Byla e2A-687-823/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Romualdos Janovičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TS Projects“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-287-227/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės šilumos tinklai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šilo statyba“ ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo ir neteisėto projekto panaudojimo, trečiasis asmuo byloje Šilutės rajono savivaldybė, ir

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „TS Projects“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 7 865 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad kaip projektuotoja kartu su atsakove BUAB „Šilo statyba“ (rangove) faktiškai dalyvavo UAB „Šilutės šilumos tinklai“ paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse „Daugiabučio namo ( - ) (toliau – ir Objektas) atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbai“, kadangi rangovė UAB „Šilo statyba“ pati neturėjo projektavimo teisės. Konkursą laimėjo atsakovė UAB „Šilo statyba“, kuri su UAB „Šilutės šilumos tinklai“ (užsakove) pasirašė 2015 m. kovo 13 d. techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 33 (toliau – ir Rangos sutartis). Minėtos sutarties 9.3.2 punktas suteikė rangovei teisę darbų atlikimui pasirinkti subrangovę UAB „TS Projects“. Pastaroji 2015 m. gegužės 14 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį (toliau – ir Projektavimo sutartis) su rangove. Projektavimo sutartį ieškovė įvykdė – parengė Objekto projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas atlikti darbus ir 2015 m. liepos 22 d. darbus perdavė rangovei, tačiau rangovė už atliktus darbus neatsiskaitė. 2015 m. rugsėjo 4 d. rangovei buvo iškelta bankroto byla. Užsakovė 2015 m. rugsėjo 14 d. nutraukė Rangos sutartį ir paskelbė naują konkursą, tačiau jau tik statybos darbų pirkimui. Rangovė be ieškovės sutikimo 2015 m. liepos 29 d. perdavė užsakovei projekto originalą. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos tinklapio projektuotoja sužinojo, kad planuojama pirkti ir vykdyti statybos darbus pagal jos parengtą projektą.

5Ieškovės vertinimu, kadangi rangovė nesumokėjo už projektą, jai neperėjo projekto autoriaus turtinės teisės. Projektuotoja nedavė sutikimo rangovei perleisti (perduoti) projektą tretiesiems asmenims, todėl be jos sutikimo perduodant projektą užsakovei buvo pažeistos projektuotojos autorinės teisės ir išviešintas projektas. Užsakovė, žinodama apie projektuotojos teisių pažeidimą, viešai paskelbė projektą interneto svetainėje, be projektuotojos leidimo naudoja jį savo komercinėje veikloje: paskelbė naują konkursą darbų pirkimui pagal ieškovės paruoštą projektą, t. y. ne tam tikslui, kuriam buvo kuriamas projektas (ruoštas konkrečiam konkursui konkrečiam rangovui) ir projektą perdavė tretiesiems asmenims – naujai paskelbto konkurso laimėtojui. Projektuotoja ne tik negavo atlyginimo iš rangovės už paruoštą projektą, bet ir negavo jokio atlyginimo už tai, kad užsakovė panaudojo projektą kitam konkursui, taip sutaupydama projektavimo darbų kainą arba nepagrįstai praturtėdamas projektuotojos sąskaita. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, atstovaujančiai valstybę, teisės aktų nustatyta tvarka tenka pareiga už daugiabučio namo gyventojus 100 proc. apmokėti projekto rengimo išlaidas. Ji neatsiskaitė su rangove ir dėl to pastaroji neatsiskaitė su projektuotoja. Pagal Rangos sutarties 4.5 punktą, užsakovė už darbus atsiskaito tik gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos paramos projektą administruojančios agentūros. Kadangi ieškovė iki šiol negavo atlyginimo už projekto parengimą, manytina, kad užsakovė ir Agentūra neįvykdė savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku sumokėti už darbus bei sudaryti visas būtinas sąlygas šioms prievolėms įvykdyti. Visos atsakovės atliko neteisėtus veiksmus ir visų jų veiksmai (neveikimas) yra tiesiogiai susiję su projektuotojos teisių pažeidimu. Kadangi neįmanoma nustatyti, kiek kuri iš atsakovių prisidėjo prie žalos atsiradimo, jos už neteisėtą naudojimąsi projektu ieškovės patirtus minimalius projekto vertės dydžio nuostolius turi atlyginti solidariai.

6Ieškovė pažymėjo, kad šioje byloje savo reikalavimą kildina ne iš Projektavimo sutarties, sudarytos su rangove, o dėl jos, kaip autoriaus, teisių pažeidimo, perdavus projektą be sutikimo kitiems asmenims ir jį naudojant ne tam tikslui, kuriam buvo ruoštas (pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) nuostatas).

7Atsakovė BUAB „Šilo statyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Projektavimo sutarties sąlygose nustatyta apmokėjimo tvarka nesieja projektuotojo, kaip autoriaus, teisių į techninį darbo projektą perdavimo momento su atsiskaitymu, t. y. sutartyje nenumatyta, kad turtinės autoriaus teisės pereina tik visiškai atsiskaičius. 2015 m. liepos 22 d. pasirašytame projekto perdavimo - priėmimo akte taip pat nėra jokių apribojimų rangovui gautą projektą naudoti tik 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. kovo 13 d. sutarčių tikslais, todėl rangovė, 2015 m. liepos 22 d. perdavimo aktu perėmusi turtines teises į projektą, teisėtai projektą 2015 m. liepos 29 d. perdavė užsakovei, vykdydama Rangos sutarties, sudarytos su užsakove, 6.1 punktą, numatantį pareigą perleisti projektą ir visas autoriaus asmenines turtines teises. Abiejų sutarčių (2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. gegužės 14 d.) tikslas buvo parengti sutartyse numatyto namo techninį darbo projektą ir jį perduoti užsakovei. Šios sutartys buvo žinomos ieškovei, kuri pripažįsta, kad iš esmės dalyvavo konkurse. Be to, ieškovė pati projektą išviešino, nes pagal užsakovės išduotą įgaliojimą gavo leidimą darbų atlikimui, pristatė projektą daugiabučio namo gyventojams. Projektas nenaudojamas kitame objekte, nei nurodyta 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. kovo 13 d. sutartyse. Ieškovės tvirtinimas apie tariamus nuostolius yra nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė turi teisę į atlyginimą už atliktą darbą ir šia teise pasinaudojo pareiškusi kreditorinį reikalavimą BUAB „Šilo statyba“. Reikalavimas atlyginti tokio pat dydžio nuostolius, kiek ieškovei priklauso atlyginimo už atliktą darbą, laikytinas ieškovės siekiu nepagrįstai praturtėti. Rangovė negalėjo atsiskaityti su projektuotoja, nes, iškėlus bankroto bylą, draudžiamas bet koks atsiskaitymas su kreditoriais.

8Atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neturi pareigos apmokėti projektuotojai, nes judviejų nesieja sutartiniai, prievoliniai ar kitokie santykiai. Atsakovė tik administruoja namų renovaciją, o projektavimo išlaidas už daugiabučio namo gyventojus apmoka valstybė. Atsakovė nepažeidė projektuotojos, kaip projekto autorės, teisių, nes projektą jai (užsakovei) 2015 m. liepos 29 d. perdavė UAB „Šilo statyba“, vykdydama šalių pasirašytą Rangos sutartį. Pagal šią sutartį atsiskaitoma tik gavus finansavimą iš Europos sąjungos projektą administruojančios agentūros bei pateikus trišalę sąskaitą - faktūrą. Pastarosios sąlygos rangovė neįvykdė, todėl jai nebuvo sumokėta. Užsakovei nebuvo žinoma apie Projektavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Šilo statyba“ ir UAB „TS Projects“.

9Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovę sutartiniai santykiai sieja tik su rangove UAB „Šilo statyba“. Pagal Rangos sutartį rangovė privalėjo perduoti užsakovei projektą, gautą iš projektuotojos, įskaitant visas autorines teises į jį, todėl ieškovės autoriaus teisės nebuvo pažeistos. Agentūra už gyventojus apmoka projekto rengimo išlaidas rangovui.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „TS Projects“ 786,50 EUR atstovavimo išlaidų atsakovės BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratoriui UAB „Valdsita“ .

12Teismas nurodė, kad pati ieškovė patvirtino, jog ji, kaip projektuotoja, iš esmės dalyvavo konkurse ir buvo nurodyta Rangos sutartyje kaip subrangovė (sutarties 9.3.2 punktas). Konkurso sąlygų neatskiriamas priedas – sutarties, kuri pasirašoma su laimėtoju, projektas. Apie ieškovę žinojo ir užsakovė, išdavusi pastarajai įgaliojimą tvarkyti visus dokumentus statybos leidimui gauti. Projektuoja su rangove pasirašė Projektavimo sutartį, kurioje sutarties dalyku buvo įvardintas daugiabučio namo, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas. Atsižvelgęs į tai ieškovės teiginius, kad ji nežinojo 2015 m. kovo 13 d. Rangos sutarties sąlygų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13Teismas pažymėjo, kad nei projekto perdavimo - priėmimo akte, nei Projektavimo sutartyje nėra jokių draudimų, apribojimų rangovei naudotis projektu ir naudojimasis nesiejamas su apmokėjimu už darbus. Už neatsiskaitymą sutartyje numatyta rangovės atsakomybės forma – delspinigiai. Teismo vertinimu, rangovė nuo projekto perdavimo momento įgijo visas asmenines turtines autoriaus teises į projektą ir tuo pačiu pareigą atsiskaityti, o projektuotoja žinojo, kad jos paruoštas projektas bus perduotas užsakovei pagal 2015 m. kovo 13 d. Rangos sutarties sąlygas.

14Teismas konstatavo, kad rangovė, 2015 m. gegužės 29 d. perduodama projektą užsakovei, perdavė ir visas autoriaus turtines teises ir tuo tinkamai įvykdė įsipareigojimą, įtvirtintą Rangos sutarties 6.1 punkte. Užsakovė pagal Rangos sutarties nuostatas nuo projekto perėmimo momento (2015 m. gegužės 29 d.) įgijo visas asmenines turtines teises į projektą, t. y. teisę disponuoti juo savo nuožiūra ar kitaip realizuoti turtines teises, įgytas sutarties pagrindu, be papildomų mokėjimų. Užsakovės ir projektuotojos teisiniai santykiai nesieja, todėl užsakovės veiksmai: naudojimasis projektu skelbiant konkursą tik darbų pirkimui pagal projektuotojos paruoštą projektą, projekto perdavimas konkurso laimėtojui, nelaikytini pažeidžiančiais projektuotojos, kaip autorės, asmenines turtines teises ir neleidžia spręsti, kad užsakovė sutaupė projektavimo darbų kainą arba nepagrįstai praturtėjo. Užsakovė turi pareigą atsiskaityti su rangove tik gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos projektą administruojančios agentūros, tačiau iki šiol finansavimas negautas ir todėl su rangove neatsiskaityta.

15Teismas nurodė, kad Rangos sutartis buvo sudaryta iki 2015 m. spalio 1 d., todėl projekto parengimo išlaidas už gyventojus visiškai atlygina valstybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintomis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis. Agentūra nėra įpareigota tiesiogiai atlyginti projekto rengėjui jo patirtas projekto parengimo išlaidas. Jos pareiga valstybės paramos lėšomis apmokėti projekto parengimo išlaidas projekto administratoriui – užsakovui, savo iniciatyva organizavusiam projekto parengimą, perkant šią paslaugą. Rangovui tenka sutartinė pareiga atsiskaityti su savo subrangovu – projektuotoju, tačiau rangovė su ieškove gali atsiskaityti tik bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

16Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad, rangovei iškėlus bankroto bylą ir su ja užsakovei nutraukus Rangos sutartį, buvo paskelbtas naujas to paties namo rekonstrukcijos darbų konkursas, kurį laimėjo kitas rangovas ir kuris atlieka darbus pagal ieškovės paruoštą projektą, nesudaro pagrindo spręsti, kad projektas naudojamas kitiems tikslams, nei jis buvo rengtas.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18Ieškovė UAB „TS Projects“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tekinti; priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Tiek Rangos sutartis, tiek Projektavimo sutartis yra dvišalės sutartys. Projektuotojos pavadinimas buvo paminėtas Rangos sutarties 9.3.3. punkte tik dėl to, kad rangovė įrodytų užsakovei, jog apskritai galės įvykdyti Rangos sutartį (nes pati rangovė neturėjo teisės atlikti projektavimo darbų). Toks paminėjimas nesuteikia projektuotojai jokių teisių ar pareigų pagal Rangos sutartį; ji nei dalyvavo Rangos sutarties sudaryme, nei derėjosi dėl jos sąlygų, nei buvo jos šalimi. Faktas, kad projektuotojai buvo žinomos Rangos sutarties sąlygos, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, priešingai, ši sutartis užsakovės buvo pateikta tik bylą nagrinėjančiam teismui; iki tol projektuotoja jos nebuvo mačiusi. Teismo nurodyti veiksmai: statybos leidimo gavimas, dalyvavimas gyventojų susirinkime, buvo ieškovės atliekami vykdant su rangove sudarytą Projektavimo sutartį. Projektuotoja negali būti saistoma Rangos sutarties 6.1. punkto nuostatų dėl autoriaus teisių į projektinę dokumentaciją perėjimo.

202. Projektavimo sutarčiai turi būti taikomos ne tik civilinio kodekso, bet ir ATGTĮ nuostatos. Autoriaus turtinės teisės gali būti laikomos perduotomis tik kai bus tinkamai įvykdyta sutartis, kurios pagrindu šios teisės turi būti perduotos ir/ar jeigu jų perdavimo momentas yra atskirai aptartas tokioje sutartyje. Šiuo atveju, rangovei tinkamai neatsiskaičius su projektuotoja, Projektavimo sutartis negali būti laikoma tinkamai įvykdyta. Projektavimo sutartyje nebuvo jokių nuostatų dėl autoriaus turtinių teisių į projektą perėjimo, todėl kyla klausimas, ar apskritai tokia sutartis atitinka ATGTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas.

213. Projektuotoja, priėmimo - perdavimo akto pagrindu perdavusi savo kūrinio – projekto, materialią išraišką rangovei, perdavė nuosavybės teisę tik į materialų objektą – į pačią dokumentaciją, kurioje išreikštas projektuotojos kūrinys. Rangovė, priėmimo - perdavimo aktu priėmusi projektą, įgijo teisę tik į materialinę projekto išraišką, tačiau neįgijo visų ATGTĮ 15 straipsnyje numatytų turtinių teisių, susijusių su disponavimu projektu bei jo realizavimu. Atitinkamai rangovė, pati neturėdama autoriaus turtinių teisių į projektą, negalėjo jų perduoti užsakovei Rangos sutartyje nurodyta apimtimi.

224. Rangovė buvo susaistyta su projektuotoja sutartiniais santykiais, todėl projekto rengimas buvo tiesiogiai susietas būtent su rangovės asmeniu. Projektuotoja suprato ir pritarė tik tam, kad projektas būtų naudojamas rangovei įgyvendinant įsipareigojimus pagal 2015 m. gegužės 13 d. Rangos sutartį. Projekto naudojimui bet kuriuo kitu būdu yra reikalingas projektuotojos, kaip projekto autorės, sutikimas. Bet koks projekto naudojimo būdas, kuris skiriasi nuo projektuotojos planuoto projekto naudojimo būdo, įskaitant naudojimą kitai sutarčiai, pasitelkus trečiuosius asmenis, vertintinas kaip projektuotojos autoriaus turtinių teisių pažeidimas.

235. Projektuotojos atlyginimo už atliktus darbus nustatymas neturėtų būti siejamas su formalių sutarčių nuostatų įgyvendinimu/neįgyvendinimu, kuris priklauso nuo daugelio asmenų, su kuriais projektuotoja nesusijusi sutartiniais santykiais, veiksmų. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš to fakto, kad jos kūrinys yra naudojamas trečiųjų asmenų ekonominei veiklai, tuo tarpu projekto autorė už šio kūrinio panaudojimą nėra gavusi jokio atlyginimo. Tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai paneigia atsakovų teiginius, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį šioje byloje bei kreditorinį reikalavimą rangovės bankroto byloje, siekia gauti dvigubą atlyginimą. Kreditorinis reikalavimas pateiktas sudarytos ir neįvykdytos Projektavimo sutarties pagrindu. Ieškovės ieškinys pareikštas dėl neteisėto kūrinio panaudojimo, neatsiskaičius su kūrinio autoriumi, kurio teises gina ATGTĮ, todėl šių reikalavimų pagrindas yra visiškai skirtingas. Be to, pareikšto kreditorinio reikalavimo ieškovė gali bet kada atsisakyti, o rangovės bankroto administratorius – jį ginčyti.

246. Projektu naudojosi ir autoriaus teisės pažeidžiančius veiksmus atliko tiek rangovė, tiek užsakovė, o Agentūra turi pareigą apmokėti už atliktus projektavimo darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintomis taisyklėmis, kadangi ji, žinodama apie ieškovės teisių pažeidimą, nesiėmė jokių priemonių šiam pažeidimui pašalinti.

257. Iš ieškovės priteista 786,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai neatitinka bylos sudėtingumo ir rangovės bankroto administratoriaus atstovo laiko, darbo sąnaudų bei yra neprotingai didelė, lyginant su ieškovės reikalavimo suma. Dėl šių priežasčių priteistų bylinėjimo išlaidų suma turi būti mažinama iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio.

26Atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271. Pasirašius perdavimo - priėmimo aktą, atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ įgijo visas teises į parengtą darbo projektą. Kad projektas perduotas teisėtai ir nebuvo pažeistos autoriaus teisės į projektą savo veiksmais pripažino ir pati ieškovė. Ji pati pristatė projektą daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, pagal UAB ,Šilutės šilumos tinklai“ išduotą įgaliojimą gavo statybos leidimą. Atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“, naudodama teisėtai pagal 2015 m. kovo 13 sutartį Nr. 33 įgytą darbo projektą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Projektavimo sutartyje apribojimų naudotis projektu nesumokėjus už darbus atsakovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“ nėra. Už projektavimo darbus nei daugiabučio namo gyventojams, nei atsakovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“, mokėti nereikia, projektavimo darbus kompensuoja valstybė.

282. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad projektas naudojamas atsakovės ekonominei - ūkinei veiklai. Atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veikia 2014 m. spalio 17 d. pavedimo sutarties pagrindu ir, kaip administratorė, neturi teisės nei pati gauti, nei išrašyti sąskaitų - faktūrų už darbus, atliktus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu. Atsakovė neturi ir negali apmokėti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą - faktūrą už atliktus projektavimo darbus. Naudos gavėjai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkai.

29Atsakovė BUAB „Šilo statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą gridnžiamas šiais argumentais:

301. Pagal ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalį, autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo, o pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jei kitaip nenustatyta sutartyje. Taigi ieškovė iš esmės turėjo tik turtines teises į architektūros kūrinį (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

312. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos instituto normos nesieja darbų rezultato perdavimo su sąlyga, kad būtų įvykęs visiškas apmokėjimas projektuotojui, tyrinėtojui už atliktus darbus, todėl ieškovė nepagrįstai faktinio apmokėjimo faktą kelia kaip sąlygą darbų rezultato perėjimui užsakovei. 2015 m. gegužės 14 d. Projektavimo sutartis nesieja turtinių teisių į projektą perdavimo momento su atsiskaitymu. 2015 m. liepos 22 d. projekto priėmimo - perdavimo akte nėra jokių apribojimų atsakovei BUAB „Šilo statyba“ jai perduotą projektą naudoti 2015 m. gegužės 14 d. Projektavimo sutarties ir 2015 m. kovo 13 d. Rangos sutarties tikslais. Ieškovės siekis susieti faktinį atsiskaitymą pagal Projektavimo sutartį su darbų rezultato perdavimu, taip pat ir autoriaus turtinių teisių perdavimu, neatitinka nei projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties instituto teisės normų, nei tarp UAB „Šilo statyba“ ir ieškovės sudarytos 2015 m. gegužės 14 d. Projektavimo sutarties sąlygų.

323. Ieškovė dalyvavo konkurse, buvo nurodyta Rangos sutartyje kaip subrangovė, todėl žinojo Rangos sutarties sąlygas. Be to, užsakovė išdavė ieškovei įgaliojimą, kurio pagrindu buvo gautas leidimas Objekto statybai, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad turtinių teisių į projektą ji atsakovei BUAB „Šilo statyba“ neperleido.

334. Ieškovės nurodomas sutarties uždarumo principas nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė, kuri pati nurodė, kad de facto buvo užsakovės paskelbto 2015 m. vasario 5 d. konkurso dalyvė Objekto projektavimo dalyje, negali šiuo principu remdamasi teigti, jog užsakovei nesukūrė teisėtų lūkesčių, kad projektas bus paruoštas ir autoriaus turtinės teisės užsakovei bus perduotos.

345. Ieškovės paruoštas projektas nebuvo panaudotas ir nėra naudojamas jokiame kitame objekte, nei jis nurodytas Projektavimo sutartyje ir Rangos sutartyje, todėl projektas naudojamas tiems tikslams, kuriems ir buvo sudarytos nurodytos sutartys.

356. Ieškovė įgijo teisę į atlyginimą, kaip tai numato jos su BUAB „Šilo statyba“ sudaryta sutartis, tačiau 2015 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Šilo statyba“. Esant tokiai situacijai, atsakovės BUAB „Šilo statyba“ atsiskaitymas su ieškove UAB „TS Projects“ būtų pripažintas neteisėtu, atsižvelgiant į kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Ieškovė ieškiniu siekė įgyti reikalavimą į atsakoves tokiai pačiai sumai, kokiai yra patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas, nors jos parengtas projektas kitame objekte, nei eančiame ( - ) mieste, nenaudojamas. Tai vertintina kaip ieškovės siekis nepagrįstai praturtėti. Ieškovės tvirtinimas apie tariamus nuostolius neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas ieškinį pagrįstai atmetė.

367. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo už ieškinį paruošimą galėtų būti 1 784,75 EUR. Nagrinėjamos bylos atveju advokatui už atsiliepimo į ieškinį rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje sumokėta 786,50 EUR, o atsakovės administratoriaus naudai priteistos atstovavimo išlaidos daugiau nei du kartus mažesnės už maksimalius nustatytus dydžius. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrindo mažinti priteistas atstovavimo bylinėjimosi išlaidas nėra, kadangi jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nėra per didelės.

37Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

381. Rangovė, įvykdydama Rangos sutarties 6.1. punktą ir 2015 m. liepos 29 d. perduodama visą techninio darbo projekto dokumentaciją užsakovei, kartu perleido ir autoriaus asmenines turtines teises į šią dokumentaciją.

392. Valstybės parama dėl projekto ar jo dalies parengimo išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m gruodžio 16 d nutarimu Nr. 1725 patvirtintose Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka, savivaldybės ar projekto administratoriaus prašymu dėl projekto ar jo dalies išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo. Agentūra nėra gavusi Projekto administratoriaus prašymo dėl Projekto ar jo dalies išlaidų apmokėjimo ir kompensavimo.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

42Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Šilo statyba“ 2015 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo parengti pagal užsakovės užduotį gyvenamojo namo, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą ir jį perduoti užsakovei, o atsakovė – sumokėti už projekto parengimą. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad projektas ieškovės buvo tinkamai parengtas ir perduotas užsakovei sutartyje nustatyta tvarka, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pagal Projektavimo sutartį su ieškove nebuvo atsiskaityta. Užsakovei iškėlus bankroto bylą, ieškovės kreditorinis reikalavimas, atitinkantis nesumokėtą atlyginimą pagal Projektavimo sutartį, taip pat delspinigius, patvirtintas užsakovės bankroto byloje (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016).

43Ieškovė šioje byloje pareikštu reikalavimu siekia išieškoti iš atsakovių žalos atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu (AGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal AGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pastatų ir kitų statinių projektai gali būti laikomi architektūros kūriniais, saugomais pagal šio įstatymo nuostatas, jei atitinka originalumo kriterijų. Ginčo tarp bylos šalių dėl to, ar gyvenamojo namo, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas gali būti pripažintas kūriniu, nekilo.

44Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nenustatęs neteisėto naudojimosi kūriniu fakto. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama dvi argumentų grupes: 1) kad užsakovei BUAB „Šilo statyba“ neatsiskaičius pagal Projektavimo sutartį autoriaus turtinės teisės į projektą užsakovei neperėjo ir todėl negalėjo būti perleistos UAB „Šilutės šilumos tinklai“; 2) projektas yra naudojamas ne pagal Projektavimo sutartyje numatytą paskirtį, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės, kaip projekto autorės, teises.

45Pagal AGTĮ 38 straipsnį autorių turtinės teisės į kūrinį gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Šilo statyba“ buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Projektavimo darbų sutartis yra konsensualinė sutartis, todėl šalys atitinkamas teises ir pareigas pagal ją įgyja nuo sutarties sudarymo momento. Projektavimo darbų sutarties vykdymo metu sukurtas projektavimo darbų rezultatas nuosavybės teise perduodamas užsakovui.

46Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) pagal sandorį įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė įgijėjui pereina tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą (CK 4.49 straipsnio 3 dalis). Kadangi Projektavimo sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į projektą užsakovui pereina tik atsiskaičius su projektuotoju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė BUAB „Šilo statyba“ įgijo nuosavybės teises į šį projektą nuo projekto perdavimo momento ir turi pareigą atsiskaityti su ieškove pagal sutartį, kuri, atsižvelgiant į atsakovės teisinį statusą, turi būti vykdoma specialia ĮBĮ nustatyta tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu nekėlė klausimo dėl Projektavimo sutarties galiojimo, priešingai, pareikšdama kreditorinį reikalavimą atsakovės BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje yra pripažinusi šios sutarties galiojimą, t.y. ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį privalomumą. Apeliantės pozicija, viena vertus, teigiant, kad ji turi teisę į atlyginimą pagal Projektavimo sutartį, kita vertus, įrodinėjant, jog teisės į projektą pagal šią sutartį užsakovei nebuvo perduotos, kolegijos vertinimu, yra nenuosekli ir prieštaringa.

47Apeliantės teigimu, kadangi Projektavimo sutarčiai taikomos ne tik CK, bet ir ATGTĮ nuostatos, autorių teisių į projektą perdavimo momentas turi būti siejamas su tinkamu sutarties įvykdymu (atsiskaitymu pagal sutartį) arba sutartyje numatytu autoriaus teisių perdavimo terminu, kuris nagrinėjamu atveju Projektavimo sutartyje nenurodytas. Kolegija, nesutikdama su tokiu apeliantės vertinimu, pažymi, kad, vadovaujantis AGTĮ 39 straipsniu, pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Priešingai nei teigia apeliantė, AGTĮ nuostatos autoriaus teisių perdavimo momento su atsiskaitymu pagal autorinę sutartį nesieja, t.y. nenumato jokių specialių turto (turtinių autoriaus teisių) perėjimo įgijėjui nuostatų CK atžvilgiu.

48Apeliantė, be kita ko, remiasi AGTĮ 50 straipsniu, teigdama, kad priėmimo - perdavimo metu atsakovei BUAB „Šilo statyba“ buvo perduotos teisės tik į materialų objektą - dokumentaciją, kurioje išreikštas projektuotojos kūrinys, bet ne turtinės autoriaus teisės į kūrinį. Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Šilo statyba“ sudarytos Projektavimo darbų sutarties objektu buvo gyvenamojo namo, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas, kaip projektavimo darbų rezultatas, o ne materiali laikmena, kurioje šis projektas yra išreikštas, taigi turtinių autoriaus teisių į projektą perleidimas vykdant sutartį šiuo atveju nulemtas pačios tarp šalių sudarytos sutarties esmės.

49Pagal AGTĮ 40 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, jog pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė pripažino, kad Projektavimo sutartis su atsakove BUAB „Šilo statyba“ buvo sudaryta pastarajai dalyvaujant UAB „Šilutės šilumos tinklai“ paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse, kuriuo buvo perkami tiek techninio darbo projekto rengimo, tiek statybos rangos darbai; BUAB „Šilo statyba“ šiame konkurse rėmėsi ieškovės pajėgumais, kadangi pati BUAB „Šilo statyba“ neturėjo teisės atlikti projektavimo darbų. Taigi, ieškovė neabejotinai suvokė, kad Projektavimo sutartis sudaroma BUAB „Šilo statyba“ siekiant įvykdyti Rangos sutartį ir kad Projektavimo sutarties rezultatas vykdant Rangos sutartį bus perduotas UAB „Šilutės šilumos tinklai“, kaip galutiniam projektavimo darbų pirkėjui. Taigi, turtinių autoriaus teisių į projektą perdavimas BUAB „Šilo statyba“ buvo būtinas ir siekiant to tikslo, kuriam buvo sudaryta Projektavimo sutartis (Rangos sutarties tinkamam įvykdymui).

50Konstatavus, kad pagal Projektavimo sutartį visos turtinės autoriaus teisės į projektą buvo perduotos BUAB „Šilo statyba“ nuo projekto perdavimo momento, teisiškai nereikšminga tampa aplinkybė, ar ieškovei buvo žinoma apie Rangos sutarties 6.1. punkto formuluotę, kadangi perduodama turtines autorių teises į projektą UAB „Šilutės šilumos tinklai“ BUAB „Šilo statyba“ veikė kaip atitinkamų turtinių autoriaus teisių turėtoja, šias teises įgijusi iš ieškovės Projektavimo sutarties pagrindu. Kita vertus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, dalyvavusi konkurse kaip subrangovė, turėjo visas galimybes susipažinti su Rangos sutarties turiniu.

51Pagal ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio sutartis buvo sudaryta. Apeliantė nurodo, kad projektas pagal Projektavimo sutartį buvo perduotas tik atsakovei BUAB „Šilo statyba“, kad pastaroji įgyvendintų įsipareigojimus pagal Rangos sutartį ir kad apeliantė nedavė sutikimo tretiesiems asmenims naudoti projektą, atliekant rangos darbus objekte. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio apribojimai (projekto naudojimas tik BUAB „Šilo statyba“ vykdomiems rangos darbams) Projektavimo sutartyje nenumatyti. Kaip jau minėta, sudarant Projektavimo sutartį buvo siekiama tinkamai įvykdyti iš Rangos sutarties kylančius BUAB „Šilo statyba“ įsipareigojimus projektavimo darbų dalyje, t.y. parengti gyvenamojo namo, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą ir jį perduoti UAB „Šilutės šilumos tinklai“, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės ginčijamas projekto panaudojimo būdas (projekto ir visų teisių į jį perdavimas UAB „Šilutės šilumos tinklai“) nebuvo būtinas Projektavimo sutarties šalims siekiant to tikslo, dėl kurio buvo sudaryta sutartis. Tai, kad UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vėliau panaudojo jai perduotą projektą rangos darbų, atliekamų trečiųjų asmenų, atlikimui, negali pažeisti apeliantės autoriaus teisių, kadangi šios teisės buvo perduotos BUAB „Šilo statyba“ Projektavimo sutarties pagrindu, t.y. apeliantė po projekto perdavimo apeliantė nebėra autoriaus turtinių teisių turėtoja.

52Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovės teisių pažeidimo atsakovėms naudojant projektą ir pagrįstai ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

53Apeliantė taip pat nesutinka su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei BUAB „Šilo statyba“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma, teigdama, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

54Kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip procesą laimėjusios šalies nuostoliai, kuriuos ji patyrė dėl nepagrįsto reikalavimo jos atžvilgiu pareiškimo ir kuriuos turi atlyginti procesą pralaimėjusi šalis. Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tais atvejais, kai prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, preziumuojama, kad jos atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus. Dėl šios priežasties proceso šalis, siekdama kitos šalies advokato pagalbos išlaidų sumažinimo, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos šių kriterijų neatitinka.

55Byloje neginčijama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 786,50 EUR, ne tik neviršija Rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių, bet ir yra gerokai už juos mažesnė (maksimalus dydis vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijas – 1 749,50 EUR), taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir atsakovės atstovo darbo bei laiko sąnaudas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati apeliantė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl, jos vertinimu, nagrinėjama byla yra nesudėtinga ir kodėl atsiliepimui į ieškinį parengti nagrinėjamu atveju turėjo reikėti daug mažiau laiko ir pastangų nei kitose civilinėse bylose.

56Ginčo sumos dydis pagal Rekomendacijas yra vienas kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau šis kriterijus negali būti suabsoliutinamas, t.y. negalima spręsti, kad esant nedidelei reikalavimu sumai procesą laimėjusiai šaliai turi būti priteisiama tik maža dalis realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgiant į kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Kitoks aiškinimas iš esmės apribotų teisiosios ginčo šalies galimybes naudotis advokato teisine pagalba bylose, kuriose reiškiamas nedidelės turtinės vertės reikalavimas, iškreiptų bylinėjimosi išlaidų instituto kompensacinį bei prevencinį tikslą.

57Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei BUAB „Šilo statyba“ iš ieškovės priteisiama 363 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Kitos atsakovės duomenų apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas teismui nepateikė.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti iš ieškovės UAB ,,TS Projects“ 363 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei BUAB „Šilo statyba“.