Byla 2A-257/2014
Dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1945-232/2013 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. U. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui J. U., prašydamas įpareigoti atsakovą sudaryti su Vilniaus miesto savivaldybe buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant buto kainą – 262 000 Lt.

5Ieškinyje nurodė, jog atsakovas 2005 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas panaikinti buto Nr. 5, esančio ( - ), padalijimą į butus Nr. 5 ir Nr. 6, įpareigoti atsakovą įregistruoti šiuos du butus kaip vieną butą Nr. 5, sudaryti šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškovu ir parduoti šį butą ieškovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 10 d. sprendimu J. U. reikalavimą patenkino - įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą apjungti butus Nr. 5 ir Nr. 6, esančius ( - ), į vieną butą, esantį ( - ), ieškovui J. U. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka, paliktas nepakeistas. Ieškovas įvykdė minėtą sprendimą, apjungė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius du butus Nr. 5 ir Nr. 6, esančius ( - ), ir Žvėryno seniūnijos 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A15-3722 (1.2-SEN-21) suteikė šiems butams vieno buto numerį – ( - ), pateikė UAB „Census Optimus“ užsakymą atlikti ginčo buto vertinimą. UAB „Census Optimus“ savo išvadoje nurodė, jog ginčo buto vertė 2008 m. gegužės 13 d. sudarė 262 000 Lt. J. U., nesutikdamas su buto įvertinimu, kreipėsi į teismą dėl ginčo buto nustatytos vertės panaikinimo ir parduodamo buto vertės nustatymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu konstatavo, jog UAB „Census Optimus“ 2008 m. gegužės 13 d. atlikta buto ( - ), rinkos vertės nustatymo ataskaita nenuginčyta ir galiojanti, Vilniaus miesto savivaldybė turto vertintojo nustatyta ginčo buto kaina – 262 000 Lt vadovavosi pagrįstai. Vykdant teismų sprendimus, 2008 m. liepos 21 d. atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas išsipirkti nuomojamą butą už 262 000 Lt. Tačiau atsakovas, nekreipdamas dėmesio į įpareigojančius teismų sprendimus ir be jokio teisinio pagrindo, nebendradarbiaudamas ir vilkindamas procesą, neatliko jokių veiksmų, jog būtų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidė ieškovo, kaip pardavėjo teisėtus lūkesčius bei interesus. Ieškovas pažymėjo, jog J. U. išreiškė valią pirkti butą dar 2005 m. gruodžio 19 d. Nuo įpareigojančio teismo sprendimo parduoti butą praėjo daugiau kaip 3,5 metų, tačiau ieškovas dėl atsakovo nesąžiningumo neturi teisinių galimybių jį įvykdyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas pažymėjo, kad įsiteisėję Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimas ir Vilniaus miesto teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas neįpareigoja atsakovo pirkti ginčo butą už nustatytą kainą. Tai savo 2008 m. spalio 3 d. rašte yra pripažinęs ir ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas turi teisę arba pirkti butą už nustatytą 262 000 Lt kainą, arba jį nuomoti. Anot teismo, to neįpareigoja ir ieškovo ieškinio pareiškime išvardinti poįstatyminiai aktai, reguliuojantys valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad šie poįstatyminiai aktai numato ieškovo pareigą, esant tam tikroms aplinkybėms, prisilaikant nustatytos tvarkos, parduoti savivaldybės valdomą turtą, o atsakovo, kaip ir bet kurio kito gyventojo (nuomininko), teisę nustatyta tvarka, už atitinkamai nustatytą kainą pirkti ginčo butą.

9Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, jog jis pateikė atsakovui ofertą, pasiūlymą pirkti ginčo butą už nustatytą 262 000 Lt kainą ir nesulaukė atsakymo, neatitinka tikrovės, nes atsakovas nesutiko su pasiūlymu, ginčijo pasiūlytas sąlygas (kainą), kas reiškia jo atsisakymą pirkti ginčo butą už nurodytą kainą, o jo ieškinį atmetus laikytina, kad ieškovas teismo įpareigojimą nustatyti kainą ir parduoti atsakovui ginčo butą yra įvykdęs, tačiau atsakovas ginčo buto už įstatymo numatyta tvarka nustatytą kainą nepirko. Todėl teismas sprendė, jog lieka galioti ankstesnė nuomos sutartis.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas, konstatavęs, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimas aiškiai įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę parduoti J. U. butą, esantį ( - ), jį įvertinus įstatymo nustatyta tvarka, padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas turi teisę, o ne pareigą pirkti ginčo butą už atitinkamą nustatytą kainą. Anot apelianto, J. U. išreiškus valią sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį ir teismui įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybę parduoti ginčo butą, akivaizdu, kad J. U. taip pat kyla pareiga pirkti ginčo butą. Be to, kadangi teismai ginčo buto pardavimą įvertino kaip pareigą, o ne teisę parduoti, pardavėjas ir pirkėjas turėtų būti vertinami vienodai.
  2. Pažymi, kad į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parduoti jam butą, esantį ( - ), J. U. kreipėsi dar 2005 m. gruodžio 19 d., tokiu būdu išreikšdamas valią pirkti butą. Tačiau iki šiol atsakovas vengia sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu trukdydamas ieškovui įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą, t. y. parduoti ginčo butą.
  3. Ieškovas dėl atsakovo kaltės negali parduoti nuosavybės teise priklausančio buto ir dėl to patiria nuostolius. Todėl teismas ginčą turi spręsti atsižvelgdamas ne išimtinai tik į atsakovo interesus, bet jis turi nustatyti tinkamą protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią abiejų šalių teisių ir teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą.
  4. Vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą,

    122008 m. birželio 3 d. su atsakovu buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N08/0709, kurios 40 punkte yra išvardinti nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai. Kadangi nuomos sutartis gali baigtis vienu iš nuomos sutarties 40 punkto pagrindų, teismo teiginys, kad „lieka galioti ankstesnė nuomos sutartis“ yra visiškai nepagrįsta. Be to, sutarties galiojimo ar pasibaigimo klausimas šioje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti tokią išvadą.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17Byloje nustatyta, kad J. U. nuo 1993 metų, mirus ankstesnei ginčo buto nuomininkei J. U. motinai, gyvena neprivatizuotame ginčo bute, moka visus buto mokesčius, dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis nesikreipė. Savivaldybė, nepranešusi atsakovui, ginčo butą buvo padalijusi į du butus. Atsakovas prašė leisti išpirkti butą Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu rinkos kaina, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė tokių butų neparduoti. Tenkindamas ieškovo ieškinį, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1512-235/2006, įpareigojo savivaldybę (ieškovą šioje byloje) sujungus butus Nr. 5 ir Nr. 6, esančius ( - ), į vieną butą, sudaryti rašytinę šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su J. U. bei parduoti šį butą atsakovui Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu (13-15 b. l.). Šią bylą išnagrinėjus apeliacine bei kasacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (7-12 b. l.).

18Vykdydamas minėtus teismų sprendimus, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 15-3722(1,2-SEN-21) du atskirus butus sujungė į vieną butą, kurio bendras plotas 77,06 kv. m., numeris ( - ) (22 b. l.). 2008 m. birželio 3 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomotas ginčo butas, 2008 m. birželio 20 d. buto priėmimo – perdavimo aktu ginčo butas buvo perduotas atsakovui J. U. (23-27 b. l.).

19Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl buto kainos, kurią, remdamasis ekspertiniu vertinimu, nustatė ieškovas. Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nutarimą ir nustatyti parduodamo buto ( - ), rinkos kainą teismo sprendimo pagrindu. Vilniaus miesto teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2715-466/2011, ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgė į tai kad savivaldybė nėra laisva nustatyti savo nuožiūra parduodamo buto kainą, o ji nustatoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kad šalių galimybė tartis dėl kainos apribota imperatyvių įstatymo normų, pripažino, kad savivaldybė laikėsi Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto „Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo“ I dalies 3, 4 punkto, III dalies nuostatų (16-18 b. l.). Šis sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo.

20Šioje byloje yra sprendžiama, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą J. U. sudaryti su Vilniaus miesto savivaldybe buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, nustatant buto kainą – 262 000 Lt.

21Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei įsiteisėjęs Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1512-235/2006, nei įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2715-466/2011, neįpareigoja atsakovo pirkti ginčo buto už nustatytą kainą – 262 000 Lt. Civilinėje byloje Nr. 2-1512-235/2006 priimtame teismo sprendime nustatyti įpareigojimai yra nukreipti Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, t. y. būtent savivaldybės taryba įpareigota apjungti butus Nr. 5 ir Nr. 6, esančius ( - ), į vieną butą, sudaryti rašytinę šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su J. U., taip pat parduoti nurodytą butą J. U. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (15 b. l.), tuo tarpu J. U. atžvilgiu jokie įpareigojimai (tarp jų ir sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį už konkrečią kainą) nėra numatyti. Ieškovas nepagrįstai išplečia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimo taikymo mastą, teigdamas, jog šiuo sprendimu įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybę parduoti ginčo butą,

23J. U. taip pat kyla pareiga pirkti ginčo butą.

24Nagrinėjamu atveju iš tiesų svarbu atsižvelgti į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti. Kitaip tariant, negalima priversti asmens sudaryti sutarties prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienašaliame įsipareigojime (CK 6.156 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, nei Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys privatizavimo teisinius santykius, savivaldybei (valstybei) priklausančio buto nuomininkui pareigos pirkti jo nuomojamas patalpas nenustato. Vien aplinkybė, jog atsakovas buvo išreiškęs valią įsigyti nuosavybėn ginčo butą dar 2005 metais, nesudaro pagrindo minėtus įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teisės normas aiškinti kitaip.

25Apeliantas pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju LR Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog privatizuojamo turto kaina turi būti apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, taigi kaina nėra ir negali būti susitarimo dalykas ir derybos dėl jos vykti negali. Nagrinėjamu atveju buto, esančio ( - ), UAB „Census optimus“ rinkos vertės nustatymo 2008 m. gegužės 13 d. ataskaita Nr. VN-08/05-132 buvo nustatyta 262 000 Lt ginčo buto kaina. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2715-466/2011, konstatuota, jog ši ataskaita yra nenuginčyta ir galiojanti.

26Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlymu parduoti ginčo būtą už 262 000 Lt, t. y. atsisakė pirkti butą už nurodytą kainą, ir tai yra atsakovo, kaip potencialaus pirkėjo, teisė. Kadangi nei šioje nutartyje išvardinti įsiteisėję teismo sprendimai, nei teisės aktai atsakovui nenustato prievolės sudaryti su ieškovu ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, nėra teisinio pagrindo jį įpareigoti atlikti šį veiksmą, nes tai prieštarautų sutarties laisvės principui.

27Kadangi ieškovas apjungė padalintas patalpas į vieną butą, šį butą atsakovui išnuomojo, įstatymo nustatyta tvarka nustatė šio buto pardavimo kainą ir pasiūlė atsakovui šį butą nupirkti, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas tinkamai įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1512-235/2006. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovui atsisakius sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.).

28Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog lieka galioti ankstesnė nuomos sutartis, pats savaime neeliminuoja 2008 m. birželio 3 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatytų šios sutarties pasibaigimo pagrindų. Šiuo teiginiu turėta omenyje tai, kad nuomos sutartis nagrinėjamu atveju jos 40.4 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai buto nuomininkas nuosavybės teise įgyja būstą, nepasibaigė, nes atsakovas negali būti įpareigotas sudaryti nuomojamų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad ieškovas 2008 m. spalio 3 d. rašte, adresuotame atsakovui, pats pripažino, jog atsakovas turi teisę arba pirkti butą už nustatytą kainą, arba jį nuomoti (31 b. l.). Taigi atsakovo sudaryta nuomos sutartis gali pasibaigti joje numatytais pagrindais (40 p.) ir pirmosios instancijos teismas minėtu teiginiu šių pagrindų nepaneigė.

29Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, ir padarė pagrįstas išvadas bei šių išvadų pagrindu ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį atmetė pagrįstai. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 5. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas 2005 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėję Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo... 9. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, jog jis pateikė atsakovui ofertą,... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus... 12. 2008 m. birželio 3 d. su atsakovu buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 16. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 17. Byloje nustatyta, kad J. U. nuo 1993 metų, mirus ankstesnei ginčo buto... 18. Vykdydamas minėtus teismų sprendimus, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės... 19. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl buto kainos, kurią, remdamasis... 20. Šioje byloje yra sprendžiama, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą J. U.... 21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei... 23. J. U. taip pat kyla pareiga pirkti ginčo butą.... 24. Nagrinėjamu atveju iš tiesų svarbu atsižvelgti į sutarties laisvės... 25. Apeliantas pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju LR Valstybės paramos... 26. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas nesutiko su ieškovo... 27. Kadangi ieškovas apjungė padalintas patalpas į vieną butą, šį butą... 28. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog lieka galioti ankstesnė nuomos... 29. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą....