Byla 2S-864-109/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės, Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-295-780/2008 pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybė, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Veisiejų regioninio parko direkcija.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

32008 m. gegužės 6 d. pareiškėja M. Š. kreipėsi pareiškimu į teismą, kuriame nurodė, kad yra įregistravusi ūkį, kurio paskirtis žemdirbystė ir poilsio paslaugų teikimas. Pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,61 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Petroškų k. v., žemės sklypo plane pažymėtame „( - )“, esančiame Babrų kaime, Lazdijų rajone, vandens telkinio apsaugos zonoje ir Veisiejų regioninio parko teritorijoje buvo sodyba, kurios statinių liekanos, akmeniniai pamatai, ir sodo liekanos (alyvų medžiai) yra išlikę. Juridinį faktą prašo nustatyti dėl ūkinės veiklos šiame sklype vykdymo – gavus leidimą įrengti Veisiejų regioninio parko lankytojams nakvynės namus. Pareiškėja nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, t. y. pagal Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 60 p., II skyriaus 7 p., miško paskirties žemėje ir vandens telkinio apsaugos zonoje nedraudžiama statyti pastatų, jei jose yra ar buvo sodybos (buvimo faktas turi būti įrodytas dokumentais ar teismo sprendimu). Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktas nedraudžia statybų ir rekonstrukcijos tuo atveju, jei užstatymo linija nėra pakeičiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 127.9.1 punktu nėra numatytas absoliutus draudimas vandens telkinių apsauginėje zonoje statyti ar rekonstruoti statinius, o tik yra apibrėžti galimos statybos atstumai.

4Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kadangi ieškinys nenagrinėtinas teisme. Nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius juridinius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Iš pareiškimo turinio ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį pareiškėjai M. Š. nuosavybės teise priklausantis 0,61 ha žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemei. Teismas rėmėsi Statybą privačiuose žemės sklypuose reglamentuojančiu 1995 m. gruodžio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtintu Statybų privačioje žemėje reglamentu, kuriame nenumatyta galimybė statyti pastatus miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, numatančia vienintelius statinius miške tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bei 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-21 nutartimi byloje Nr. A18-778/2007, Kauno apygardos teismo 2007-11-14 nutartimi byloje Nr. 2S-1334-605/2007, 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 56 1.3 punktu ir pripažino, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), kadangi teisinis miškų ūkio paskirties žemės naudojimo reguliavimas miško paskirties žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius.

5Atskiruoju skundu pareiškėja M. Š. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Motyvuose nurodo:

61. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo išvadas, kadangi šiuo metu nėra absoliučiai uždrausta statyba regioninio parko, miško paskirties žemėje ir vandens apsauginėse juostose, o tik apribota. Minimo Konstitucinio teismo nutarime, (aprašomojoje dalyje) yra konstatuota, jog statybų galimybę miško paskirties žemėje reguliuoja Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas. Iš Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo 1 punkto seka, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, pagal Saugomų teritorijų įstatymą, statybos nėra draudžiamos, o tik ribojamos - esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini faktą). Tai paaiškina ir šio nutarimo 33 puslapyje išdėstyta teismo nuostata, jog teisės aktuose nustatytais ribojimais, draudimais siekiama užtikrinti, kad nebūtų statomi statiniai, pakeičiantys kraštovaizdžio estetinę vertę, mažinantys atskirų atitinkamose vietovėse esančių objektų vertę, statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas galėtų sudaryti prielaidas užteršti gamtinę aplinką ar kitaip pakenkti gamtai, ir (arba) statiniai, kurių statyba ar eksploatavimas galėtų kelti pavojų žmonių saugumui, sveikatai ir pan. Miško įstatymo 2 str. 3 dalis apibrėžia miško žemės sąvoką: tai„apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.“ Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 punktas nurodo, jog miško ūkio paskirties žemei priskiriama žemė, kurią užima miško keliai kvartalai, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimami plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Žemės įstatymo 21 straipsnyje yra apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. 1 dalies 11 punkte yra nurodoma, jog „statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą.“ Pažymėtina, kad Miškų įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės. Taigi Konstitucinis teismas nutarimo 7 punktu neuždraudė statybų, kaip teigia teismas, o išsprendė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus, jos kompetencijai priklausančiais klausimais nustatytas veiklos kryptis bei prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnyje. Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktai, kuriuose nustatyta, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat vykdo kitas pareigas, kurias jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai, aiškintini ir kaip nustatantys Vyriausybės pareigą pakeisti bei papildyti savo anksčiau priimtus aktus, kad jie atitiktų vėliau priimtą įstatymą, arba panaikinti savo anksčiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieštarauja įstatymo normoms (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 15 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

72. Teismas netinkamai taikė ir aiškino galiojančias teisės normas, reguliuojančias statybos galimumą regioniniuose parkuose, miško paskirties žemėse ir vandens telkinių apsauginėse juostose. Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos, taip pat Saugomų teritorijų įstatymo (aktuali nuo 2001-12-04 redakcija) 9 str. 2 d. nuostata, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimo Nr. 343 (aktuali 2008-03-21 redakcija), 127.9.1 punktas kalba apie tai, jog ribota statyba regioniniame parke miško paskirties žemėje ir vandens telkinio apsauginėje zonoje yra galima. Tokia yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (LAT civilinė byla 3K-3-882/2003, bylų kategorija 108.10).

83. Teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimo neištyręs faktinių aplinkybių (LR CPK 443 str. 8 d.). Iš pridėtų dokumentų akivaizdu, jog pareiškėjos turimas žemės sklypas yra Veisiejų regioniniame parke, vandens apsauginėje zonoje, kurią sudaro ne vien miškas. Miško paskirtis yra nurodyta kaip pagrindinė tik todėl, kad miškas sudaro apie 60 procentų 0,61 ha sklypo. Likusioje sklypo dalyje yra buvusios sodybos liekanos, poilsiavietė, pieva ir ežero pakrantės infrastruktūra.

94. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė LR CPK 4 straipsnį, nes pasirėmė nesuformuota teismų praktika. Teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Teismas negalėjo remtis kitų teismų nutartimis ir dėl visiškai skirtingų faktinių aplinkybių. Pareiškėja nurodo, kad prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas teisme - buvusios sodybos (buvusių statinių) šiame sklype patvirtinimo faktas sukurs jai subjektines teises, pagal minėtus norminius aktus, bei pareiškėjai leis šeimos pragyvenimui vykdyti ūkinę veiklą - atstatytoje sodyboje įrengiant nakvynės paslaugų namus, regioninio parko lankytojų apgyvendinimui (CPK 444 str. 1 d.).

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 straipsnis). Formaliai teisiškai šis civilinio proceso principas reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri ne. Šis principas glaudžiai susijęs su teisminės gynybos prieinamumo principu (CPK 5 straipsnis), kas reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Šiuo atveju teismas pažeidė asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą būti išklausytam teisme (LR Konstitucijos 30 straipsnis), neišsiaiškinęs pareiškėjos, suinteresuotų asmenų nuomonės dėl pareiškėjos pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

13Apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas (sodybos buvimo faktas) nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

14Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pareiškėja juridinį reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Veisiejų regioniniame parke, buvo sodyba, sieja su teise atstatyti sodybos statinius ir įrengti nakvynės paslaugų namus įgijimu. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę, yra Saugomų teritorijų įstatymas, taip pat Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 433). Saugomų teritorijų įstatymu (9 straipsnio 2 dalies 8 punktas) draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas numato ribotą statybą (IV –IX dalys).

15CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo – asmens, kuris negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 straipsnis) pareiškimu.

16Pažymėtina, kad ginčo klausimu nėra suformuotos vieningos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirčiai. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos seneliui, M. A. , 1926 m. parceliuojant Bor-Bobrų dvarą buvo skirtas sklypas be išperkamųjų mokesčių kartu su jame buvusiais senais, apleistais dvaro samdiniams naudotais statiniais, kurie per karą buvo sugriauti. Senelio šeimos ūkis, pagal Statistikos valdybos archyvo fondo duomenis, buvo priskirtas žemdirbių grupei. Pareiškėjos tėvas V. A. A. buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę, tačiau jam mirus, nuosavybės teisės perėjo vaikams ir 0,61 ha žemės sklypas atiteko pareiškėjai kaip įstatyminei įpėdinei. Pareiškėja nurodo, kad tame žemės sklype medžiai pradėti sodinti 1963 m., taigi žemės sklypas apaugęs apie 45 metų senumo medžiais. Pareiškėjos pareiškime nurodytą aplinkybę, kad žemė buvo nacionalizuota, o miškas įveistas tarybiniais metais, patvirtina pateikta Valstybės įmonės Veisiejų miškų urėdo Zeniaus Želionio pažyma, kurioje nurodyta, kad M. Š. nuosavybės teise priklausančiame 3,07 ha miško sklype, esančiame Babrų kaime, Šlavantų seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje, kadastrinis Nr. ( - ), pagal 2003 m. vykusios Valstybinės miškų inventorizacijos duomenis inventorizuota, kad pareiškėjai priklausantis miškas yra 45 metų amžiaus pušynas, prieš įveisiant mišką, buvo žemės ūkio naudmenos ir kitos žemės (prijungto pareiškimo su priedais 28 lapas). Pažymėtina, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ 2006 m. birželio 18 d. LR korespondento T. K. publikacijoje „Dingstis atimti žemę – sovietmečio pušys“ kalbama apie analogišką situaciją, kai Molėtų verslininkui R. G. ant Pastovio ežero kranto apskrities administracijos sprendimu buvo suformuotas 2 ha žemės sklypas su saugotinais želdiniais ir duotas leidimas statybai, nes buvo nacionalizuota žemė, o tik tarybiniais metais užsodintas miškas.

17CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai turi imtis visų leistinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvadą, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių galima patvirtinti ar paneigti tik išsiaiškinus šalių nuomonę, ištyrus įrodymus, įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo 1 punktą, kuriuo nutarta „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostata „Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: <...> 8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos“, 13 straipsnio 2 dalies (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostata „Valstybiniuose parkuose draudžiama: <...> 5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, <...>“, 20 straipsnio 3 dalies (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostata „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: <...> 4) keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose“, 6 dalis (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija), 31 straipsnio 9 dalis (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 7 punktą, kuriuo nutarta: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.“

18Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, pareiškėjos M. Š. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo priimtinas (LR CPK 337 straipsnio 2 punktas).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331, 336 straipsniais, 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

20Atskirąjį skundą patenkinti.

21Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. 2008 m. gegužės 6 d. pareiškėja M. Š. kreipėsi pareiškimu į teismą,... 4. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė... 5. Atskiruoju skundu pareiškėja M. Š. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo... 6. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14... 7. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino galiojančias teisės normas,... 8. 3. Teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimo neištyręs faktinių... 9. 4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė LR CPK 4 straipsnį,... 10. Atskirasis skundas tenkintinas.... 11. Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija... 12. Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų... 13. Apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti... 14. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo... 15. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylų... 16. Pažymėtina, kad ginčo klausimu nėra suformuotos vieningos teismų... 17. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami bylas ypatingosios... 18. Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331, 336... 20. Atskirąjį skundą patenkinti.... 21. Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį...