Byla e2-1755-820/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. S., atsakovo atstovui advokato padėjėjui R. K., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovei K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Misandra“ ieškinį atsakovui L. Balsevičienės transporto firma „DONLINAS“ (toliau tekste – atsakovas arba DONLINAS), dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei "NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company, dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 15 565,27 EUR skolos.
    2. Priteisti 1 556,53 EUR delspinigių.
    3. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog pagal 2016 m. kovo 22 d. Sutartį – Užsakymą atliko atsakovo automobilio VOLVO FH13.460; toliau tekste – ginčo automobilis) remonto darbus ir pateikė 15 565,27 EUR sąskaitą, kurios atsakovas iki šiol nepamokėjo.
  3. Atsakovas nenurodė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, darbai buvo atlikti tinkamai, todėl atsakovas privalo apmokėti už atliktus remonto darbus.
  4. Atsakovas prašė perrašyti sąskaitą kaip nurodo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau tekste – BTA), tačiau ieškovas neturi jokių sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu BTA, todėl neprivalo nieko su juo derinti. Atsakovas pateikė automobilį taisymui, ieškovas jį sutaisė, o atsakovo ir draudimo bendrovės santykiai ieškovo neįpareigoja.
  5. Atliktų darbų sąmata patvirtinta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verlita“ ir jokių pretenzijų dėl to atsakovas nepareiškė.
  1. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas DONLINAS pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog jo automobilis pateko į avariją, todėl paprašė įvertinti kiek kainuos remonto darbai ir, suderinus su draudimo bendrove, prašė jį sutaisyti už tokią kainą, kokią sutiks sumokėti draudimo bendrovė, kaip draudimo išmoką.
  3. Ieškovas pradėjo darbus ir juos atliko savo nuožiūra, nesuderinęs su draudimo bendrove ir negavęs atsakovo sutikimo, todėl turi prisiimti šią riziką sau.
  4. Iš nepriklausomo vertintojo UAB „Verlita“ gavusi ataskaitą, jog remonto išlaidos 9 284 EUR, draudimo bendrovė išmokėjo 8 414 EUR draudiminę išmoką (atėmus išskaitą) trečiajam asmeniui UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“. Išmokėjus draudimo išmoką draudimo bendrovė gavo pakartotinę išvadą, kurioje nurodyta jau didesnė remonto darbų kaina - 12 864 EUR. Draudimo bendrovė, įvertinusi savo ekspertų paskaičiuotą kainą – 10 339,42 EUR, primokėjo 1 055,42 EUR draudimo išmokos.
  5. Atsakovas 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje gavo ieškovo sąskaitą 15 565,27 EUR sumai ir tada atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas, nesuderinęs remonto darbų sąmatos, negavęs atsakovo patvirtinimo, atliko remonto darbus už didesnę kainą, nei sutinka apmokėti draudimo bendrovė. Atsakovas atsisakė mokėti už nesuderintą darbų kainą.
  6. Ieškovo pateiktas dokumentas „Sutartis – Užsakymas“ nepatvirtina sandorio sudarymo fakto ir jo sąlygų, t. y. darbų apimties ir kainos. Be to, jame nurodoma, jog darbų apimtis ir kaina pagal draudimo protokolą, t. y. bus suderinta su draudimo bendrove.
  7. Atsakovo darbuotojas, atvairavęs automobilį, neturėjo įgalinimų pasirašyti sutarčių, o turėjo teisę tik pateikti automobilį.
  8. Sutarties – Užsakymo priedas – Aptarnavimo ir pardavimo sąlygos nebuvo atsakovui iš anksto žinomos, todėl jomis vadovautis negalima.
  9. Atsakovas nėra tinkamas atsakovas, nes draudimo naudos gavėjas yra tretysis asmuo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“, kuris ir turėtų būti traukiamas į bylą atsakovu.
  10. Atsakovas neginčija ieškovo atliktų darbų ir siekia už juos atsiskaityti, tačiau tik toje apimtyje, kiek tai yra priimtina draudimo kompanijai.
  1. Trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį santrauka.
  1. Tretysis asmuo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys nagrinėtinas pagal šalių pateiktus įrodymus teismo nuožiūra.
  2. Nurodė, jog iš draudimo bendrovės yra gavęs 8 414 EUR draudiminę išmoką. Jam yra žinoma, jog turtas šiuo metu yra suremontuotas ir yra pas atsakovą. Trečiajam asmeniui nėra žinoma apie remonto darbų užsakymo ir atlikimo sąlygas, todėl prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
  3. Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti.
  4. Nurodė, jog remontas buvo atliekamas ne draudimo bendrovės rekomenduojamame servise, todėl remonto darbų kainą bendrovės ekspertas paskaičiavo pagal AUDATEX programą ir nustatė 10 339,42 EUR sumą, kuri ir buvo išmokėta draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui. Klientas, remontuodamas transporto priemonę ne draudimo bendrovės rekomenduojamame autoservise, visuomet privalo suderinti sąmatą su BTA, o šiuo atveju sąmata nebuvo suderinta su draudimo bendrove.
  5. Be ieškovo yra gauti dar dviejų remonto darbus atliekančių bendrovių pasiūlymai suremontuoti transporto priemonę už trečiojo asmens paskaičiuotą 10 339,42 EUR sumą.
  6. Pagal Draudimo taisyklių 11.8 punktą kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne draudiko rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais galima vadovautis tik tais atvejais, kai draudiko rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus. Ieškovas nėra draudiko siūloma remonto įmonė, todėl draudikas neprivalo vadovautis jo paskaičiavimais.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Atsakovas valdo automobilį pagal Finansinės nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ (1 t., p. 81-89).
  4. Ginčo automobilis buvo apdraustas pas trečiąjį asmenį (1 t., p. 90-94).
  5. Atsakovas, atvaręs ginčo automobilį ir palikęs jį ieškovui pasirašė 2016 m. kovo 22 d. Sutartį – Užsakymą (toliau tekste – Užsakymas; 1 t. p. 29). Šiame Užsakyme skiltyje Remonto darbų ir medžiagų pavadinimas nurodyta: „Remontas pagal draudimo protokolą“. Užsakovo vardu Užsakymą pasirašė atsakovo darbuotojas G. V..
  6. Atsakovo teigimu G. V. neturėjo įgalinimų pasirašyti sutarčių, todėl jo pasirašytas Užsakymas reiškia ne susitarimo pasirašymą, bet patvirtina tik automobilio perdavimą. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. To paties straipsnio 9 dalis nustato, jog jei atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
  7. Tiek ieškovo darbuotojas, bendravęs su atsakovo vadovu, tiek atsakovo vadovas, apklausti byloje, patvirtino, jog vadovai iki ginčo automobilio perdavimo bendravo telefonu ir sutarė, jog atsakovo darbuotojas atveš ginčo automobilį ir jį paliks remontui. Atsakovo vadovas paliudijo, jog jis buvo suteikęs teisę savo darbuotojui pasirašyti automobilio perdavimo ir jo atsiėmimo dokumentus. Iš ieškovo darbuotojo paaiškinimų matyti, jog atsakovo vadovas buvo atvykęs pas ieškovą kai buvo perduodamas ginčo automobilis, todėl atsakovas galėjo pats atlikti perdavimą ir pasirašyti sutartis atitinkančias jo bendrovės valią. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų informavęs ieškovą, jog jo darbuotojo, perduodančio ginčo automobilį, įgalinimų apimtis yra ribota. Be to, tai nebuvo pirmas kartas, kai atsakovas remontavo savo automobilį pas ieškovą, todėl tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad Užsakymą pilna apimtimi pasirašo automobilį atvaręs asmuo. Be to, Užsakymą pasirašė ir automobilį perdavė atsakovo kitas darbuotojas, o ne vairuotojas, atvairavęs ginčo automobilį. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai suteikė rimtą pagrindą manyti, jog atsakovo darbuotojas, perduodantis automobilį, turi pilnos apimties įgalinimus ne tik perduoti automobilį, bet ir pasirašyti Sutartį - Užsakymą pilna apimtimi. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir kiti atsakovo teiginiai, t. y., kad jei būtų kaina suderinta su draudiku, tai perdavimas būtų tinkamas ir atitiktų darbuotojo įgalinimų apimtį, o nesant suderinimo – įgalinimų apimtis mažesnė.
  8. Kartu pažymėtina, jog atsakovas savo paaiškinimuose nėra pilnai nuoseklus, viena vertus teigia, jog asmuo nebuvo įgaliotas pasirašyti jokių susitarimų, tik perduoti ginčo automobilį, tačiau kartu, pagrįsdamas savo teiginį, kad buvo tariamasi dėl darbų pagal draudiko suderintą kainą, remiasi tuo pačiu Užsakymu ir jame esančiu susitarimu, kurio pats nepripažįsta, kai jam nenaudinga. Aplinkybė, kad atsakovas remiasi tam tikru susitarimu, esančiu Užsakyme, netiesiogiai patvirtina, jog Užsakymas atitinka atsakovo valią ir pasirašytas su jo sutikimu.
  9. Taigi, byloje nustatyta, jog Užsakymą pasirašė įgaliotas atsakovo atstovas ir jo sudaryti sandoriai yra privalomi atsakovui (CK 2.133 str. 2 ir 9 d.).
  10. Iš Užsakymo matyti, kad atsakovas buvo supažindintas su Aptarnavimo ir pardavimo sąlygomis (1 t., p. 30), kurios yra sudėtinė Užsakymo dalis ir buvo atspausdintos kitoje Užsakymo lapo pusėje. Tas pats atsakovo darbuotojas pasirašė Užsakymo 2 lapą atsiimdamas ginčo automobilį, todėl ir jame sutartos sąlygos yra atsakovą įpareigojančios. Pasirašydamas ginčo automobilio atsiėmimo Užsakymo 2 lapą, atsakovas nurodė, jog su remonto darbų faktiniais rezultatais sutinka (1 t., p. 31). Dėl darbų apimties ir jų kokybės byloje ginčo nėra.
  11. Ieškovo prašymu turto vertintojas UAB „Verlita“ atliko Transporto priemonės vertinimą (1 t., p. 136) ir pateikė 2016 m. balandžio 06 d. Pažymą (toliau tekste – pirmoji pažyma) iš kurios matyti, kad vertinimo tikslas – transporto priemonės nuostolių vertės nustatymas draudimo nuostolių nustatymo tikslu. Iš pirmosios pažymos matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė vertinimo dieną 42 300 EUR, atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą remonto suma - 9 284 EUR. Prie šios pirmosios pažymos buvo pridėta Apkuriamojo remonto sąmata (1 t., p. 46-50), paskaičiuota pagal AUDATEX sistemą, iš kurios matyti, kad remonto kaina be PVM yra 12 863,89 EUR, kaina su PVM 15 565,31 EUR. Taigi UAB „Verlita“ pateiktoje pažymoje ir prie jos pridėtoje sąmatoje skyrėsi remonto darbų suma. Pažyma yra išvestinis dokumentas, kuriame perrašomos sumos, nustatytos Remonto sąmatoje, t. y. pirmoje pažymoje, paskaičiuota sąmatoje remonto darbų suma 12 863,89 EUR be PVM buvo neteisingai įrašyta kaip 9 284 EUR be PVM. Ieškovas, pastebėjęs šią klaidą, informavo turto vertintoją UAB „Verlita“, kuris nedelsiant pateikė patikslintą pažymą, kurioje buvo nurodyta Remonto sąmatoje paskaičiuota remonto darbų suma 12 863,89 EUR be PVM (toliau tekste – patikslinta pažyma; 1 t., p. 35). Taigi akivaizdu, jog turto vertintojo pateikto pirmoje pažymoje buvo padaryta gramatinė klaida, kuri ištaisyta patikslintoje pažymoje.
  12. Draudikas, gavęs pirmąją pažymą kartu su sąmatiniais skaičiavimais, atliktais ta pačia AUDATEX sistema, kuria naudojasi ir draudikas, išmokėjo pirminėje pažymoje nurodytą sumą – 9 284 EUR be PVM. Šis veiksmas rodo, jog draudikas sutiko su turto vertintojo skaičiavimais. Draudikas yra profesionalas, turintis profesionalius savo turto vertintojus, atliekančius skaičiavimus ta pačia AUDATEX sistema, galėjo ir privalėjo suprasti, jog pirmojoje pažymoje esantį remonto darbų suma neatitinka faktinių skaičiavimų, pateiktų kartu su pirmąją pažyma, nes, kaip minėta, į pažymą yra tik perrašoma sąmatoje paskaičiuota suma. Esat šiai situacijai draudikas galėjo ir privalėjo kreiptis į turto vertintoją patikslinti duomenis, tačiau to nepadarė. Taigi darytina išvada, jog draudikas žinojo ir suprato, jog faktinė remonto darbų kaina yra 12 863,89 EUR be PVM.
  13. Gavęs patikslintą pažymą, draudikas primokėjo papildomą 1 055,42 EUR sumą, trūkstamą iki 10 339,42 EUR, kurią AUDATEX sistema buvo paskaičiavęs draudiko ekspertas. Pažymėtina, jog nei draudikas, nei atsakovas nenurodė, kurie turto vertintojo Remonto sąmatoje pateikti duomenys yra neteisingi ar, kad ieškovas atliko darbus nepatenkančius į ginčo įvykį. Draudikas 2016 m. gegužės 30 d. rašte atsakovui neginčijo darbų kainos, tačiau nurodė draudimo sutarties nuostatas, galimai leidžiančias jam atsisakyti mokėti didesnę draudiminę išmoką. Draudikas neginčijo turto vertintojo skaičiavimų. Atsižvelgiant į šias ir aukščiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog turto vertintojo UAB „Verlita“ pateikta patikslinta pažyma ir Remonto sąmata yra teisingi.
  14. Prieš atliekant darbus buvo pateikta turto vertintojo paskaičiuota remonto sąmata. Atsakovas nesidomėjo ir nereiškė pretenzijų dėl sąmatos dydžio, neatsiėmė automobilio. Ieškovas, vykdydamas Užsakymo susitarimą, informavo apie tai draudiką. Tačiau nei draudikas ieškovui, nei ieškovas draudikui, kurių nesieja jokie teisiniai santykiai, negali duoti jokių nurodymų ar derėtis. Todėl atsakovas, kaip sąžiningas daikto valdytojas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už daiktą, turėjo ir privalėjo kainą derinti su ieškovu ir kreiptis į draudiką dėl draudiminės išmokos derinimo, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
  15. Atlikęs darbus ieškovas pateikė atsakovui 2016 m. balandžio 29 d. sąskaitą dėl 14 038,37 EUR be PVM arba 16 968,45 EUR su PVM sumos už atliktus darbus apmokėjimo (1 t., p. 36-38). Vėliau ieškovas, atsižvelgdamas į turto vertintojo patikslintą pažymą, sąskaitą patikslino ir pateikė 2016 m. gegužės 19 d. sąskaitą dėl 12 863,86 EUR be PVM arba 15 565,27 EUR su PVM apmokėjimo (1 t., p. 40-42).
  16. Iš atsakovo 2016 m. birželio 02 d. rašto (1 t., p. 43) matyti, kad atsakovas sutiko sumokėti tik draudiko nurodytą 10 339,42 EUR sumą.
  17. Atsakovas atsikirtinėja, jog ieškovas privalėjo suderinti darbų kainą su draudimo bendrove ir darbų kaina neturėjo viršyti draudiko mokamos sumos. Šią aplinkybę, atsakovo teigimu, patvirtina ir Užsakyme nurodytas remonto darbų ir medžiagų pavadinimas „Remontas pagal draudimo protokolą“. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Visų pirma, draudikas taikė 870 EUR išskaitą, todėl sąžiningais veikdamas ieškovas negalėjo atlikti remonto darbų už draudiko mokamą sumą, nes draudikas atlikinėjo 870 EUR išskaitą. Be to, iš draudiko 2016 m. rugpjūčio 04 d. rašto (1 t., p. 141) į ieškovo pretenziją dėl draudimo išmokos dydžio matyti, jog draudikas nurodo, kad jo su ieškovu nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovas turėtų kreiptis į atsakovą, o ne draudiką. Iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovas turto vertintojo pažymą ir sąmatą persiuntė draudikui, t. y. įvykdė, ką buvo įsipareigojęs atsakovui. Draudiko ir ieškovo nesiejo jokie teisiniai santykiai ir draudikas tą tiesiogiai nurodė ieškovui. Daiktą remontui perdavė atsakovas, todėl atsakovas ir privalėjo derinti darbų kainą su draudiku. Duomenų byloje, jog atsakovas būtų suteikęs įgalinimus ieškovui derinti draudiminės išmokos dydį su draudiku, byloje nėra. Užsakymu ieškovas ir atsakovas sutarė, jog remonto kaina bus paskaičiuota pagal Aptarnavimo ir pardavimų sąlygas, konkrečiai 1 punktą, t. y. pagal galiojantį ieškovo kainininką. Ta aplinkybė, jog draudikas neišmoka atsakovui pilnos remonto darbų sumos yra pagrindas atsakovui kreiptis į teismą, bet ne pagrindas atsisakyti mokėti už atliktus darbus.
