius ( - ). Žemės sklypo įgijimo pagrindas: pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2006 m. kovo 9 d. su G. S. ir A. S.. Žemės sklype jis pasistatė gyvenamąjį namą, pavėsinę, kiemo statinius, kurie įregistruoti 2010 m. birželio 16 d. Jo žemės sklypas ribojasi su atsakovės žemės sklypu, esančiu ( - ). 2008 m. gegužės 27 d. buvo padaryta jo žemės sklypo topo nuotrauka ir paaiškėjo, kad kaimynė R. K., užtverdama tinklo tvorą tarp jo ir jos sklypo, savavališkai užėmė apie 9 kvadratinius metrus jo žemės sklypo. Atsakovė pripažino pažeidimą, žadėjo grąžinti neteisėtai užvaldytą sklypo dalį, perkeliant tvorą, tačiau savo pažado nevykdė. 2018 m. spalio mėn. ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių (toliau – NŽT Jonavos skyrius) su skundu, kuris 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 55SD-2017- (14.5.104)-(14.5.45)-29 informavo, kad pagal parengtą jo žemės sklypo ( - ) planą ties ribinių linijų posūkio tašku Nr. 2 gretimo žemės sklypo ( - ) savininkė R. K. 0,52 m atstumu savo metalinę tvorą yra įrengusi ieškovo žemės sklype, t. y. galimai savavališkai užėmė 9 kvadratinius metrus žemės plotą. Tada atsakovė gera valia perkėlė savo sklypo tvorą. Po žemės grąžinimo jo sklypo ribose liko atsakovės sumontuoti lietaus kanalizacijos įrengimai: 3 lietaus kanalizacijos vamzdžiai, kurie yra pakloti po žeme, o sklypo kampe - lietaus kanalizacijos šulinukas. Ieškovas prašė atsakovės pašalinti iš jo žemės sklypo aukščiau paminėtus įrenginius, tačiau atsakovė nereagavo ir įrengimų nepašalino. 2019 m. liepos mėn. jis kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, kuris 2019 m. liepos 9 d. nustatė, kad užbaigti tvoros perkėlimo darbus jam galimai trukdo besiribojančių namų valdų žemės sklypų bendroje ribinėje linijoje anksčiau įrengtas požeminių komunikacijų šulinukas. Dėl šio ginčo jis kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (15.2)-2D-4854 informavo, kad lietaus nuotėkų šulinys įrengtas apie 1995 metus, įrengė UAB „Jonavos vandenys“. UAB „Jonavos vandenys“ pareiškė, kad šulinys jai nuosavybės teise nepriklauso ir jis galimai bešeimininkis. Šulinio statytojas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, skundo tyrimą nutraukė. Tačiau ši išvada prieštaringa ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes įrenginiai yra jo žemės sklypo dalyje, atsakovė viena faktiškai naudojasi šiais įrengimais, lietaus kanalizacijos šulinys yra įregistruotas R. K. vardu. Atsakovė be jo sutikimo savo žemės sklype prie gyvenamojo namo yra pastačiusi priestatus, kurie yra mažesniame negu 3 metrai atstume nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos. 2019 m. gegužės 8 d. jis kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos valstybinės priežiūros departamentą dėl neteisėtai pristatytų priestatų, iš kurio gavo atsakymą, kad prie gyvenamojo namo pristatyta malkinė apie 2,4 m x 12,5 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,80 m iki 2,12 m (toliau statinys Nr. 1). Sklype prie pirties pastato pristatyta medinių lentų malkinė 5,0 m x 6,0 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,93 iki 4,12 m (toliau statinys Nr. 2). Statinys Nr. 1 pastatytas apie 1,90 m iki sklypus skiriančios tvoros, statinys Nr. 2 - apie 1,60 m iki sklypus skiriančios tvoros. Statytojas paaiškino, kad statinį Nr. 1 pastatė 2010 m., statinį Nr. 2 - 2001 m. (faktiškai statinys Nr. 1 pastatytas 2017 m., statinys Nr. 2 pastatytas 2008 m.). Statinių Nr. 1 ir Nr. 2 statybai leidimas neprivalomas. Statytojas pateikė gretimo sklypo buvusios savininkės sutikimą statyti dvi malkines arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos. Pažeidimų nenustatyta. Jis nebuvo supažindintas su ankstesnio sklypo savininkų G. S. ir A. S. tariamai atsakovei duotu sutikimu dėl statinių Nr. 1 ir Nr. 2 pastatymo arčiau negu 3 m nuo jo žemės sklypo. Kada pirko žemės sklypą, G. S. ir A. S. jo ir notaro neinformavo apie tai, kad tariamai yra duotas sutikimas atsakovei statyti statinius Nr. 1 ir Nr. 2. Dėl šio pažeidimo atsakovei daug kartų reiškė pretenzijas, tačiau ji atsisakė pretenzijas tenkinti, sakydama, kad turi ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimą statyti statinius. Dėl atsakovės kaltės negali pilnavertiškai naudotis ir laisvai disponuoti savo žemės sklypu, negali užtverti tvoros tarp žemės sklypų. Siekdamas apginti savo pažeistas teises, nutarė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių atstatymo.

6Teismo posėdyje ieškovas V. D. patikslino savo reikalavimą dėl pirties priestato (statinys Nr. 2) patraukimo, šioje dalyje savo reikalavimo atsisakė, nes atsakovė pažeidimą šioje dalyje pašalino (2 t., b. l. 6). Paliko reikalavimą dalyje dėl kanalizacijos šulinio su vamzdžiais pašalinimo ir dėl malkinės priestato (statinys Nr. 1) patraukimo. Papildomai paaiškino, kad malkinė pastatyta 2017 metais iš plastiko. Atsakovės namas pastatytas 3,60 m atstumu nuo tvoros, o dar šalia šio namo sienos pastatyta malkinė 2,15 m pločio. Stogas šlaitinis, tai visas sniegas į jo sklypo dalį krenta.

7Atsakovė R. K. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai priklauso nuosavybės teisėmis sklypas, ( - ), kuris atiteko jai iš buvusios savininkės R. M. dovanojimo sutartimi 2015 m. balandžio 3 d., o šiai sklypą ir jame esantį namą perleido jos ir atsakovės tėvai K., kurie sklypą įsigijo 2006 m., kai ieškovas V. D. dar nebuvo sklypo savininkas. Jau tada su sklypo, esančio ( - ), tuometiniu savininku buvo aptarti visi klausimai tiek naudojimosi tvarkos, tiek laikinų statinių ir tam buvę sklypo ir namo savininkai turėjo rašytinius sutikimus. Ji mano, kad apie tai buvo informuotas naujasis sklypo savininkas. G. S. sutikimą statyti dvi malkines arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos davė 2004 m. liepos 20 d., o ne kaip teigia ieškovas V. D. 2010 m. Statinys Nr.2 pastatytas 2002 m. ir su kaimynės G. S. sutikimu, o Statinys Nr. 1 pastatytas 2016 m., kuriam statyti sutikimas gautas 2004 m., nors jam kaimynų sutikimo ir nereikia. Atlikus sklypo matavimus naujausia įranga, nustatyta, kad yra netikslumai dėl pastatytos tvoros, atsakovė tai ištaisė ir perkėlė tvorą į matininkų nurodytas ribas. Pašalinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo lietaus kanalizacijos šulinuką neturi teisės, nes šulinuką ant dviejų sklypų ribos įrengė Savivaldybės užsakymu rangovinė organizacija. Trys lietaus kanalizacijos vamzdžiai į šulinuką įvesti jos žemėje. Ieškovas dėl šių įrenginių teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos departamentą ir gavo atsakymą, kad nėra jokių įrodymų, kad jie įrengti atsakovės. Ar šis atsakymas buvo skundžiamas įstatymo numatyta tvarka, atsakovei nėra žinoma ir jei to nepadaryta, vadinasi nėra jokių įrodymų, kad jie įrengti atsakovės. Atsakovei yra logiškai nesuprantamas ieškovo reikalavimas išmontuoti kanalizacijos šulinuką, kurio dalis yra ieškovo žemėje, motyvuodamas tuo, kad jis juo nesinaudoja. Tada kyla klausimas, kur suvesta lietaus kanalizacija iš ieškovo sklypo. Ieškovo minimas kanalizacijos šulinys ne tas pats, kuris yra ant dviejų sklypų ribos ( - ), todėl teigti, kad lietaus kanalizacijos šulinys, esantis ant dviejų sklypų ribos, esą atsakovės nuosavybė negalima.

82020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje atsakovė R. K. papildomai paaiškino, kad malkinė prie namo buvo pastatyta 2017 m. Kad tvoros ribos buvo neteisingos, buvo nustatyta, kai ieškovas pradėjo skųstis. Ji lietaus kanalizacijos vamzdžių nevedė ir paaiškinti negali. Kai tvora buvo užtverta, šulinys buvo jos sklype, o kai perkėlė tvorą, jos nuomone įrenginiai ir liko jos žemėje. Tiksliai paaiškinti negali, nes nežino aplinkybių.

9Atsakovės atstovas J. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šulinys buvo statomas ant dviejų sklypų ribos, skirtas abejiems sklypams ir buvo įrengtas ne sklypų savininkų, o 1996 m., kai pirko sklypą, šulinys jau buvo. Be to neaišku, kur yra ieškovo sklype lietaus vanduo surenkamas. Perkėlus tvorą, ieškovo žemėje liko įsiterpęs 20 cm šulinys. Vamzdžiai yra ne ieškovo žemėje. Dėl malkinės pažeidimo nėra, ką patvirtino ir statybos inspekcija. Malkinė pagal savo aukštį atitinka atstumą iki tvoros. Ieškovas per metus laiko niekur nesikreipė. Registrų centre yra įregistruotas jų statytas šulinys priešais garažą. Prie pirties malkinę jis pastatė 2002 m., o antrą prie namo – 2016 m. Sutikimas gautas 2004 m. Sutikimo ir nereikėjo, nes priestato aukštis yra 1,90 m, šis aukštis atitiko reikalavimus ir buvo galima statyti arčiau tvoros. Ieškovas pradėjo kelti ginčus tik 2018 m., anksčiau jokių pretenzijų nereiškė. Tvorą darė meistras, kuris apėjo šulinį iš ieškovo pusės ir įlindo apie 50 cm į ieškovo žemę, dėl ko taip padarė, jis negali paaiškinti.

10Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 5 d. raštu informavo ieškovą, jog atlikus patikrinimą P. Vaičiūno g. 87, Jonavoje nustatė, kad sklype prie gyvenamojo namo pristatyta malkinė apie 2,14 m x 12,5 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,80 m iki 2,12 m (Statinys Nr. 1). Sklype, prie pirties pastato pristatyta medinių lentų malkinė 5,0 m x 6,0 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,93 m iki 4,12 m (Statinys Nr. 2). Sklypas riboženkliais nepažymėtas. Statinys Nr. 1 pastatytas apie 1,90 m. iki sklypus skiriančios tvoros, statinys Nr. 2 apie 1,60 m. nuo sklypus skiriančios tvoros. Patikrinimo metu statytojas paaiškino, kad Statinį Nr. l pastatė 2010 m., statinį Nr.2 - 2001 m. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Statinių Nr. 1 ir Nr. 2 statybai leidimas neprivalomas. Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi tyrimą konstatavo, jog pažeidimų nenustatyta, taip pat tyrimo metu buvo pateiktas gretimo sklypo buvusios savininkės sutikimas, statyti dvi malkines arčiau kaip trys metrai iki sklypo ribos.

11Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas į Inspekciją dėl ieškinyje nurodytų 3 lietaus kanalizacijos vamzdžių bei šulinuko statybos teisėtumo kreipėsi 2019 m. kovo 18 d. skundu ir 2019 m. balandžio 16 d. prašymu, o dėl statinių - malkinių statybos teisėtumo, 2019 m. gegužės 8 d. skundu. Inspekcijos pareigūnė laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. atliko statybos patikrinimą ir 2019 m. balandžio 8 d. surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą (kontrolinį klausimyną) 3IPA-20-190408-00060 (toliau - aktas Nr. 1), kuriame nurodė, kad sklype, ( - ), galimai 1995 metais įrengtas lietaus nuotekų šulinys, priskiriamas nesudėtingų inžinerinių tinklų kategorijai. Inspekcijos Kauno departamento 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (15.2)-2D-4854 ieškovas buvo informuotas, jog atlikus tyrimą, 2019 m. kovo 18 d. Inspekcija, nustačiusi faktą, kad statybos darbai atlikti ankščiau kaip prieš 10 metų, jo skundo tyrimą nutraukė. Ieškovas 2019 m. balandžio 15 d. prašymu prašė pakartotinai išnagrinėti jo 2019 m. kovo 18 d. skundą ir duoti teisingą atsakymą. Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (15.2)-2D-6513 informavo ieškovą, kad į jo skundą atsakė raštu Nr. 2D-48754 bei nurodė argumentus ir teisės aktus, kurių reikalavimais vadovaujantis ieškovo 2019 m. balandžio 15 d. prašymas nebuvo nagrinėjamas. Be to, ieškovas 2019 m. gegužės 8 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, informuodamas, kad gretimame sklype, ( - ), nesilaikant 3 metrų atstumo pastatytos dvi malkinės. Inspekcijos Kauno departamento atsakinga pareigūnė 2019 m. gegužės 21 d. atliko statybos patikrinimą ir 2019 m. birželio 4 d. surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-190604-00092 (toliau - aktas Nr. 2), kuriame nurodė, kad sklype, ( - ) pastatyti pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai), priskiriami nesudėtingų pastatų kategorijai. Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (15.2)-2D-7639 ieškovą informavo, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad žemės sklype, ( - ), prie gyvenamojo namo pristatyta malkinė apie 2,14 m x 12,5 m. dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,80 m iki 2,12 m (toliau - statinys Nr. 1), o prie pirties pastato pristatyta malkinė 5,0 m x 6,0 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,93 m iki 4,12 m (toliau - statinys Nr. 2). Žemės sklypas riboženkliais nepažymėtas. Statinys Nr. 1 pastatytas apie 1,90 m iki sklypus skiriančios tvoros, statinys Nr. 2 - apie 1,60 m iki sklypus skiriančios tvoros. Vadovaujantis Reglamento 1.01.03:2017 2 lentelės 2 punktu, statiniai Nr. 1 ir Nr. 2 priskiriami I grupės nesudėtingiems pagalbinio ūkio paskirties pastatams. Atliekant statybos patikrinimą pagal ieškovo 2019 m. gegužės 8 d. skundą, Inspekcijai buvo pateiktas buvusios žemės sklypo, ( - ), savininkės G. S. 2004 m. liepos 20 d. rašytinis sutikimas dėl dviejų malkinių statybos arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

122020 m. sausio 8 d. trečiojo asmens atstovas L. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjo skundo tyrimas dėl šulinio buvo nutrauktas dėl senaties termino. Dėl malkinės buvo pateiktas rašytis gretimo sklypo savininko sutikimas, kurio pakako nustatyti nesudėtingo statinio malkinės statybos teisėtumą. Jo nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4,48 straipsnio 2 dalimi ankstesnio sklypo savininko sutikimas galiojo ir naujajam sklypo savininkui statant malkinę gretimame sklype 2016 m. Formaliai pažeidimas nebuvo nustatytas.

13Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 27 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrių (toliau – NŽT Jonavos skyrius) dėl jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ( - ) dalies savavališko užėmimo. NŽT Jonavos skyrius atsižvelgdamas į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, 2018 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-893-(14.5.141). Patikrinimo metu buvo patikrinta ieškovo žemės sklypo ( - ) ir atsakovės žemės sklypo ( - ) faktiškai naudojamos ribos. Šiame patikrinimo akte buvo užfiksuota, kad atsakovė ties tašku Nr. 2, pažymėtu ieškovo žemės sklypo plane M 1:1000, yra įrengusi savo metalinę tvorą ieškovo žemės sklype, taip savavališkai užimdama ieškovo 9 m2 sklypo ploto. Taip pat Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte pažymėta, kad ir ieškovas yra savavališkai užėmęs 15 m2 ploto valstybinės žemės, t. y. sklypo plane pažymėti taškai Nr. 2 ir Nr. 3 yra perkelti į ( - ) pusę. Jonavos skyrius 2018 m. spalio 29 d. raštais Nr. 5SD-2017-(14.5.104.) ir Nr. 5SD-2018-(14.5.104.) informavo ieškovą ir atsakovę apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, prašydamas juos pašalinti. Ieškovas su 2019 birželio 10 d. prašymu kreipėsi į Jonavos skyrių, dėl trukdymo užbaigti įrengti tvorą. NŽT Jonavos skyrius 2019 m. liepos 9 d. rašte Nr. 5SD-1230-(14.5.104.) pažymėjo, kad užbaigti ieškovui tvoros perkėlimo darbus galimai trukdo šulinukas, esantis ant bendros ribos, skiriančios ieškovo ir atsakovės žemės sklypus. Taip pat skyrius paaiškino, kad privačioje žemėje požeminių komunikacijų įrengimo ar perkėlimo į kitą vietą funkcijos nėra priskirtos NŽT Jonavos skyriui. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad ginčas yra kilęs tarp privačių asmenų savininkų ir į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba nei savo sprendimais, nei veiksmais nėra pažeidusi ieškovo teisių, prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

142020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė R. B. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jų specialistas vietoje nustatė, kad šulinukas yra ant sklypų ribos. Šiuo metu ieškovo sklypo ribos yra atstatytos.

15Trečiasis asmuo UAB „Jonavos vandenys“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. ieškovas kreipėsi į Inspekciją, kuri 2019 m. balandžio 10 d. pateikė atsakymą, kuriame teigia, jog įvertinus gretimo sklypo savininko paaiškinimus nuotekų šulinys įrengtas apie 1995 m. Statytojas nenustatytas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija ieškovo skundo nagrinėjimą nutraukė. Taip pat V. D. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2019 m. liepos 9 d. pateikė atsakymą ir informavo ieškovą, jog privačioje žemėje požeminių komunikacijų įrengimo ar perkėlimo į kitą vietą klausimų nagrinėjimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją nepriklauso. Vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1TS-0201 UAB „Jonavos vandenys“ paskirta savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkytoju bei pavesta savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Remiantis Jonavos miesto inžinerinių tinklų schema, Jonavoje esančios Proskynos gatvės viduriu nutiestas (pažymėtas raudonai) paviršinių nuotekų inžinerinis tinklas eksploatuojamas bei tvarkomas UAB „Jonavos vandenys“. Tačiau atkarpa (įvadas/išvadas) nuo Proskynos g. iki paviršinių nuotekų šulinio, pažymėto schemoje Nr. 33, nėra UAB „Jonavos vandenys“ nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, ( - ), adresu ( - ), kiti inžineriniai statiniai (kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys), ( - ), nuosavybės teise priklauso R. K.. Taigi UAB „Jonavos vandenys“ nėra teisės aktais priskirta tvarkyti paviršinių nuotekų infrastruktūrą, kanalizacijos šulinių, esančių privačioje valdoje, UAB „Jonavos vandenys“ nėra paviršinių nuotekų inžinerinių tinklų išvadų savininkė bei nėra teisės aktais priskirta tvarkyti paviršinių nuotekų infrastruktūrą, kanalizacijos šulinių, esančių privačioje valdoje.

162020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė K. R. (kuri taip pat yra Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė) palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad pagal registro duomenis šulinukas yra registruotas atsakovės vardu, pagal pateiktą inžinerinių tinklų ištrauką matosi, kad šalia ribos yra vienintelis šulinukas. Šiuo metu šuliniai neprivalomi registruoti Registrų centre.

172020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo G. S. paaiškino, kad ji apie parduotą sklypą nieko nežino, jame nevaikščiojo. Patvirtino, kad davė sutikimą atsakovės tėvui statyti priestatą (malkinę). Ieškovui ji nieko nesakė dėl duoto sutikimo.

18Atsakovė R. K. priešieškiniu prašo nustatyti servitutą V. D. žemės sklypo ( - ), 0,27 m2 daliai (tarnaujantis daiktas), esančiai prie rytinės jo sklypo ribos, koordinatės ( - ) pagal V. R. individualios įmonės parengtą servituto nustatymo planą, teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, eksploatuoti ten esančiam, sklypo kadastro ( - ), jai priklausančiam lietaus kanalizacijos šulinukui ( - ) (viešpataujantis daiktas). Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ginčijamas lietaus kanalizacijos šulinys yra ant jos ir ieškovo sklypų ribos. Požeminė 1 m skersmens šulinio dalis 60 cm yra jos žemėje ir 40 cm ieškovo žemėje, o išeinanti į paviršių 70 cm skersmens šulinio dalis yra lygiai per vidurį tarp sklypų, t. y. po 35 cm kiekvienoje pusėje. Ieškovo pusėje esanti šulinio dalis užima 0,27 m2 žemės plotą. Šis lietaus kanalizacijos šulinys buvo pastatytas AB „Achema“ (buvusios Azoto) užsakymu, kaip ir daugelis kitų komunikacijų šiame kvartale, kuris buvo skirtas darbuotojams. Darbų rangovas ir statybos metai jai yra nežinomi, pastatytas galimai apie 1995 metus. Dėl netikslių kadastrinių matavimų, atliktų matininkės G., šis lietaus šulinys plane buvo pavaizduotas atsakovės sklypo ribose ir tuo pagrindu, VĮ Registrų centre užregistruotas, kaip šio sklypo savininko, nors faktinė šulinio buvimo vieta - ant dviejų žemės sklypų ribos, per patį vidurį, akivaizdžiai rodo, kad jis buvo skirtas abiejų sklypų poreikiams tenkinti. V. D. reikalauja iškelti tą lietaus kanalizacijos šulinį su visais ateinančiais ir išeinančiais vamzdžiais į jos sklypą. Tai sudarytų didelių sunkumų ir pareikalautų daug lėšų, kas būtų neproporcinga siekiamam rezultatui. Šulinys yra gilus, vamzdžiai į jį ateina ir iš jo išeina apie 1,5-2 metrų gylyje, todėl norint jį perkelti, būtų reikalinga speciali technika: ekskavatorius, kranas, o taip pat reikėtų pasukti į naują vietą po žeme esančius vamzdžius, kas sudarytų nemažų sunkumų juos atkasant, pjaustant, jungiant per specialias movas. Atkreiptinas dėmesys, kad kasimo darbus reikėtų atlikti ne tiktai atsakovės sklype, bet ir valstybinėje žemėje, per kurią pravestas išeinantis iš šulinio vamzdis. Visa tai kainuotų didelius pinigus. Mano, kad po žeme esančio įrengimo 0,27 m2 (o virš žemės dar mažiau) jo sklypo pakraštyje užimamas plotas V. D. iš tiesų yra visiškai nereikšmingas. Tai įrodo ir tas faktas, kad po sklypo įsigijimo 2006 metais, V. D. iki 2018 metų, t. y. ištisus 12 metų, jokių pretenzijų nei dėl minėto šulinio, nei dėl dar didesnio ploto, kurį užėmė tą šulinį apeinanti tuo metu buvusi tvora, nereiškė. Jos reikalavimas tikrai nepažeidžia V. D. teisių labiau, nei tai yra būtina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.113 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju servitutas nustatytinas tiktai 0,27 m2 V. D. žemės sklypo daliai, kurioje yra lietaus kanalizacijos šulinio dalis. Ta žemės sklypo dalimi V. D., būdamas sklypo savininku, niekada nesinaudojo ir iki šiol jokių pretenzijų niekam dėl ten esančio šulinio nereiškė. Kaip nors racionaliai panaudoti tokio ploto žemės gabaliuką, esantį prie sklypo ribos, faktiškai yra neįmanoma. Taigi, V. D. teisės nebuvo ir dabar nėra kaip nors esmingai apribotos ar pažeistos. Turint omenyje, kad V. D. žemės sklypas yra 0,1487 ha ploto, t. y. 487 m2, šulinio užimamas plotas sudaro tiktai 0,02 proc. jo sklypo ploto, t. y. sklypo atžvilgiu jis yra visiškai nereikšmingas. V. D. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu, yra 12 700 Eur, t. y. prašomo nustatyti servituto tarnaujančios sklypo dalies vertė yra 2,54 Eur. Šulinys yra ant sklypų ribos, t. y. atsakovo sklypo pakraštyje, ir antžemine dalimi yra įsiterpęs į atsakovo sklypą toliausiai tiktai 35 cm. V. D. savo sklypo dalies, kur yra lietaus kanalizacijos šulinukas, niekaip nenaudoja, tiktai dalinai yra apsodinęs gyvatvore, kurią toliau plečia, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje apsodins tujomis ta patvorį. Kadangi bet kurių veislių augalų gyvatvorė gali būti sodinama ne arčiau, kaip 1 atstumu nuo sklypo ribos, yra visiškai aišku, kad tas šulinys tikrai visiškai netrukdo naudotis savo sklypu. Nustačius prašomą servitutą, V. D. iš tiesų jokių nuostolių nepatirs. Šulinį įrengė ne šalys, jo statybos metu nei vienas jų dar nebuvo sklypų savininkais. Jos sklypo lietaus kanalizacija pajungta į šį šulinį, o V. D. - ne, tačiau jam niekas netrukdė ir netrukdo tai padaryti, kadangi jis akivaizdžiai iš pat pradžių buvo skirtas abejiems. Taigi, V. D., reikalaujantis jį iškelti, neatsižvelgiant į didžiules ir neproporcingas siekiamam rezultatui sąnaudas, piktnaudžiauja teise, elgiasi neprotingai ir nesąžiningai, kadangi to jis siekia ne racionaliais tikslais, o iš neigiamų asmeninių paskatų, siekdamas bet kokiu būdu pakenkti atsakovei. Dėl šių motyvų prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

19Atsakovas V. D. su priešieškinio reikalavimu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad jis pateikė teismui 2008 m. gegužės 27 d. padarytą jam priklausančio žemės sklypo TOPO nuotrauką, tada paaiškėjo, kad R. K., užtverdama tinklo tvorą tarp jo ir savo sklypo, savavališkai užėmė apie 9 kvadratinius metrus jo sklypo. Jis pareikalavo, kad R. K. gera valia atstatytų jo pažeistas teises į nuosavą žemės sklypą. Ji nuolat žadėjo perkelti tvorą, tačiau pažado neįvykdė. NŽT Jonavos skyrius patikrino jo skunde išdėstytas aplinkybes ir 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 55SD-2017- (14.5.104)-(14.5.45)-29 informavo, kad gretimo žemės sklypo savininkė R. K. 0,52 m atstumu savo metalinę tvorą yra įrengusi jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. galimai savavališkai užėmė 9 kvadratinių metrų žemės plotą. Tada atsakovė gera valia perkėlė savo sklypo tvorą. Po žemės grąžinimo jo sklypo ribose liko atsakovės R. K. sumontuoti lietaus kanalizacijos įrengimai: 3 lietaus kanalizacijos vamzdžiai, kurie yra pakloti po žeme, o sklypo kampe jai nuosavybės teise priklausantis lietaus kanalizacijos šulinys, kuriuos ji atsisako iškelti. 2019 m. liepos mėn. jis kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių dėl galimo trukdymo užbaigti įrengti tvorą nuosavybės teise turimame namų valdos žemės sklype. 2019 m. liepos 9 d. Jonavos skyrius nustatė, kad užbaigti tvoros perkėlimo darbus galimai trukdo besiribojančių namų valdų žemės sklypų bendroje ribinėje linijoje anksčiau įrengtas požeminių komunikacijų šulinukas, dėl kurio perkėlimo vietos nesutaria su gretimo namų valdos sklypo savininke R. K.. Atsakovės R. K. teiginys priešieškinyje, kad matininkės V. G. atlikti kadastriniai matavimai ieškovui priklausančiame sklype, yra netikslūs, yra melagingas, tai patvirtina jos pačios elgesys, kai ne ginčo tvarka ieškovė grąžino neteisėtai užvaldytos žemės 9 kvadratinius metrus Be to, ji buvo tinkamai informuota apie kadastrinius matavimų atlikimą. Faktiškai lietaus kanalizacijos šulinys yra jo sklypo dalyje, kurią R. K. buvo neteisėtai užvaldžiusi. Faktiškai jis yra įrengęs lietaus kanalizaciją savo sklypo ribose, ji veikia, o R. K. naudojasi kanalizacijos vamzdžiais ir šuliniu, kurie yra jo sklypo dalyje. Prašomo servituto apimtis 0,27 kv. m neatitinka faktinės padėties: nurodant prašomą nustatyti jo plotą, neatsižvelgta į tai, kokį plotą jo žemės sklype užima R. K. 3 lietaus kanalizacijos vamzdžiai, kuriuos ji pravedė po to, kai užgrobė 9 kvadratinius metrus jo žemės sklypo. Atsisakydama šiuos vamzdžius pašalinti, R. K. siekia pateisinti jo žemės sklypo dalies 9 kvadratinių metrų dydžio pagrobimą. R. K. nurodo, kad lietaus kanalizacijos vamzdžių perkėlimas kainuos ir bus techniškai sudėtingas, tačiau ji, prašydama nustatyti servitutą, neatsižvelgia į tai, kad, sugedus R. K. priklausančiai lietaus kanalizacijos įrangai, ją taisant bus gadinama ieškovo žemės sklypo dalis ir jis turės nepagrįstų išlaidų. Be to, pritaikius servitutą, jo žemės sklypo vertė ženkliai sumažėtų, todėl būtų pažeista jo teisė į asmeninę nuosavybę, kurią gina įstatymai. Svarbių priežasčių servituto nustatymui nėra. R. K., prašydama jį nustatyti, siekia išspręsti savo asmenines problemas jo sąskaita, suvaržydama teisę į jam priklausantį žemės sklypą. Pravedusi lietaus kanalizacijos įrangą jo žemės sklypo dalyje, R. K. sukūrė tariamą kanalizacijos vamzdžių ir šulinio servituto būtinybę, nors jos iš tiesų nėra. R. K. siekis jo nuosavybės teisės į žemės sklypą sąskaita naudotis savo neteisėtai įrengta lietaus kanalizacijos įranga, nes tai jai yra patogiau, negali būti pagrindas servitutui nustatyti. Kadangi nėra nustatyta esminė servituto nustatymo sąlyga - būtinumas, priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas.

20Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad apie 1998 m. ( - ) gyveno K.. Sprendė lietaus kanalizacijos šulinį daryti viduryje kiemo. Planuojama buvo padaryti lietaus kanalizaciją iš trijų taškų (garažo, namo ir pirties). Tas šulinys yra paslėptas. Iš to paslėpto šulinio nuvesta lietaus kanalizacija į ginčo šulinį. Ginčo šulinys 1995-1996 m. jau buvo, kas jį įrengė, jis nežino. Jis buvo ant sklypo ribos. Jie įvedė vamzdžius nuo savo sklypo pusės, bet storasis vamzdis jau buvo įvestas anksčiau. Jo nuomone šulinį įrengė „Jonavos vandenys“, tačiau tiksliai nežino. Vamzdžiai tikrai yra ne ieškovo sklypo teritorijoje.

21Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, kad išdalinus sklypus, buvo pažadėta, kad komunikacijos bus padarytos. Lietaus drenažas ir fekalo surinkimas buvo jau įrengti, kas įrengė nežino, buvo pasamdytos tam organizacijos. Lietaus kanalizacija buvo įrengta nuo pradžių, dar nesant savininkams. Jo sklype lietaus kanalizacijos šulinys įrengtas daugiau į Vaičiūno g. pusę ir už sklypo ribos. Atsakovės šulinys irgi padarytas nuo pradžių, kai jie gavo sklypus apie 1990 m., kai kur buvo įrengti individualiai, kai kur grupuojami (keliems sklypams). Registrų centre jo šulinys neregistruotas, nes yra už sklypo ribos.

22Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad jo sklypas yra prieš ieškovo sklypą. Jis toje gatvėje gyvena nuo 1993 m. Visas gatvės komunikacijas darė Achema, nes jos darbuotojams buvo dalinami sklypai. Tas šulinys buvo padarytas nuo pat pradžių. Šulinys skirtas lietaus kanalizacijai. Šuliniai buvo daromi dvejiems sklypams vienas šulinys, kai kur po vieną. Kai šuliniai buvo įrengiami, sklypai dar nebuvo visiškai suformuoti, tik kuoliukai sukalti. Ieškovo sklype ilgą laiką buvo iškasta duobė pamatams ir tas šulinys labai gerai matėsi.

23Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena ( - ), yra ieškovo kaimynas. Jo sklypą iš Achemos gavo 1990 m. jo tėvas, po to jis paveldėjo. Jis žino, kad Achema pasamdė Melioracijos valdybą ir darė visas komunikacijas Vaičiūno ir Proskynos gatvėse. Darbai buvo padaryti Achemos lėšomis. Visus šulinius padarė 1990 metais. Centrinė kanalizacija eina gatvės viduriu, ir tarp dviejų sklypų padarė surinkimo šulinius. Vienas šulinys padarytas ant sklypų ribos, kad būtų patogiau dvejiems kaimynams pasijungti prie šulinio. Jie buvo įrengiami ties riba.

24Liudytoja V. G. teismo posėdyje parodė, kad ji yra Registrų centro darbuotoja (matininkė). Byloje pateiktame plane (2 tomas, b. l. 11) yra parodytas kanalizacijos šulinys. Jie anksčiau, kai matuodavo sklype esančius pastatus, rodydavo viską, kas yra sklype. Šiuo metu kanalizacijos šuliniai nerodomi. Šulinys yra įregistruotas Registrų centre. Ji matavo pastatus, o ne sklypą. Jeigu rado sklype šulinį, tai ir parodė jį plane.

25Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad jis vykdo geodezinius darbus. Sklypų ribos jau buvo nustatytos apie 1994 m., kai reikėjo atnaujinti kadastrinius matavimus, jis parengė naują planą sklypui, esančiam ( - ). Jis, rengdamas naują planą, rėmėsi ankstesniu geodezinių matavimų planu. Kanalizacijos šulinys faktiškai yra ant sklypų ribos. Tai, kad šulinys galimai įregistruotas atsakovės vardu nekeičia sklypo ribų, kurios jau yra įregistruotos registre. Gal atsakovė neteisingai parodė šulinį. Šulinys iš esmės yra per vidurį sklypo ribos.

26Teismas

konstatuoja:

27Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2006 m. kovo 9 d. pirkimo būdu iš trečiųjų asmenų A. S. ir G. S. įgijo 0,1487 ha namų valdos žemės sklypą ( - ), esantį (1 t., b. l. 17-22), kuriame ieškovas iki 2010 m. pastatė gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 11, 12, 16). Buvę sklypo savininkai A. S. ir G. S. sklypą įgijo 2003 m. gruodžio 18 d. iš valstybės pirkimo būdu (1 t., b. l. 11). Atsakovė R. K. nuosavybės teise valdo gretimą namų valdos 0,15 ha žemės sklypą ( - ), esantį ( - ). Šis sklypas atsakovės įgytas 2015 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš R. M. (atsakovės sesers), kuriai sklypą 2012 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovės tėvas J. K.. J. K. minėtą sklypą įgijo 1996 m. kovo 7 d. pirkimo būdu (1 t., b. l. 13).

28Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti lietaus kanalizacijos vamzdžius ir šulinį ir priešieškinio reikalavimą nustatyti servitutą

29Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad 2008 m. gegužės 27 d. rengiant gyvenamojo namo projektą ir darant jo sklypo toponuotrauką, paaiškėjo, kad kaimyninio sklypo savininkas (tuo metu buvo J. K.), ant sklypų bendros ribos tverdamas abu sklypus skiriančią tvorą, savavališkai užėmė ieškovo žemės sklypo dalį – apie 9 kvadratiniu metrus. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 27 d. su skundu kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, kuris 2018 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-893-(14.5.141) (1 t., b. l. 88). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė ties tašku Nr. 2, pažymėtu ieškovo žemės sklypo plane M 1:1000, yra įrengusi savo metalinę tvorą ieškovo žemės sklype, taip savavališkai užimdama ieškovo 9 kv. m sklypo ploto, o ieškovas atitinkamai yra savavališkai užėmęs 15 kv. m ploto valstybinės žemės. Apie tai NŽT Jonavos skyrius 2018 m. spalio 29 d. raštais Nr. 5SD-2017-(14.5.104.) ir Nr. 5SD-2018-(14.5.104.) informavo abi šalis. Po šio patikrinimo atsakovė pažeidimą pašalino ir tvorą perkėlė, tačiau paaiškėjo, kad ant sklypų ribos liko lietaus nuotekų kanalizacijos šulinys, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei atsakovės sklype esančių statinių Techninės apskaitos bylos duomenimis yra įregistruotas atsakovės nuosavybės teise (1 t., b. l. 14; 2 t., b. l. 10-13). Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas pašalinti iš jo sklypo dalies minėtą nuotekų kanalizacijos šulinį su į jį įeinančiais nuotekų vamzdžiais, tačiau atsakovė šio reikalavimo nevykdė, nurodydama, kad šis šulinys nėra jos nuosavybė, kad jis skirtas lietaus nuotekoms surinkti iš abiejų sklypų (ieškovo ir atsakovės), ne tik iš jos vienos sklypo. Ieškovas taip pat su skundu kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (15.2)-2D-4854 (1 t., b. l. 23) atsakė, kad lietaus nuotekų šulinys ( - ), vizualiai apžiūrėjus ir įvertinus gretimo sklypo savininko paaiškinimus, įrengtas apie 1995 m., kad gretimo sklypo savininkas šio šulinio neįrengė, įrengė UAB „Jonavos vandenys“, o UAB „Jonavos vandenys“ patikino, kad šis šulinys jai nuosavybės teise nepriklauso ir jis galimai yra bešeimininkis (statytojas nenustatytas). Remiantis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, skundo tyrimas buvo nutrauktas. Atitinkamai NŽT Jonavos skyrius į analogišką ieškovo skundą 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. 5SD-1230-(14.5.104.) (1 t., b. l. 29) atsakė, kad šio ginčo sprendimas nepriskirtas skyriaus kompetencijai, ginčai tarp privačių gretimų žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų nagrinėjami teisme.

30Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę R. K. vieno mėnesio laikotarpyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), tris lietaus kanalizacijos vamzdžius ir lietaus kanalizacijos šulinuką. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad šulinio pašalimas bus sąlygotas nepagrįstai per didelių išlaidų, todėl prašo nustatyti servitutą atsakovo žemės sklypo (( - )), 0,27 kv. m daliai (tarnaujantis daiktas), esančiai prie rytinės jo sklypo ribos, koordinatės ( - ), pagal V. R. individualios įmonės parengtą servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, eksploatuoti ten esančiam, sklypo kadastro ( - ), jai priklausančiam lietaus kanalizacijos šulinukui (unikalus ( - )) (viešpataujantis daiktas).

31Ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

32Šioje byloje nėra ginčo dėl sklypų bendros ribos, nes 2018 m. spalio 26 d. NŽT Jonavos skyriui atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir nustačius savavališką žemės sklypo dalies užėmimą, atsakovė šį pažeidimą pašalino ir bendra šalių sklypų riba buvo atstatyta. Ginčas yra kilęs dėl ant sklypų ribos esančio lietaus kanalizacijos šulinio. Faktą, kad minėtas šulinys yra abiejų šalių žemės sklypų teritorijoje patvirtina byloje pateikta planinė medžiaga: V. R. individualios įmonės 2008 m. parengtas kadastrinių matavimų planas (su inžineriniais įrenginiais) (1 t., b. l. 31), statybos priežiūros institucijos pateikta situacijos schema (1 t., b. l. 62), Inžinerinių tinklų ištrauka iš vektorinės duomenų bazės (2 t., b. l. 8), atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, parengtas V. R. individualios įmonės 2019 m. gegužės 20 d. (2 t., b. l. 23) atsakovės pateiktas servituto nustatymo planas (2 t., b. l. 83). Kaip nurodo šalys, ginčo šulinio skersmuo yra apie 70 cm, todėl atitinkamai į kiekvieną sklypą jis yra įsiterpęs po 35 cm.

33Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė ir jos atstovai neigė faktą, kad ant sklypų ribos esantis lietaus kanalizacijos šulinys yra atsakovės nuosavybė, nes jis buvo įrengtas ne ieškovės, ar prieš tai buvusių savininkų lėšomis ir skirtas surinkti lietaus nuotekas iš abiejų žemės sklypų. Ieškovės atstovo J. K. paaiškinimu šulinys galimai buvo įrengtas dar iki 1995 metų. Tokią informaciją jis raštu pateikė ir ieškovo skundą nagrinėjusiai statybos priežiūros institucijai (1 t., b. l. 61). Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kas ir kieno lėšomis įrengė ginčo šulinį, tačiau liudytojų V. M., S. J., Ž. M. ir R. Š. parodymais nustatyta, kad Proskynos g. esantys namų valdų žemės sklypai apie 1990 m. buvo suteikti buv. G/S „Azotas“ (vėliau – AB „Achema“) darbuotojams, todėl dalį inžinerinių įrenginių (tarp jų ir lietaus kanalizacijos nuotekų surinkimo šulinius) įrengė G/S „Azotas“ savo lėšomis pasitelkęs melioracijos organizaciją. Minėti liudytojai patvirtino, kad ir ginčo šulinys buvo įrengtas apie 1990 m., t. y. dar iki žemės sklypų privatizavimo ir statybos darbų šiuose sklypuose pradžios.

34Atsakovės statinių, esančių ( - ) techninės apskaitos bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. atliekant atsakovės sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, į sklypo savininkui priklausančius kiemo statinius buvo įtrauktas ir ginčo kanalizacijos šulinys (1 t., b. l. 13). Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoja V. G., kuri atliko statinių matavimo darbus ir rengė bylos medžiagą, ji į techninės apskaitos bylos duomenis įtraukė visus statinius, kurie tuo metu buvo matomi atsakovės žemės sklype, taip pat ir kanalizacijos šulinį. Nekilnojamojo turto registro ( - ) duomenimis nustatyta, kad R. K. be gyvenamojo namo (unikalus ( - )), yra ir kitų kiemo statinių (kiemo aikštelės ir kanalizacijos šulinio) (unikalus ( - )) savininkė (1 t., b. l. 14; išrašo 2.2 ir 4.1 papunkčiai). Statinių įregistravimo pagrindas – 1998 m. lapkričio 4 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 165/98. Šie duomenys paneigia bylos nagrinėjimo pradžioje duotus atsakovės ir jos atstovų paaiškinimus, kad šulinys yra galimai bešeimininkis. Statybos priežiūros institucija, nagrinėdama ieškovo skundą, rėmėsi būtent atsakovės tėvo J. K. paaiškinimais, todėl galimai šiuo atžvilgiu nustatė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes.

35Kaip jau minėta, 2018 m. NŽT Jonavos skyrius nustatė, kad atsakovės sklypo riba buvo savavališkai perkelta 0,52 m į ieškovo žemės sklypo dalį ties ribinių linijų tašku Nr. 2 ir taip savavališkai užėmusi 9 kv. m ieškovo žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada buvo pastatyta šalių sklypus skirianti tvora, tačiau atsakovės atstovo J. K. paaiškinimu nustatyta, kad statant tvorą, buvo apeitas ginčo kanalizacijos šulinys (kuris faktiškai buvo ant sklypų ribos), ir tokiu būdu šulinys liko už tvoros atsakovės žemės sklypo pusėje bei atitinkamai buvo savavališkai užimta ieškovo sklypo dalis. Todėl 1998 m. atliekant statinių kadastrinius matavimus, matininkė į atsakovės statinių kadastrinius duomenis įtraukė atsakovės sklypo tvoros pusėje esantį kanalizacijos šulinį kaip antraeilį daiktą (priklausinį), kurio sąsaja su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nors atsakovė ir jos atstovai bei liudytojai teismo posėdyje parodė, kad šulinys galimai buvo skirtas abejiems žemės sklypams, tačiau dėl žemės sklypo, esančio ( - ), savininko veiksmų (neteisėtai užtvėrus tvorą už šulinio), atsakovės sklype pasilikęs šulinys buvo priskirtas atsakovės pagrindiniam daiktui (namui). Be to pažymėtina, kad ginčo šuliniu faktiškai naudojosi tik žemės sklypo, esančio ( - )savininkai, ieškovas šiuo šuliniu nesinaudoja, šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra. 2019 m. atsakovei pašalinus pažeidimą ir atstačius sklypo ribą, ant sklypų ribos liko kanalizacijos šulinys, kuris nuosavybės teise jau buvo įregistruotas atsakovės vardu. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei pašalinti jo sklypo dalyje esantį šulinį, kuris trukdo ieškovui iki sklypo ribos užtverti tinklo tvorą, t. y. pažeidžia jo, kaip sklypo savininko teises.

36Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Nei viena iš šalių šiuo atveju neginčija viešame registre įregistruotų atsakovės daiktinių teisių į ginčo daiktą, todėl atsakovė laikytina lietaus kanalizacijos šulinio savininke.

37Remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė gretimo žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

38Ieškovas, gindamas savo, kaip žemės sklypo savininko teises, reikalauja pašalinti iš jo sklypo dalies atsakovei priklausantį kanalizacijos šulinį, o atsakovė priešieškiniu reiškia alternatyvų reikalavimą ir prašo nustatyti ieškovo žemės sklypo daliai (0,27 kv. m) žemės servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, eksploatuoti ten esančiam jai priklausančiam lietaus kanalizacijos šulinukui.

39Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais. CK 4.126 straipsnis numato, kad servitutą teismo sprendimu galima nustatyti tik tais atvejais, kai savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

40Atsakovė servituto nustatymo būtinumą grindžia aplinkybėmis, kad kanalizacijos šulinys buvo įrengtas ne jos iniciatyva, kad jis užima nedidelę atsakovo žemės sklypo dalį, o iškelti šulinį į kitą vietą yra neproporcingai brangu ir neprotinga. Ieškovas reikalauja pašalinti patį daiktą iš jo sklypo, dėl ko servituto būtinumas atpuola.

41Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovei priklausantis lietaus kanalizacijos šulinys yra reikalingas atsakovės gyvenamojo namo tinkamai eksploatacijai, tačiau šulinys yra priskiriamas pagrindinio daikto priklausiniams ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingų inžinerinių nuotekų šalinimo tinklų kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.2 punktas), jo įrengimo (statybos) leidimas nėra reikalingas, atitinkamai taip pat nereikalingas specialus leidimas perkelti šį įrenginį į kitą vietą. Konkrečiu atveju būtų galima konstatuoti servituto nustatymo būtinumą tuo atveju, jeigu minėto šulinio būtų neįmanoma arba sudėtinga perkelti į kitą vietą, todėl pareiga įrodyti aplinkybes, kad nesudėtingo statinio perkėlimas yra negalimas arba sąlygoja nepagrįstai per dideles išlaidas, tenka atsakovei, kuri reiškia reikalavimą nustatyti servitutą. Pagal įrodinėjimo pareigos taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šio nesudėtingo statinio perkėlimas yra sudėtingas ir sąlygos nepagrįstai dideles išlaidas, šis teiginys paremtas tik jos pačios prielaidomis. Pažymėtina, kad lietaus kanalizacijos šulinys yra naudojamas tik vienos atsakovės, yra skirtas tik atsakovei priklausančio gyvenamojo namo aptarnavimui, byloje nėra jokių duomenų, kad šį įrenginį perkelti į kitą vietą nėra galimybės ar būtų sudėtinga ir brangu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu - būtinumo nustatyti servitutą.

42Teismas pažymi, jog atsakovė, 2015 m. įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypą su jame esančiais statiniais, įgijo visas teises ir pareigas susijusias su šių nekilnojamųjų daiktų tvarkymu, naudojimu ir eksploatavimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nedavė jokio sutikimo, kad atsakovė naudotų jo sklypo dalį atsakovei priklausančio statinio – kanalizacijos šulinio eksploatacijai, su ieškovu dėl jo sklypo dalies, kurioje yra šulinio dalis, naudojimo nesitarė, kompromisų neieškojo, reikalavimą nustatyti žemės sklypo servitutą pareiškė tik įpusėjus ginčui šioje byloje, t. y. atsakovė šioje byloje neįrodė, kad jos elgesys, eksploatuojant kanalizacijos šulinį ieškovo žemės sklypo dalyje neturint tam ieškovo sutikimo, atitiko teisės aktų reikalavimus ir nepažeidė ieškovo nuosavybės teisės. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl atsakovei priklausančio šulinio negali naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, negali užtverti tvoros ir pan., dėl to pažeidžiamos ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisės, nustatytos CK 4.40 straipsnyje. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 4.98 straipsnyje numatytas savininkų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovę pašalinti ieškovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį lietaus kanalizacijos šulinį, o atsakovės reikalavimas nustatyti ieškovo žemės sklypui servitutą yra atmestinas. Įpareigojimo įvykdymui nustatomas 30 kalendorinių dienų (1 mėnesio) terminas. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus šulinio, skiriama atsakovei 20 Eur dydžio bauda už kiekvieną pradelstą pašalinti šulinį dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

43Ieškovas taip pat prašo pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), tris lietaus kanalizacijos vamzdžius, tačiau šioje dalyje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie trys vamzdžiai yra atsakovo žemės sklypo dalyje. Atsakovės ir jos atstovų paaiškinimu, šie vamzdžiai yra atsakovės žemės sklype ir ieškovo teisių nepažeidžia. Liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad vamzdžiai į kanalizacijos šulinį buvo įvesti tik iš atsakovės sklypo pusės. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pateikė vietos fotonuotrauką (3 t., b. l. 6), kurioje aiškiai matyti atkasti atsakovės nuotekų kanalizacijos įvadai į ginčijamą kanalizacijos šulinį, kurie yra atsakovės žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje dalyje neįrodė savo, kaip savininko teisių pažeidimo, reikalavimas pašalinti iš ieškovo sklypo tris vamzdžius yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

44Dėl reikalavimo patraukti 3 metrus nuo sklypo ribos pristatytą priestatą (malkinę)

45Ieškovas patikslintu reikalavimu prašo patraukti 3 metrus nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - )ribos, prie gyvenamojo namo, esančio ( - ), pristatytą priestatą - malkinę apie 2,14 x 12,5 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,80 iki 2,12 m.

46Reikalavimo dalyje dėl prie pirties pastato pristatytos medinių lentų malkinės (5,0 x 6,0 m dydžio) pašalinimo ieškovas atsisakė teismo posėdyje (2 t., b. l. 6). Ieškovui ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos, todėl ieškinio dalies atsisakymas yra priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas).

47Savo reikalavimą ieškovas grindžia ta aplinkybe, kad ginčo priestatas buvo atsakovės pastatytas neturint ieškovo (gretimo sklypo savininko) sutikimo, ir pastatytas mažesniame negu 3 metrai atstume nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos. Nors atsakovė pateikė buvusios sklypo savininkės G. S. rašytinį sutikimą statyti priestatą, jis nebuvo supažindintas su tariamai duotu sutikimu, kai pirko žemės sklypą, G. S. ir A. S. jo ir notaro neinformavo apie tai, kad yra duotas sutikimas atsakovei statyti statinį Nr. 1. Dėl atsakovės kaltės jis negali pilnavertiškai naudotis ir laisvai disponuoti savo žemės sklypu. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nes priestatas pastatytas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, t. y. gavus gretimo sklypo buvusio savininko sutikimą. Atsakovės atstovas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą konkrečiu atveju net nereikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas, nes priestato aukštis neviršija teisės aktuose numatyto maksimalaus galimo statinio aukščio.

48Ieškovas dėl ginčo išsprendimo kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad sklype, esančiame ( - ), prie gyvenamojo namo yra pristatyta malkinė apie 2,14 m x 12,5 m dydžio, kurios aukštis kinta nuo 1,80 m iki 2,12 m. Statinys pastatytas apie 1,90 m. iki sklypus skiriančios tvoros. Departamentas 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (15.2)-2D-7639 (1 t., b. l. 24, 25) ieškovui atsakė, kad šiam statiniui statybos leidimas neprivalomas. Statytojas pateikė gretimo sklypo buvusios savininkės sutikimą statyti dvi malkines arčiau kaip 3 metrai iki sklypo ribos, todėl pažeidimas nenustatytas.

49Byloje atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu nustatyta, kad sklypo, esančio ( - ) (kurio savininkas yra ieškovas ir kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu) buvusi savininkė (trečiasis asmuo) G. S. 2004 m. liepos 20 d. davė rašytinį sutikimą, kad gretimo sklypo savininkas (tuo metu buvęs) J. K. savo sklype pastatytų dvi malkines arčiau negu 3 metrai nuo jos sklypo ribos (1 t., b. l. 101). Trečiasis asmuo G. S. teismo posėdyje patvirtino davusi minėtą rašytinį sutikimą.

50Ginčo statinys – priestatas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, jo statybos dokumentacijos nėra, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokiu laikotarpiu šis statinys buvo pastatytas. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad malkinė prie gyvenamojo namo galimai buvo pastatyta 2017 m. Atsakovės atstovas J. K. teismo posėdyje patikslino, kad malkinės statybos metai yra 2016 m. Ieškovas savo žemės sklypą iš buvusių savininkų įgijo 2006 metais, t. y. ginčo priestatas buvo pastatytas praėjus dešimčiai metų po to, kai ieškovas įsigijo savo žemės sklypą ir dvylikai metų po to, kai trečiasis asmuo davė sutikimą statyti priestatą.

51Kaip nurodė ieškovas, buvusi jo sklypo savininkė G. S. ir jos sutuoktinis sandorio sudarymo metu (2006 m.) neinformavo ieškovo apie tai, kad yra duotas sutikimas gretimo sklypo savininkui statyti priestatus arčiau kaip 3 metrai iki sklypų bendros ribos, jam ši aplinkybė buvo nežinoma. Tokiu atveju galimai būtų pagrįsta ieškovo pretenzija, kad statant priestatą 2016 m., kai gretimo sklypo savininkas buvo ieškovas, būtų reikalingas būtent ieškovo, o ne buvusių savininkų sutikimas. Kita vertus, atsakovės atstovo nuomone, tokio sutikimo apskritai nereikėjo, nes pastatytas priestatas atitinka teisės aktų reikalavimus.

52Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktą nesudėtingiems statiniam priskiriami pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų. Šie statiniai neįtraukti į nesudėtingų statinių, kuriems privalomas statybos leidimas, sąrašą, nurodytą Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte. Šio Reglamento 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

53Konkrečiu atveju statybos priežiūros institucijos pateiktais duomenimis bei byloje pateiktomis fotonuotraukomis (1 t., b. l. 24, 49, 142, 143) nustatyta, kad ginčo priestatas (malkinė) yra pastatytas 1,90 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos. Priestato aukštis kinta nuo 1,80 m (kraštas) iki 2,12 m (šalia gyvenamojo namo sienos), t. y. priestato aukštis žemiausiame taške (1,80 m) yra 1,90 m atstumu iki sklypo ribos, o aukščiausias priestato taškas (2,12 m) yra 4,04 m atstumu iki sklypo ribos (1,90 m + 2,14 m (priestato plotis)). Tokiu atveju akivaizdu, kad šio priestato bet kurio taško, esančio 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, aukštis yra ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

54Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad konkrečiu atveju rašytinis besiribojančio žemės sklypo savininko (ieškovo) sutikimas statyti priestatą (malkinę) 1,90 m atstumu iki sklypo ribos nebuvo reikalingas. Kiti šio statinio statybos pažeidimai nenustatyti, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56Ieškovo turėtos išlaidos šioje byloje: 100 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 340 Eur už suteiktas teisines paslaugas (iš jų – 90 Eur už atsiliepimą į priešieškinį parengimą; 1 t., b. l. 9, 113, 114; 2 t., b. l. 96, 97), iš viso – 440 Eur. Atsakovės turėtos išlaidos: 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį, iš viso – 475 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl kanalizacijos šulinio ir trijų vamzdžių pašalinimo yra patenkintas 50 proc., o antras reikalavimas dėl priestato patraukimo - atmestas, darytina išvada, kad ieškinys yra patenkintas 25 proc. Priešieškinis atmestas. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteistina 177,50 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (25 proc. ieškinio dalyje (nuo 350 Eur) – 87,50 Eur, ir 100 proc. priešieškinio dalyje – 90 Eur). Atitinkamai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (75 proc.) iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 300 Eur atsakovės turėtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ieškinio dalyje. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (300 Eur – 177,50 Eur = 122,50 Eur), todėl iš ieškovo atsakovės naudai yra priteistina bendra 122,50 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Atitinkamai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo valstybei priteistina 45,94 Eur, o iš atsakovės valstybei priteistina 27,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 140, 293, 259, 260, 263-270 straipsniais,

Nutarė

58Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

59Įpareigoti atsakovę R. K., asmens kodas ( - ) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš žemės sklypo (unikalus ( - )), esančio ( - ), lietaus nuotekų kanalizacijos šulinį (kuris yra atsakovės pastato (unikalus ( - )) priklausinys).

60Atsakovei R. K. per teismo nustatytą terminą nepašalinus lietaus nuotekų kanalizacijos šulinio iš žemės sklypo (unikalus ( - )), esančio ( - ), skirti atsakovei 20 Eur (dvidešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti šulinį dieną.

61Priimti ieškovo V. D. ieškinio atsisakymą dalyje dėl prie pirties pastato pristatytos medinių lentų malkinės (5,0 x 6,0 m dydžio) pašalinimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

62Priteisti iš ieškovo V. D., asmens kodas ( - ) atsakovės R. K., asmens kodas ( - ) naudai 122,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

63Priteisti valstybei iš ieškovo V. D., asmens kodas ( - ) 45,94 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 94 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

64Priteisti valstybei iš atsakovės R. K., asmens kodas ( - ) 27,20 Eur (dvidešimt septynis eurus 20 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

65Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas V. D. ieškinį palaiko iš dalies, ieškiniu prašė atstatyti jo... 5. Teismo posėdyje ieškovas atsisakė reikalavimo dalyje dėl prie pirties... 6. Teismo posėdyje ieškovas V. D. patikslino savo reikalavimą dėl pirties... 7. Atsakovė R. K. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti.... 8. 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje atsakovė R. K. papildomai paaiškino, kad... 9. Atsakovės atstovas J. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šulinys... 10. Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime... 11. Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 12. 2020 m. sausio 8 d. trečiojo asmens atstovas L. V. teismo posėdyje papildomai... 13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 14. 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė R. B. patvirtino... 15. Trečiasis asmuo UAB „Jonavos vandenys“ savo atsiliepime į ieškinį... 16. 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė K. R. (kuri taip... 17. 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo G. S. paaiškino, kad ji... 18. Atsakovė R. K. priešieškiniu prašo nustatyti servitutą V. D. žemės... 19. Atsakovas V. D. su priešieškinio reikalavimu nesutinka, prašo... 20. Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad apie 1998 m. ( - ) gyveno K..... 21. Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, kad išdalinus sklypus, buvo... 22. Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad jo sklypas yra prieš ieškovo... 23. Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena ( - ), yra ieškovo... 24. Liudytoja V. G. teismo posėdyje parodė, kad ji yra Registrų centro... 25. Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad jis vykdo geodezinius darbus.... 26. Teismas... 27. Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas... 28. Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti lietaus kanalizacijos vamzdžius ir... 29. Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad 2008 m. gegužės 27 d. rengiant... 30. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę R. K. vieno... 31. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.... 32. Šioje byloje nėra ginčo dėl sklypų bendros ribos, nes 2018 m. spalio 26 d.... 33. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė ir jos atstovai neigė faktą, kad ant... 34. Atsakovės statinių, esančių ( - ) techninės apskaitos bylos duomenimis... 35. Kaip jau minėta, 2018 m. NŽT Jonavos skyrius nustatė, kad atsakovės sklypo... 36. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol... 37. Remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas... 38. Ieškovas, gindamas savo, kaip žemės sklypo savininko teises, reikalauja... 39. Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais. CK... 40. Atsakovė servituto nustatymo būtinumą grindžia aplinkybėmis, kad... 41. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovei priklausantis lietaus... 42. Teismas pažymi, jog atsakovė, 2015 m. įgijusi nuosavybės teises į žemės... 43. Ieškovas taip pat prašo pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio... 44. Dėl reikalavimo patraukti 3 metrus nuo sklypo ribos pristatytą priestatą... 45. Ieškovas patikslintu reikalavimu prašo patraukti 3 metrus nuo jam nuosavybės... 46. Reikalavimo dalyje dėl prie pirties pastato pristatytos medinių lentų... 47. Savo reikalavimą ieškovas grindžia ta aplinkybe, kad ginčo priestatas buvo... 48. Ieškovas dėl ginčo išsprendimo kreipėsi į Valstybės teritorijų... 49. Byloje atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu nustatyta, kad sklypo, esančio... 50. Ginčo statinys – priestatas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas,... 51. Kaip nurodė ieškovas, buvusi jo sklypo savininkė G. S. ir jos sutuoktinis... 52. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių... 53. Konkrečiu atveju statybos priežiūros institucijos pateiktais duomenimis bei... 54. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 56. Ieškovo turėtos išlaidos šioje byloje: 100 Eur sumokėtas žyminis mokestis... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96,... 58. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 59. Įpareigoti atsakovę R. K., asmens kodas ( - ) per 30 kalendorinių dienų nuo... 60. Atsakovei R. K. per teismo nustatytą terminą nepašalinus lietaus nuotekų... 61. Priimti ieškovo V. D. ieškinio atsisakymą dalyje dėl prie pirties pastato... 62. Priteisti iš ieškovo V. D., asmens kodas ( - ) atsakovės R. K., asmens kodas... 63. Priteisti valstybei iš ieškovo V. D., asmens kodas ( - ) 45,94 Eur... 64. Priteisti valstybei iš atsakovės R. K., asmens kodas ( - ) 27,20 Eur... 65. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...