Byla 2-73-903/2013
Dėl servituto nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui T. Č., jo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovo atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui A. B. dėl servituto nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti neterminuotą servitutą suteikiantį viešpataujančiojo daikto savininkui T. Č. teisę nevaržomai naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., 207 m2 žemės sklypo dalimi pagal paruoštą UAB „Geosmart“ projektą (pažymėtą geltona spalva), suteikiantį teisę ieškovui nevaržomą priėjimą bei privažiavimą į namą ir aplink jį bei esamų bei planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr.2 savininkui nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui statybos darbus, pažymėtais taškais 1-12,12-15,15-26,27-28,29-32, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2009-04-20 ieškovas suteikė B. M. trumpalaikę 250000,00 Lt paskolą, kurios užtikrinimui ieškovui buvo įkeistas B. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas-nebaigtas statyti butas Nr.2, esantis ( - ). Vykdant priverstinį išieškojimą 2010-12-31 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.S-20538, antstolė perdavė ieškovui už 240000,00 Lt skolininkės įkeistą turtą - nebaigtą statyti butą Nr.2, kurio unikalus numeris 4400-1452-6680:7102, esantį ( - ) Nurodė, kad ieškovas, suteikdamas paskolą B. M., nežinojo, kad jam įkeistas butas yra 0,1166 ha ploto žemės sklype unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio skolininkei B. M., kurį ji jau ankščiau yra įkeitusi kitam savo kreditoriui A. B.. Ieškovas mano, kad skolininkė tyčia nuslėpė šią aplinkybę nuo kreditoriaus. Apie minėtą faktą ieškovas sužinojo tik tada, kai antstolė B.Tamkevičienė jau pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus jo naudai ir informavo visus suinteresuotus asmenis apie vykstančias varžytines. Nurodė, kad ieškovas negali laisvai disponuoti savo turtu ir spręsti žemės sklypo dalies naudojimo arba įsigijimo klausimą su sklypo savininku, t. y. prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, prie AB LESTO, vandens ir nuotekų sistemos, nes reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas, kadangi darbai bus atliekami atsakovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovas žodžiu bei raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau jis nesutinka, o varžytynių akte nebuvo nustatyta jokių sąlygų dėl atsakovo žemės sklypo dalies naudojimo apribojimo, todėl dėl aukščiau paminėtų priežasčių turi būti nustatytinas servitutas (1 t., 135-137 b.l.).

3Atsakovas A. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimo motyvus nurodė šiuos, kad atsakovas 2008-02-25 su B. M. taip pat sudarė paskolos sutartį, pagal kurią A. B. suteikė B. M. 109000,00 Lt paskolą, po to ją padidino. Prievolės tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovei priklausančio 0,1166 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), kuriame ieškovas ir prašo nustatyti servitutą, hipoteka. Skolininkei B. M. negrąžinus paskolos ir 2012-09-07 neįvykus varžytinėms, antstolio siūlymu atsakovas už skolą perėmė neparduotą iš antrųjų varžytinių žemės sklypą. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje neužsimena, kokios kliūtys jam trukdo naudotis savo turtu pagal paskirtį, dėl kurio būtina nustatyti servitutą. Iš tikro tokių kliūčių objektyviai ir nėra, nes atsakovas nėra užtvėręs tvoros, sudaręs kitų kliūčių, apsunkinančių ar daromų negalimu ieškovo patekimą į savo butą. Ieškovas nenurodo jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų kito savininko teisių ribojimą. Tokiu būdu ieškovui neįrodžius aplinkybių, objektyviai trukdančių naudotis daiktu, neįrodžius žemės sklypo savininko nuosavybės teisių ribojimo priežasčių svarbos, ieškinys negali būti tenkinamas. Be to, ieškovo nurodyta apimtimi prašymas nustatyti servitutą laikytinas ne kas kita kaip tik žemės sklypo nusavinimu, nes palikta atsakovui sklypo dalis būtų netinkama racionaliai naudoti, iš šios sklypo dalies neįmanoma suformuoti efektyviam naudojimui tinkamo žemės sklypo. Ieškovas prašo nustatyti servitutą, suteikiant teisę tiesti požemines komunikacijas, tačiau visiškai nesuprantama, kodėl ieškovas tai nori daryti didžiąja dalimi per atsakovo žemės sklypą (ieškovo pateikto UAB „Geosmart“ 2013-02-20 sudaryto žemės sklypo plano taškai Nr. 1, 26, 25), kai komunikacijos yra suprojektuotos už žemės sklypo ribų, o komunikacijų įvadą galima atsivesti per žemės sklypo plane pažymėtus taškus Nr. 24, 25 pravažiavimo link (1 t., 140-143 b.l.).

4Atsakovas A. B. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo T. Č. atsakovo naudai 78820,00 Lt kompensaciją už naudojimąsi servitutu žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0840-6675, esančiame ( - )., mokamą po 1313,67 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis penkerius metus, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas ieškiniu prašo nustatyti teisę neterminuotai naudotis 207 m2 žemės sklypo dalimi nuo visos 563 m2 dalies (82 m2 užstatytas plotas+471 m2 žemės sklypo plotas=563 m2), kad nevaržomai patekti prie namo, kuriame yra jo butas bei esamų ir planuojamų inžinerinių tinklų, kad šiuos nevaržomai eksploatuoti, prižiūrėti, vykdyti statybos darbus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti servitutą būdas - gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nors ieškiniu prašoma nustatyti servitutą į 37 % atsakovui priklausančios sklypo dalies (žemės sklypo plotas 563 m2, prašomo nustatyti servituto plotas 207 m2), tačiau nustačius servitutą, atsakovas negalės naudotis visa 563 m2 sklypo dalimi pagal paskirtį, nes likusios 125 m2 žemės sklypo dalies nepakanka, kad suformuoti statinį. Tokiu būdu atsižvelgiant į turtinius dėl servituto nustatymo atsakovo praradimus - galimybės naudotis visu žemės sklypu netekimu, į tai, kad prašome servitutą nustatyti neterminuotai, atsakovui turi būti priteista viso žemės sklypo rinkos kainos dydžio kompensacija. Vidutinė vieno aro rinkos kaina prašomame nustatyti servitutą žemės sklype yra 14000 Lt, dėl servituto nustatymo atsakovas neteks galimybės naudotis 563 m2 žemės sklypo dalimi, todėl servituto nustatymo atveju atsakovui padaryti nuostoliai siekia 78.820 Lt (5,63 a x 14000 Lt=78820 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad bendras prašomos priteisti kompensacijos dydis nemažas, siekiant šalių interesų pusiausvyros teismo prašytina dėl servituto nustatymo atsiradusį nuostolių dydį iš ieškovo priteisti atsakovui periodinėmis kompensacijomis, mokamomis kas mėnesį po 1313,67 Lt penkerius metus (1 t., 151-153 b.l.).

5Ieškovas T. Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes žemės sklypo vertės nustatymas bei prašomos piniginės kompensacijos 78820 Lt dydžio priteisimas pagal nustatytą vertę prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams. Nurodė, kad jo perimta už paskolą turto vertė nebuvo nustatinėjama turto vertintojų, tai nustatė pačios šalys, todėl šalių sutarimu nustatyta 400000,00 Lt žemės sklypo vertė negali būti prilyginama tikrajai rinkos vertei, nes ji neparemta jokiais įrodymais ir negali būti laikoma objektyviu įrodymu dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, pagal kurią neva žemės sklypo rinkos vertė yra 155000 Lt, negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas ir turi būti įvertinta kritiškai, kadangi ji paremta prielaidomis ir visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiame žemės sklype nekilnojamas turtas – butai – priklauso skirtingiems savininkams, t.y. vienas butas priklauso ieškovui, o tai turi esminės reikšmės šio žemės sklypo vertės nustatymui. Ieškovas ruošiant projektą dėl servituto nustatymo išnaudojo visas galimybes kuo mažiau pažeisti atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovas, pareikšdamas ieškovui priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, faktiškai pripažįsta, kad servituto nustatymas ieškovui yra reikalingas ir būtinas, nes reikalauja nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo-galimybės naudotis visu žemės sklypu netekimu, atlyginimo. Be to, atsakovas, būdamas kito buto savininkas, žinojo apie ieškovo naudojimąsi neatlygintinu žemės sklypu, apie šios bylos iškėlimą, apie įsigyjamo žemės sklypo apsunkinimus, nes bylos nagrinėjimo metu 2012-09-07 neįvykus varžytinėms jis perėmė šį ginčo sklypą, dėl ko šioje byloje pasikeitė atsakovas, todėl ieškovas negali atsakyti už šio turto vertės praradimą dėl servituto nustatymo, kas atsakovui buvo žinoma turto įsigijimo momentu ir šių apribojimų jis siekė (2 t., 2-6 b.l.).

6Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė O.Gailiuvienė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti. Papildomai ieškovas paaiškino, kad jau po turto perėmimo po neįvykusių varžytinių jis sužinojo, kad neturi teisės į žemės sklypą, nes sklypas įkeistas kitam kreditoriui. Iš varžytinių nepirko žemės sklypo, nes buvo nustatyta didelė jo vertė, todėl sklypas nebuvo parduotas, o kreditorius A. B. sklypą perėmė už skolą. Nurodė, kad jie prašė nusistatyti servitutą dar su buvusia savininke B. M., bet ji nesutiko. Paaiškino, kad pagrindinė problema yra ta, kad jis negali prasivesti komunikacijų į butą, reikalinga privažiavimo aikštelė. Nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes kompensacija turi būti pagrįsta, o atsakovui priklausantis žemės sklypas yra bevertis, sutiktų tik tuo atveju, jeigu sklypą kas įvertintų, nes ant atsakovo žemės sklypo stovi ne jam priklausantys pastatai.

7Atsakovo atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o jeigu teismas nustatys servitutą, priešieškinį patenkinti priešieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad atsakovas B sutinka dėl komunikacijų pravedimo, tačiau ne taip kaip pasiūlė ieškovas, nes ieškovas prašo nustatyti servitutą daugiau, nei jam to reikia, be to butas nėra žemės priklausinys. Ieškovas įsigydamas butą be sklypo, sutaupė to sklypo 563 kv.m. vertę, jam nereikia mokėti žemės mokesčio, o atsakovui šis sklypas tapo bevertis, todėl turi būti priteista kompensacija visa apimtimi.

8Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

9Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos CK 4.111 str. 1 d.). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Taikant servituto instituto normas, būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimų, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa-butas Nr.2, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), pagal 2010-12-31 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.0005/10/00879 (1 t., 16-17 b.l.). Atsakovo A. B. vardu įregistruota nuosavybė į 0,1166 ha žemės sklypą, adresu ( - )., pagal 2012-10-08 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.S1-163274 (1 t., 93-95 b.l.). Iš AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2012-10-30 prisijungimo sąlygos nustatyta, kad ieškovas T. Č. kreipėsi į prisijungimo sąlygų rengėją AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą dėl buto, adresu ( - ) gamtinių dujų sistemos prisijungimo. Jam viena iš sąlygų buvo nurodyta, kad norint prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, reikalinga gauti žemės sklypo, ( - ) savininko raštišką sutikimą (1 t., 88 b.l.). 2012-0924 ieškovas T. Č. pateikė AB LESTO paraišką dėl buitinių vartotojų elektros įrenginių prisijungimo prie elektros tinklų adresu ( - ) r., jam 2012-10-02 išduotos prisijungimo sąlygos (1 t., 91-92 b.l.). Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-03-05 išduotos pažymos nustatyta, kad statytojos B. M. nebaigtas statyti dviejų butų namas, adresu Kalotės k., Klaipėdos r., sklype Nr.1, yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto (1 t., 107-116 b.l.). Iš UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano nustatyta, kad projektas paruoštas dėl 207 m2 žemės sklypo dalies nustatymo servituto pagal konkrečias koordinates, pažymėtas taškais 1-12,12-13,14-15,15-26, 7-28, 29-32 atsakovo nuosavybės teise priklausančiame 1166 m2 žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (1 t., 138 b.l.). Iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovo žemės sklype yra įrengti dujų įvadai ir apskaitos prietaisai, elektros įvadai ir apskaitos prietaisai (1 t., 145 b.l.). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-05-15 įsakymu Nr.4-2688-(1.3), patikslino žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) ribas. Nustatė, kad žemės sklypo plotas yra 0,1166 ha, sklypo savininkė B. M., servitutu ir kitos daiktinės teisės nėra (1 t., 158,161 b.l.). Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad žemės sklypo 0,1166 ha, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) turto vertė yra 155000,00 Lt (1 t., 168-196 b.l.). Iš AB LESTO pateikto rašto ieškovui T. Č. nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 0,4 kV įtampos požeminė kabelių linija iš modulinės transformatorinės MT-T-417 iki įvadinės apskaitos spintos, įrengta žemės sklype, adresu ( - ) unikalus Nr. ( - ), bei pati įvadinė apskaitos spinta su joje sumontuotais apskaitos, komutaciniais ir galią ribojančiais prietaisais (2 t., 12 b.l.).

11Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymo arba teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 4.39 str. 1d.). Jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, teismo sprendimu nustatomas servitutas (Lietuvos Respublikos CK 126 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad susiklostė taip, jog namas (kuriame yra butas Nr.2) ant žemės sklypo ir žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog, nenustačius servituto, savininkui - ieškovui T. Č. nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis priklausančiu namu, t.y. būtų neįmanomas netrukdomas patekimas į namą, bei jo tinkamas naudojimas pagal paskirtį, bei komunikacijų į jam priklausantį namą nutiesimas. Namo (kuriame yra butas), esančio adresu Glaudėnų g.7-2, Kalotės k., Klaipėdos r., savininkas – ieškovas T. Č. turi teisę naudotis namu, nors ir neturėdamas nuosavybės teisės į žemę. Kadangi šalims geruoju nepavyko susitarti dėl žemės sklypo pardavimo, todėl ieškovo naudai nustatytinas žemės servitutas į tą atsakovo žemės sklypo dalį, kuri būtina ieškovui nevaržomai prieiti bei privažiuoti į namą ir aplink jį, bei esamų ir planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr.2 savininkui, nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui darbus. Servitutas nustatytinas vadovaujantis ieškovo pateiktu servituto planu. Pagal ieškovo T. Č. pateiktą UAB „Geosmart“ parengtą atsakovo 1166 m2 žemės sklypo plano projektą prašomas nustatyti servitutas, pažymėtas raide „S“, užima 207 kv.m. atsakovo žemės sklypo plotą (1 t., 138 b.l.). Servitutas reikalingas ieškovui visą parą, privažiavimui ir priėjimui prie namo, kitų teisėtų veiksmų atlikimui, naudojant pastatą pagal paskirtį. Darytina išvada, kad reikalavimas nustatyti servitutą 1166 m2 dydžio žemės sklypui yra pagrįstas, kadangi atsakovas perimdamas žemės sklypą turto perdavimo išieškotojui aktu jau žinojo, kad butas Nr.2, Kalotės k., Klaipėdos r., priklauso kitam savininkui, ir turėjo numatyti, kad bus sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo.

12Teismų praktikoje servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos CK 4.126 str.). Įvertinęs bylos aplinkybes, teisėjas konstatuoja, kad ginčo žemės sklype nenustačius servituto, ieškovas gyvenamuoju namu (kuriame yra butas Nr.2) įprastomis sąlygomis naudotis negali, jo teisė protingai naudotis jo valdomu daiktu yra nepagrįstai suvaržyta. Ieškovas, kaip viešpataujančio daikto savininkas, byloje pateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad nenustačius servituto jis negalės įgyvendinti savo nuosavybės teisės ir tinkamai daikto – gyvenamosios paskirties pastato, naudoti. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo reikalavimas pažeidžia jo teises labiau, nei tai yra būtina pagal Lietuvos Respublikos CK 4.113 str. nuostatas, todėl atsižvelgiant į atsakovo žemės sklypo plotą (1166 m2) ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovo teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į poreikio naudotis daiktu pobūdį bei objektyvų būtinumą, servituto nustatymu šiuo atveju veiksmingai pašalinamos kliūtys naudotis ieškovui priklausančiu pastatu - gyvenamuoju namu (kuriame yra butas Nr.2), esančiu adresu Glaudėnų g.7, Kalotės k., Klaipėdos r.

13Dėl priešieškinio reikalavimo.

14Lietuvos Respublikos CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi, tarnaujančio daikto savininkas gali rinktis du alternatyvius savo teisių ir interesų pažeidimo gynimo būdus – reikalauti nuostolių atlyginimo arba prašyti kompensacijos. Skirtumas tarp šių reikalavimų yra tas, kad reikalaudamas priteisti nuostolių atlyginimą tarnaujančio daikto savininkas turi įrodyti nuostolių faktą ir jų ryšį su servituto nustatymu, tuo tarpu reikalaujant priteisti vienkartinę ar periodinę kompensaciją, jų nereikia įrodinėti kaip konkrečių nuostolių, kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į galimus nuostolius, kuriuos tiksliai apskaičiuoti sunku, bet ir į kitas nustatytas aplinkybes.

15Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovo jo naudai priteisti 78820,00 Lt kompensaciją už naudojimąsi servitutu jo žemės sklype, mokamą po 1313,67 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis penkerius metus, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuostolių dydį atsakovas grindžia žemės sklypo verte, nustatyta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojo. 0,1166 ha žemės sklypo vertė, kuriame prašoma nustatyti servitutą yra 155000,00 Lt, vidutinė vieno aro rinkos kaina yra 14000 Lt, dėl servituto nustatymo atsakovas neteks galimybės naudotis 563 m2 žemės sklypo dalimi, todėl servituto nustatymo atveju atsakovui padaryti nuostoliai siekia 78.820 Lt (5,63 a x 14000 Lt=78.820). Naujausioje šios kategorijos bylų praktikoje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

16Ieškovas nesutinka su priešieškiniu motyvuodamas tuo, kad atsakovas perimdamas žemės sklypą žinojo, kad ant jo stovi kitiems asmenims priklausantis gyvenamasis namas, todėl turėjo numatyti, kad namo savininkai reikalaus nustatyti servitutą jo žemės sklype. Mano, kad žemės sklypas yra bevertis, todėl jis neturi mokėti jokios kompensacijos atsakovui už nustatytą servitutą, be to jis vedė derybas su atsakovu dėl žemės sklypo pardavimo, tačiau atsakovas žemės sklypą įvertino nerealia kaina.

17Pagal suformuotą teismų praktiką nustatyta, kad reikalaujant priteisti vienkartinę ar periodinę kompensaciją už servituto nustatymą, kompensacijų dydžio nereikia įrodinėti kaip konkrečių, patiriamų dėl servituto nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-420/2009). Sprendžiant dėl vienkartinių ir periodinių kompensacijų dydžio teismas turi įvertinti tokias aplinkybes kaip: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Byloje nustatyta, kad servituto nustatymas neabejotinai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises, bet atsakovas įsigydamas žemės sklypą žinojo, kad jame stovi kitam asmeniui priklausantis pastatas, kurio naudojimuisi bus prašoma nustatyti servitutą. Nustatyta, kad pagal UAB „Geosmart“ servitutui nustatyti planą ieškovas reikalauja nustatyti servitutą 207 m2 žemės sklypui, todėl darytina išvada, kad ieškovas privalo atsakovui sumokėti 28980,00 Lt vienkartinę piniginę kompensaciją už 207 m2 žemės sklypą, kurio 1 aro rinkos vertė pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojo pateiktą vertinimą yra 14000,00 Lt, nes likusiu žemės sklypu atsakovas galės naudotis netrukdomai. Teismas mano, kad tokio dydžio suma visiškai atitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

18Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos 2197,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (140,00 Lt žyminis mokestis ir 2057,00 Lt už advokato teisines paslaugas), o atsakovui iš ieškovo 1450,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (525,00 Lt žyminis mokestis ir 925,00 Lt už advokato teisines paslaugas)(Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p.).

19Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

21ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį patenkinti iš dalies.

22Nustatyti neterminuotą servitutą suteikiantį viešpataujančiojo daikto savininkui T. Č. teisę nevaržomai naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ( - ) r., 207 m2 žemės sklypo dalimi pagal paruoštą UAB „Geosmart“ projektą (pažymėtą geltona spalva), suteikiantį teisę ieškovui nevaržomą priėjimą bei privažiavimą į namą ir aplink jį bei esamų bei planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr.2 savininkui nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui statybos darbus, pažymėtais taškais 1-12, 12-15, 15-26, 27-28, 29-32.

23Priteisti iš ieškovo T. Č., a.k( - ) 28980,00 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt Lt) vienkartinę kompensaciją atsakovui A. B., a.k( - ) dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 1166 m2 žemės sklype, esančiame Glaudėnų g.7, Kalotės k., Klaipėdos r., unikalus Nr. 4400-0840-6675, nustatyto 207 m2 ploto neterminuoto servituto, suteikiančio T. Č. teisę nevaržomą priėjimą bei privažiavimą į namą ir aplink jį bei esamų bei planuojamų požeminių inžinerinių tinklų, leidžiant jam kaip buto Nr.2 savininkui nevaržomai juos eksploatuoti, prižiūrėti bei vykdyti reikalingus tam tikslui statybos darbus, pažymėtais taškais 1-12, 12-15, 15-26, 27-28, 29-32.

24Priteisti iš atsakovo A. B., a.k( - ) 2197,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. Č..

25Priteisti iš ieškovo T. Č., a.k( - ) 1450,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B..

26Priteisti iš atsakovo A. B., a.k( - ) 26,72 Lt (dvidešimt šešis Lt 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.( - ), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

27Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant... 2. ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti neterminuotą servitutą... 3. Atsakovas A. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 4. Atsakovas A. B. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė... 5. Ieškovas T. Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė O.Gailiuvienė... 7. Atsakovo atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu ieškinio... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 9. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės, atsakovo... 11. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymo arba... 12. Teismų praktikoje servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su... 13. Dėl priešieškinio reikalavimo.... 14. Lietuvos Respublikos CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto... 15. Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovo jo naudai priteisti 78820,00 Lt... 16. Ieškovas nesutinka su priešieškiniu motyvuodamas tuo, kad atsakovas... 17. Pagal suformuotą teismų praktiką nustatyta, kad reikalaujant priteisti... 18. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra pagrindas priteisti... 19. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270... 21. ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį patenkinti iš dalies.... 22. Nustatyti neterminuotą servitutą suteikiantį viešpataujančiojo daikto... 23. Priteisti iš ieškovo T. Č., a.k( - ) 28980,00 Lt (dvidešimt aštuonis... 24. Priteisti iš atsakovo A. B., a.k( - ) 2197,00 Lt (du tūkstančius vieną... 25. Priteisti iš ieškovo T. Č., a.k( - ) 1450,00 Lt (vieną tūkstantį keturis... 26. Priteisti iš atsakovo A. B., a.k( - ) 26,72 Lt (dvidešimt šešis Lt 72 ct)... 27. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...