  18. Atsikirtimai, kad bent dvi bendrovės sutiko atlikti darbus už draudiko paskaičiuotą sumą – 10 339,42 EUR (2 t., p. 6-13) atmestini, nes nėra aišku kokius duomenis pateikė remonto bendrovei draudikas, remonto bendrovės faktiškai nematė ginčo automobilio. Be to, viena iš remonto įmonių pateikė 2017 m. kovo 22 d. raštą, kuriame nurodė, jog jų susirašinėjant su draudiku nurodyta suma yra preliminari, apskaičiuota vizualiai įvertinus foto nuotraukas, preliminariai susipažinus su draudiko sąmata, o faktinė kaina, tiesiogiai apžiūrėjus automobilį, gali skirtis. Ieškovo reikalaujama suma atitinka turto vertintojo nustatytą remonto darbų kainą, šio paskaičiavimo niekas neginčija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog kitos bendrovės galėjo atlikti darbus už draudiko nurodomą sumą.
  19. Byloje nustatyta, jog automobilį remontui pateikė atsakovas ir jį pasiėmė atsakovas. Užsakymą pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo. Šalys, pasirašydamos Užsakymą, sudarė sandorį dėl remonto darbų. Atliktų remonto darbų kaina atitinka turto vertintojo paskaičiuotą sumą. Ginčo dėl atliktų darbų apimties byloje nėra. Atsakovas nenurodė kurie konkrečiai darbai įkainuoti netinkamai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir iš atsakovo priteistina 15 565,27 EUR už atliktus remonto darbus (1 t., p. 40-42; CK 6.655 str.).
  20. Atsakovo teigimu jis nesitarė dėl delspinigių ir delspinigių suma yra per didelė. Kaip minėta, atsakovas, pasirašydamas Užsakymą, pasirašė ir Aptarnavimo ir pardavimo sąlygas, kurios yra Užsakymo sudėtinė dalis. Šių sąlygų 7 punktu šalys sutarė, jog atsakovas, uždelsęs atsiskaityti, moka 0,2 procentų dydžio delspinigius. Abi šalys yra verslininkai, turintys teisę sudaryti susitarimus laisva valia. Pagrindų mažinti delspinigių sumą, teismas nenustatė, nes draudiminė išmoka išmokėta beveik prieš metus ir atsakovas, sutikdamas su 10 399 EUR remonto darbų suma, jos nesumokėjo ieškovui iki šiol, t. y. ieškovas net ir neginčijamos lėšų sumos negauna iš atsakovo. Pagal Aptarnavimo ir pardavimo sąlygų 5 punktą sąskaita turi būti apmokėta iki automobilio atsiėmimo arba sąskaitoje nurodytos datos, šiuo atveju turėjo būti apmokėta iki sąskaitoje nurodytos datos. Sąskaita pateikta 2016 m. gegužės 19 d., pamokėjimo terminas 2016 m. gegužės 22 d. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti 1 556,53 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. liepos 12 d. yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str., 6.73 str. 2 d.).
  21. Atsakovas atsikirtinėja, jog jis nėra tinkamas atsakovas, o atsakovu turėtų būti lizingo bendrovė – UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“, kuris yra ginčo automobilio savininkas. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Pagal CK 6.571 straipsnio 2 dalį lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lizingo sutarties 4.4 punkte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovo teiginiai dėl netinkamo atsakovo atmestini, kaip nepagrįsti.
  22. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  23. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovas sumokėjo 88 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 3), 8 EUR (1 t., p. 9) ir 289 EUR (1 t., p. 45), iš viso – 385 EUR. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 180 EUR (1 t., p. 2) 600 EUR (1 t., p. 39, 44), 350 EUR, 150 EUR, 150, iš viso – 1430 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 1 1 815 EUR. Ieškovui iš atsakovų priteistina 1 815 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
  2. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 767,88 EUR (1 t., p.178-183, 2 t. ). Patenkinus ieškinį šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).
  3. Teismas patyrė 2,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str.).
  4. Tretysis asmuo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ patyrė 363 EUR bylinėjimosi išlaidų (1 t. p. 111-112). Tretysis asmuo nebuvo atsakovo pusėje, todėl patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
  5. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui UAB „Misandra“ (į. k. 213909126) iš atsakovo L. Balsevičienės transporto firmos „Donlinas“ (į. k. 123358153) 15 565,27 EUR (penkiolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt penkis euro ir 27 euro centus) skolos už atliktus darbus, 1 556,53 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis euro ir 53 euro centus) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 17 121,80 EUR (septyniolikos tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro ir 80 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 815 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika euro) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ (į. k. 111667277) iš atsakovo L. Balsevičienės transporto firmos „Donlinas“ (į. k. 123358153) 363 EUR (tris šimtus šešiasdešimt tris euro) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai