Byla 2-882/2010
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-266-524/2010 patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, buvo atmestas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas Palangos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, M. D. , D. J. , tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. , S. U. geodezinių darbų įmonei dėl administracinių teisės aktų ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

5Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo Palangos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorės ginant viešąjį interesą ir atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, M. D. , D. J. pasirašytą taikos sutartį. Teismas nusprendė nepriteisti iš atsakovų trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs šalių teisinių santykių specifiką (du atsakovai ? fiziniai asmenys, trečiasis – valstybės institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovo reikalavimai patenkinti vykdant valstybės institucijos sprendimą, atsakovai šioje byloje vykdė Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus, o neteisingas nuosavybės teisės atkūrimo objektas buvo nustatytas ne atsakovų fizinių asmenų, o institucijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atsakinga už teisėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Dėl šios priežasties sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą būtina nustatyti, kuris iš atsakovų įvykdė veiksmus, kuriuos ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtais, o šioje byloje ginčas išspręstas sudarant taikos sutartį, be to, tiek trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra valstybės institucijos) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d., 94 str. 2 d.).

6Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį, priteisiant LR Aplinkos ministerijai 706,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Klaipėdos apygardos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Teismas pagrįstai nurodė, jog, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, būtina nustatyti, kuris iš atsakovų įvykdė veiksmus, kuriuos ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtais, tačiau nutartyje dėl to nepasisakė. Neteisėti veiksmai, priimant neteisėtus administracinius teisės aktus, buvo padaryti atsakovo – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Taikos sutartimi taip pat buvo sulygta, kad minėti teisės aktai (jų dalys) yra pripažįstami negaliojančiais ir panaikinami.

82. Tai, kad LR Aplinkos ministerija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra valstybės institucijos, negali užkirsti kelio apeliantui pasinaudoti CPK įtvirtinta teise prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, vadovaujantis LR Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas kiekviena valstybės institucija naudoja ne bendrai, bet atskirai kaip atskiras asignavimų valdytojas. LR Aplinkos ministerija dalį savo funkcijoms atlikti skirtų lėšų panaudodama dalyvavimui teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas kitos institucijos priimtų teisės aktų teisėtumo klausimas, turi pagrįstą procesinę teisę, pripažinus tuos aktus neteisėtais, susigrąžinti prarastas lėšas, kurias galėtų panaudoti savo funkcijoms įgyvendinti.

9Atsakovė M. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliantas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai remiasi CPK 93 straipsniu, kuriame kalbama apie ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nieko nepasakyta apie trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. LR Aplinkos ministerija turėtų prisiimti dalį kaltės dėl ginčo žemės sklypo planų koregavimo, kadangi tai buvo daroma su jos žinia.

10Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. LR Aplinkos ministerija šioje byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Todėl ministerijai sutinkant su Palangos miesto vyriausiosios prokurorės, ginant viešąjį interesą, pozicija, jai nebuvo būtina vykti į teismo posėdžius Klaipėdos apygardos teisme. Be to, tiek LR Aplinkos ministerija, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, dėl ko yra nelogiška ir neracionalu LR Aplinkos ministerijai reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11Ieškovas Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti skundo reikalavimus. Mano, jog apelianto turėtos 706,63 Lt bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistos. Kadangi taikos sutartyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka nebuvo numatyta, todėl pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį, teismas šį klausimą turėjo išspręsti pagal CPK VIII skyriaus nuostatas, taikydamas CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę. Tai, kad LR Aplinkos ministerija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra valstybės institucijos, negali būti kliūtis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Nagrinėjamu atveju yra kilęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus.

14Trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygoja jo dalyvavimas procese. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimą byloje apsprendžia tai, jog jie, neturėdami materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, paprastai su viena iš šalių yra susiję tokiais materialiniais teisiniais santykiais, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Paprastai šie asmenys nėra materialinio teisinio santykio, dėl kurio tarp šalių yra kilęs ginčas, subjektai, bet dalyvauja procese norėdami ateityje apsisaugoti nuo kurių nors pareigų proceso šaliai pagal jos regresinį ieškinį, arba jie turi kitokį asmeninį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

15Nagrinėjamu atveju sprendžiant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – LR Aplinkos ministerijos – turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į šios institucijos dalyvavimo procese pagrindą materialiuoju teisiniu aspektu. Ieškovas Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, M. D. ir D. J. dėl administracinių teisės aktų ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo tuo pagrindu, kad, atkuriant nuosavybės teises J. D. ir K. V. į ginčo žemės sklypą, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, draudžiantys atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus natūra, o atsakovai nuosavybės teises į šį žemės sklypą įgijo jį paveldėdami. Nagrinėjamu atveju LR Aplinkos ministeriją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo pusėje į procesą įtraukė ieškovas, nurodydamas ją ieškinyje kaip dalyvaujantį byloje asmenį.

16Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, jog įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtina ir galima ne bet kokį asmenį, tačiau tik turintį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas, įvertindamas situaciją, turi nustatyti potencialius civilinio proceso dalyvius, jų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą ar nebuvimą ir nuspręsti, ar ateityje tam tikrų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti kokios nors įtakos, ar ne. Tai nustatytina atsižvelgus į trečiojo asmens santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, taip pat į faktinį ieškinio pagrindą. Jei teismas jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pastebi, jog į bylą yra įtrauktas nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo, jis turi teisę tokią klaidą ištaisyti ir nutartimi panaikinti minėtą tokio asmens procesinį statusą.

17Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, darytina išvada, jog LR Aplinkos ministerijos nei su viena iš ginčo šalių nėra susijusi jokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl ko ateityje šio ginčo išsprendimas galėtų turėti įtakos šios ministerijos materialiosioms teisėms ar pareigoms. Tiek Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, pareiškusi ieškinį viešajam interesui apginti, tiek LR Aplinkos ministerija byloje dalyvavo kaip valstybei atstovaujantys subjektai, o ne kaip savarankiški materialiųjų civilinių teisinių santykių dalyviai, kuriems byloje priimtas sprendimas būtų galėjęs turėti įtakos jų teisių ar pareigų atsiradimo prasme. Būtent valstybė nagrinėjamoje byloje buvo subjektas, kuriam ginčijamų administracinių teisės aktų ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimas bei restitucijos taikymas būtų sukėlęs tiesiogines teisines pasekmes. LR Aplinkos ministerija kaip valstybės institucija, kuriai, vadovaujantis LR Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nuostatų 5.5 punktu, pavesta užtikrinti miškų tvarkymą, turėdama atitinkamus įgaliojimus šioje srityje, atlieka valstybės jai pavestas funkcijas ir neturi būti įtraukiama į bylą vien tik dėl jai teisės aktų suteiktų įgaliojimų šioje srityje. Be to, LR Aplinkos ministerijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pagrindo nebuvo ir dėl to, jog nagrinėjamoje byloje nei ieškinio, nei atsikirtimų pagrindo nesudarė neteisėti LR Aplinkos ministerijos veiksmai, o ši institucija į bylą buvo įtraukta ieškovo pusėje. Todėl LR Aplinkos ministerijos dalyvavimas procese ieškovo pusėje sukūrė dvigubą valstybės atstovavimą, kas neatitinka civilinio proceso paskirties bei CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, sąlygojo nereikalingų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

18Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, LR Aplinkos ministerija buvo įraukta kaip valstybės institucija, kuriai keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, būtent ji turi prisiimti atsakomybę už jos turėtų išlaidų atsiradimą dėl to, jog, galėdama numatyti teismo sprendimo įtakos jos teisėms arba pareigoms nebuvimą, ji neginčijo savo įtraukimo į procesą pagrindo ir savo neveikimu prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Pripažinus, kad LR Aplinkos ministerija neturi teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl to, jog ji nagrinėjamoje byloje negalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai