Byla 2S-1334-605/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedantis iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Galinos Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. S. atskirąjį skundą dėl 2007 m. spalio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-283-743/2007 pagal pareiškėjo Vytauto J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriui, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija Nustatė

2Pareiškėjas V. J. S. kreipėsi į teismą (b.l.3-4), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Kauknorio kaime, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje, kurio plotas 8,07 ha, kadastro Nr. 5940/0001:11, Stalų kadastrinėje vietovėje, buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais plane nurodytoje vietoje. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo įsigijimo juridinis pagrindas – 1996 m. gruodžio 20 d. Alytaus apskrities valdytojo įsakymas Nr. 960. Pareiškėjas nori pasistatyti pastatą su priklausiniais toje pačioje vietoje, kur anksčiau buvo gyvenamasis namas. Statybai būtinas leidimas ir jį privalu derinti su suinteresuotais asmenimis, tai yra Lazdijų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriumi bei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Leidimas statybai gali būti išduotas tik tuo atveju, jeigu anksčiau šiame žemės sklype buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu bei jo priklausiniais. Todėl norint gauti leidimą pastato statybai, nustatytinas juridinis faktas, kad šioje žemės sklypo vietoje, nurodytoje pridėtame plane, buvo sodybvietė.

3Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi (b.l.67-70) civilinę bylą Nr. 2-283-743/2007 nutraukė. Priteisė iš pareiškėjo V.J. S. 21,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis pateiktais įrodymais konstatavo, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje buvo sodyba. Tą faktą teismas argumentavo tuo, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuluoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo tikimybę. Teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus susiformavo didesnė tikimybė, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje buvo sodyba. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, kad pareiškėjas įrodė sodybos buvimo faktą. Tačiau teismas civilinę bylą nutraukė, nurodydamas, kad teismas gali nustatyti ne bet kokius, o tik juridinius faktus, t.y. tokius faktus, kurie sukels asmeniui asmeninių ir turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pareiškėjo nurodytas 8,07 ha žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemei. Jai priskirtina ne tik mišku apaugęs plotas, bet ir šiame plote įsiterpęs 0,2 ha neužsodintas žemės plotas, kuriam nenumatyta jokia kita tikslinė paskirtis, todėl ir jam taikomi tie patys reikalavimai nustatyti miškų ūkio paskirties žemei (Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui juridinis sodybvietės faktas reikalingas gyvenamajam namui statyti. 1995-12-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas. Iš šio reglamento nuostatų matyti, kad jame nenumatyta jokia galimybė statyti gyvenamuosius namus ar jų priklausinius miškų ūkio paskirties žemėje, o Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vienintelius statinius miške numato tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Pažymėtina, kad ši Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata 2006-03-14 Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta neprieštaraujanti Konstitucijai. Šio nutarimo pagrindu Vyriausybė nutarimu Nr. 106 panaikino Reglamento 2 bei 3 punktus, numačiusius galimybę statyti statinius ir miškų ūkio paskirties žemėje. Teismas visa tai įvertinęs pripažino, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių padarinių, todėl nepriskirtinas juridiniams faktams ir byla teisme nenagrinėtina.

4Atskiruoju skundu (b.l.72-74) pareiškėjas prašo panaikinti 2007 m. spalio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-283-743/2007 ir išspręsti klausimą iš esmės, prašymą nustatyti juridinį faktą, kad V. J. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Kauknorio kaime, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje, kurio plotas 8,07 ha, kadastro Nr. 5940/0001:11, Stalų kadastrinėje vietovėje, buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais plane nurodytoje vietoje, patenkinti.

5Skunde nurodoma, jog teismo atsisakymas nustatyti juridinį faktą ir bylą nutraukti yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl sekančių priežasčių.

6Pirma – apeliantas mano, kad yra pažeistas vienas iš civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – lygiateisiškumo principas. Teismas atsisako nustatyti juridinį faktą, nors pats pripažino, kad pareiškėjas įrodė sodybvietės buvimo faktą. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis fiziniai asmenys ilgą laiką gaudavo leidimus vykdyti statybas miškų ūkio paskirties žemėje prieš tai nusistatę juridinį faktą, tuo tarpu pareiškėjo atveju ši teisė atsakyta, kadangi nenustačius juridinio fakto pareiškėjas negali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo gyvenamajam namui statyti.

7Antra – apeliantas mano, kad neteisingai yra aiškinamas jo sklype turimos 0,2 ha žemės teisinis statusas. Visuose dokumentuose, kuriuos jis pateikė teismui, aiškiai nurodyta, kad šalia 8,07 ha žemės sklype esančio 7,87 ha miško yra 0,2 ha kita žemė. Būtent toje kitoje žemėje ir yra sodybvietės likučiai. Tai yra buvusios sodybos (kiemo) plotas neapželdintas mišku. Toje vietoje dabar yra laukymė, ir tas žemės plotas, remiantis išduotais dokumentais, yra ne miškas, o kita žemė, kuriai neturėtų būti taikomas miškų ūkio paskirties žemės statusas.

8Trečia – apeliantas mano, kad yra neteisingai aiškinamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo nuostatos. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tyrė Reglamento 2 punkto nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pripažino šias nuostatas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas netyrė Reglamento 3 punkto nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o tame Reglamento punkte aiškiai pasakyta, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoje buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus.

9Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

10Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

13Apelianto argumentas, jog teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, atsisakydamas nustatyti juridinį faktą, yra nepagrįstas. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato vienintelius statinius miške - tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 106-2379) patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106 neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 - 6 punktai, nustatę galimybę statyti statinius ir miškų ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjo teiginys, kad kitiems asmenims tokioje situacijoje būdavo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, o jam atsisakyta nustatyti, yra nepagrįstas. Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu jau negaliojo Reglamento 2 bei 3 punktai, numatantys galimybę statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje.

14Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad neteisingai yra aiškinamas jo sklype turimos 0,2 ha žemės teisinis statusas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nurodytą Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažymėjime (b.l.7), pareiškėjo nurodytas 8,07 ha žemės sklypas yra priskirtinas miškų ūkio paskirties žemei. Šio pažymėjimo 4 punkte nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirtis. Taigi darytina išvada, kad miškų ūkio paskirties žemei priskirtina ne tik mišku apaugęs plotas, bet ir šiame plote įsiterpęs 0,2 ha neužsodintas žemės plotas, kuriam nenumatyta jokia kita tikslinė paskirtis, todėl ir jam taikomi tie patys reikalavimai nustatyti miškų ūkio paskirties žemei (Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

15Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pareiškėjas V. J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Lazdijų r., Kapčiamiesčio sen., Kauknorio k., kurio plotas 8,07 ha, kadastro Nr. 5940/0001:11, Stalų kadastrinėje vietovėje, buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais plane nurodytoje vietoje. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad jis galėtų gauti leidimą statyti naują gyvenamąjį namą seno vietoje miškų ūkio paskirties žemėje. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Šiuo atveju prašomas nustatyti faktas juridinės reikšmės neturės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą dėl prašomo nustatyti fakto nutraukė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl keisti ar naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Atskirąjį skundą atmesti.

19Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai