Byla e2-1222-772/2015
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

3dalyvaujant ieškovui D. Č. ir jo atstovui adv. A. Koskui, atsakovo atstovui V. Š., neatvykus trečiajam asmeniui D. Č. ir V. G., teismo šaukimas įteiktas tinkamai ir gautas prašymas bylą nagrinėti V. G. atstovui nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui ( - ) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ieškovas prašė:

71. Pakeisti 2006-12-08 dienos kreditavimo sutarties Nr. ( - ) , sudarytos tarp Kredito gavėjo ( Ieškovo ) D. Č., a.k. ( - ) ir ( - ) , j.k. ( - ) , sąlygas numatytas sutarties 8.2.1. ir 8.2.1.1. punktuose, kad Bankas turi teisę prieš 15 dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti , kad Kredito gavėjai grąžintų Bankui visą negrąžintą, jeigu jie padaro esminį sutarties pažeidimą: ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų Palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, nustatant, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai Kredito gavėjų įsiskolinimas Bankui pagal Sutartį viršija 10 procentų sumą, skaičiuojamą nuo paimto kredito sumos;

82. Atkurti pažeistas Ieškovo D. Č. teises, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo -2009-04-28 dienos vienašalio ( - ) 2006-12-08 dienos kreditavimo sutarties Nr. ( - ) , sudarytos tarp ieškovo D. Č., a.k. ( - ) , ir ( - ) , nutraukimo nuo 2009-05-22 dienos, padėtį, pripažįstant 2006-12-08 dienos kreditavimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimą 2009-04-28 dienos pranešimu nuo 2009-05-22 dienos negaliojančiu;

93. Priteisti ieškovo D. Č., a.k. ( - ) , naudai iš atsakovo ( - ) , į.k. ( - ) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Faktinės aplinkybės.

11Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006-12-08 sudarė su ( - ) (toliau tekste Bankas) kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau tekste KS), pagal kurią pasiskolino iš Banko 125.000 Lt. butui pirkti, įsipareigodamas pagal šią sutartį mokėti Bankui kintamas palūkanas, kurių kintamą dalį sudaro VILIBOR, marža 1,7 % bei metinė palūkanų norma 5,48 %, grąžinant kreditą dalimis po 570,83 Lt. kas mėnesį (pirmus 6 mėnesius), pradedant grąžinti kreditą 2008-12-10 dieną, galutinai grąžinant kreditą 2031-12-08 dieną. KS įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos: įkeitimo sutartis tarp Banko ir trečiojo asmens D. Č., patvirtinta 2006-12-05 dienos hipotekos lakštu Nr. 0006167, pagal kurią Bankui buvo įkeistas 250.000 Lt. vertės 13,64 ha dydžio žemės sklypas, kurio u.n. ( - ) , esantis ( - ) bei 2006-12-08 dienos laidavimo sutartis Nr. LS/083 tarp Banko ir trečiojo asmens D. Č., kuria D. Č. laidavo aukščiau nurodytos KS įvykdymą. 2009-04-28 dienos Banko pranešimu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo Ieškovas buvo informuotas, kad vadovaujantis KS 8.2.1 punktu, praėjus 15 dienų terminui nuo šio rašto įteikimo dienos Bankas vienašališkai nutraukia 2006-12-08 dienos KS ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą bei nurodė, kad 2009-04-24 dienai Ieškovo skola bankui sudaro 131.134,04 Lt. (125.000 Lt ( iš jų 1.137,23 Lt. pradelsta), 5.785,07 Lt. palūkanų, 348,97 Lt delspinigių ). 2009-06-03 dienos pareiškimu Bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad KS nutraukta 2009-05-22 dieną. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-11 dienos nutartimi Banko pareiškimas buvo patenkintas. 2009-12-16 dieną Ieškovas sumokėjo Bankui 30.000 Lt pagal KS. Bankas mokėjimą priėmė, nenurodydamas, kad KS nutraukta. 2010-07-31 ( - ) sudarė Kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią perleido visas savo reikalavimo teises, kylančias iš kreditavimo sutarčių su užtikrinimo priemonėmis ( - ) . 2010-08-25 d. ( - ) teises ir pareigas perėmus naujiems akcininkams Latvijos valstybei ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankui, Banko ( - ) pavadinimas buvo pakeistas į ( - ) . 2012-05-10 iš ( - ) paskolų portfelius, tarp jų ir Ieškovo, perėmė ( - ) , atstovaujama ( - ) , todėl atsakovu traukiama ( - ) , atstovaujama ( - ) . Šias pradinio atsakovo pasikeitimo aplinkybes patvirtina pridedamas 2013-12-02 raštas iš ( - ) , 2014-12-22 d. teismo pranešimas bei viešai prieinama informacija elektroninėje erdvėje.

12Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

13KS sąlygos, numatytos 8.2.1. punkte ir 8.2.1.1. punkte , kad „(...) Bankas turi teisę prieš 15 dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai grąžintų Bankui visą negrąžintą, jeigu jie padaro esminį sutarties pažeidimą: ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų Palūkanų ir/ar kitų mokėjimų (...)“, yra keistina dėl esminės šalių nelygybės, t. y. dėl to, jog Bankas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad Ieškovas yra ekonomiškai silpnas, neinformuotas, nepatyręs, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties, sutartį sudarė prisijungimo būdu, neturėdamas realios galimybės keisti sutarties sąlygų. Šios sutarties sąlygos neatitinka sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktiko reikalavimų. Bankas būdamas stipresne sandorio šalimi, nustatė aukščiau nurodytas standartines sutarties šalių lygybės bei interesų, pusiausvyros principus pažeidžiančias, prieštaraujančias protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams sąlygas. Pagal šias sąlygas esminiu sutarties pažeidimu laikomas 0,5 procento dydžio kredito dalies ir/ar palūkanų nesugrąžinimas laiku ilgiau kaip vieną mėnesį, t. y. 0,33 procentus sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino ( Sutartis sudaryta 25 metams, kas sudaro 300 mėnesių ). Sutarties 8.2.1 ir 8.2.1.1 aukščiau nurodytos sąlygos keistinos, nustatant , kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai Kredito gavėjų įsiskolinimas Bankui pagal Sutartį viršija 10 procentų sumą, skaičiuojamą nuo paimto kredito sumos. LR CK 6.228 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyta Ieškovo teisė prašyti pakeisti sutarties sąlygas, esant esminei šalių nelygybei, todėl ieškinys grindžiamas šiuo pagrindu.

14Dėl KS nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

15Ieškovas sutarties nutraukimo metu buvo pradelsęs sumokėti 1.137,23 Lt kredito, kas nesudaro nė vieno procento kredito sumos; 5.785,07 Lt. palūkanų, kas sudaro šiek tiek virš 2 procentus Bankui nesumokėtų palūkanų per 25 metus ( banko pelnas , t. y. marža 1,7 proc. plius 5,84proc metinės palūkanos per 25 metus sudarytų 179,5 proc. nuo kredito sumos, t. y. 225.000 Lt.). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad visų pirma, Bankas, kaip nukentėjusioji dėl sutarties netinkamo vykdymo šalis, turėdama sutarties įvykdymo užtikrinimo dvigubas garantijas, t. y. hipoteką, kurios kaina 250.000 Lt ( paties banko akceptuotu įvertinimu ) bei laidavimą, negavęs kelių kredito įmokų, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties ( CK 6.217 str. 2d. 1p.), juo labiau, kad netinkamas prievolės vykdymas dar buvo užtikrintas ir netesybomis - delspinigiais (sutarties 5.9 p.), kurie sudarė 0,09 proc. pagal KS specialiosios dalies 3.1 punktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ieškovo kredito grąžinimo įmokos nuo 570,83Lt per mėnesį Banko vienašališkai buvo padidintos iki 1.071 Lt, t. y. beveik dvigubai Todėl šiuo atveju taikytinas ir CK 6.206 str., pagal kurį sutartis iš dalies nebuvo tinkamai vykdoma ir dėl banko vienašalių veiksmų, kuriais buvo iš esmės padidintos kredito grąžinimo įmokos, todėl laikytina, kad Ieškovas nesumokėjo perpus mažesnių įmokų nei 1.137,23 Lt. ( pradelstas kreditas) bei 5.785,07 Lt. palūkanos, kurias pagrįstai planavo mokėti, pasirašydamas sutartį. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal KS specialiosios dalies 2.1.3 punkte numatytą kredito grąžinimo metodą ( Anuitetu), kuris KS 1.20 punkte yra aprašomas, kaip metodas, pagal kurį bankui mokamos sumos, t. y. grąžinama kredito dalis ir palūkanos būtų lygios. Šiuo atveju Bankas šį metodą grubiai pažeidė, kas matyti iš to, jog pradelsta kredito mokėjimo dalis sutarties nutraukimo momentu buvo 1.137,07 Lt., o nesumokėtos palūkanos 5.785,07 Lt, t. y. daugiau nei 5 kartus didesnės. Visų antra: griežtas prievolės sąlygų laikymasis neturi esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2d. 2p.), nes Bankas turėjo prievolės užtikrinimo priemonę - hipoteką, kurios vertė ( 250.000 Lt) daugiau nei 40 kartų viršija nesumokėtos kredito su palūkanomis dalies - 6.922,30 Lt. sumą. Visu trečia: Prievolė iš dalies buvo netinkamai vykdoma dėl paties Banko kaltės, dvigubai pakeliant palūkanas, todėl, laikytina, kad yra paties kreditoriaus kaltė (CK 6.259 str.), dėl ko Ieškovo civilinė atsakomybė mažintina proporcingai Banko padidintų ( padvigubintų ) mėnesinių mokėjimų sumai. Ketvirta: Pradelsimas sumokėti 6.922,30 Lt. nesudarė Bankui pagrindo neištikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje ( CK 6.217 str. 2d. 4p.), nes nelogiška, kad kredito gavėjas ir laiduotojas norėtų prarasti 250.000 Lt. vertės nekilnojamąjį turtą. Dar sykį atkreipiu teismo dėmesį į tai, kad 2009-12-16 dieną Ieškovas sumokėjo bankui 30.000 Lt., kas patvirtina, kad nebuvo ketinimų nemokėti kredito ateityje, o bankui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Penkta: Bankas, nutraukdamas sutartį, anot paties banko, 2009-05-22 dieną, nepareikalavo, kad Ieškovas grąžintų visą negrąžintą ( citata iš KS 8.2.1 punkto ), t. y. nevykdė minimo punkto reikalavimų. Net jeigu ir laikytume, kad bankas savo 2009-04-28 dienos raštu, dar nenutraukęs sutarties kažko reikalavo, tai jis neturėjo teisės reikalauti visos kredito sumos, jis turėjo teisę reikalauti tik sumokėti negrąžintą dalį kredito - reikalavimo dienai, t. y. 2009-04-28 dienai, kuris sudarė 6.922,30 Lt. Reikalavimu sumokėti 131.134,04 Lt per 15 dienų Bankas pažeidė ne tik sutarties 8.2.1. punktą, bet ir pareikalavo sąlygos, kurios įvykdyti per tokį terminą neįmanoma. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ir pagrindų 2009-04-28 dienos Banko pranešimu vienašalis 2006-12-08 dienos kreditavimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimas pripažintinas negaliojančiu, tokiu būdu atkuriant buvusią iki Ieškovo teisių pažeidimo padėtį ( LR CK 1.138 str. 1d. 2p.).

16Dėl vartojimo sutartims būdingų kreditavimo sutarties požymiu.

17Manytume, kad kreditavimo sutartis turi vartojimo sutartims būdingų požymių, todėl turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi, taikant 6.188 straipsnyje numatytus pagrindus sąžiningumo reikalavimams neatitinkančių sutarties sąlygų pripažinimui nesąžiningomis ir negaliojančiomis. LAT praktikoje kreditavimo sutartys, kuriomis suteikiami kreditai asmeniniams poreikiams, yra pripažįstamos vartojimo sutartimis. Šios bylos dalykui turintys reikšmės pagrindai pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis yra numatyti CK 6.188 str. 1d.; 2 d. 6p.; 10p.; 12 p., t. y. Banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį, teisė be pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (šiuo atveju vietoj kredito grąžinimo 2031 metais, pareikalaujant visą kreditą grąžinti per 15 dienų); teisė vienašališkai padidinti sutarties kainą ( šiuo atveju kaina - palūkanos Banko vienašališkai buvo padidintos beveik dvigubai).

18Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

19Atsakovas pateikė atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

20Dėl reikšmingų bei ieškinyje nepaminėtų faktinių aplinkybių.

21I. Dėl reikšmingų ir ieškinyje nepaminėtų faktinių aplinkybių.

22Ieškovas laisva valia Kredito sutartį sudarė su Akcine bendrove ( - ) (dabar - ( - ) bankas, kurio reikalavimo teisę pagal Kreditavimo sutartį yra perėmusi ( - ) , pagal kurią prisiėmė pareigą ir riziką grąžinti kreditą sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis, Ieškovas pats inicijavo sutarties esmines sąlygas, tokias kaip išduoto kredito suma, įsipareigojimų vykdymo terminas, užtikrinimo priemonės, o pasirašydamas sutartį patvirtino, jog sutarties sąlygos jam ir suprantamos ir priimtinos.

23Iki 2009-05-22 sutarties nutraukimo ieškovas paskutinę įmoką atliko 2008-12-11, sumokėdamas 450,00 Lt, t. y. mažesnę nei priklausė mokėti pagal grafiką dėl ko nuo 2008-12-10 atsirado pradelstas įsiskolinimas. Apie pradelstus įsipareigojimus kreditorius kredito gavėją bei jo sutuoktinę D. Č. (laiduotoją) informavo šiais raštais:

24( - ) , pranešta apie pradelstus įsipareigojimus (552,86 Lt) ir prašoma laikytis mokėjimo grafiko;

252) 2009-01-26 raštas MB8/114 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir duomenų pateikimo“, kuriuo skolininkas įspėtas, jog per nustatytą terminą neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų (1.874,86 Lt) ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimą bei tolimesnį įsipareigojimų vykdymą, kreditorius nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą;

263) 2009-02-12 banko vadybininkės D. T. elektroninis laiškas D. Č., kuriuo jis informuotas, jog kredito gavėjas 62 dienas vėluoja vykdyti įsipareigojimus ir suėjus 90 dienų terminui Kredito sutartis bus perduota administruoti probleminių paskolų skyriui, kuris pradeda išieškojimą. Į siųstą laišką skolininkas atsakė tą pačią dieną ir žadėjo greitu laiku padengti visą paskolą. Įsipareigojimai nepadengti, įmokos neatliktos;

274) 2009-03-02 raštu Nr. MB8/212 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo“, skolininkas įspėtas, jog per nustatytą terminą neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų (3.346,28 Lt) ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimą bei tolimesnį įsipareigojimų vykdymą, kreditorius nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą;

285) 2009-04-20 raštu Nr. MB8/376 „Dėl D. Č. įsipareigojimų Bankui nevykdymo“ skolininko sutuoktinė, laiduotoja informuota apie pradelstus įsipareigojimus (6.325,83 Lt) ir tai, jog per nustatytą 30 dienų terminą nepadengus įsipareigojimų, kreditorius vienašališkai nutraukia Kredito sutartį ir pradeda priverstinį skolos išieškojimą;

296) 2009-04-28 pranešimu Nr. 10.3-9/3137 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, skolininkas informuotas apie pradelstus įsipareigojimus (7.271,27 Lt) bei įspėtas, kad praėjus 15 dienų nuo šio rašto įteikimo ir neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų, Kredito sutartis vienašališkai nutraukiama ir pradedamas priverstinis skolos išieškojimas;

307) 2009-04-30 rastu Nr. 10.3-9/3258 skolininko sutuoktinė, laiduotoja informuota apie pradelstus įsipareigojimus (7.271,27 Lt) bei įspėta, kad neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų, Kredito sutartis vienašališkai nutraukiama ir pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

31Akivaizdu, jog kredito gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas buvo sistemingas: iki nutraukiant Kredito sutartį skolininkas net 5 mėnesius iš eilės visiškai nevykdė savo įsipareigojimų, į kreditoriaus siųstus raginimus, pranešimus ir įspėjimus nereagavo. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone, nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą, ir tai padarė tik tada, kai tapo akivaizdu, kad skolininkai sutarties nevykdys.

322009-10-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 05200902169L/2009 buvo patenkintas kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarta varžytynėse parduoti kreditoriaus naudai įkeistą turtą, priverstinai išieškoti 133.758,08 Lt skolą, 132,00 žyminio mokesčio bei 6 mėnesių VILEBOR +1,7 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2009-06-08 iki pilno skolos išieškojimo (Priedas Nr.9). Nutartis įsiteisėjusi ir yra vykdoma antstolio kontoroje.

33Taigi Kredito sutartis nutraukta ir nutartis dėl skolos išieškojimo (vykdomasis dokumentas) yra priimta daugiau nei prieš 5 metus. Pažymėtina, jog skolininkas iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo dienos pretenzijų kreditoriui dėl neteisėtos sutarties ar sutarties sąlygų keitimo nereiškė. Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartyje Nr. 3L-7-306/2012 pažymėta, kad ,šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai“. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, akivaizdu, jog ieškovas teise kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasinaudojo pažeisdamas proceso operatyvumo bei protingumo principus, vienintelis pareikšto ieškinio tikslas yra išieškojimo procedūrų vilkinimas, kuomet nagrinėjamoje byloje 2015-01-09 nutartimi sustabdžius vykdymo veiksmus v. b. Nr. 0136/12/00224, įkeisto turto realizavimas stabdomas dar mažiausiai vienerių metų laikotarpiui.

34Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog vienintelė reikšmingo dydžio, t. y. 30.000,00 Lt įmoka, skirta skolos dengimui, kurią savo ieškinyje mini skolininkas, buvo atlikta 2009-12-16, vadinasi praėjus daugiau nei 6 mėn. nuo sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į atliktą mokėjimą, kreditorius 2010-02-19 raštu Nr. 10.3-9/1579 (Priedas Nr.10) skolininkui siūlė pasirašyti susitarimą dėl skolos pagal Kredito sutartį grąžinimo sudarant skolos grąžinimo grafiką, kuriame būtų nurodytos dalinių skolos grąžinimų sumos kas mėnesį. Tačiau šis siūlymas skolininko nesudomino, daugiau esminių įmokų neatlikta, nuo to laiko skola dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų bei vykdymo išlaidų tik augo.

35Taigi ieškovas geranoriškai įmokų skolos dengimui nevykdo, nors nuolatos tai žadėjo padaryti prašydamas nevykdyti skolos išieškojimo iš buvusiai sutuoktinei D. Č. priklausančio įkeisto turto (13,64 ha žemės sklypas, u. n. ( - ) , ( - ) , kuris dar 2012-02-03 ekspertizės aktu buvo įkainotas 60.000,00 Lt, tačiau vykdymo procese nerealizuotas iki šiol dėl nuolatinių ieškovo skundų. Tai reiškia, jog skolininkas nesiekia ir nenori toliau vykdyti sutartį, pareikštu ieškiniu tik vilkina išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, tokiu būdu dėl didėjančio įsiskolinimo grubiai pažeisdamas ne tik kreditoriaus, bet ir laiduotojos interesus.

36II. Dėl sutarties sąlygų bei tariamos šaliui nelygybės.

37Teismų praktikoje pasisakyta, kad CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška.

38Kredito sutarties 8.2.1. p. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 dienų raštu įspėjęs Kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad Kredito gavėjai grąžintų visą įsiskolinimą, jei padaroma bent vienas iš esminių sutarties pažeidimų. Sutarties 8.2.1.1. p. šalys sulygo, jog esminiu Sutarties pažeidimu yra laikoma, kai kredito gavėjai ilgau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų (toliau - Ginčo sąlygos).

39Iš Kredito sutarties sąlygų aiškinimo ir faktinių bylos aplinkybių matyti, kad vėluojant mokėjimams prioritetas yra teikiamas pažeidimų šalinimams ir sutarties išsaugojimui - siunčiami pranešimai su prašymu vykdyti mokėjimų grafiką, siūlymai pašalinti pažeidimus, įspėjimai ir galiausiai konkretūs pranešimai su nustatytu terminu pažeidimų pašalinimui, kurių neįvykdžius sutartis bus nutraukiama. Kreditoriaus veiklos praktikoje sutarties sąlygos visuomet aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir visais atvejais - vartotojų naudai. Tačiau iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad ieškovas pats savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, susidariusios situacijos nesprendė ir su kreditoriumi nebendradarbiavo.

40Ieškinyje teigiama, kad Ginčo sąlygos yra nesąžiningos ir pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl keistinos, nustatant, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai Kredito gavėjų įsiskolinimas Bankui pagal sutartį viršija 10 procentų sumą, skaičiuojamą nuo paimto kredito sumos (t. y. 12.500 Lt) savo poziciją grindžia 6.228 str. Su tokiu ieškovo reikalavimu atsakovas kategoriškai nesutinka.

41CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

42Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įrodymų ar svarių argumentų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti sutartį neva tai kreditoriaus primestomis sąlygomis, byloje nepateikta.

43Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010-12-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Minėtų sąlygų ieškovas neįrodinėja.

44CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia teisę šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Tai turėtų būti tokia nelygi šaliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010:2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013). CK 6.228 straipsnyje įtvirtintų gynybos būdų, be kita ko, reikalavimui pakeisti sutarties sąlygas, taikymo pamatinė sąlyga -esminės šalių teisių ir pareigų neatitikties egzistavimas sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010), vėlesnis šalių tarpusavio prievolių pasikeitimas teisiškai nereikšmingas.

45Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinta, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą.

46Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašo pakeisti Kredito sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo metu neva tai buvusios esminės šalių nelygybės, teigdamas, jog kreditorius nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovas yra ekonomiškai silpnas, neinformuotas, nepatyręs, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties, sutartį sudarė prisijungimo būdu, neturėdamas realios galimybės keisti sutarties sąlygas. Nurodyti teiginiai neatitinka objektyvios tiesos ir yra visiškai nepagrįsti įrodymais.

47Svarbu pažymėti tai, kad teikdamas kredito paraišką ieškovas kreditoriui nurodė Vilniaus universitete įgijęs teisininko kvalifikacinį laipsnį, nuo 2007 m. dirbantis ( - ) direktoriumi ir valdantis 80 proc. šios įmonės akcijų, pagal D. Č. pateiktus duomenis, laisvos šeimos pajamos per mėnesį (iš vidutinių mėnesio pajamų atėmus vidutines išlaidas) sudarė 2 400 Lt. Iš to seka, kad ieškovas, austąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, galėjo įvertinti su. kreditoriumi pasirašomos sutarties esmę, iš jo gaunamą naudą ir prisiimamas rizikas. Visais atvejais prieš pasirašant sutartį jos sąlygos būdavo aptariamos individualiai, o esant kredito gavėjo siūlymui, prieš pasirašymą svarstomos sąlygų alternatyvos. Šiuo konkrečiu atveju prieš pasirašant sutartį D. Č. neišreiškė valios keisti Ginčo sutarties sąlygas. Iš laisvų šeimos pajamų matyti, jog numatytos įmokos nebuvo neproporcingai didelės, sukėlę nepagrįstai didelę naštą kredito gavėjo atžvilgiu. Vėlesnis skolininko turtinės padėties pasikeitimas dėl ekonominio sunkmečio, ką įrodinėja ieškovas, šiuo atveju yra nereikšminga aplinkybė.

48Ieškovas teigia, jog kreditorius nesąžiningai pasinaudojo jo, kaip ekonomiškai silpnesnės, nepatyrusios šalies padėtimi, tačiau nei atsakovo nesąžiningumo, nei savo kaip silpnesnės šalies fakto neįrodinėja.

49Vertinant faktines bylos aplinkybes, sutarties šalių elgesį vykdant savo įsipareigojimus, bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika, konstatuotina, kad Ginčo sąlygos bei atsakovo elgesys atitinka įstatyme nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus. Dėl to, kaip teisinės reikšmės neturintys, atmestini ieškinio teiginiai dėl būtinybės pakeisti Kredito sutarties 8.2.1. p. ir 8.2.1.1. p. dėl esminės šalių nelygybės.

50II. Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindų.

51i) Sutartinis pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui.

52CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui.

53Iš šiame atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog kredito gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas buvo sistemingas: iki nutraukiant Kredito sutartį skolininkas net 5 mėnesius iš eilės visiškai nevykdė savo įsipareigojimų, į kreditoriaus siųstus raginimus, pranešimus ir įspėjimus nereagavo.

54Kreditavimo sutartyje nustatytas mokėjimų grafikas reiškia, kad kreditas ir palūkanos turi būti sumokėti pagal grafiką. CK 6.874 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Tai reiškia, jog Kredito sutarties Ginčo sąlygos iš esmės atitinka įstatyme nustatytą reglamentavimą. Skolininkui pažeidus šalių sutartą mokėjimų grafiką, šiuo atveju Sutarties visiškai nevykdant penkerius mėnesius, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog kredito gavėjas įsipareigojimų nevykdys ir ateityje, todėl turėjo teisę (netgi pareigą) nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis ir kt.

55Iš to, kas pasakyta, yra akivaizdu, kad atsakovas Kredito sutartį turėjo teisę nutraukti remdamasis Kredito sutarties 8.2.1. punktu.

56ii) Kredito sutarties pažeidimai yra vertintini kaip esminiai CK 6.217 straipsnio nuostatų prasme.

57Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ji nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai) išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

58Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, šios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastą ir vartotojų teisių apsaugos aspektus, buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį remiantis 6.217 str., reikia įvertinti visas aplinkybes, sąlygojusias atsakovo sprendimą vienašališkai nutraukti Kredito sutartį su ieškovu, taigi:

59Pirma, ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.), t. y. kad Kredito sutartis bus vykdoma tinkamai, nustatyto dydžio įmokos mokamos laiku, pradelsti įsipareigojimai padengiami per protingą ir sąžiningą terminą. Ieškovas pasinaudojo atsakovo suteiktomis lėšomis - įsigijo nekilnojamo turto, tačiau įsipareigojimų kreditoriui nevykdo. Siame kontekste galima daryti išvadą, kad kreditorius, kurios viena iš verslo sričių - paskolų teikimas už palūkanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė - paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo laiku. Šis faktas patvirtina realius atsakovo finansinius nuostolius ir pagrįstų lūkesčių neįgyvendinimą.

60Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę. Kreditavimo sutartyse nustatytas mokėjimų grafikas reiškia, kad kreditas ir palūkanos turi būti sumokėti pagal grafiką, taigi, griežtas paskolos sąlygų laikymasis kredito sutartims turi esminę reikšmę (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Todėl nevienkartinis, o sistemingas - net 5 mėnesius trunkantis įsipareigojimų nevykdymas turi būti vertinamas kaip esminis Kredito sutarties pažeidimas CK 6.217 str. nuostatų prasme.

61Trečia, ieškovas kreditorių susitikimų metu informavo turintis lėšų ir turto, kurio dalį realizavus galėtų padengti pradelstus įsipareigojimus, tačiau to nedarė ir ši aplinkybė patvirtina, kad prievolė atsiskaityti neįvykdyta tyčia (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).

62Ketvirta, ieškovui sistemingai pažeidinėjant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4p.).

63Esant nurodytoms aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad Kredito sutarties pažeidimas buvo neesminis, o sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 str. reikalavimų.

64Taigi atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant įstatymo bei sutarties reglamentuotiems pagrindams ir laikantis nustatytos tvarkos.

65III. Kreditavimo sutarties neįvykdymui atsakovo veiksmai įtakos neturėjo (CK 6.206 str.).

66Ieškovas teigia, jog ieškovo kredito grąžinimo įmokos nuo 570,83 Lt per mėnesį kreditoriaus buvo vienašališkai padidintos iki 1.071 Lt, dvigubai pakeltos palūkanos. Mano, jog kreditavimo sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo veiksmų ir dėl to rizika tenka pačiam atsakovui (6.206 str.).

67Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1.3 p. šalių sulygta, jog kreditas pradedamas grąžinti nuo 2008-12-10, vadinasi 18 mėnesių kredito gavėjas mokėjo palūkanas, o nuo nurodytos datos atsirado prievolė grąžinti ir kredito dalį. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1.4. nustatytos kintamos 6 mėn. VILLBOR palūkanos + 1,7 proc. marža. 2008 m. birželio 7 d. 6 mėn VILIBOR sudarė 5,69, kai tuo tarpu 2008 m. gruodžio 7 d. jau 9,48 (oficiali LB teikiama informacija http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222&orient=horz) dėl ko paskaičiuotos įmokos ir išaugo. Taigi, įmokų dydis keitėsi dėl ieškovo sutartinio įsipareigojimo nuo 2008-12-10 pradėti mokėti kredito dalį bei išaugusio VILIBOR, tačiau ne dėl kreditoriaus kaltų veiksmų, ką teigia ieškovas.

68Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškinio teiginiai dėl atsakovo kaltės yra objektyviai nepagrįsti ir nereikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl atmestini.

69Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovas teismo prašė ieškinį atmesti ir iš Ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

70Trečiasis asmuo D. Č. ir V. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

71Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

73Ieškovo ieškinys atmestinas.

74Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 8 d. tarp ( - ) , dabartinis pavadinimas: AB ,,Citadele“ bankas ir ieškovo D. Č. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. ( - ) , pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 120 000,00 Lt (atitikmuo 36 202,50 Eur) kreditas butui pirkti, galutinis kredito grąžinimo terminas 2031 m. gruodžio 8 d. (T.1, 24-35 b.l.). Pastebėtina, kad Kredito sutartyje nėra nurodyta kur ir koks butas bus perkamas. Kredito grąžinimą užtikrino laiduotoja D. Č. nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , adresas ( - ) ., hipoteka (T.1, 21-23 b.l.). Šiaulių m. apylinkės teismas 2009-06-11 nutartimi areštavo trečiajam asmeniui (laiduotojui) D. Č. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir nurodė, kad bus pradėtos šio turto varžytinės (T.1, 16-17 b.l.). Skolininkė trečiasis asmuo D. Č. pasiūlė kreditoriui būsimą pirkėją trečiąjį asmenį V. G., kuris sutinka įsigyti nurodytą žemės sklypą (T.1, 102 b.l.).

75Atsakovas dar 2009-01-09 raštu Nr. MB8/25 (T.1, 58 b.l.) įspėjo ieškovą, kad įsiskolinimas bankui pagal sutartinus įsipareigojimus 2009-01-09 sudaro 552,86 Lt (atitikmuo 160,12 Eur). Po to bankas pakartotinai įspėjo skolininką (ieškovą) 2009-01-26, 2009-02-12, 2009-03-02, 2009-04-20 pranešimais (T.1, 59-62 b.l.). Bankas 2009-04-28 įspėjo skolininką (ieškovą), kad iki nustatyto termino negrąžinus skolos Bankui, pastarasis vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį ir imsis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų (T.1, 63 b.l.). Bankas 2009-04-30 pranešime skolininkui (ieškovui) nurodė, kad vienašališkai Kreditavimo sutartis bus nutraukta esant sutartyje nurodytoms sąlygoms (T.1, 64 b.l.). Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-10-07 nutartimi pradėtos trečiojo asmens D. Č. bankui įkeisto žemės sklypo varžytinės (T.1, 65-66 b.l.) ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nebėra.

76Bankas 2010-02-19 raštu Nr. 10.3-9/1579 pasiūlė skolininkui (ieškovui) kuomet tas įmokėjo 30 000 Lt įmoką (atitikmuo 8688,60 Eur) sudaryti papildomą susitarimą dėl skolos grąžinimo, tačiau pastarasis šio pasiūlymo nepriėmė (T.1, 67 b.l.).

77Antstoliui T. Ubartui pradėjus skolininkei (trečiajam asmeniui) D. Č. priklausančio turto varžytines, ieškovas skundė ir antstolio veiksmus, bet Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino D. Č. skundo (T.1, 68-69 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atmetė ir ieškovo atskirąjį skundą. Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas buvo įspėti, kad negrąžinus skolos, t. y. kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių, bei neatlyginus kitų išlaidų per 15 dienų terminą jam pasibaigus, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta, o įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (T.1, 63-64 b.l.).

78Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi nuspręsta iš varžytinių parduoti įkaito davėjos D. Č. įkeistą turtą, tuo pačiu priverstinai AB Parex banko naudai išieškoti 133 758, 08 Lt (atitikmuo 38 739,02 Eur) skolą, 10,74 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, 65-66 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skolininkų (šioje byloje ieškovo ir trečiojo asmens D. Č.) atskirąjį skundą 2010-02-04 nutartimi paliko galioti 2009-10-07 nutartį (T. 2, 126-128 b.l.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmetė ir ieškovo (skolininko) atskiruosius skundus, kuriais buvo skundžiami antstolio T. Ubarto veiksmai vykdomojoje byloje dėl varžytinėse parduodamo turto vertės nustatymo (T.2, 129-136 b.l.).

79Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat tenkino trečiojo asmens V. G. atskirąjį skundą ir panaikino 2015-01- 09 ir 2015-06-05 teismo priimtas nutartis leidžiant skolininko (ės) D. Č. pasiūlytam pirkėjui įsigyti varžytinėse parduodamą turtą.

80Dėl sutarties nutraukimo.

81Iš bylos medžiagos seka, kad 125 000 Lt kreditas ieškovui buvo suteiktas butui pirkti. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekis pirkti butą buvo nurodytas ir paraiškoje kreditui gauti, tačiau ir šiame dokumente daugiau duomenų apie perkamą butą nėra nurodyta. Taip pat paraiškoje yra ieškovo užpildytas skyrius apie vartojimo kredito paskirtį, nurodant, jog bus perkamas butas ( - ) (T.1, 70-76 b.l.). Tačiau iš byloje esančių duomenų seka, kad paraiškoje nurodyto buto ieškovas neįsigijo, šio turto šalys nesidalijo ir nutraukiant ieškovui su trečiuoju asmeniu D. Č. santuoką (T.2, 79-117, 122-125 b.l.). Todėl atmestinas ieškovo ieškinio motyvas, kad šalys būtent sudarė vartojimo kredito sutartį jos galiojimo laikotarpiu. Bankui įkeistas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. Č. (T.1, 73 b.l.). Taigi akivaizdu, jog ieškovas siekė įsigyti ne butą gaudamas kreditą iš atsakovo, o visai kito tikslo ar naudos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas paraiškoje nurodytą butą, būtų siekęs įsigyti vartojimo tikslais, savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Todėl pripažintina, kad nesant būtinojo vartotojo požymio – tikslo įsigyti už kredito lėšas turtą savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti (CK 1.39 str.1d.), o ieškovas sutartyje kartu su trečiuoju asmeniu D. Č., tuo metu veikė ne kaip vartotojai, todėl šalių sudaryta kreditavimo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis. Be to, sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, o tai yra papildomas pagrindas sutarties nepripažinti vartojimo sutartimi (CK 6.886 str. 3 d.1 p.). Todėl darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis.

82Sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, esant CK 6.217 str. numatytiems pagrindams. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis numato savarankišką vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą, nesiejamą su esminio jos pažeidimo sąlyga – vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi, įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis.

83Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vienašališko sutarties nutraukimo galimybę numatė sutarties 8.2.1.1. p., susitardamos dėl vienašališkų sutarties nutraukimo pagrindų (Sutarties 8.2.1. p.).

84Sutarties vienašališko nutraukimo pagrindu pačioje sutartyje yra numatytas kredito gavėjo negrąžinimas kredito sutartyje numatytais terminais ar bent vienos kredito dalies ir/arba palūkanų nemokėjimas, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų nemokėjimas (Sutarties 8.2.1.1p.).

85Ieškovas neginčija fakto ir pats nurodė, kad pripažįsta, jog pažeidė sutartimi nustatytus mokėjimo terminus, negalėjo numatytu laiku ir sąlygomis mokėti einamųjų mokėjimų dėl pasaulinės krizės, tačiau nurodė, kad šis pažeidimas nėra nei ieškovo tyčiniai veiksmai, nei didelis neatsargumas.

86Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1d.). Sutarties šalys privalo tinkamai ir sąžiningai vykdyti priimtus sutartimi įsipareigojimus (CK 6. 200 str. 1d.).

87Nors vienašalis sutarties nutraukimas yra paskutinė priemonė ginant savo teises nuo sutartį pažeidžiančio asmens veiksmų pasekmių, iki sutarties nutraukimo šalis, kuri nepažeidžia sutarties, neturi pareigos savo sąskaita prisiimti jokių nuostolių, susidarančių dėl kitos šalies nesugebėjimo tinkamai įvykdyti sutartį. Taip pat neturi pareigos priimti sutarties įvykdymo kitu, negu sutartyje numatytas, būdu. Pareiga sutartį vykdyti bendradarbiaujant, ekonomiškai ir maksimaliomis pastangomis (CK 6.200 straipsnio 2-4 dalys) neapima pareigos prisiimti nuostolius dėl kitos sutarties šalies veiksmų, pažeidžiančių sutartį, ar įvykdymą sau nenaudingu sutartyje nenumatytu būdu.

88Teismo vertinimu, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1.1 punktu šalys realizavo Civilinio kodekso 6. 217 straipsnio 5 dalies jiems suteiktą teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį. Todėl, atsakovui pateikus duomenis, kad ieškovas jau nuo 2009-01-09 pažeidė kreditavimo sutartį ir nuo 2009-01-09 nebevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kredito, palūkanų įmokų, o įsiskolinimas bankui nuolat augo (T.1, 58-63 b.l.), o 2009-04-24 dienai pradelstas įsiskolinimas sudarė 131 134,04 Lt (atitikmuo 37979,04 Eur) (T.1, 63-64 b.l.). Tokius juridinius faktus teismas vertina, kaip neginčijamus darant išvadą, jog vienašališkas kreditavimo sutarties 2006-12-08 nutraukimas esant sutartyje numatytiems pagrindams yra pagrįstas ir teisėtas.

89Teismas sutinka ir su atsakovo pozicija, kad kreditavimo sutartyje numatytų kredito ir/ar palūkanų įmokų bankui negrąžinimas yra pagrindas vienašališkai ir dėl kreditavimo sutarties esminio pažeidimo nutraukti kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties 8.2.1.1. p.) (T.1, 33 b.l.).

90Byloje nustatyta ir ieškovas šią aplinkybę pripažino, kad negalėjo numatytu laiku ir sąlygomis mokėti einamųjų mokėjimų, taigi kad jis pažeidė kreditavimo sutartimi nustatytus mokėjimo terminus. Teismas vertina, jog atsižvelgiant į CK 6.881 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą kreditavimo sutarties sampratą - kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas, piniginių įmokų mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sąlyga tokiai sutarties rūšiai, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas. Bankas yra finansų įstaiga, jo ūkinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimą ir pelningai panaudoti iš indėlininkų ir kitų kreditorių gautas pinigines lėšas. Banko verslo rizika yra kreditų teikimas, bankas teikdamas kreditus ir vertindamas verslo rizikas, sudarydamas sandorius, turinčius galimos rizikos požymių, turi teisę reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodytos sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės; finansų įstaiga turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti įvykdyti prievoles prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (LR Finansų įstaigų įstatymo 31 str. „Verslo rizikos prisiėmimas“ 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teikiamų kreditų negrąžinimo rizikas įvertino ir užtikrino hipoteka bei kitomis sutartyje numatytomis užtikrinimo priemonėmis. Ieškovo rizikos, pastarajam susidūrus su finansiniais sunkumais – nepatenka į banko veiklos sferą, todėl ieškovas nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Kredito grąžinimo terminai yra būtinoji paskolos (kredito) sutarties sąlyga. Vienas pagrindinių banko veiklos riziką ribojančių normatyvų yra banko likvidumo normatyvas (LR Bankų įstatymo 48 str. 1 d. 2 p.). Bankas privalo sugebėti sugrąžinti jam paskolintas lėšas, jeigu klientai to reikalautų, todėl bankas siekia užsitikrinti, kad mokėjimo terminai pinigų, gaunamų iš skolininkų, ir pinigų, kuriuos bankas turi sumokėti kreditoriams, sutaptų. Teismas daro išvadą, kad griežtas sąlygų net dėl kiekvieno mėnesio konkretaus įmokų dydžio laikymasis turi esminę reikšmę atsakovui.

91Atsižvelgiant į tai, kad griežtas sąlygų dėl kiekvieno mėnesio konkretaus įmokų dydžio laikymasis turi esminę reikšmę finansų įstaigai ir esant įrodytoms aplinkybėms, jog ieškovas tokias sąlygas pažeidė, nuo 2009-01-09 nebevykdė jokių mokėjimų pagal sutartį, pradelsto įsiskolinimo suma nuolat augo ir 2009-04-24 sudarė 131 134,04 Lt, pripažintina, kad ieškovas įvykdė ir esminį sutarties pažeidimą. Todėl atsakovas kaip nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 punktas). Ieškovas, iš anksto susipažino su kreditavimo sutarties sąlygomis. Ieškovas suprato, kad prisiimtus finansinius įsipareigojimus teks vykdyti tiksliai kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Dėl kilusios ekonominės krizės atsiradę ieškovo finansiniai sunkumai nėra pagrindas atleisti jį nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas, taikant protingo, atidaus, rūpestingo asmens standartus, turi elgtis protingai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, tinkamai prognozuoti ir protingai vykdyti savo veiklą, numatydamas galimus neigiamus tokios veiklos scenarijus bei krizės valdymo priemones, prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Tokie atvejai, kai pasikeičia ekonominė situacija, yra ne atsakovo, o ieškovo rizika. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių (Civilinio kodekso 6.212 str. 1 d.). Bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų išdavimo sąlygas ir apimtis bei pan. Ieškovo rizikų perkėlimas papildomai atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems ūkinės komercinės veiklos subjektams. Ieškovas laiku nepateikė atsakovui įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje jo gaunamos pajamos žymiai padidės ir leis padengti įmokų įsiskolinimą ir mokėti įmokas toliau, juolab, kad ieškovas tiek iki kreditavimo sutarties nutraukimo pradžios (nuo 2009-04-30), tiek ir po sutarties nutraukimo sutarties atsisakė toliau bendradarbiauti su kreditoriumi, tai yra sumokėjęs 30 000 Lt įmoką, daugiau nebevykdė, jokių įmokų bankui ir skolos nemažino (T.1, 67 b.l.). Be to po sutarties nutraukimo yra praėję daugiau kaip šešeri metai, todėl atsakovas nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 punktas).

92Atsakovas nuo 2010-02-19 kreipėsi į ieškovą dėl galimybių pakeisti sutarties sąlygas: (T.1, 67 b.l.). Derybos dėl galimo sutarties pakeitimo vyko, bankas atsakė į ieškovo 2009-10-27 prašymą. 2010-02-19 raštu bankas sutiko svarstyti paskolos restruktūrizavimo klausimą derybose išdėstytomis sąlygomis, po to kai ieškovas sumokėjo 30 000 Lt įmoką (T.1, 12, 67 b.l.). Taigi, atsakovas sutiko svartyti ieškovo pasiūlymus dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo būdų ir po sutarties nutraukimo. Ta aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė konkrečių susitarimų, neįrodo atsakovo nebendradarbiavimo. Sutarties sąlygų pakeitimas šalių valia galimas tik tuomet, kai pasiekiamas šalių interesų suderinimas, nes, priešingu atveju reikštų, kad atsakovas prisiėmė visą rizikos naštą dėl to, ar ieškovas sugebės tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles pagal paskolos sutartį, bei iš principo paneigtų atsakovo vykdomos veiklos ekonominį pagrįstumą ir logiką. Ieškovas nuo 2009-01-09 iki 2009-12-16 nebevykdė jokių mokėjimų pagal sutartį, nors derybos dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo būdų neatleidžia ieškovo nuo įsipareigojimų vykdymo ir nesudaro pagrindo sustabdyti vienašališkai prievolių vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas praėjus daugiau kaip šešeriems metams net iš dalies nėra pradėjęs savo neįvykdytų prievolių atsakovui vykdyti. O šiuo metu ieškovas negauna ir pajamų iš darbo santykių (T.2, 118-119 b.l.).

93Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovas iš esmės pažeidė kreditavimo sutartį, kadangi atsakovui iškilo reali grėsmė negauti to, ko tikėtasi iš sutarties – susigrąžinti paskolintą sumą ir gauti palūkanas, todėl šis pagrįstai prarado interesą tęsti sutartinius santykius. Bankas teisę nutraukti kreditavimo sutartį įgijo nuo pirmos ieškovo įmokos 2009-01-09 bankui nesumokėjimo dienos, tačiau kreditavimo sutartis faktiškai buvo nutraukta tik 2009-05-16. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo ieškinio argumentai, kad bankas neįsitikino ieškovo galimybėmis įvykdyti kreditavimo sutartį, ar, kad skubotai/nesąžiningai, pažeisdamas ieškovo lūkesčius, nutraukė kreditavimo sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje galėtų tinkamai vykdyti kreditavimo sutartį po jos atnaujinimo. Nepateikė įrodymų, kad jo gaunamos pajamos ateityje leis padengti įmokų įsiskolinimą ir mokėti įmokas toliau (T. 2, 118-119 b.l.). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, jis tik 2009-12-16 įmokėjo dalį skolos ir nesiūlė bankui perimti nuosavybės teisę į bankui įkeistą žemės sklypą taip užskaitant iš dalies prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymą (T.1, 21-23 b.l.). Ieškovas tiek iki kreditavimo sutarties nutraukimo pradžios (nuo 2009-04-30), tiek ir po sutarties nutraukimo (2009-05-16), nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų, išskyrus minėtą įmoką (30 000 Lt), jokių kitų įmokų bankui nemokėjo ir skolos nemažino. Dėl visų išdėstytų motyvų, teismas vertina, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovo padarytas sutarties pažeidimas iš esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius.

94Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, kad byloje įrodyta, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir ji buvo nutraukta esant pačioje sutartyje (Sutarties 8.2.1.p., 8.2.1.1.p.) ir CK 6. 217 str. numatytiems pagrindams.

95Ieškovas neįrodė ir teiginių, kad atsakovas tinkamai neinformavo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Atsakovas nutraukė sutartį iš anksto (2009-04-30) nusiuntęs ieškovui pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo, todėl sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos pačioje sutartyje nepažeidė (Sutarties 8.2.1.1. p.). Atsakovas įrodė, kad 2009-04-28 pranešimas ieškovui ir 2009-04-30 pranešimas trečiajam asmeniui D. Č. apie sutarties nutraukimą jiems buvo išsiųstas tinkamai (T.1, 63-64 b.l.). Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 skyriaus punktus bankas laikėsi tinkamo pranešimo nuostatų, o ieškovas negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka sutarties sąlygų arba jog jis negavo pranešimų, siųstų pagal tuos adresus. Todėl ieškovui pačiam tenka dėl to atsirandanti rizika. Be to, bankas raštišką 2009-04-30 pranešimą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo paštu išsiuntė ir įkeisto turto savininkei trečiajam asmeniui D. Č. (T.1, 64 b.l.). Be to šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kas tuo pačiu laikytina tinkamu jo informavimu apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, kad byloje įrodyta, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir ji buvo nutraukta laikantis pačioje sutartyje nustatytos tvarkos, todėl ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.

96 Dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

97Ieškovas prašė teismo pakeisti minėtos kreditavimo sutarties sąlygas – pakeisti minėtos kreditavimo sutarties sąlygas tokiu būdu, nustatant ilgesnį dalinį kredito ir palūkanų mokėjimo terminą kaip esminį sutarties pažeidimą, skolos dydį procentine išraiška derinant su gauto kredito suma. Ieškovas šią reikalavimo dalį grindžia CK 6.204 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis – kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartį vienai šaliai įvykdyti tampa sudėtingiau, negu kitai šaliai. Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad minėta kreditavimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo nutraukta, tai atlikta teisėtai ir pagrįstai, o pasibaigusios sutarties negalima pakeisti, todėl ieškovo reikalavimas modifikuoti sutarties sąlygas atmestinas vien šiuo pagrindu.

98Tačiau ir byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių, nurodytų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje, buvimas įrodytas (CPK 178 str.) ir egzistuoja CK 6.204 str. taikymo sąlygos. Sutarties suvaržymu laikomos aplinkybės kurios atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusioji sutarties šalis sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių šalis negali kontroliuoti; nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kaip jau aukščiau pasakyta, ieškovas suprato, kad prisiimtus finansinius įsipareigojimus teks vykdyti tiksliai kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių (Civilinio kodekso 6.212 str. 1 d.). Ieškovas, veikdamas atsakingai, rūpestingai ir protingai privalėjo įvertinti, ar atsižvelgiant į egzistuojančias ekonomikos realijas ir prognozes, turės pakankamai lėšų įmokoms pagal sutartį mokėti nustatytu laiku. Šalys kreditavimo sutartyje aptarė, kad kredito negrąžinimo atveju banko reikalavimas bus tenkinamas ir iš hipoteka įkeisto turto. Taigi sutarties nevykdymo rizika ir jos pasekmės buvo pačių šalių numatytos. Bankas yra finansų įstaiga, jo ūkinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimą ir pelningai panaudoti turimus išteklius. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teikiamo kredito negrąžinimo rizikas, tame tarpe ir galimą ekonominį nuosmukį, įvertino ir užtikrino hipoteka. Ieškovo veiklos rizikos perkėlimas papildomai atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas. Teismas mano, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje, buvimas neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 str.), o sutartis negali būti keičiama, nes neegzistuoja CK 6.204 str. taikymo sąlygos. Pažymėtina tai, kad keičiant sutarties sąlygas teismas turi atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, šiuo gi atveju, ieškovas jau nuo 2009-01-09 nevykdė savo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, išskyrus 2009-12-16 įmoką, ir iki šiol nebevykdo jokių mokėjimų bankui pagal kreditavimo sutartį. Todėl nežiūrint aplinkybės, kad bankas hipoteka iš dalies užsitikrino kredito negrąžinimo riziką, tačiau keisti sutartį ieškovo pasiūlyta tvarka būtų neprotinga, kadangi įsiskolinimas nuolat auga, byloje nėra pateikta duomenų apie pagerėjusią ieškovo finansinę padėtį ar objektyvių duomenų, kad finansinė padėtis ateityje pagerės, todėl teigti, kad teismo sprendimo priėmimo momentu ieškovas sugebės be sutartyje numatytų kredito ir palūkanų sumų mokėti ir įsiskolinimą, būtų neprotinga, o keisti kreditavimo sutarties sąlygas būtų neteisinga Banko atžvilgiu, kadangi Ieškovo interesai negali būti ginami pažeidžiant kitos šalies interesus. Pažymėtina, kad tokiu būdu galimai būtų pažeistas sutarčių laisvės principas. Abi šalys, sudarydamos kreditavimo sutartį prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo – AB Parex bankas įsipareigojo suteikti kreditą, o ieškovas – jį grąžinti bei sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė visiškai, todėl juos turi įvykdyti ir ieškovas, kartu su trečiuoju asmeniu D. Č. sutarta tvarka. Ieškovas nepateikė duomenų, jog ateityje jo pajamos tiek didės, kad jis būtent ateityje bus finansiškai stipresnis. Įvertinus šiuos argumentus atmestinas reikalavimas dėl sutarties pakeitimo.

99Teismui konstatavus, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sudarytą kreditavimo sutartį, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti jo pareikšto ieškinio (CPK 178 str.).

100Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

101Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Nors atsakovas prašė teismo priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jis nepateikė, todėl jos kitai šaliai ir nepriteisiamos.

102Teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė ir trečiasis asmuo V. G.. Šis asmuo prašė teismo priteisti jam iš ieškovo 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (T.2, 55-62 b.l.).

103Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus). Išlaidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Tokių asmenų teisės ir pareigos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu dažnai vertinamos nevienareikšmiškai. Pagrindinė problemų priežastis yra ta, kad CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims. Tokia tradicija perimta iš 1964 m. CPK I skyriaus šeštojo skirsnio. Tuo tarpu pagal susiformavusią proceso teisės doktriną teismas, išspręsdamas bylą, negali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas skiriasi nuo šalių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimai turi būti sprendžiami naujoje byloje. Šie postulatai dažnam teisininkui perša nuomonę, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir kad tokiems asmenims negali būti priskirta pareiga jas atlyginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.

104Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsisakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes, tinkamai bei kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

105Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo principas galioja.

106Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Pavyzdžiui, įsiteisėjęs, teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią visiems byloje dalyvavusiems asmenims, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, netenka teisių ir pareigų kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir teisinius santykius (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturėtų būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

107Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

108Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

109Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dabar jau yra pripažįstama.

110Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai.

111Teismas, spręsdamas trečiajam asmeniui V. G. priteistinų išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgia į bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, į parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, taip pat įvertinamos trečiojo asmens atstovo – advokato darbo ir laiko faktinės sąnaudos, dalyvaujant 1 teismo posėdyje, kuris truko apie 0,5 val., susipažįstant su bylos medžiaga, todėl laiko, kad prašymas dėl 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tik iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, o likusioje dalyje šio asmens patirtos išlaidos pripažintinos išlaidavimu. Tokiu atveju trečiajam asmeniui V. G. iš ieškovo D. Č. priteisiama 200 Eur teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje šis trečiojo asmens prašymas atmestinas (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).

112Valstybei iš ieškovo D. Č. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 23,55 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str., 93 str. 1 d.).

113Kadangi apeliacinės instancijos teismas 2015-01-25 teismo nutartimi panaikino byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl to teismas pakartotinai daugiau nepasisako (CPK 150 str. 2 d.). Tačiau teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje 2015-03-06 ir 2015-05-20 priimtos kitos teismo nutartys dėl įpareigojimų skirtų ieškovui D. Č. (T.1, 109-110, 167-169 b.l.).

114Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, 150 str. 2 d.,

Nutarė

1151. Atmesti ieškovo D. Č. (gim. ( - ) ) ieškinį atsakovui ( - ) (į.k. ( - ) ) dėl 2006-12-08 kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir sutarties sąlygų pakeitimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. Č. ir V. G..

1162. Priteisti trečiajam asmeniui V. G. (gim. ( - ) ) iš ieškovo D. Č. (gim. ( - ) ) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, o likusioje dalyje trečiojo asmens prašymas atmesti.

1173. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo D. Č. (gim. ( - ) ) 23,55 Eur (dvidešimt tris eurus 55 euro ct) pašto išlaidų atlyginimui.

1184. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-06 ir 2015-05-20 nutartis dėl įpareigojimų skirtų ieškovui D. Č..

119Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,... 3. dalyvaujant ieškovui D. Č. ir jo atstovui adv. A. Koskui, atsakovo atstovui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ieškovas prašė:... 7. 1. Pakeisti 2006-12-08 dienos kreditavimo sutarties Nr. ( - ) , sudarytos tarp... 8. 2. Atkurti pažeistas Ieškovo D. Č. teises, atkuriant buvusią iki teisės... 9. 3. Priteisti ieškovo D. Č., a.k. ( - ) , naudai iš atsakovo ( - ) , į.k.... 10. Faktinės aplinkybės.... 11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006-12-08 sudarė su ( - ) (toliau tekste... 12. Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.... 13. KS sąlygos, numatytos 8.2.1. punkte ir 8.2.1.1. punkte , kad „(...) Bankas... 14. Dėl KS nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.... 15. Ieškovas sutarties nutraukimo metu buvo pradelsęs sumokėti 1.137,23 Lt... 16. Dėl vartojimo sutartims būdingų kreditavimo sutarties požymiu.... 17. Manytume, kad kreditavimo sutartis turi vartojimo sutartims būdingų... 18. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 19. Atsakovas pateikė atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.... 20. Dėl reikšmingų bei ieškinyje nepaminėtų faktinių aplinkybių.... 21. I. Dėl reikšmingų ir ieškinyje nepaminėtų faktinių aplinkybių.... 22. Ieškovas laisva valia Kredito sutartį sudarė su Akcine bendrove ( - ) ... 23. Iki 2009-05-22 sutarties nutraukimo ieškovas paskutinę įmoką atliko... 24. ( - ) , pranešta apie pradelstus įsipareigojimus (552,86 Lt) ir prašoma... 25. 2) 2009-01-26 raštas MB8/114 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir duomenų... 26. 3) 2009-02-12 banko vadybininkės D. T. elektroninis laiškas D. Č., kuriuo... 27. 4) 2009-03-02 raštu Nr. MB8/212 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo“,... 28. 5) 2009-04-20 raštu Nr. MB8/376 „Dėl D. Č. įsipareigojimų Bankui... 29. 6) 2009-04-28 pranešimu Nr. 10.3-9/3137 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir... 30. 7) 2009-04-30 rastu Nr. 10.3-9/3258 skolininko sutuoktinė, laiduotoja... 31. Akivaizdu, jog kredito gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas buvo... 32. 2009-10-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr.... 33. Taigi Kredito sutartis nutraukta ir nutartis dėl skolos išieškojimo... 34. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog vienintelė reikšmingo dydžio, t. y.... 35. Taigi ieškovas geranoriškai įmokų skolos dengimui nevykdo, nors nuolatos... 36. II. Dėl sutarties sąlygų bei tariamos šaliui nelygybės.... 37. Teismų praktikoje pasisakyta, kad CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties... 38. Kredito sutarties 8.2.1. p. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ne mažiau... 39. Iš Kredito sutarties sąlygų aiškinimo ir faktinių bylos aplinkybių... 40. Ieškinyje teigiama, kad Ginčo sąlygos yra nesąžiningos ir... 41. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 42. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės... 43. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų... 44. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia teisę šaliai atsisakyti sutarties arba... 45. Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinta, kad sutarties sąlygų aiškumas ir... 46. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašo pakeisti Kredito sutarties sąlygas... 47. Svarbu pažymėti tai, kad teikdamas kredito paraišką ieškovas kreditoriui... 48. Ieškovas teigia, jog kreditorius nesąžiningai pasinaudojo jo, kaip... 49. Vertinant faktines bylos aplinkybes, sutarties šalių elgesį vykdant savo... 50. II. Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindų.... 51. i) Sutartinis pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui.... 52. CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje... 53. Iš šiame atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog... 54. Kreditavimo sutartyje nustatytas mokėjimų grafikas reiškia, kad kreditas ir... 55. Iš to, kas pasakyta, yra akivaizdu, kad atsakovas Kredito sutartį turėjo... 56. ii) Kredito sutarties pažeidimai yra vertintini kaip esminiai CK 6.217... 57. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad papildoma vartotojams... 58. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, šios bylos kontekste vertinant... 59. Pirma, ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas iš... 60. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo... 61. Trečia, ieškovas kreditorių susitikimų metu informavo turintis lėšų ir... 62. Ketvirta, ieškovui sistemingai pažeidinėjant sutartinius įsipareigojimus,... 63. Esant nurodytoms aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad Kredito sutarties... 64. Taigi atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant įstatymo bei... 65. III. Kreditavimo sutarties neįvykdymui atsakovo veiksmai įtakos neturėjo (CK... 66. Ieškovas teigia, jog ieškovo kredito grąžinimo įmokos nuo 570,83 Lt per... 67. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1.3 p. šalių sulygta, jog kreditas... 68. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškinio teiginiai dėl atsakovo kaltės... 69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovas teismo prašė ieškinį... 70. Trečiasis asmuo D. Č. ir V. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 71. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir... 72. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo ieškinį atmesti... 73. Ieškovo ieškinys atmestinas.... 74. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 8 d.... 75. Atsakovas dar 2009-01-09 raštu Nr. MB8/25 (T.1, 58 b.l.) įspėjo ieškovą,... 76. Bankas 2010-02-19 raštu Nr. 10.3-9/1579 pasiūlė skolininkui (ieškovui)... 77. Antstoliui T. Ubartui pradėjus skolininkei (trečiajam asmeniui) D. Č.... 78. Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi nuspręsta iš... 79. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat tenkino trečiojo... 80. Dėl sutarties nutraukimo.... 81. Iš bylos medžiagos seka, kad 125 000 Lt kreditas ieškovui buvo suteiktas... 82. Sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, esant CK 6.217... 83. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vienašališko sutarties nutraukimo galimybę... 84. Sutarties vienašališko nutraukimo pagrindu pačioje sutartyje yra numatytas... 85. Ieškovas neginčija fakto ir pats nurodė, kad pripažįsta, jog pažeidė... 86. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 87. Nors vienašalis sutarties nutraukimas yra paskutinė priemonė ginant savo... 88. Teismo vertinimu, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1.1 punktu šalys... 89. Teismas sutinka ir su atsakovo pozicija, kad kreditavimo sutartyje numatytų... 90. Byloje nustatyta ir ieškovas šią aplinkybę pripažino, kad negalėjo... 91. Atsižvelgiant į tai, kad griežtas sąlygų dėl kiekvieno mėnesio... 92. Atsakovas nuo 2010-02-19 kreipėsi į ieškovą dėl galimybių pakeisti... 93. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovas iš esmės... 94. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, kad byloje... 95. Ieškovas neįrodė ir teiginių, kad atsakovas tinkamai neinformavo apie... 96. Dėl sutarties sąlygų pakeitimo.... 97. Ieškovas prašė teismo pakeisti minėtos kreditavimo sutarties sąlygas –... 98. Tačiau ir byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą,... 99. Teismui konstatavus, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sudarytą kreditavimo... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 101. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 102. Teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė ir... 103. Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys... 104. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio... 105. Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 106. Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio... 107. Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 108. Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys,... 109. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų,... 110. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 111. Teismas, spręsdamas trečiajam asmeniui V. G. priteistinų išlaidų dydžio... 112. Valstybei iš ieškovo D. Č. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių... 113. Kadangi apeliacinės instancijos teismas 2015-01-25 teismo nutartimi panaikino... 114. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, 150... 115. 1. Atmesti ieškovo D. Č. (gim. ( - ) ) ieškinį atsakovui ( - ) (į.k. ( -... 116. 2. Priteisti trečiajam asmeniui V. G. (gim. ( - ) ) iš ieškovo D. Č. (gim.... 117. 3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 118. 4. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo... 119. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...